Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. S. skundą dėl 2024 m. liepos 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-5369 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo gynėjas prašo teismo panaikinti Komisijos 2024 m. liepos 18 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-5369 ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) Komisijos narių balsai, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo atžvilgiu taikymo, pasiskirstė po lygiai, t. y. du komisijos nariai balsavo už tai, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, du nariai balsavo prieš ir, kaip galima suprasti, tokį balsavimo rezultatą, kuriuo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, nulėmė tik komisijos pirmininkės balsas. Tos pačios arba labai panašios sudėties Komisija sprendžia klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nebe pirmąjį kartą, tačiau kiekvieną kartą, kai atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, toks atsisakymas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais bei argumentais, eilinį kartą sureikšminant padarytą nusikalstamą veiką, dėl ko asmuo yra nuteistas ir atlieka paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

2) Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) yra numatyti skirtingi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos variantai: su intensyvia priežiūra ar be intensyvios priežiūros. Nors skundžiamame nutarime pasisakoma, kad „gauti I. B. sutikimai, kuriuose rašoma, kad ji sutinka priimti M. K. trumpalaikių išvykų ir atostogų metu gyventi jai nuosavybės teise priklausančiuose butuose adresais: (duomenys neskelbtini) „jau 10-imt metų turi draugę, su kuria palaiko gerus tarpusavio santykius ir jaučia nuolatinį jos palaikymą. Yra gautas sutikimas, kad draugė jį sutinka priimti trumpalaikių išvykų ir atostogų metu į jos nuosavybės teise priklausančius butus Vilniuje ir Palangoje, taip pat Vilniaus adresu nuteistasis deklaruotas draugės bute”, tačiau skundžiamame nutarime nė žodžio nebepasisakoma apie tai, kad mažų mažiausiai lygtinis paleidimas taikant intensyvią priežiūrą nuteistajam M. K. yra galimas. Be kita ko, ankstesniais atvejais, kada buvo svarstoma galimybė dėl galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, pareigūnai buvo nuvykę į I. B. priklausantį butą ir įsitikino, kad ten yra visos sąlygos užtikrinti elektroninio stebėjimo įtaiso veikimą; dar svarbiau yra tai, kad nuteistasis išvyksta į trumpalaikes išvykas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir tokių išvykų metu jam nėra taikoma intensyvi priežiūra. Tokių trumpalaikių išvykų metu asmuo nedaro jokių pažeidimų, kas rodo, kad intensyvi priežiūra ir nėra reikalinga, nors nuteistasis su jos taikymu sutiktų;

3) Komisija sureikšmino anksčiau padarytus drausmės pažeidimus, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad beveik visi ankstesni drausmės pažeidimai yra padaryti atliekant bausmę ne Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime, o kitose laisvės atėmimo vietų įstaigose. Paskutinis padarytas pažeidimas bei paskutinioji nuobauda buvo paskirta dar prieš 4 metus, t. y. visos nuobaudos seniai nebegaliojančios ir jokiu būdu nesudarė pagrindo jomis remtis, priimant skundžiamą nutarimą, todėl skundžiamo nutarimo motyvas „net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi“ yra visiškai netinkamas ir atmestinas. Nuteistasis yra skatintas net keturis kartus, tačiau skundžiamame nutarime šiai aplinkybei jokio dėmesio nesuteikta, patys paskatinimai nėra konkrečiai nurodomi, nėra aptariami, į skatinimus neatsižvelgiama;

4) Komisija, netaikydama lygtinio paleidimo, itin didelę reikšmę skyrė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, aplinkybei, kad praeityje asmuo buvo teistas, tačiau tokie motyvai negalėjo būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą bei sunkumą buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Tokia motyvacija iš esmės reiškia non bis in idem principo pažeidimą;

5) nesutinka su skundžiamo nutarimo motyvu, esą likusi neatliktos bausmės dalis yra itin didelė, o „per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką“. Pažymi, kad likusi bausmės dalis turi būti vertinama ne atsietai, o kartu su atliktąja bausmės dalimi, nuteistasis yra atlikęs net daugiau nei 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kas yra itin didelis ir tikrai ne per trumpas laiko tarpas, kuris kokiu nors būdu klaidingai formuotų mano nuomonę apie veikos baudžiamumą;

