Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-109-589/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-26
Bylos Nr.: e2A-109-589/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-11-3-00832-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
Atsakovas: I. K.
Ieškovas: A. Z.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-109-589/2023Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00832-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.7; 3.1.14.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-172-724/2022 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei I. K. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Z. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės I. K. (toliau – ir atsakovė) 16 756,30 Eur kompensacijos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad gyvendamas kartu su atsakove prisidėjo prie jos turto gausinimo ir gerinimo, pervedė į atsakovės sąskaitą nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendrą 9 387,05 Eur sumą ir atliko jos buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), pagerinimo darbų bendrai 7 369,25 Eur sumai, todėl turi teisę į šių sumų kompensavimą, nes šiuo metu su atsakove kartu nebegyvena. Jau išnagrinėtoje byloje, kurioje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės dalį ginčo buto, teismas iš pateiktų įrodymų nenustatė šalių dalių, sukuriant bendrą turtą – ginčo butą, įregistruotą atsakovės vardu. Tačiau per laikotarpį nuo ginčo buto įsigijimo ieškovas prie atsakovės turto gausinimo, jo pagerinimo prisidėjo tiek pinigais, tiek savo darbu. Kadangi bendrosios jungtinės veiklos sutartis teismo nelaikoma sudaryta ir ieškovui buvo atsakyta priteisti jo prašomą ginčo buto dalį, tai jo investuota suma į ginčo buto pagerinimą ir jo atlikti ginčo buto pagerinimo darbai kompensuotini pinigais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies – priteista iš atsakovės I. K. ieškovui A. Z. 6 482 Eur kompensacija, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (6 482 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o iš ieškovo A. Z. priteista ieškovei I. K. 356 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove susipažino 2013 m. balandžio 5 d. ir po 2 mėnesių pradėjo kartu gyventi. Bendras šalių gyvenimas tęsėsi iki 2019 m. gruodžio 31 d. Gyvenant kartu iš bendrų ieškovo ir atsakovės lėšų atsakovės vardu buvo įgyti šie registruoti turto objektai: 2014 m. spalio 1 d. – 50,39 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2014 m. rugsėjo 25 d., yra 11 440 Eur, mokestinė vertė ieškinio padavimo dienai – 9 710 Eur? 2015 m. liepos 16 d. – 67,25 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2015 m. liepos 2 d., yra 13 800 Eur, mokestinė vertė, nustatyta ieškinio padavimo dienai – 13 000 Eur; 2014 m. sausio 16 d. – automobilis Opel Vivaro, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2005 m. lapkričio 18 d.

5. Teismas taip pat nustatė, kad Utenos apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e25501147/2021, kuris šio ieškinio padavimo dienai yra įsiteisėjęs, ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį Opel Vivaro, tačiau prašomos dalies ginčo buto nepriteisė. Toje byloje teismas nenustatė, kad šalys buvo įsipareigoję, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, veikti bendrai tikslu įsigyti ginčo butą, todėl teismas padarė išvadą, kad jungtinės veiklos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta nebuvo.

6. Dėl ieškinio tapatumo teismas nurodė, kad nėra abejonių, jog nagrinėjamas ginčas šioje byloje kilęs tarp tų pačių šalių, kurios šalimis buvo civilinėje byloje Nr. e25501147/2021, tačiau teismas vertino, kad minėtoje ir nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra skirtingas ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkto nuostatų nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėtoje byloje ieškovas prašė priteisti ginčo buto dalį, įrodinėdamas, kad gyvenant kartu su atsakove prisidėjo pinigais prie ginčo buto įsigijimo. Šioje gi byloje ieškovas prašo priteisti kompensaciją asmeninių išlaidų, kuriomis prisidėjo prie ginčo buto remonto. 2021 m. birželio 21 d. sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas ginčo bute gyveno panaudos teisėmis, todėl aplinkybė, kad ieškovas vykdė savo, kaip panaudos gavėjo, pareigą daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, nesuteikė jam teisių į ginčo butą ar jo dalį. Tačiau minėtame sprendime nėra pasisakoma dėl ieškovo teisių į kompensacijos reikalavimą už jo atliktus darbus ir tokios aplinkybės teismo nebuvo tiriamos.

