- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- ATP-96-200/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-12 nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda su kontrabandos daiktų – 220 pakelių cigarečių „Viceroy Blue“, 20 pakelių cigarečių „Pall Mall Since“, 110 pakelių cigarečių „L&M Lounge Blue”, konfiskavimu; vilkiką „DAF FT XF105“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), priklausantį „Raffeisen leasing Polska S.A.“, su transporto priemonės registravimo pažyma Nr. 4254717, nutarimui įsiteisėjus, grąžinant savininkui ar teisėtam valdytojui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d., nustačius, kad jis 2013-06-02 apie 8.15 val., vairuodamas vilkiką „DAF FT XF105“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), priklausantį lizingo bendrovei UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, atvyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką Šalčininkų KP ir neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant muitinės kontrolei, vilkiko kabinoje apatiniame gulte ir šoninėje sienelėje už vairuotojo sėdynės 220 pakelių cigarečių „Viceroy Blue“, 20 pakelių cigarečių „Pall Mall Since“, 110 pakelių cigarečių „L&M Lounge Blue“, iš viso 350 pakelių cigarečių su Rusijos Respublikos ženklais, kurių bendra vertė yra 2647,50 Lt (20,37 MGL), kai neteisėtai gabenamų prekių vertė neviršijo 50 MGL.
Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-12 nutarimą dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo priemonės – krovininio automobilio „DAF FT XF105“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), grąžinimo ir minėtą transporto priemonę konfiskuoti kaip kontrabandos padarymo įrankį.
Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo sprendimas nekonfiskuoti krovininio automobilio neatitinka suformuotos teismų praktikos kontrabandos bylose, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. A. P. cigaretes gabeno slėpdamas vilkiko kabinoje apatiniame gulte ir šoninėje sienelėje už vairuotojo sėdynės, kas rodo, kad teisės pažeidimo padarymui buvo iš anksto kruopščiai ruošiamasi siekiant apsunkinti kontrabandos daiktų suradimą automobilyje. Faktas, kad asmuo pasinaudojo automobilio konstrukciniais ypatumais, tik įrodo, jog tas vietas, kurios nėra skirtos jokiems daiktams vežti, teisės pažeidėjas pavertė savotiškomis slėptuvėmis, todėl darytina išvada, kad automobilis buvo tiesiogiai panaudotas kontrabandos pažeidimui padaryti.
Skunde minima apeliacinės instancijos teismo praktika dėl ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo. Bylose, kai kontrabandinės cigaretės gabenamos krovininiais automobiliais vietose, neskirtose daiktams vežti (pvz. po sėdynėmis, gulte ir pan.), teismas pripažindavo, kad kontrabandai slapta gabenti per valstybės sieną panaudotas automobilis konfiskuotinas kaip kontrabandos gabenimo priemonė (Vilniaus apygardos teismo 2013-01-10 nutartis Nr. ATP-46-648/2013, 2013-06-05 nutartis Nr. ATP-592-487/2013, 2013-07-03 nutartis Nr. ATP-688/628 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai transporto priemonėse nebūna įrengtos specialios slėptuvės, tačiau cigaretės slepiamos automobilio vietose, neskirtose daiktams vežti, automobilis konfiskuotinas, nes automobilio konfiskavimas privalomai taikomas ne tik tada, kai jame specialiai įrengta slėptuvė, bet ir tais atvejais, kai transporto priemonė tiesiogiai panaudota kontrabandai gabenti (LAT 2013-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2013). Taigi automobilio konfiskavimui taikyti nėra būtina nustatyti, jog transporto priemonėje buvo specialiai įrengta slėptuvė. Nagrinėjamu atveju A. P. kruopščiai ruošėsi pažeidimui, pats ar kitų asmenų pagalba įmantriai sukaišiojo cigaretes, slėpdamas jas automobilio vietose, neskirtose daiktams gabenti, tokiu būdu panaudodamas automobilį kontrabandos pažeidimui daryti, pritaikydamas tam tikras automobilio ertmes vežti cigaretėms, kad jos nebūtų pastebėtos muitinio tikrinimo metu, tai darė sąmoningai, suvokdamas galimas pasekmes. Skunde pažymima ir tai, kad cigarečių kiekis ir vertė įrodo, jog jos buvo gabenamos ne sau, o buvo skirtos pardavimui, tuo padarant žalą Europos ekonominei erdvei. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, kai byloje neginčytinai nustatyta, ir teismas pats tą konstatuoja, kad prekėms kontrabanda gabenti buvo panaudotas automobilis, transporto priemonė besąlygiškai turi būti konfiskuota.