6) socialinio tyrimo išvadoje aiškiai pasisakyta, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimo veiksnys yra suvaldytas. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje aiškiai pasisakyta, kad nuteistasis dirba už įkalinimo įstaigos ribų, vyksta į trumpalaikes išvykas, laikosi socialiai priimtinų bendravimo normų, nepalaiko nusikalstamos subkultūros, neturi jokių diskriminacinių nuostatų ar neigiamų nuostatų į priežiūrą, aiškiai stebimas disciplinuotas elgesys ir pastangos koreguojant elgesį tinkama linkme, geba išklausyti mano nuomonei prieštaraujančius argumentus, vertina ir kitokią nuomonę, prieš bet kokį poelgį stengiasi apgalvoti veiksmų planą ir pasverti galimas pasekmes, tačiau tokie itin reikšmingi nuteistojo asmenybę apibūdinantys kriterijai Komisijos buvo nuvertinti ir sumenkinti. Nurodytos aplinkybės rodo, jog pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę yra pakankamos, todėl, nepritariant Komisijos nutarime išdėstytiems argumentams, galima vertinti, jog pataisos procesas nuteistojo atžvilgiu jau yra sėkmingas bei užtikrinantis.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą byloje, prašo nuteistojo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad M. K. teistas tris kartus už smurtinių nusikaltimų įvykdymą, du kartus teistas už nužudymą. Teismo pripažintas pavojingų recidyvistu. Bausmės atlikimo metu reikalavimus pažeidė trisdešimt šešis kartus. Už tai nuteistajam yra skirtos dvidešimt aštuonios drausminės nuobaudos. Nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tačiau tai vis tik nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, nuteistajam nustatyti keturi kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos jis turi galimybę dar labiau sumažinti. Akivaizdu, jog nuteistasis nededa maksimalių pastangų, siekiant sumažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kas leistų neabejoti jo daroma akivaizdžia pažanga. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis neatlikęs dar gana didelės jam paskirtos bausmės dalies – 4 metų 5 mėnesių ir 17 dienų (paskirta bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo) tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pažymi, kad M. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Bausmės atlikimo metu už alkoholio vartojimą baustas du kartus. Nors nuteistasis baigė tam tikras elgesio korekcijos problemas, susijusias su alkoholio vartojimo problemos sprendimu, tačiau konstatuotina, jog šių problemų sprendimas reikalauja itin nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl atsižvelgus į alkoholio vartojimo epizodus praeityje, šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme. Prokuroro teigimu, įvertinus šias aplinkybes, itin svarbiu pripažintinas atitinkamais reikšmingais argumentais, pagrįstas manymas, jog lygtinai paleidus asmenį, jo nusikalstamas elgesys nebepasikartos ir jis daugiau nebepažeis įstatymų. Susipažinus su nuteistąjį charakterizuojančia medžiaga, stebima nepakankama pažanga mažinant ar eliminuojant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, gynėjo advokato skunde nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals bei tai, kad koregavo savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme. Skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia Komisijos nutarime nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, kad M. K. nuteistas 2010 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų. Tuo pačiu nuosprendžiu M. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – buvo 4 metai 5 mėnesiai 17 dienų.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu žodine tvarka baustas 8 kartus, drausmine tvarka baustas 28 kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2017 m. asmuo buvo įtrauktas į asmenų neturinčių pastovios gyvenamosios vietos apskaitą. 2010-12-15 teismo nuosprendžiu, asmuo „[...] turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis.“ Pagal 2010-12-15 teismo nuosprendį, priteista iš M. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 167,40 Lt išlaidų už nukentėjusiojo J. V. gydymą. Gautoje pažymoje dėl išskaitytų piniginių lėšų pažymima, kad: „Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyrius vykdo išskaitas pagal antstolės B. P. vykdomąjį patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo iš M. K.. Vykdomoji byla Nr. 0171/12/02324. Išieškotojas – V. Ž.. Laikotarpiu 2024-01-01 – 2024-04-11 Lietuvos tarnybos skyrius pervedė į išieškotojos V. Z. atsiskaitomąją sąskaitą 205,63 Eur. 2024-02-12 – 102,94 Eur, 2024-03-13 – 102,69 Eur. Pateiktame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo pažymima, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2024-06-20 sprendimu Nr. VIA SP5-11 „Dėl vaikų išlaikymo išmokų skolų pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo“, M. K. 4642,56 Eur vaikų išlaikymo išmokų skola, už laikotarpiu nuo 2012-11-22 iki 2019-03-20 išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas, pripažinta beviltiška ir nurašyta. Tai rodo, kad nuteistasis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Komisija paminėjo tai, kad M. K. įvykdyta nusikalstama veika tiesiogiai susijusi su šeimos nariu, t. y. tėvo nužudymu. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad praeityje M. K. yra smurtavęs bei grasinęs savo buvusiai žmonai, t. y. remiantis nuosprendžio duomenimis: „[...] peiliu grasino sutuoktinei V. K. [...].“ Su dukra ryšius atnaujinti bandė, tačiau kol kas sunkiau tai sekasi. O su seserimi, kaip teigė pokalbio metu, bando atnaujinti ryšius. Apibendrinant, rizikos vertinimų metu gauti duomenys rodo, kad praeityje nuteistasis turėjo sunkumų palaikydamas ryšį su artimaisiais. Išanalizavus dokumentinę medžiagą, pastebima, kad nuteistojo ankstesniame elgesyje pareiškė impulsų kontrolės sunkumai, agresyvaus elgesio apraiškos, savitvardos praradimo atvejai, ypatingai nuteistajam esant neblaiviam. Komisijai pristatomas pakartotinai. Nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika. Visos bausmės atlikimo laikotarpiu vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatytas nepakitęs rizikos lygis – vidutinis. Atlikto didelės žalos rizikos vertinimą nustatyta, jog šiuo metu nėra reikšmingų žalos rizikos požymių, t. y. rizika sukelti didelę žalą kitiems yra žema. Kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (sunkėjantys, smurtiniai nusikaltimai, nusikaltimų modelis); gyvenimo stilius ir draugai (praeityje pasirinkti netinkami laisvalaikio praleidimo būdai); piktnaudžiavimas alkoholiu (tiesiogiai susiję su nusikalstamu elgesiu); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, savitvardos praradimas siejosi su nusikalstamumu); nuostatos (ankstesni režimo reikalavimų pažeidimai). Komisijos nuomone, nuteistojo pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta nepakitusi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Komisija nurodė, kad atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė – 4 metai 5 mėnesiai 17 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Asmuo anksčiau teistas du kartus. Šis teistumas trečias. Nuteistajam teismas buvo parodęs pasitikėjimą ir leido bausmę atlikti laisvėje, paleisdamas lygtinai. Tačiau nuteistasis nepatvirtino teismo pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir vėl nusikalsta, rodo jo nenorą taisytis, teismo įpareigojimų nevykdymą, polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Visi nuteistojo teistumai yra susiję su smurto naudojimu, du iš teistumų yra labai sunkūs, sukėlę negrįžtamas pasekmes. Šiuo metu atlikdamas bausmę nuteistasis dalyvauja įvairiose programose, įvykdė individualaus resocializacijos plane numatytas priemones, bei Komisijos rekomenduotas priemones, turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesyje matyti elgesio korekcijos pokyčiai, tačiau šie pokyčiai dar nėra pakankami, jog būtų galima taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Skunde nurodoma, kad Komisijos narių balsai, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo atžvilgiu taikymo, pasiskirstė po lygiai, t. y. du komisijos nariai balsavo už tai, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, du nariai balsavo prieš, ir kaip galima suprasti, tokį balsavimo rezultatą, kuriuo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, nulėmė tik komisijos pirmininkės balsas. Tos pačios arba labai panašios sudėties Komisija sprendžia klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo toli gražu nebe pirmąjį kartą, tačiau kiekvieną kartą, kai atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, toks atsisakymas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais bei argumentais, eilinį kartą sureikšminant padarytą nusikalstamą veiką, dėl ko asmuo yra nuteistas ir atlieka paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad situacija, kuomet Komisijos pirmininkės balsas lemia lygtinio paleidimo netaikymą nuteistojo atžvilgiu, nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu. Taip pat situacija, kuomet tos pačios arba labai panašios sudėties Komisija sprendžia klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ne pirmą kartą, taip pat nesuponuoja skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nesutinkama ir su skunde esančiu teiginiu, kad nutarime sureikšminta padaryta nusikalstama veika, dėl ko asmuo yra nuteistas ir atlieka paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Komisija vertino ne tik padarytą nusikalstamą veiką, bet ir kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui.

Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarime nė žodžio nebepasisakoma apie tai, kad mažų mažiausiai lygtinis paleidimas, taikant intensyvią priežiūrą nuteistajam M. K. yra galimas. Asmens byloje yra duomenys, kad I. B. priklausančiame bute, kuriame nuteistasis gyventų išėjęs į laisvę, yra visos sąlygos užtikrinti elektroninio stebėjimo įtaiso veikimą. Nuteistasis išvyksta į trumpalaikes išvykas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir tokių išvykų metu jam nėra taikoma intensyvi priežiūra, tokių trumpalaikių išvykų metu asmuo nedaro jokių pažeidimų, kas rodo, kad intensyvi priežiūra ir nėra reikalinga, nors nuteistasis su jos taikymu sutiktų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog intensyvios priežiūros taikymas galimas tuo atveju, kai nuteistasis atitinka visas lygtinio paleidimo sąlygas. Tuo tarpu, nuteistasis M. K. lygtinio paleidimo taikymo sąlygų neatitinka, todėl nėra pagrindo kalbėti apie galimybę nuteistąjį paleisti į laisvę su intensyvia priežiūra. Tai, kad M. K. trumpalaikių išvykų metu nedaro jokių pažeidimų, taip pat nesuponuoja lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo nuteistojo atžvilgiu. Jis tik elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija sureikšmino anksčiau padarytus drausmės pažeidimus, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad beveik visi ankstesni drausmės pažeidimai yra padaryti atliekant bausmę ne Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime, o kitose laisvės atėmimo vietų įstaigose. Paskutinis padarytas pažeidimas bei paskutinioji nuobauda buvo paskirta dar prieš 4 metus, t. y. visos nuobaudos seniai nebegaliojančios ir jokiu būdu nesudarė pagrindo jomis remtis, priimant skundžiamą nutarimą, todėl skundžiamo nutarimo motyvas „net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi“ yra visiškai netinkamas ir atmestinas. Nuteistasis yra skatintas net keturis kartus, tačiau skundžiamame nutarime šiai aplinkybei jokio dėmesio nesuteikta, patys paskatinimai nėra konkrečiai nurodomi, nėra aptariami, į skatinimus neatsižvelgiama.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pritaria Komisijos pozicijai ir pažymi, jog nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas bausmės atlikimo metu neabejotinai nuteistąjį taip pat charakterizuoja neigiamai vertinat galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus. Nagrinėjamu atveju itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad drausminės nuobaudos buvo paskirtos vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje, kai bausmės atlikimo vietos taisyklės nuteistajam buvo puikiai žinomos. Taip pat pažeidimą padarė ir po Komisijos nutarimo priėmimo, dėl ko 2024-08-07 paskirta drausminė nuobauda. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo elgesio ir požiūrio į taikomą nustatytą tvarką pasikeitimu. Tokiu atveju nuteistajam keturis kartus taikyti paskatinimai nesudaro pagrindo nuteistojo lygtiniam paleidimui, o turi būti vertinami visų faktinių aplinkybių ir sąlygų kontekste.