7. Dėl kompensacijos priteisimo teismas nurodė, kad šio ginčo išsprendimui yra reikšmingi faktai, nustatyti jau minėtu 2021 m. birželio 21 d. sprendimu. Teismas pažymėjo, kad į dalintiną sumą ieškovas įtraukia 1 000 Eur sumą, kuri buvo panaudota perkant automobilį Opel Vivaro, tačiau ši suma negali būti įtraukiama į balansą dėl to, kad šis automobilis 2021 m. birželio 21 d. sprendimu priteistas ieškovui, taigi teismas yra pasisakęs dėl šio turto įgijimo ir jo nuosavybės teisių.

8. Teismas nurodė, kad 2021 m. birželio 21 d. sprendimu, kuriuo savo paskaičiavimuose remiasi ir pats ieškovas, ginčo butas nuosavybės teise, nors ir įgytas šalims gyvenant kartu, pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe, kaip įgytas už jos lėšas ir tai, kad atsakovė iš gautos paskolos 5 700 Eur, t. y. savo asmeninėmis lėšomis, pirko medžiagas ginčo buto remontui. Dėl nurodyto iš ieškovo nurodomos sumos atimtinos ir šios sumos, dėl kurių yra pasisakęs teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu, todėl spręstina tik dėl ieškovo nurodytos jo atliktų darbų kainos t. y. 7 369 Eur.

9. Teismas rėmėsi 2021 m. birželio 21 d. sprendime nustatyta faktine aplinkybe, kad tarp šalių faktiškai buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai ir šio fakto nė viena šalis neginčija. Teismas taip pat nustatė, kad nė viena šalis neginčija fakto, kad kartu gyventi pradėjo bendru sutarimu nuo 2013 m. birželio mėn. ir bendras ieškovo ir atsakovės gyvenimas tęsėsi iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ginčo bute šalys pradėjo gyventi nuo 2015 m. liepos mėn. Iš nurodytų duomenų teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl ginčo buto priežiūros ir jo remonto, nes atsakovė nei šio proceso metu, nei jau išnagrinėtoje civilinėje byloje nekėlė jokių pretenzijų dėl ginčo buto priežiūros ir jo remonto. Kadangi nėra šalių rašytinio susitarimo dėl ginčo buto priežiūros ir remonto, įvertinant tai, kad šalys gyveno kartu, pasitikėjo vienas kitu, santykiai buvo geri, atsakovė darbus matė, teismas darė išvadą, kad šalys dėl atliktinų darbų apimties taip pat buvo susitarusios.

Šalies argumentai

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje detaliai nurodė atliktus darbus ir jų eigą, šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu. Kaip darbų atlikimo faktą pateikė atliktų darbų nuotraukas. Tai, kad remonto darbus ginčo bute darė ieškovas, byloje patvirtino ir liudytojai. Liudytoja J. M. parodė, kad pati atsakovė gyrėsi, jog ieškovas darys remontą vonios kambaryje; lankydamasi pas atsakovę 2017-2018 m., matė kaip ieškovas kambaryje dėjo laminato grindis, dirbo atsakovės sūnaus kambaryje, kai tas buvo Vokietijoje; padedamas tėvo ieškovas darė remontą virtuvėje ir kambaryje; žino, kad tvarkant didįjį kambarį buvo pramuštas kaimynų elektros laidas. Liudytojas A. F. parodė, kad kartą buvo atėjės pas kaimynus, prašė, kad jie nedirbtų per pietus; kažkurią dieną ieškovas, tvarkydamas ginčo buto grindis, prakirto jo buto apšvietimo laidą, teko kviesti elektrikus; ginčo bute pas ieškovą lankėsi gal kokius 6 kartus ir matė atliekamus darbus; dirbama buvo periodiškai, kai ieškovas atvažiuodavo iš tolimojo reiso. Liudytojas D. I. parodė, kad remonto darbus atliko šeima savo jėgomis; ieškovas taip pat kai ką darė: demontavo, padarė lubas viename kambaryje, glaistė sienas, prisidėjo prie grindų sudėjimo. Liudytojas A. Z. parodė, kad sūnus daug ką remontavo kambaryje, kitame kambaryje, balkone; liudytojas padėjo iškloti grindis, langus gražiai padaryti; apšildė balkono grindis, kambaryje padėjo išlyginti grindis; matė ką sūnus darė, konsultavosi su juo, jam daugiau niekas nepadėjo tik jis; pilnai vonią, tualetą padarė; sūnus remontą darė ilgai, per tą laiką skolindavosi perforatorių, grąžtus; remonto metu bute lankydavosi dažnai.

