Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus,

civilinio ieškovo bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovui (duomenys neskelbtini) G. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo (duomenys neskelbtini) G. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

S. B. išteisintas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. B. išteisinta pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. B. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad, neteisėtai panaudodamas vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai atliko kelias finansines operacijas bei apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis tyčia apgaule savo ir L. B. naudai įgijo svetimą turtą – BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, bei panaudojo vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir neteisėtai atliko šešias finansines operacijas. 2016 m. spalio 28 d. iškėlus bankroto bylą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip buvęs IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neperdavė BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui S. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos S. B. vardu. 2017 m. spalio 18-19 d. neteisėtai panaudojo AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos duomenis, t. y. 2017 m. spalio 18 d. į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įdėjo BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. B. vardu, suvedė jam žinomą kortelės PIN kodą, taip save bankui pateikdamas kaip teisėtą mokėjimo kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų naudotoją, ir 2017 m. spalio 18 d. atliko tris grynųjų pinigų išėmimo operacijas, t. y.: per tris kartus nuėmė po 850 Eur, iš viso 2 550 Eur. Toliau tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, toje pačioje vietoje į tą patį bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 19 d. į AB „(duomenys neskelbtini)“ įdėjo BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. B. vardu, suvedė jam žinomą kortelės PIN kodą, taip save bankui pateikdamas kaip teisėtą mokėjimo kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų naudotoją, ir 2017 m. spalio 19 d. atliko tris grynųjų pinigų išėmimo operacijas, t. y.: du kartus nuėmė po 850 Eur, o trečią kartą 350 Eur, iš viso 2 050 Eur. Taip S. B. neteisėtai atliko šešias finansines operacijas, panaudodamas vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei apgaule savo ir L. B. naudai įgijo svetimą BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 4 600 Eur.

2. L. B. buvo kaltinama ir išteisinta dėl to, kad ji adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudodamasi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais internetinio ryšio elektroninės prieigos adresais (IP) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kompiuterine technika, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d., o būtent:

2016 m. lapkričio 4 d. 15:37:35 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.;

2016 m. lapkričio 4 d. 15:37:42 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.;

2016 m. lapkričio 4 d. 15:38:20 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.;

2016 m. lapkričio 4 d. 15:38:33 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.;

2016 m. lapkričio 10 d. 12:43:28 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.;

2016 m. lapkričio 15 d. 10:51:30 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d.;

2016 m. lapkričio 15 d. 10:51:56 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d.;

2016 m. lapkričio 15 d. 10:52:32 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d.;

2016 m. lapkričio 15 d. 10:52:39 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d.;

2016 m. lapkričio 24 d. 11:48:34 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d.;

2016 m. lapkričio 24 d. 13:13:27 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d.;

2016 m. lapkričio 26 d. 15:07:31 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. 2016 m. lapkričio 26 d.;

2016 m. gruodžio 22 d. 11:26:26 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d.;

2017 m. vasario 3 d. 10:44:19 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 3 d.;

2017 m. vasario 11 d. 15:10:09 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.;

2017 m. vasario 11 d. 15:10:14 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.;

2017 m. vasario 11 d. 15:11:23 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.;

2017 m. vasario 11 d. 15:11:27 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.;

2017 m. vasario 11 d. 15:12:06 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

2017 m. vasario 11 d. 15:12:08 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

2017 m. vasario 28 d. 15:14:16 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.;

2017 m. vasario 28 d. 15:23:09 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.;

2017 m. liepos 11 d. 16:01:17 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31;

2017 m. liepos 11 d. 16:06:32 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-12-31;

2017 m. rugsėjo 4 d. 11:49:30 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.;

2017 m. rugsėjo 4 d. 11:51:28 formavo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.,

neteisėtai panaudodama žinomus bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, neturėdama bankrutuojančios įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus S. G. sutikimo, formavo šios sąskaitos išrašus ir tokiais savo veiksmais pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6.3. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju yra keliami išteisintojo S. B. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje. Kadangi apeliaciniame skunde nebuvo ginčijamas L. B. išteisinimas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas dėl jos kaltės ir traukimo baudžiamojon atsakomybėn, neišeidamas už paduoto apeliacinio skundo ribų, nepasisako. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), tirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad šis teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė įrodymų tyrimo neatlikti (t. 5, b. l. 10), iš esmės nenustatęs tam būtinybės, laikydamas, kad apeliaciniame skunde iškeltus klausimus galima išspręsti vertinant byloje esamus įrodymus.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

9. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, t. y. padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Nagrinėjamu atveju nebuvo padarytos esminės įrodymų tyrimo klaidos, kurios reikštų esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

10. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, S. B. neteisėtas vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, neteisėtas kelių finansinių operacijų atlikimas bei savo ir kitų naudai svetimo turto įgijimas apgaule nebuvo neabejotinai įrodyti bylos duomenų visuma. S. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nebuvo ir jokių pinigų nuo kortelės nenuėmė. Paaiškino, kad, iškėlus bankroto bylą įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios (duomenys neskelbtini) jis buvo, bankroto administratorius susisiekė su juo ir nurodė, kad reiks perduoti sąskaitų išrašus, štampus, dokumentus, turtą, t. y. viską, kas susiję su įmone. Surinkus visus nurodytus dokumentus, jis ir jo (duomenys neskelbtini) susitiko su bankroto administratoriumi S. G. ir jam perdavė visus dokumentus. Taip pat jam nurodė, kad neranda bankų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kortelių. Po dokumentų perdavimo, apie 2016 metų lapkričio mėnesį, iš tuo metu naudoto telefono skambino „(duomenys neskelbtini)“ trumpuoju numeriu, tačiau bankas jo neidentifikavo, sakė kreiptis į bankroto administratorių. Šią informaciją perdavė bankroto administratoriui. Tuomet S. B. kito susitikimo metu informavo bankroto administratorių, kad negali užblokuoti kortelių. Po to pokalbio „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą bankroto administratorius susitvarkė. S. B. kortelių vėliau nerado ir nežinojo, ar toje sąskaitoje yra pinigai. Prie sąskaitos prisijunginėjo L. B. Sąskaitomis ir kortelėmis nesinaudojo iki bankroto bylos iškėlimo apie 4-6 mėnesius, nes sąskaitos buvo užblokuotos. S. B. net negalėjo pasakyti, kada tos kortelės dingo, jos buvo laikomos piniginėje, kurios praradęs nebuvo. PIN kodo niekas be S. B. nežinojo, ant kortelės buvo priklijuotas lapelis su PIN kodu (t. 4, b. l. 6-7, 107). Taigi, kaip matyti, S. B. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliaciniame skunde pateiktu vertinimu, jog tokie nuteistojo parodymai laikytini tik jo gynybine versija. Taigi nutartyje aptartini duomenys, kurie išsamiausiai atskleidžia faktines aplinkybes, aktualias vertinant S. B. atliktus veiksmus:

10.2. Teisme apklaustas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. K. paaiškino, kad kortelę galima blokuoti ir už trečiąjį asmenį. Jei asmuo randa svetimą kortelę, jis padiktuoja kortelės numerį ir ji yra blokuojama bet kuriuo atveju. Jei asmuo pametė jam išduotą kortelę, tai jam nereikia žinoti kortelės duomenų, užtenka nurodyti savo asmens duomenis. Kai pametama įmonės kortelė, pasitikslinama, kuri tai įmonės kortelė, informuojamas (duomenys neskelbtini). Bet kuriuo atveju ji taip pat yra blokuojama (t. 4, b. l. 111). Tokie liudytojo parodymai tik patvirtina, jog kortelę galima užblokuoti ir už trečiąjį asmenį, taip pat nežinant jos duomenų (identifikacinio kodo). Vis dėto šie liudytojo duomenys nei patvirtina, nei paneigia, kad S. B. kreipėsi į banką dėl informavimo apie dingusias įmones korteles ar dėl prašymo užblokuoti įmonės sąskaitas. Taip pat aptarti parodymai nepatvirtina, jog tik S. B. galėjo pasisavinti BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje buvusius pinigus, kadangi A. K. parodymai yra susiję su technologinėmis galimybėmis ir veiksmais, kurie įprastai turėtų būti atliekami, pametus banko korteles, o ne su konkrečiais būtent S. B. atliktais ar neatliktais veiksmais, nurodytais kaltinime. Taigi, remiantis vien šio liudytojo parodymais, S. B. kaltė negali būti įrodinėjama.