Skunde teigiama, jog Komisija, netaikydama lygtinio paleidimo, itin didelę reikšmę skyrė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, aplinkybei, kad praeityje asmuo buvo teistas, tačiau tokie motyvai negalėjo būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą bei sunkumą buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Tokia motyvacija iš esmės reiškia non bis in idem principo pažeidimą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pritaria Komisijos nuomonei, jog šiuo metu nuteistojo lygtinis paleidimas dar nėra galimas.

Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymą asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas neabejotinai buvo įvertintas nuosprendžiu jam paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Tai negali būti laikoma non bis in idem principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

Skundu nesutinkama su skundžiamo nutarimo motyvu, esą, likusi neatliktos bausmės dalis yra itin didelė, o „per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką“. Pažymi, kad likusi bausmės dalis turi būti vertinama ne atsietai, o kartu su atliktąja bausmės dalimi, nuteistasis yra atlikęs net daugiau nei 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kas yra itin didelis ir tikrai ne per trumpas laiko tarpas, kuris kokiu nors būdu klaidingai formuotų mano nuomonę apie veikos baudžiamumą.

Teismas pažymi, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas pritaria Komisijos pozicijai, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Dar vienas skundo argumentas – socialinio tyrimo išvadoje aiškiai pasisakyta, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimo veiksnys yra suvaldytas. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje aiškiai pasisakyta, kad nuteistasis dirba už įkalinimo įstaigos ribų, vyksta į trumpalaikes išvykas, laikosi socialiai priimtinų bendravimo normų, nepalaiko nusikalstamos subkultūros, neturi jokių diskriminacinių nuostatų ar neigiamų nuostatų į priežiūrą, aiškiai stebimas disciplinuotas elgesys ir pastangos koreguojant elgesį tinkama linkme, geba išklausyti mano nuomonei prieštaraujančius argumentus, vertina ir kitokią nuomonę, prieš bet kokį poelgį stengiasi apgalvoti veiksmų planą ir pasverti galimas pasekmes, tačiau tokie itin reikšmingi nuteistojo asmenybę apibūdinantys kriterijai Komisijos buvo nuvertinti ir sumenkinti. Nurodytos aplinkybės rodo, jog pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę yra pakankamos, todėl, nepritariant Komisijos nutarime išdėstytiems argumentams, galima vertinti, jog pataisos procesas nuteistojo atžvilgiu jau yra sėkmingas bei užtikrinantis.

Teismas, analizuodamas aptariamą skundo argumentą, pažymi, jog nurodytos faktinės aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau turi būti vertinamos ne atskirai, tačiau visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Šis teistumas M. K. nėra pirmasis, jis iš viso teistas tris kartus už smurtinių nusikaltimų padarymą, yra įvykdęs du nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis. Taigi, nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, kuriam įtakos turi alkoholio vartojimas. Be to, paskutinė nusikalstama veika padaryta lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų laikotarpiu. Teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad nuo 2020 m. ne kartą vertinta M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką iki šiol iš esmės nepakito – išliko vidutinė. Nuteistajam išlieka visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių –gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad asmuo laisvėje nevengė vartoti alkoholio. Analizuojant M. K. kriminalinę istoriją matyti, kad jo daromi nusikaltimai buvo tyčiniai, veikos nebuvo atsitiktinės, nusikalstamas elgesys yra jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Vertinant nuteistojo elgesį struktūruotoje aplinkoje, stebima, kad jam ne visada pavyksta suvaržyti savo elgesį ir laikytis nustatytų režimo reikalavimų, kadangi bausmės atlikimo metu BVK ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė trisdešimt šešis kartus. Už tai nuteistajam yra skirtos dvidešimt aštuonios drausminės nuobaudos. Išanalizavus dokumentinę medžiagą pastebima, kad nuteistojo ankstesniame elgesyje pareiškė impulsų kontrolės sunkumai, agresyvaus elgesio apraiškos, savitvardos praradimo atvejai, ypatingai nuteistajam esant neblaiviam. M. K. įvykdyti smurtiniai nusikaltimai rodo, kad asmuo praeityje buvo linkęs pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui, nusikalsdavo spontaniškai. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Taigi, daroma išvada, kad teismas nesutinka su nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais ir sprendžia, kad Komisijos nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo skundo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.