Žemesnės instancijos teismas

11. Iš liudytojų parodymų, ieškovo paaiškinimų, nuotraukų teismas darė išvadą, kad nors tą ir neigia atsakovė, ieškovas tikrai atsakovei priklausančiame ginčo bute atliko remonto darbus.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas savo darbus įvertino ir darbų sąmatą sudarė remdamasis darbų kainomis, nurodytomis internetiniame puslapyje http:www.butuapdaila.lt. Atsakovė šių kainų neginčijo, savo vertinimų neteikė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo pateiktais skaičiavimais. Ieškovas pats paaiškino, kad darbus jam padėjo atlikti ar atliko ir atsakovė bei jos sūnus: padėjo klijuoti tapetus, tualete ir vonioje lyginant grindis maišė košę, atsakovės sūnus suko gipso kartono plokštes, skuto sienas, atsakovė tapetavo kambarį. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo nurodytų darbų vertė atitinkamai turėtų būti mažintina. Nesant galimybės nustatyti, kiekvieno iš jų atliktų darbų apimties, ieškovo nurodytą darbų sumą už tuos darbus, kuriuos ieškovas nurodė darant ir atsakovei bei jos sūnui, teismas padalino pusiau, o pripažinęs, kad atsakovė klijavo kambaryje tapetus, šių darbų kainą minusavo visą. Dėl to ieškovo nurodytoje sąmatoje teismas darė tokius darbų atlikimo kainos pakeitimus, bendrai 886,93 Eur sumai: 11,64 kv. m kambario remonte sienų paruošimo ir tapetavimo suma mažintina 126,31 Eur, sandėliukų remonte sienų tapetavimo suma – 98 Eur, vonios ir tualeto remonte lyginamojo grindų sluoksnio įrengimo kaina – 11,97 Eur, kaip atlikta kartu su atsakove; 17,80 kv. m kambario remonte sienų gipso plokščių montavimo kaina mažintina 60,84 Eur, kaip padaryta kartu su atsakovės sūnumi; sienų paruošimo ir tapetavimo kaina mažintina 109,20 Eur, kaip padaryta vienos atsakovės; 11,64 kv. m kambario remonte senų tapetų nulupimo kaina mažintina 90,22 Eur, kaip padaryta atsakovės sūnaus, sienų paruošimo ir tapetavimo kaina mažintina 126,31 Eur, kaip atlikta kartu su atsakove; 14,99 kv. m kambario remonte mažintina suma už senų tapetų nulupimą105,45 Eur, kaip padarytą atsakovės sūnaus, sienų paruošimo ir tapetavimo kaina – 47,88 Eur, kaip atlikta kartu su atsakove; koridoriaus remonte suma mažintina dėl tapetų nulupimo 110,93 Eur, darbą atlikus atsakovės sūnui.

13. Dėl palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad konstatavus, jog atsakovė skolinga ieškovui, prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) tenkintinas.

14. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, sumokėjo 378 Eur žyminio mokesčio, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už teisines advokato paslaugas sumokėjo 1 000 Eur. Atsakovės pateiktomis sąskaitomis ir mokėjimo pavedimais patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 450 Eur. Ieškovo ieškinį tenkinus 38,68 procentais, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai jam iš atsakovės priteistina 533 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai – atlygintina 889 Eur. Įskaičius šalims priteistas sumas, iš ieškovo atsakovei priteistina 356 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Atsakovė I. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus tokio reikalavimo, prašo panaikinti šį sprendimą dalyje dėl iš atsakovės priteistos 6 482 Eur sumos ir bylą nurodytoje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atsiliepimas

16. Atsakovė nurodo, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų ar pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas prisidėjo prie ginčo buto remonto. O atsakovės byloje pateikti čekiai ir sąskaitos įrodo faktą, kad atsakovė pati remontavo ginčo butą, o ieškovas prie remonto neprisidėjo. Mano, kad ieškovo byloje pateiktos fotonuotraukos, jokia specialisto išvada nepagrįsta ieškovo ranka surašyta sąmata dėl darbų kainų, atsakovei darbų atlikimo nepripažįstant, nepatvirtina, kad ieškovas tokius darbus atliko. Į bylą kviesti liudytojai patvirtino, kad ginčo bute lankydavosi labai nedažnai, todėl remtis jų parodymais, kaip neginčijamais, byloje nebuvo galima. Teismas priėmė šališką sprendimą ieškovo naudai, tinkamai neįvertinęs pateiktų dokumentų ir įrodymų visumos, taip pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

17. Teigia, kad įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę ginčo buto neatlygintinės panaudos santykiai, kas lemia, kad ieškovas, besinaudodamas ginčo butu, kaip panaudos gavėjas, turėjo pareigą atlikti einamąjį ginčo buto remontą.