Skunde dėstoma, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo įrankis yra ši konkreti transporto priemonė, kuria kontrabandos daiktai buvo gabenami per valstybės sieną. Pagal teismų praktiką, kai cigaretės gabenamos tokioms prekėms gabenti visiškai nepritaikytose vietose, tuo sąmoningai apsunkinant jų aptikimą, transporto priemonė laikoma tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti bei jiems slėpti, t. y. yra pažeidimo padarymo priemone, jei be jos panaudojimo slapta pervežti tokio kiekio kontrabandinių prekių pažeidėjas nebūtų galėjęs. Vertinti reikia ne tai, ar pažeidėjas būtu galėjęs fiziškai pernešti per valstybės sieną tokį kiekį cigarečių, o tai, ar jis būtų galėjęs tai padaryti slaptai, išvengiant muitinės kontrolės. Nagrinėjamu atveju A. P. nepasirinko rizikuoti ir nešti tokį kiekį cigarečių kitu būdu, o gabeno juos slėpimui panaudodamas automobilio ertmes, neskirtas daiktams sudėti ir gabenti, kas įrodo, jog tokio kiekio cigarečių gabenimas per valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės, nepanaudojus automobilio, būtų neįmanomas. A. P. cigaretėms gabenti pasinaudojo vilkiku „DAF FAT XF105“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), taigi toks automobilis turėjo būti konfiskuotas kaip kontrabandos gabenimo priemonė. Skunde minima ir daugiau Vilniaus apygardos teismo nutarčių kontrabandos bylose, kai buvo gabenti kur kas mažesni kiekiai cigarečių, slepiant juos vietose, neskirtose daiktams sudėti, tačiau visais atvejais apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog tokio kiekio cigarečių gabenimas per valstybės sieną slaptai, išvengiant muitinės kontrolės, be automobilio yra neįmanomas: 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1081-195/2012 (buvo gabenta 150 pakelių cigarečių), 2013-08-26 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-923-487/2013 (buvo gabenta 140 pakeliu cigarečių), 2013-10-01 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1071-487/2013 (buvo gabenta 149 pakeliai cigarečių), 2013-10-07 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1083-628/2013 (buvo gabenta 112 pakeliu cigarečių) ir kt.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybės, jog vilkikas, kuris buvo panaudotas pažeidimui daryti, priklauso ne pažeidėjui ir savininkas su pažeidimo padarymu nėra susijęs, nesudaro kliūčių jį konfiskuoti. Papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo – už kontrabandą numatymas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja. Teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį atsižvelgia į Konstitucinio teismo doktriną, pagal kurią pripažįstama, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5/2011). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas laikomas pateisinamu (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no 28078/95, decision 26 June 2001). Vadovaujantis ATPK 26 str., pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teisė priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią (pvz. buvo kreiptasi į policiją dėl vagystės, automobilis paliktas servise remontui ir serviso darbuotojas juo pasinaudojo ir pan.), jis gali būti nekonfiskuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5/2011). Byloje nėra duomenų, jog vilkikas būtų paimtas prieš savininko valią ir juo būtų naudojamasi neteisėtai, todėl tai nėra išskirtinis atvejis. Byloje nustatyta, kad A. P. vilkiką naudojo teisėtai – darbdavys, kuris transporto priemone naudojosi pagal lizingo bendrovės įgaliojimą, buvo patikėjęs ją darbinėms funkcijoms vykdyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovas advokatas R. B. prašo palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-12 nutarimą, nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines aplinkybes, sprendimu sukeliamas pasekmes, todėl sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas bei paliktinas galioti.
Atsiliepime nurodoma, kad teismas neturėtų vertinti apelianto pateiktos nuomonės, jog šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas bei būtinas, kadangi kontrabanda gabentos prekės nebuvo slepiamos tam specialiai sukurtose vietose, ertmėse, o paprasčiausiai padėtos vilkiko kabinoje. Tai reiškia, kad išankstinio pasiruošimo kontrabandos prekių gabenimui nebuvo, dėl ko įtakoti šio proceso transporto priemonės savininkas – lizingo bendrovė, taip pat ir naudotojas – įmonė „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, negalėjo. Teismas, taikydamas transporto priemonės konfiskavimą, padarytų esminį materialiosios teisės pažeidimą, t. y. netinkamai taikytų ATPK 26 str. ir 210 str. 2 d. nuostatas. Transporto priemonės konfiskavimas pagal ATPK 210 str. 2 d. nėra privalomas ir yra paliekamas spręsti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) diskrecijai. A. P. įsitikinimu, teismas šioje byloje turėtų aiškiai nurodyti, kuo konkrečiai šiuo atveju pasireiškia „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ atsakomybė už konfiskuotos transporto priemonės panaudojimą administracinio teisės pažeidimo padarymui, taip pat aiškiai konstatuoti, ar „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ turėjo galimybę užkirsti kelią tokiam neteisėtam konfiskuoto daikto panaudojimui.