11. Įvertinus visus aptartus parodymus, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nė vieni iš byloje esančių liudytojų parodymų tiesiogiai nepatvirtina S. B. neteisėtai panaudojus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, atlikus su ja finansines operacijas ir / ar apgaule įgijus svetimą turtą. Nė vienas byloje apklaustas asmuo negalėjo patvirtinti tiesiogiai matęs ar tikrai žinantis apie neva S. B. atliktus neteisėtus veiksmus. Aptarus aktualius parodymus, taip pat būtina aptarti ir įvertinti bylos medžiagoje esančius objektyvius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog itin išsamiai visus įrodymus jau yra aptaręs pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenorėdamas kartotis, aptaria ir apibendrina tik tuos duomenis, kurie yra labiausiai susiję su S. B. kaltinime inkriminuojamais veiksmais:

11.1. Bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius 2017 m. lapkričio 10 d. su prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariatą, prašydamas atlikti tyrimą dėl neteisėtai paimtų iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 600 Eur. Prašyme nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla. (duomenys neskelbtini) buvo L. B., o S. B. (duomenys neskelbtini). Iškėlus bankroto bylą, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, įmonės (duomenys neskelbtini) netenka savo įgaliojimų, per 15 dienų kalendorinių dienų su jais nutraukiamos sutartys. Jie nebeturi teisės vykdyti kokių nors finansinių ar kitokių veiksmų su įmone. Mokėjimo korteles turėjo L. B. (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) ir S. B. (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)). Jis kreipėsi žodžiu ir raštu į L. B. ir S. B. dėl neperduotų sutarčių su AB „(duomenys neskelbtini)“ ir pačių kortelių grąžinimo, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama. Pinigai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo nuimti su S. B. išduota kortele (t. 1, b. l. 1-2). Iš prie bankroto administratoriaus prašymo pridėtų dokumentų matyti, kad 2016 m. lapkričio 10 d. S. B. buvo įteiktas pranešimas, kad, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, draudžiama vykdyti bet kokias finansines operacijas ir prašoma per 15 dienų bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus, antspaudą ir įmonės turtą, atitinkantį įmonės balansą, sudarytą bankroto bylos iškėlimui (t. 1, b. l. 3). Kartu įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kurio funkcijas atliko L. B.) buvo pateiktas prašymas pateikti dokumentus, daiktus ir informaciją pagal sąrašą. Minėto sąrašo 2, 9, 11 punktuose pateiktas prašymas perduoti visų sutarčių sąrašą, pažymą apie pinigines lėšas sąskaitose ir nurodyti atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose (t. 1, b. l. 5).

11.2. AB „(duomenys neskelbtini)“ verslo debeto mokėjimo kortelės 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartyje su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad S. B. yra mokėjimo kortelės „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28). AB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susieta mokėjimo kortelė „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės turėtojas S. B.) (t. 1, b. l. 123). IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 14 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje likutis 851,56 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje likutis 1 659, 60 Eur (t. 1, b. l. 100). (duomenys neskelbtini) J. J. 2017 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo kamerų nurodyta, kad ties įvažiavimu / išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (per (duomenys neskelbtini)) nėra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Kamerų nėra įsirengusi ir (duomenys neskelbtini) teritorinė muitinė (t. 1, b. l. 120). AB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad nėra vaizdo duomenų, kuriuose būtų užfiksuotos mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliktos operacijos (t. 1, b. l. 123). Kratos metu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelių išduotų S. B. ir L. B., nerasta (t. 1, b. l. 128-139).

11.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė mobiliųjų kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotos S. B.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotos L. B.) skambučių ir SMS žinučių išklotines nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. spalio 25 d. bei abonento buvimo vietą (celes) skambučių ir pranešimų metu ir telefonų aparatų, su kuriais minimu laikotarpiu buvo naudojamos šios kortelės, IMEI numerius (t. 1, b. l. 159-178). Taip pat pateikti celių adresai (t. 1, b. l. 180). AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame 2016 m. lapkričio 15 d. – 2017 m. lapkričio 1 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše matyti, kad iš sąskaitos bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudojus mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 18 d. tris kartus nuimta po 850 Eur, bei 2017 m. spalio 19 d. ten pat iš tos pačios sąskaitos naudojant tą pačią kortelę du kartus nuimta po 850 Eur, o paskutinį kartą 350 Eur. Matyti, kad iš sąskaitoje buvusių 4 659,60 Eur nuimta 4 600 Eur (t. 1, b. l. 185). AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad nepavyko rasti 2016 metų lapkričio mėnesio pokalbio įrašo iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat bankas informavo, kad pranešimą dėl mokėjimo priemonės blokavimo AB „(duomenys neskelbtini)“ galima pateikti net už trečiąjį asmenį, todėl teiginys, kad prašymo dėl kortelės blokavimo bankas nepriėmė, nes negalėjo identifikuoti kliento telefonu pagal turimą prisijungimo prie interneto banko priemonę, nepagrįstas (t. 3, b. l. 11).

11.4. Visi anksčiau aptarti rašytiniai bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina įvykio situaciją, t. y., jog iš sąskaitos bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudojus mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuimta 4 600 Eur, tačiau nė vienas iš šių duomenų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįrodo, kad, neteisėtai panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę, finansines operacijas neteisėtai atliko būtent S. B. ir būtent jis tokiu būdu apgaule pasisavino 4 600 Eur iš BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Siekiant nustatyti S. B. buvimo vietą 2017 m. spalio 18 d. ir 2017 m. spalio 19 d., gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą, buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų pateiktos S. B. ir L. B. skambučių ir SMS žinučių išklotinės nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. spalio 25 d. bei abonento buvimo vietos (celės) skambučių ir pranešimų metu, taip pat telefonų aparatų, su kuriais minimu laikotarpiu buvo naudojamos šios kortelės, IMEI numeriai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų išklotinių bei celių adresų nustatyta, kad tiek L. B., tiek S. B. darytų skambučių ar siųstų žinučių metu aktualiu laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini). Iš abonento numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. B., išklotinės matyti, kad 2017 m. spalio 18 d. jo telefonu buvo naudotasi 10.13 val., 10.40 val., 11.48 val., 12.04 val., 2017 m. spalio 19 d. buvo naudotasi 10.43 val., 10.48 val., 10.53 val., 15.54 val., 15.56 val. Pagal išklotinėse nurodytus celių adresus nustatyta, kad nurodytais laikais telefono aparatas buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad S. B. būtų kirtęs (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) sieną, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nepavyko gauti, nes (duomenys neskelbtini) ruožas, per kurį yra kertama siena, nėra filmuojamas. Byloje taip pat nepavyko gauti ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio bankomato filmuotos medžiagos, kuria būtų galima nustatyti operacijas iniciavusį asmenį. Be abejonės galima būtų daryti prielaidą, kad S. B. nuo 2017 m. spalio 18 d. 12.04 val., kada buvo fiksuotas paskutinis tos dienos telefoninis įvykis, iki 2017 m. spalio 19 d. 10.43 val. galėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikti neteisėtas bankines operacijas ir grįžti, tačiau tai yra tik apeliaciniame skunde keliama prielaida, o, kaip jau teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, remtis prielaidomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas negali.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jau atkreipė dėmesį į tokias reikšmingas aplinkybes, jog S. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kortelę jis prarado nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, paminėjo, kad PIN kodo niekam nebuvo perdavęs, jį mokėjo mintinai, tačiau ant kitos kortelės pusės laikė priklijavęs kodą. Apie tai, kad kortelė prarasta, suprato tik apie 2016 metų lapkričio mėnesį, kai rinko visus dokumentus. Teisiamojo posėdžio metu apklausta L. B. nurodė, kad dėl prarastų kortelių jie nelabai ir jaudinosi, nes įmonės sąskaita buvo (duomenys neskelbtini), todėl niekas net ir nebūtų galėjęs rastomis kortelėmis pasinaudoti. Sąskaita (duomenys neskelbtini) buvo apie pusmetį iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tiek S. B., tiek L. B. tvirtino, kad bankroto administratorius S. G. buvo informuotas apie kortelių praradimą. Teisiamajame posėdyje apklaustas bankroto administratorius S. G. teigė, kad tokios informacijos iš kaltinamųjų jis negavo ir apskritai nežinojo apie jiems išduotas korteles, nes kartu su visa dokumentacija jam nebuvo perduotos banko sutartys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nesama pagrindo teigti, kad S. G. sakė netiesą, tačiau neabejotinai konstatuoti, kad jam tokia informacija žodžiu nebuvo pateikta, taip pat negalima. Pažymėtina, kad bankroto administratorius apklausiamas ne kartą tvirtino, kad neprisimena visų aplinkybių dėl praėjusio netrumpo laiko tarpo. Šios bylos kontekste būtina pažymėti ir tą aplinkybę, kad pats bankroto administratorius patvirtino, jog žinojo apie sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini)“ egzistavimą, tai patvirtina ir į bylą pateikta pažyma (paruošta ir pateikta L. B. bankroto administratoriui), kurioje nurodyta, kad įmonės sąskaitoje, esančioje AB „(duomenys neskelbtini)“, yra pinigų likutis, tačiau, kaip patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pats liudytojas, jis pamiršo persirašyti šios sąskaitos parašą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie faktai leidžia abejoti liudytojo parodymų patikimumu ir tikslumu.

13. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant patvirtinti arba paneigti S. B. pateiktą versiją, kad jis skambino AB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų užblokuota prarasta kortelė, tačiau jam to nepavyko padaryti, nes bankas jo neidentifikavo, buvo kreiptasi į banką. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad nepavyko rasti 2016 metų lapkričio mėnesio pokalbio įrašo iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi daryti vienareikšmiškos išvados, kad tokio skambučio apskritai nebuvo, taip pat negalima. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad (duomenys neskelbtini) A. K. paaiškinimai leidžia suabejoti S. B. pateikta versija, jog jis bandė užblokuoti kortelę, tačiau šios versijos paneigimas nėra pakankamas pagrindas daryti neginčytinas išvadas, kad S. B. kortelės neprarado, ir neabejotinai konstatuoti, kad būtent S. B. kaltinime nurodytu laiku neteisėtai nuėmė pinigus nuo įmonės sąskaitos. Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo atstovas kelia įvairias versijas, jog S. B., vykdamas į (duomenys neskelbtini), telefoną palikdavo namuose (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo fiksuojamas sienos kirtimo faktas, o šią aplinkybę neva patvirtina ir pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei nenuoseklūs kaltinamojo S. B. parodymai. Visų pirma, būtina pažymėti, kad šios versijos objektyviais duomenimis negali paremti ir pats civilinis ieškovas, be to, tai patvirtinančių duomenų nesama ir bylos medžiagoje. Racionalių versijų, kad ir kokios argumentuotos jos atrodytų, kėlimas, kaip ir neva padarytos nusikalstamos veikos numanymas, negali tapti pagrindu nepagrįstai tęsti baudžiamojo persekiojimo ar tuo labiau priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Atkreiptinas dėmesys, jog tokiam vertinimui pritaria ir prokuroras, kuris neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teisme nurodydamas, kad sutinka, jog S. B. kaltė nėra pakankamai įrodyta.

14. Mobiliojo ryšio operatorius „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateikė duomenis apie mobiliųjų telefonų, priklausančių S. B. ir L. B., buvimo vietas ir judėjimą. Šie įrodymai patvirtino, kad tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) buvo atliekami S. B. inkriminuoti nusikaltimai, S. B. buvo (duomenys neskelbtini) ir judėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei atgal, (duomenys neskelbtini) sienos nekirto. Taigi sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu tvirtinimu, jog pamąstymai apie tai, kad teoriškai S. B. būtų galėjęs palikti telefoną (duomenys neskelbtini) ar perduoti jį kažkam kitam, kad pastarasis judėtų po (duomenys neskelbtini), kol B. nuvažiuotų pirmyn ir atgal į (duomenys neskelbtini) miestą (duomenys neskelbtini), tėra tik prielaidos, kurių nepatvirtina jokie įrodymai. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai, kaip reikšmingas, įvertino aplinkybes, jog kratos metu pas B. ieškomų banko kortelių nebuvo rasta, kaip nebuvo rasta ir neva pasisavintos pinigų sumos. Taigi akivaizdu, jog S. B. neva atlikti nusikalstami veiksmai objektyviais neginčijamais duomenimis nagrinėjamu atveju užfiksuoti nebuvo. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.

14.1. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

14.2. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

14.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl S. B. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su S. B. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, nekelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje neabejotinai neįrodyta, kad būtent S. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia apgaule savo ir L. B. naudai įgijo svetimą turtą – BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, bei panaudojo vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir neteisėtai atliko šešias finansines operacijas. Vien tik fakto, kad S. B. iki bankroto bylos iškėlimo valdė mokėjimo kortelę, kuria naudojantis buvo nuimti pinigai nuo sąskaitos, nepakanka kaltei pagrįsti, t. y. neįrodyta, jog S. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamojo asmens naudai, daro išvadą, kad nesama pagrindo dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendį. Kadangi civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas ir S. B. nepripažįstamas kaltu, nesama pagrindo spręsti dėl civilinio ieškinio tenkinimo (turtinės žalos atlyginimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio ieškovo bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo (duomenys neskelbtini) G. G. apeliacinį skundą atmesti.