18. Ieškovas A. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Mano, kad teismas pagrįstai vertino, jog ginčo butas šalims kartu gyvenant buvo iš esmės pagerintas ir kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kad savo darbu prisidėjo prie ginčo buto esminio pagerinimo. Iš ieškovo ir atsakovės pateiktų įrodymų dėl ginčo buto remonto darbų vertės ir atsakovės pateiktų dokumentų dėl įgytų medžiagų vertės, bendra ginčo buto remonto darbų vertė su medžiagomis sudaro daugiau nei 85 proc. ginčo buto pirkimo vertės. Teismas turėjo pagrindą traktuoti ieškovo ir atsakovės santykius kaip sugyventinių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

20. CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės I. K. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo A. Z. ieškinys dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės I. K. tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Z. pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės I. K. 16 756,30 Eur kompensacijos, kurį grindė faktinėmis aplinkybėmis, jog ginčo butas, įgytas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, šalims gyvenant kartu buvo iš esmės pagerintas ne tik atsakovės, bet ir jo asmeninėmis lėšomis (9 387,05 Eur), jo ir jo tėvo darbu (7 369,25 Eur). Nurodytas aplinkybes ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimu, liudytojų parodymais, savo paties sudaryta sąmata dėl atliktų remonto darbų kiekio ir kainos, fotonuotraukomis, banko sąskaitų išrašais ir lentele apie ieškovo ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymus. Atsakovė neigė, jog ieškovas savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie ginčo buto remonto darbų, tvirtino, kad remonto darbus atliko iš kredito įstaigos pasiskolintomis lėšomis pirkdama statybines medžiagas, savo ir vaikų darbu, taip pat pasitelkdama statybininkų pagalbą. Nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimu, liudytojo parodymais, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentais ir vartojimo kredito sutartimi.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ieškovo paaiškinimus, fotonuotraukas, sprendė, kad ieškovas atliko remonto darbus atsakovei priklausančiame bute, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės 6 482 Eur kompensacijos, ieškovo nurodytą atliktų darbų vertę sumažindamas 886,93 Eur suma už tuos darbus, kuriuos, paties ieškovo teigimu, atliko atsakovė ir jos sūnus. Atsakovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą argumentuoja pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu ir neobjektyviu byloje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumos vertinimu, taip iš esmės pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo

24. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

25. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Netiesioginiais įrodymais nustatytos bylos faktinės aplinkybės laikytinos patvirtintomis tuo atveju, jeigu netiesioginių įrodymų duomenis patvirtina tiesioginiai ar kiti netiesioginiai įrodymai arba jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2007). Liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

26. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių paaiškinimais, teiktais procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai nebuvo pakankami konstatuoti, jog ieškovas, šalims gyvenant kartu, savo jėgomis ar padedamas tėvo atliko jo nurodomus remonto darbus atsakovei priklausančiame ginčo bute. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiesioginių įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti išvadą apie tai, jog ieškovo įrodinėjamas faktas egzistuoja, byloje nėra, o netiesioginių įrodymų duomenys prieštaringi ir nepakankami įrodinėjamoms aplinkybėms patvirtinti.

27. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad šalims gyvenant kartu buvo atliekamas atsakovei priklausančio ginčo buto remontas. Atsakovė neigė ieškovo nurodomas aplinkybes ir tvirtino, kad remonto darbus ginčo bute atliko savo ir vaikų darbu, taip pat pasitelkdama statybininkų pagalbą, todėl vien ieškovo paaiškinimai ir byloje pateikta jo paties surašyta sąmata dėl atliktų remonto darbų kiekio ir kainos neįrodo fakto, kad nurodomus darbus atliko ieškovas savo jėgomis ar padedamas tėvo. Ieškovo pateiktose fotonuotraukose nėra užfiksuotas darbus atliekantis ieškovas ar jo tėvas, jose matyti tik ginčo bute atliekamų remonto darbų eiga, tam tikrų darbų rezultatas. Ieškovas neneigė, kad statybinių medžiagų, įgytų savo vardu, kvitų neturi ir pateikti negali, tuo tarpu atsakovė pateikė į bylą gausius remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiančius įrodymus. Kad atsakovė iš gautos 5 700 Eur paskolos, t. y. savo asmeninėmis lėšomis, pirko statybines medžiagas ginčo buto remontui konstatuota ir įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-550-1147/2021, kurioje buvo sprendžiamas šalių ginčas pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl bendromis lėšomis įgyto turto (ginčo buto) priteisimo. Teismo posėdžio metu pats atsakovas nurodė, kad jokio išsilavinimo, patvirtinančio apie turimas žinias atlikti statybos (apdailos) darbus, neturi, aplinkybėms, jog prieš maždaug 20 metų dirbo tokius darbus, pagrįsti jokių įrodymų taip pat pateikti negali. Ieškovo paaiškinimai kelia abejonių ir dėl tos aplinkybės, kurią nurodė pats ieškovas, kad dėl darbo pobūdžio (yra tolimųjų reisų vairuotojas) iki 2 savaičių jis paprastai būdavo išvykęs, tada 3-4 dienas, o kartais ir tik 2 dienas būdavo namuose, todėl vidutiniškai per mėnesį dirbdavo 22-24 dienas, likusios dienos būdavo nedarbo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nevertino šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