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokia administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) pareiga yra nurodoma ir šiuo klausimu suformuotoje teisminėje praktikoje: 2010-10-29 nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N575-7068/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimu pažeidimo padarymo metu.
Teismas turėtų įvertinti ir tai, kad konfiskuoti prašomas automobilis „DAF FT XF105“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), finansinio lizingo sutarties pagrindu buvo perduotas naudotis ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., bet įmonei „(DUOMENYS NESKELBTINI)“. Vykdydamas įmonės savininko nurodymą, A. P. atliko tarptautinį pervežimą, kuris nėra niekuo susijęs su padarytu pažeidimu. „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, kaip automobilio savininkas, prieš perduodamas automobilį naudotis įmonei „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, ėmėsi visų įmanomų teisinių priemonių, siekdamas užkirsti kelią neteisėtam automobilio naudojimui: finansinio lizingo sutartyje buvo nustatyta pareiga lizingo gavėjui „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ lizinguotą automobilį naudoti tik laikantis sutarties ir teisės aktų reikalavimų pagal tiesioginę jo paskirtį. Kitų galimybių užkirsti kelią teisės padarymui, panaudojant lizinguotą automobilį, „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, taip pat ir įmonė „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti.
Žemesnės instancijos teismas
2009-06-12 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248/2009, 2009-03-06 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-110-48/2009 ir 2010-03-20 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-511/2010 suformuota praktika, kad net ir nusikalstomos veikos padarymo priemone buvusi transporto priemonė nekonfiskuojama, jei ji priklauso ne kaltinamajam, o tretiesiems asmenims. Taigi baudžiamosiose bylose taikoma atsakomybė nėra griežtesnė nei ta, kuri numatyta ATPK 210 str. Tiek įstatymų leidėjas, tiek teismų praktika laiko, kad šios poveikio priemonės netaikymas neprieštarauja bausmės tikslams. Taikant ATPK 210 str. ir BK 199 str., numatančius atsakomybę už panašias veikas, negali būti laikomasi skirtingos praktikos taip, kad sunkesnės pasekmės kiltų padarius lengvesnį teisės pažeidimą, t. y. negali būti taip, kad taikant griežčiausią valstybės prievartos priemonę – baudžiamąją atsakomybę, nusikalstamai veikai padaryti panaudotos transporto priemonės konfiskavimas būtų netaikomas, nustačius, kad ji priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, ir visiškai priešingos pozicijos būtų laikomasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje, kur tokia transporto priemonė būtų konfiskuojama, nepriklausomai nuo to, kam ji priklauso.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apylinkės teismas paskyrė A. P. 5000 Lt baudą su kontrabandos daiktų – 350 pakelių cigarečių su Rusijos Respublikos ženklais, tačiau transporto priemonės, t. y. vilkiko „DAF FT XF105“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kuriuo buvo gabenamos kontrabandinės prekės, konfiskavimo netaikė. Tokį sprendimą Šalčininkų rajono apylinkės teismas pagrindė tuo, kad minėtame vilkike nebuvo specialiai įrengta slėptuvė ar kitokiu būdu transporto priemonė nebuvo specialiai perdaryta gabenti kontrabandines prekes, be to, gabentų cigarečių kiekis nėra toks didelis, kad šiam gabenimui būtų būtina naudoti krovininį automobilį, taip pat, kad vilkikas priklauso ne pažeidėjui, o jo savininkas nežinojo apie padarytą pažeidimą ir negalėjo įtakoti šio pažeidimo padarymo. Kaip matyti iš Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo turinio, juo prašoma paskirti papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą – administracinėn atsakomybėn patrauktam A. P..
ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 210 straipsnyje asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – pagal ATPK 210 str. 2 d. sankciją yra neprivaloma. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997-04-08 nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2013). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-622-533/2011).
Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 str. iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 str. 2 d., kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. gabentos cigaretės rastos paslėptos vilkiko kabinoje, sudėtos apatiniame gulte ir šoninėje sienelėje už vairuotojo sėdynės, tuo sąmoningai apsunkinant jų aptikimą, todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti bei jiems slėpti, t. y. buvo pažeidimo padarymo priemone, be kurios panaudojimo slapta pergabenti tokio kiekio kontrabandinių prekių (350 pakelių cigarečių) pažeidėjas nebūtų galėjęs. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinti reikia ne tai, ar pažeidėjas būtų sugebėjęs fiziškai pernešti per valstybės sieną tokį kiekį cigarečių, o tai, ar jis būtų galėjęs tai padaryti slaptai, išvengiant muitinės kontrolės (LAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. 2AT-5/2011). A. P. nepasirinko rizikuoti ir nešti tokį kiekį cigarečių kitu būdu, o gabeno juos, slėpimui panaudodamas automobilio „DAF FT XF105“ kabinos vietas, kas įrodo, jog tokio kiekio cigarečių gabenimas per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepanaudojus automobilio, būtų neįmanomas. Apylinkės teismas sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės argumentavo tuo, kad vilkike nebuvo specialiai įrengta slėptuvė ar kitokiu būdu transporto priemonė nebuvo specialiai perdaryta gabenti kontrabandines prekes, tačiau, apygardos teismo nuomone, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo neskirti papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. P. neskiriant papildomos nuobaudos – automobilio „DAF FT XF105“ – konfiskavimo šiuo konkrečiu atveju nebūtų pasiekti ATPK 20 ir 248 str. numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. A. P. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Pažeidėjas savo neteisėtais veiksmais sudaro tokią situaciją, kai jam nuosavybės teise priklausantis ar tik valdomas ir naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas. Tokio įstatymo grasinimo teisės pažeidėjas sąmoningai nepaiso. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios yra numatytos įstatyme – turto, kuris buvo kontrabandos įrankis, konfiskavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarimas).
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Administracinė nuobauda – turto konfiskavimas, susijusi su asmens nuosavybės teisių apribojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, pritaikius pažeidėjui automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebūtų pažeista. Tai vertintina kaip proporcinga priemonė siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Nors gabentas cigarečių kiekis ir vertė nėra itin dideli, vis dėlto jam gabenti būtina transporto priemonė. Automobilis nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, tačiau cigaretės vežtos jas paslėpus ant apatinio gulto, taip pat šoninėje sienelėje, slepiant ir tikintis, kad jos nebus surastos. Esant tokioms aplinkybėmis, transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad transporto priemonė priklauso ne pažeidėjui A. P., o „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, o taip pat, kad vilkikas „DAF FT XF105“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), finansinio lizingo sutarties pagrindu buvo perduotas naudotis ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., bet įmonei „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti turto konfiskavimo, kas pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2637/2011, N438-894/2012). Vadovaujantis ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (šiuo atveju vilkikas „DAF FT XF105“) kontrabandos administracinio teisės pažeidimo bylose pagal ATPK 210 str. 2 d. gali būti konfiskuotas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra pažeidėjo nuosavybė. Aplinkybė, kad, kaip nurodoma atsiliepime, transporto priemonės konfiskavimas sukeltų itin neigiamų pasekmių jos savininkui, minėtos išvados dėl turto konfiskavimo taikymo pagrįstumo nekeičia. Taip pat vertinama ir ta aplinkybė, kad transporto priemonės savininkas nieko nežinojo apie daromą pažeidimą.
Remiantis tuo, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė transporto priemonės – vilkiko „DAF FT XF105“, konfiskavimo A. P., todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-12 nutarimas šioje dalyje keistinas.
Be to, apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P. už tą patį pažeidimą antrą kartą paskyrė piniginę baudą, bei pakartotinai sprendė cigarečių konfiskavimo klausimą. Pažymėtina, kad ši byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama iš naujo po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi iš dalies panaikino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, kuriuo A. P. už šioje nutartyje aprašytą pažeidimą buvo paskirta 5000 Lt bauda su gabentų kontrabandinių prekių – iš viso 350 pakelių cigarečių konfiskavimu, neskiriant transporto priemonės konfiskavimo. Šis apylinkės teismo nutarimas buvo panaikintas tik dalyje, tai dėl transporto priemonės nekonfiskavimo ir tik šioje dalyje byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, kita nutarimo dalis, tai dėl baudos paskyrimo ir cigarečių konfiskavimo palikta nepakeista, todėl ši Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo dalis įsiteisėjo priėmus minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį ir yra galiojanti bei vykdytina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamo nutarimo dalis dėl baudos paskyrimo ir cigarečių konfiskavimo naikintina, kaip nepagrįsta ir perteklinė.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013m. lapkričio 12 d. nutarimą: skirti A. P. papildomą nuobaudą – vilkiko „DAF FT XF105“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), priklausančio „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, su transporto priemonės registravimo pažyma Nr. 4254717, konfiskavimą.
Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalį dėl 5000 Lt baudos A. P. paskyrimo ir 350 pakelių cigarečių konfiskavimo, šioje dalyje galiojant Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimui.
Nutartis neskundžiama.