28. Byloje esančių įrodymų viseto kontekste vertinant liudytojų parodymus, pažymėtina, kad ieškovo liudytojas A. Z. yra ieškovo tėvas, apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu jo santykiai su atsakove nėra geri, ieškovo liudytoja J. M., nors ir yra atsakovės pusseserė, tačiau apklausiama teismo posėdžio metu taip pat pati patvirtino, esanti susipykusi ir nuo 2018 m. nebendraujanti su atsakove. Nors liudytojas A. Z. tvirtino pats matęs ieškovą atliekant jo nurodomus darbus, dalį darbų pats liudytojas atliko, o liudytoja J. M. nurodė, kad atsakovė gyrėsi, jog visus remonto darbus atlieka ieškovas, pati matė, kaip ieškovas 2017 m. gruodžio mėn. dėjo grindų laminatą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šių liudytojų gebėjimas būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių dėl pirmiau nurodytų priežasčių yra ribotas, todėl buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui vertinti jų parodymus kaip nepatikimus. Iš ieškovo liudytojo A. F., kuris yra atsakovės kaimynas, duotų parodymų taip pat negalima daryti išvados, kad jis pats matė ieškovą atliekant remonto darbus, o apie tai, kad ieškovo darbu buvo atliekamas remontas ginčo bute liudytojas sprendė iš ieškovo, sutikto gatvėje, pasakojimų apie planuojamus darbus, pigesnių statybinių medžiagų paieškas, apdulkėjusios ieškovo aprangos, taip pat dėl to, kad nepastebėjo, jog ginčo bute būtų dirbę kiti asmenys. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie liudytojo A. F. parodymai, paremti iš esmės jo paties samprotavimais, yra nepakankami faktui, kad ieškovas savo jėgomis ar tėvo padedamas atliko nurodomus remonto darbus ginčo bute, nustatyti. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad ieškovo paaiškinimų ir jo liudytojų duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys ar įrodymai, taip pat jie esmingai prieštarauja atsakovės paaiškinimams ir jos liudytojo D. I. parodymams dėl nagrinėjamų bylos aplinkybių.

29. Pažymėtina ir tai, kad nors tiek atsakovė, tiek liudytoju apklaustas jos sūnus D. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas, grįžęs iš tolimojo reiso, kažkokiais darbais prisidėdavo prie ginčo bute vykdomo remonto, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovo indėlis į ginčo buto pagerinimą, atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas ginčo bute panaudos teisėmis kurį laiką gyveno ir naudojosi atsakovės atliktais pagerinimais, yra nepakankamas kompensacijai priteisti.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui A. Z. iš atsakovės I. K. 6 482 Eur kompensacijos už ieškovo atliktus pagerinimo darbus atsakovei priklausančiame ginčo bute, netinkamai vertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, taip iš esmės pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

32. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

33. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Z., paduodamas ieškinį, sumokėjo 378 Eur žyminio mokesčio, o už teisines advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme – 1 000 Eur. Atsakovė I. K. už advokato teisinės paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 450 Eur sumą. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šalis patyrus nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškovo ieškinį, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės patirtų advokato padėjėjo pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (5, 8.2, 8.3, 8.19 punktai), atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinas 1 450 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

34. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė, paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo 377 Eur žyminio mokesčio. Nors šalys apeliacinės instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokių patyrė. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinas 377 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei I. K. dėl kompensacijos priteisimo atmesti.

Priteisti iš A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 450 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 377 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas