Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2032-1123/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-22
Bylos Nr.
1-2032-1123/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
M. A. Y.
Nukentėjusysis
L. J.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas, Aleksandr Palamarčiuk
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2032-1123/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45740-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorui Rūtai Pečkaitytei,kaltinamajam M. A. Y., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčiuk,nukentėjusiajai L. J.,vertėjams Tadui Tvarijonui, Dianai Andrejevienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. Y. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2023 m. lapkričio 29 d., apie 08.46 val. viešoje vietoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prie grožio salono, žodinio konflikto metu sugriebė L. J. iš nugaros už striukės ir rankos kumščiu du kartus trenkė jai į veido sritį – lūpas, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajai L. J. odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje su nubrozdinimais lūpų gleivinėse, 4-o viršutinio danties dešinės vainiko lūžį, odos įbrėžimą kakle, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais M. A. Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. A. Y., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad teismo posėdžių salėje esančiame ekrane esančią moterį (nukentėjusiąją L. J.) atpažįsta. Lapkričio 29 d. ši moteris buvo keleivė, kurią jis paėmė nuo (duomenys neskelbtini) degalinės ir turėjo nuvežti ją vienu adresu, tačiau keleivė pridėjo dar vieną adresą, kas reiškia, kad po pirmos kelionės jis turėjo palaukti ir tada tęsti kelionę į antrą adresą. Pirmos kelionės metu nevyko joks pokalbis, kol pasiekė pirmos kelionės tikslą. Tada jis laukė, kol keleivė padarys, ką jai reikia, ir sugrįš, tada tęs kelionę. Po to, kai keleivė sugrįžo, jie turėjo tęsti kelionę, bet sėdėdama automobilyje ji pradėjo keiktis rusų ir kita kalba. Jis nežino, kas atsitiko, gal ji turėjo ginčą, jis atsisuko ir paklausė, dėl kokios priežasties ji keikiasi ir ant ko. Bet ji jam pasakė, kad jis važiuotų, arba ji iškvies policiją. Jis pasakė „gerai“, tačiau dar prieš pradedant važiuoti ji surinko telefone 112 ir jau paskambino. Dar jam nespėjus susivokti, ji jau kalbėjosi su policija. Jis laukė, o ji perdavė policijai jo (duomenys neskelbtini) vairuotojo informaciją, nes automobilyje yra informacija apie vairuotoją. Ji nekalbėjo angliškai, tai dėl kalbos barjero jis negalėjo suprasti, dėl ko ji elgėsi labai agresyviai. Kai prieš (duomenys neskelbtini) vairuotoją yra pateikiamas skundas, reikia laukti, kol atvyks policija. Kol jie stovėjo ir laukė tuo adresu, ta moteris išlipo iš automobilio ir atsistojo ant šaligatvio. Praėjo 15-20 minučių, policija neatvyko. Kol jie laukė, atvažiavo antras taksi automobilis, ji atsisėdo į tą automobilį, kad išvyktų, nepaisant to, kad jie laukė policijos. Todėl jis išlipo, kad tam taksi vairuotojui pasakytų, kad šis palauktų ir nevažiuotų, nes jie laukia policijos. Bet tas kitas taksi vairuotojas irgi nekalbėjo angliškai. Kol jis (M. A. Y.) stovėjo prieš tą taksi automobilį, atvažiavo kitas automobilis, juodas „Audi“, kuris nespėjo laiku sustabdyti ir trenkėsi į to taksi automobilio galinį bamperį, kas sukėlė dar vieną incidentą. To taksi vairuotojas liepė moteriai išlipti iš taksi automobilio, nes nenorėjo turėti jokių reikalų su šia situacija. Jis (M. A. Y.) asmeniškai iškvietė policiją antrą kartą ir paaiškino visą situaciją policijai anglų kalba. Policijos pareigūnas pasakė jam, kad duotų telefoną tai moteriai, kad galėtų su ja pasikalbėti lietuviškai. Jis jai perdavė telefoną, ji pakalbėjo su pareigūnu. Atgavus telefoną, policijos pareigūnas jam pasakė, kad moteris yra linkusi susimokėti už kelionę, bet dėl kažkokios priežasties ta moteris pradėjo bėgti. Jis pasakė pareigūnui, kas įvyko ir kaip agresyviai ji elgėsi. Jam, kaip vairuotojui, mačiusiam daug keleivių ir daug asmenybių, tai pasirodė gana keista. Jis pasakė policijos pareigūnui, kad ji eina link gatvės ir pareigūnas paklausė adreso, kur jie yra, jis patvirtino adresą ir pareigūnas pasakė, kad policija atvažiuoja ir kad neleistų moteriai pabėgti. Tada jis sekė tai moteriai iš paskos gatvėje, kad nukreiptų policijos pareigūnus jos kryptimi. Norėdamas neleisti jai pabėgti, jis ją laikė už striukės, tuo metu jie stovėjo prieš saloną. Tada ji smogė jam sykį, jis pajuto skausmą, nes turėjo žandikaulio operaciją. Kai visa tai įvyko, jis jau nebekalbėjo telefonu su policijos pareigūnu. Jis pasinaudojo kaire ranka, kad ji negalėtų su juo agresyviai elgtis, ji vėl užsimojo jam smogti ir jis turėjo, sąžiningai pasakius, gintis. Jau tuo metu policija važiavo gatve, jis nuėjo į gatvę jiems pamoti ir pasakė, kad tai jis iškvietė policiją. Nuo tos vietos policija pradėjo tirti situaciją. Uždavė jam kelis klausimus apie incidentą, jis jiems viską paaiškino, tada jie pradėjo tyrimą. Jie nuvyko į policijos komisariatą, buvo užpildytas pranešimas ir jis jiems pateikė visą su byla susijusią informaciją, kurią turėjo. Kaip vairuotojas, jis visada išlaiko 5 žvaigždučių reitingą, su visais klientais elgiasi pagarbiai. Jis turi žmoną, yra tėvas, su visais elgiasi pagarbiai. Tačiau šiuo atveju turėjo gintis, nes ta moteris jam smogė į žandikaulį. Jo veiksmai buvo tokie, kad jis pasinaudojo ranka, kad ją išlaikytų per atstumą, bet ji toliau elgėsi agresyviai ir jis turėjo panaudoti kumštį, kad apsigintų. Tai buvo jo kairysis kumštis, jis ją stūmė greta žandikaulio, nes ji jo kryptimi bandė smūgiuoti. Jis mano, kad kaltinime yra vertimo klaida, nes jis naudojo ne dešinės, o kairės rankos kumštį. Tai buvo ne smūgis, o atstūmimo veiksmas kumščiu. Jis mano, kad tai buvo jos kairioji veido pusė. Jis taip pat nori parodyti, kad kai ši moteris atsisėdo į automobilį, pas ją jau nebuvo visų dantų. Jis nebūtų galėjęs identifikuoti, ar nuo jo veiksmų atsirado kažkokie matomi įbrėžimai ar sužalojimai, tačiau iš policijos paaiškinimų pareigūnas matė, kaip vadinamoji auka spjovė raudoną skystį iš burnos ir pagal jį (M. A. Y.) ji išspjovė raudoną substanciją ant grindinio. Jis negali identifikuoti, ar nuo jo veiksmų galėjo būti kažkokie sužalojimai burnoje, gleivinėje, bet ji išspjovė seiles su krauju. Nežino, tai galėjo būti jo savigynos pasekmė, yra tokia tikimybė. Pirmiausia jis ją atstūmė kaire ranka, nes ji smūgiavo, nes jis bandė ją sulaikyti už švarko, kol atvyks policija. Jis jau girdėjo atvykstančios policijos sirenas. Ten buvo žmonės, kurie konfrontavo tą situaciją, bet jis pasakė, kad atvyksta policija, mano, kad tai buvo parašyta jo pareiškime policijai. Atstumti moterį su ranka bandė vieną kartą, o su kumščiu atstūmė du kartus. Vieną kartą atstūmė su delnu, o kai ji tęsė smūgius jo kryptimi, tada jau su kumščiu atstūmė du kartus. Kadangi jis yra turėjęs žandikaulio operaciją, jis jautė skausmą. Jis tai pasakė policijos pareigūnui, kuris buvo incidento vietoje, ir pareigūnas tai užsirašė, vėliau moteris tyrėja jam davė dokumentus, kad nueitų ir būtų apžiūrėta jo burnos sritis, jis kreipėsi į specialistus. Specialistai jam nieko apie tai nepasakė, nes moteris, kuri vykdė jo apžiūrą, nekalbėjo angliškai. Jis mano, kad ji turėjo policijai pateikti tuos apžiūros rezultatus. Jo jaustas skausmas buvo 9 iš 10 balų stiprumo, nes jo žandikaulis buvo anksčiau sulaužytas. Incidento metu moteris buvo labai agresyvi, ji garsiai keikėsi rusiškai, jis negalėjo su ja susišnekėti ir pasakyti, kad jam skauda. Su nukentėjusiąja jis kalbėjo angliškai, o ji kalbėjo jam nesuprantama kalba, jis pažįsta rusų kalbą, bet jis nesuprato tos kalbos, kuria ji kalbėjo. Ji sakė žodžius „nachui, idi nachui, blet“, tai provokatyvūs žodžiai. Jis yra pagarbus žmogus ir nepritaria tokiam elgesiui jokiomis aplinkybėmis. Jis mano, kad ji tuos žodžius sakė jam, nes ji telefonu su niekuo nekalbėjo, o kai jis paklausė, tai tų keiksmų tik padaugėjo, vietoje to, kad ji pasakytų, kad tai skirta ne jam, ji ekstremaliai garsiai kalbėjo ir elgėsi agresyviai. Dėl 700 eurų civilinio ieškinio jam buvo pasakyta, tačiau jis tiki, kad gynėsi, ir tyrėjai pasakė, kad nepajėgtų sumokėti tokios žalos.

Išklausęs nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, jis nori pasisakyti dėl parodymų dėl policijos. Jis (M. A. Y.) iškvietė policiją antrą kartą dėl kilusio incidento. Remiantis nukentėjusiosios parodymais, jis (M. A. Y.) kėlė pavojų jos gyvybei, bet nieko panašaus nebuvo. Kai nukentėjusioji buvo taksi automobilyje, jis (M. A. Y.) jau buvo iškvietęs policiją, nes jį apvogė. Policiją jis iškvietė, nes ji norėjo išvykti iš įvykio vietos. Kai ji išsikvietė antrą automobilį, jis nusprendė nufilmuoti visą įvykį ir parodyti policijai. Vaizdo įrašą išsiuntė (duomenys neskelbtini) informacijos tarnybai, advokatui, policijos pareigūnams. Kai jis stabdė taksi automobilį, tai tuo momentu apie pavojų sveikatai negalvojo, jis galvojo, kad yra nukentėjęs asmuo, o kitas asmuo, kuris iškvietė policiją, palieka įvykio vietą. Jis tiesiog norėjo viską padaryti teisingai. Jis kilęs iš tokios kultūros, kur jie neįžeidinėja žmonių ir jų neprovokuoja. Kadangi ji iškvietė policiją, jis nežinojo, ką ji pasakė policijai. Kadangi ji policijai pasakė, kad jos gyvybei gresia pavojus, jis norėjo sulaukti policijos. Kai policija pasakė, kad jie atvažiuoja, jis nukentėjusiajai atsakė „gerai, laukiam policijos“, kad šis klausimas būtų išspręstas. Jis visiškai neturėjo jokių ketinimų nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą iki tol, kol ji jam netrenkė. Po to, kai gavo iš nukentėjusiosios smūgius, jis pajuto labai stiprų skausmą dėl to, kad jam buvo du kartus skilęs žandikaulis, dėl ko žandikaulis yra jautrus. Dėl šios veido traumos jis turi nuotraukas telefone, bet gali gauti išrašą iš (duomenys neskelbtini), kur jam darė operaciją. Ta operacija buvo daryta prieš pusantrų metų, o gal jau ir prieš dvejus metus, dabar tiksliai neatsimena. Įvykio metu ir po jo jis jautė skausmą, smūgio metu patyrė didelį skausmą, skaudėjo galvą ir žandikaulį, policija jam patarė pasidaryti abdukciją. Nukentėjusioji jam trenkė dešine ranka, smūgiavo į kairę jo veido pusę. Visas incidentas vyko greta grožio salono, ji bandė pabėgti, bet jis užtvėrė jai kelią, tada ji bandė pro krūmus pabėgti, tačiau atsirado veidu prieš jį ir tada jam trenkė. Ji jį kumščiavo kelis kartus. Iš pradžių jis ją savo silpnesne kaire ranka laikė atstumdamas, kad ji jam daugiau nesuduotų, bet ji buvo ne tik fiziškai, bet ir verbaliai agresyvi. Dėl įvykio metu jausto didelio skausmo jis jautė poreikį gintis. Jis nukentėjusiajai sudavė smūgius gindamasis, nes jos elgesys buvo vis agresyvesnis, kai pajautė skausmą, jis dar labiau norėjo gintis. Jis ją atstūmė kaire ranka, po to trenkė su kumščiu, smūgį sudavė kaire ranka, nes ji silpnesnė. Sudavė tik kaire ranka, dešinės rankos nenaudojo, tik kairę. Už striukės nukentėjusiąją buvo pagriebęs, nes ji bandė pabėgti, kai ji pribėgo prie salono, jis turėjo ją pagriebti už striukės vien tam, kad ją sulaikytų, nes ji būtų pabėgusi. Tai įvyko tuo metu, kai ji pribėgo prie salono ir krūmų, būtent prie salono ji jam trenkė. Dar iki smūgio ji elgėsi agresyviai, ėjo į jį ir šaukė jam į veidą. Smūgio metu jis jos nelaikė, bet tiksliai neprisimena, prisimena, kad ją atstūminėjo kaire ranka. Nepamena, kad būtų ją laikęs, kai ji jam smūgiavo, nes ji stovėjo veidu į jį. Jis jos nelaikė nei kai ji smūgiavo jam, nei kai jis smūgiavo jai. Sulaikęs ją už striukės jis buvo prieš apsikumščiavimą, nes jie iš vienos gatvės pusės perėjo per kitą, o kai ji bėgo per gatvę, jis dar prieš jai einant per gatvę kalbėjo telefonu su policijos pareigūnais, kurie sakė, kad policija atvažiuoja. Įvykio metu buvo daugiau žmonių, buvo vyras, kuris vedė vaiką į darželį, jis klausė, kas atsitiko, jis matė, kad tamsiaodis vyras konfliktuoja su moterimi, bet jis (M. A. Y.) tam vyrui pasakė, kad policija yra iškviesta, tada tas vyras išgirdo policijos sirenas ir nuėjo.

Iš pradžių jam nukentėjusioji sudavė į veidą būtent į tą vietą, kurioje buvo patyręs traumą, kadangi jis toliau sportavo, jam ta vieta nebuvo visiškai sugijusi ir jam iš tiesų labai skaudėjo, kai policija jo paprašė įvertinti skausmo lygį nuo 1 iki 10, jis sakė 8. Jis ėjo pas odontologą, bet jam buvo pasakyta ateiti po pusės metų, kai sugis kaulas, bet tuo metu gimė kūdikis ir jis nenuėjo. Po operacijos jam buvo išrašyti nuskausminamieji ir jis kurį laiką juos vartojo, tada baigėsi recepto galiojimas ir jis pirkdavo nuskausminamuosius, kuriems nereikia recepto. Jis iki šiol nuskausminamuosius vartoja, praeitą savaitę dar juos pirko, bet šiuo atveju, kadangi toliau žaidžią (duomenys neskelbtini), nuskausminamuosius pirko dėl to, kad išsinarino petį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. A. Y. pateikė 2022 m. balandžio 12 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, iš kurio matyti,, kad jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Stacionarizavimo data – 2022 m. balandžio 9 d., išrašymo data – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pacientas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, traumą teigia patyręs (duomenys neskelbtini). Skundžiasi nuolatiniu maudžiančio pobūdžio skausmu, patinimu žando srityje kairėje pusėje, ribotu skausmingu išsižiojimu ir sutrikusiu sąkandžiu. Pacientui atlikta (duomenys neskelbtini) (b. l. 160).

Specialistas G. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad M. A. Y. buvo konstatuota „(duomenys neskelbtini), tai reiškia (duomenys neskelbtini). Po tokios traumos ir tokio gydymo kartais lieka, kartais nelieka liekamieji reiškiniai. Ar po tokios traumos ir tokio gydymo sužalota sritis yra jautresnė skausmui yra subjektyvu, nukentėjusysis gali tai apibūdinti, tai yra labai individualu, gali būti, gali ir nebūti. Tačiau būsena minimaliai skiriasi su sveiko žandikaulio, lyginant su žandikauliu, atstatomu į tą būseną. Po tokių traumų nebūna reabilitacijos, tam tikra mechanoterapija gali būti. Kurį laiką gali būti apsunkintas išsižiojimas, bet ilgainiui turi atsistatyti. Šiuo atveju objektyviai reikalingas sekimas, nuotraukas, rentgeną turėti prieš traumą, praėjus pusmečiui po gydymo, kad pasižiūrėti, kaip ten viskas sugiję. Kaulas gyja pusę metų, toje vietoje gali būti tam tikrų pakitimų. Jeigu išraše nerašo, kad būtų nervų pažeidimai, o to, šiuo atveju jis nematė, tai jei nebuvo iki antros traumos, tai įtakos neturi. Pacientui buvo taikomi sutvirtinimai, didesnės metalinės vielos pririštos prie kiekvieno danties pilnomis metalinėmis vielutėmis ir yra tokios kilpos padarytos, ant viršutinio žandikaulio padaroma tokia, ir ant apatinio, ir suvedama, kad negalėtų žiotis, tai yra toks kaip įtvaras, nes gipso uždėti neišeina. Apie 4 savaites nešiojamas toks įtvaras. Įtvaras yra pakankamai konservatyvus, pjauti nereikėjo, jie taip vadina operaciją, nes uždara repozicija, statomas tas sąkandis ir sufiksuojamas su vielomis, tai ten dažniausiai nėra nei pjūvio, nei nieko, tiesiog aplink kiekvieną dantį aprišamos vielos, be abejo, kiekvienas gyja skirtingai, bet visi daugmaž panašiai. Gulėjimas ligoninėje savaitės laikotarpiui retai pasitaiko, jeigu tas gijimas sklandus, tai jie išrašo iš ligoninės, matė, kad šiuo atveju buvo 3 ar 4 dienos, tai čia ganėtinai trumpas laiko tarpas, bet jei per tą laiko tarpą nieko neįvyko, tai retai kada būna kažkoks pablogėjimas. Jeigu pablogėtų, tai asmuo kreiptųsi, nes indikacijos matomos ir labai. Kai lūžta kaulas, skauda, traumos ar gijimo metu gali skaudėti. Kiek asmuo gali jausti pasekmes po traumos, yra labai plati tema, tai yra individualus dalykas. Pagrindinis gal žandikaulio lūžio, ką žmogus gali pasakyti, tai jeigu jam sąkandis neatitinka, nesueina tie dantys, bet skausmo atžvilgiu tai kažkokius jutimus galima jausti kelis mėnesius. Žmogus su trauma turi ateiti ir sakyti, ką jaučią, ir tada galima bandyti vertinti, kiek tai yra objektyvu ar subjektyvu, sunku pasakyti, ką žmogus gali jausti. Galbūt kažkiek laiko galėtų būti jautresnė ta vieta, bet taip galėtų būti arba galėtų ir nebūti. Yra, kaip galima patikrinti, objektyviai gal didelio skirtumo nesimatytų, bet įmanoma patikrinti instrumentais, medicinoje daug kas gali būti.

Kaltinamasis M. A. Y., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad šiuo metu vykdo individualią veiklą, yra (duomenys neskelbtini), įmonės (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 29 d., apie 8 val. gavo užsakymą atvykti adresu (duomenys neskelbtini), prie degalinės (duomenys neskelbtini). Ir turėjo nuvežti klientą adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus prie (duomenys neskelbtini) degalinės, jo laukė moteris, kuri įsėdo į jo vairuojamą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai įsėdus, važiavo pagal užsakymo vietą. Kol vežė, pokalbio su ja nebuvo, jie nebendravo. Bevažiuojant ji prie iškvietimo pridėjo dar vieną adresą, (duomenys neskelbtini). Ją nuvežus pirmu adresu, ji išlipo iš automobilio, nuėjo į kažkokį namą ir po 3 min grįžo. Išlipdama nieko nepasakė. Tada ji sugrįžo į automobilį ir keikėsi necenzūriniais žodžiais „nachui, blet“, kažkas buvo romų kalba, jis nesuprato. Tada jis atsigręžė į ją ir jos paklausė, kodėl ji keikiasi ir ką ji keikia. Ji atsakė, kad kvies policiją, jei jis nepajudės iš vietos. Ji iškart jam parodė savo telefone, kad surenka telefono numerį 112 ir skambina. Tuo metu, kai ji skambino, jis priparkavo automobilį šalikelėje ir sustojo. Po skambučio į policiją ji iškart išlipo iš jo automobilio. Išlipdama keikėsi necenzūriniais žodžiais, nežino, kokiais tiksliai, bet ji elgėsi labai keistai. Ji stovėjo ant šaligatvio, jis taip pat išlipo iš automobilio ir laukė policijos. Po 10-15 min nuo jos skambučio į policiją niekas pas juos neatvažiavo, todėl jis atsisėdo į automobilį laukti toliau, kadangi lauke buvo šalta. Tuo metu moteris vėl kažkam skambino. Po jos skambučio prie jos atvyko žymėtas taksi automobilis, nepriklausantis (duomenys neskelbtini). Ji įsėdo į tą automobilį ir norėjo išvažiuoti, o jis (M. A. Y.) tuo metu išlipo iš savo automobilio ir, prieidamas prie taksi automobilio, pro atidarytą vairuotojo langą pasakė, kad moteris jam nesumokėjo už kelionę ir iškvietė policiją, dėl to turėjo laukti policijos pareigūnų, o nepasišalinti. Jis taksi vairuotojui norėjo paaiškinti, kad moteris nesusimokėjo už kelionę ir ji turi laukti policijos, nes pati išsikvietė, ir tuo metu į taksi automobilį iš galo atsitrenkė juodos spalvos „Audi“ automobilis, valstybinio numerio nežino, kurį vairavo moteris. Taksi vairuotojas pasakė, kad nenori problemų ir išprašė moterį (jo (M. A. Y.) keleivę) iš savo automobilio, kuri išlipo ir pabėgo. Jis (M. A. Y.) pradėjo ją vytis, ir tuo pat metu skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Ją pasivijo ir tuo metu telefonu kalbėjo su operatoriumi, kuriam papasakojo apie susidariusią situaciją, ir operatorius jo paprašė, kad duotų telefoną moteriai, operatorius norėjo su ja pakalbėti. Jis (M. A. Y.) jai padavė, ji su operatoriumi pakalbėjo ir operatorius jai pasakė, kad ji turi sumokėti už jo suteiktas paslaugas. Tačiau ji nesumokėjo ir pradėjo eiti tolyn pro kiemus, palei (duomenys neskelbtini). Jis (M. A. Y.) pradėjo eiti toliau paskui ją ir toliau kalbėjo su operatoriumi, tuo metu ji suspaudė kumščius, stojo į kovinę poziciją ir jį stumtelėjo. Operatorius jam pasakė, kad mato, kad yra adresu (duomenys neskelbtini). Jis operatoriui tą patvirtino. Tuo metu moteris priėjo šaligatvį, tada nusprendė pereiti į kitą kelio pusę. Jis jai sakė sustoti, bet ji nesustojo. Perbėgo kelią, priešais grožio saloną (pavadinimo neįsidėmėjo) esančius krūmus. Ji pro krūmus negalėjo prabėgti, apibėgo pastatą ir prie grožio salono laiptų jis jai užstojo kelią, ištiesdamas abi rankas į šalis ir neleisdamas jai pabėgti, ir pasakė, kad reikia sulaukti policijos. Tada ji suagresyvėjo, sugriebė jam už megztuko apykaklės ir ji jam savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į kairės pusės žandą, tačiau kumščiais mosikavo norėdama dar suduoti, tačiau jis ją atstūmė savo kaire ranka, švelniai pastumdamas, kad daugiau jo nepultų ir suspausdamas kairės rankos kumštį, kuriuo nestipriai, savigynos tikslais stuktelėjo jai į veidą, į dešinės pusės žandą. Prie jų priėjo vyras, kuris vilkėjo juodą striukę, ir paklausė jų, kas čia nutiko. Jis (M. A. Y.) pasakė, kad iškvietė policiją, ir vyras tiesiog nuėjo savo reikalais. Po to priėjo du rusakalbiai vyriškiai, galimai buvę „Citybee“ automobilyje, kuriems jis taip pat paaiškino, kad iškvietė policiją. Po ko jie pasišalino. Tada atvažiavo policijos pareigūnai ir pradėjo klausinėti, kas čia įvyko. Jiems paaiškino viską taip pat, ką ir dabar parodė apklausos metu. Neprisipažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, kadangi jis gynėsi nuo tos moters ir jos agresyvių veiksmų. Iškvietimo kortelę atsiųs elektroniniu paštu.

Papildomai apklaustas parodė, kad pasilieka prie savo pirminių parodymų, kaltės nepripažįsta, kadangi jo veiksmai buvo savigyna, nes ji pirma jį užsipuolė, jis gynėsi. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji nenorėjo susimokėti už suteiktas paslaugas. Konfliktas buvo užfiksuotas, nes jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, kadangi moteris iškvietė kitą taksi automobilį ir norėjo pabėgti. Jis nesutinka atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, nesijaučia kaltas (b. l. 75-77, 81-82).

2023 m. lapkričio 29 d. L. J. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 29 d. ji išsikvietė taksi per (duomenys neskelbtini) programėlę maždaug 8.10 val. nuvežti vaikus į mokyklą, buvo nurodyti du adresai. Atvykus į (duomenys neskelbtini), ji nuvedė vaikus į mokyklą, grįžo į automobilį, tada paskambino jos sugyventinis, jie apsipyko ir tiesiog iš emocijų ji pasakė „nachui“, vairuotojas sustabdė automobilį, pradėjo rėkti „kas nachui“, ji sakė „aš ne jums“, jis toliau su tuo pačiu klausimu, ji sakė „nepulkit, aš kviečiu policiją“, paskambino į policiją, iškvietė, jis toliau ją puolė, ji išlipo iš jo automobilio, jis nurimo, ji atšaukė iškvietimą, sakė „stabdykit programėlę, aš sumokėsiu, bet toliau nevažiuosiu“, jis nelaukė policijos, ji sakė „aš labai skubu“, pinigų jis neėmė ir nesakė sumos, programėlės nesustabdė, ji sakė, kad ji tada važiuoja, išsikvietė kitą automobilį, į įvykio vietą atvyko kitas vairuotojas. Jai įsėdus į automobilį, jis šoko į gatvę ir neleido vairuotoju manevruoti, ji sakė „darykit kažką, jis mane puola“, tada į vairuotojo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, vairuotojas sakė, kad dabar niekaip nebepadės. Tuomet ji išlipo ir pradėjo eiti link gatvės, kur būtų kuo daugiau žmonių. Jis sekė paskui ją, stumdė, trankė, po to pats paskambino į policiją. Kai kalbėjo su pareigūnais, jis girdėjo, kaip ji rėkia „paleisk mane, neliesk manęs, aš ginsiuos, aš rėksiu“. Ji nuėjo iki (duomenys neskelbtini) kitos gatvės pusės, kur jis pradėjo ją smaugti už gobtuvo, aišku, kad ji bandė gintis, bandė bėgti, perbėgo gatvę, norėjo užbėgti į grožio saloną, bet jis ją laikė už gobtuvo. Ji pradėjo verkti, rėkti, sakė „tu mane smaugi“, po ko jis jai iš kumščio vožė į veidą, praskėlė lūpą, ištino pusė veido, nuskėlė dantį, jei nebūtų priėję vyrai, jis nebūtų jos paleidęs (b. l. 7).

Nukentėjusioji L. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2023 m. lapkričio 29 d., nepasakys, kokiu laiku, bet po 8 val., ji vežė savo (duomenys neskelbtini) į mokyklą ir paėmimo vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) degalinė, (duomenys neskelbtini). Pirmas važiavimo taškas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), o kitas adresas (duomenys neskelbtini). Nuvykus prie mokyklos, ji nuvedė mergaites ir bandė vairuotojui pasakyti, kad nuves mergaites į mokyklą ir jie važiuos toliau. Jai paskambino rusakalbiai asmenys, kad ji laimėjo 80 000 Eur, ji pasakė, kad jai neskambinėtų ir kad ji neturi laiko, tada jie bandė ją įkyriai įkalbinėti, kad ji duotų sąskaitą, ir ji iš nervų pradėjo keiktis rusiškai ir įlipo į automobilį. Tada vairuotojas jai sakė „kas nachui, ko nacui, tu čia man?“, ji jam pasakė, kad ne jam ir rodė jam telefoną, kad ji kalbėjo telefonu. Tačiau jis nenustojo jos klausinėti „kas nachui“ ir ar ji jam tai sakė. Tada ji jam pasakė, kad arba važiuojam, arba stabdome kelionę ir ji kvies kitą automobilį. Kelionės vairuotojas nesustabdė ir norėjo apsukti automobilį, kad išvažiuotų iš kiemo, bet jis vis jos klausė „kas nachui, kas nachui“, tada ji jam sakė, kad jei jis nenori važiuoti ir nestabdo kelionės, tuomet ji jam kviečia policiją ir parodė jam, kad surinko 112, bet dar nekvietė. Jis jai sakė „kviesk, kviesk“. Tada ji paskambino policijai ir jie jos klausė, ar viskas labai rimta. Ji atsakė, kad nelabai rimta, bet ji negali su juo susikalbėti, nes ji angliškai nekalba, o jis rusiškai ir lietuviškai supranta tik keiksmažodžius ir daugiau nieko. Tada pareigūnai paklausė jos, ar ji kvies policiją. Ji nuėjo iki automobilio, o vairuotojas kaip ir norėjo sustabdyti kelionę. Ji padėjo ragelį ir pasakė, kad nori susimokėti, norėjo laukti kito automobilio. O jis atsakė, kad dabar lauksime policijos. Ji pasakė, kad nori susimokėti ir atsikratyti jo, ko eigoje jis pradėjo ją tampyti. Aišku, kad ji norėjo nuo jo pabėgti, tie 3-4 eurai už kelionę tai yra juokas, kad būtų galima nesumokėti. Ji pradėjo nuo jo bėgti, o jis ją tampė, tąsė, praeiviai klausė, ar viskas gerai, jis vis sakė, kad viskas gerai. Ji kažkaip bandė praeiti pro kiemus. Žingsnį į priekį, žingsnį atgal, kai jis ją tampė. Paskui jis jai padavė telefoną ir kalbėjo vyras lietuvių kalba, tas vyras jos paklausė, ar ji nenori susimokėti, ji jam atsakė, kad gali kad ir dabar susimokėti ir turi pinigų, čia viskas ne dėl to įvyko. Jos dar kartą paklausė, ar ji sutinka susimokėti, ji atsakė, kad taip ir padavė telefoną atgal kaltinamajam, tačiau jis toliau ją tampė. Ji kažkaip perbėgo per gatvę ir pribėgo (duomenys neskelbtini) prie grožio salono. Tada kaltinamasis ją paėmė, prispaudė, ji susidraskė, bet per tą stresą net nesuprato, kad kažkas jai apdraskyta, nes tikrai labai išsigando. Ji atsegė striukę ir kaltinamasis suprato, kad jei ji atsisegs, tai numes striukę, tada jis ją tampė ir ji jį pastūmė. Kai ji jį pastūmė, jis jai trenkė, vieną kartą iš kumščio, paskui antrą kartą, ji bandė jam trenkti atgal, bet jos ūgis nelygus jo ūgiui, jai buvo sunku jam pataikyti. Jis jai trenkė į jos veido dešinę pusę, viena ranka ją laikė už gobtuvo, o kita ranka smogė, tiksliai pasakyti negali, bet jai atrodo, kad smogė iš dešinės du kartus. Pirmą kartą, kai jis jai sudavė, jai net galva apsisuko, ji sakė, kad jis ją paleistų, nes ji uždus, tada jis ją paleido, ji prasegė striukę, prisėdo ir, kai atsistojo, jis jai antrą kartą smogė į tą pačią vietą. Ji jį stumdė, bandė pastumti, bet dėl to, ką sako kaltinamasis, kad ji jam smūgiavo, tai ji jam sudavė, bet nepateikė į veidą, nes jis yra aukštas ir ji jo nepasiekė, pataikė jam į saulės rezginį. Paskui atvažiavo pareigūnai.

Ji turi nuotrauką, nes jos laukė mergina, pas kurią turėjo važiuoti tvarkytis blakstienų, bet pasakė, kad ją užpuolė (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir ji neatvyks, nes pagal laiką nebespėjo. Tai merginai nusiuntė nuotraukas, kad kraujas visur, ir veido nuotrauką nusiuntė, ta nuotrauka iki dabar yra jos susirašinėjime. Atvažiavus pareigūnams, jie jos klausė, ar ji kvietė policiją, ji pasakė, kad ne ji kvietė. Policijos pareigūnai pasakė, kad policiją kvietė kažkokia moteris. Pareigūnai paskambino tuo numeriu, iš kurio buvo kviesta policija, ir ta panelė sugrįžo atgal, ji (L. J.) jai padėkojo, kad ji iškvietė policiją, nes buvo daug praeivių, bet jie nereagavo. Ta mergina pareigūnams pasakė, kad galės paliudyti, ir tada jie nuvažiavo į komisariatą. Pradžioje policijos pareigūnams ji sakė, kad nerašys pareiškimo, jie jos klausė, ar jai reikia greitosios pagalbos, ji atsakė, kad nereikia, paspjaudė kraują, jai buvo baisu, bet policijos pareigūnai sakė, kad ji pagalvotų, ar tikrai neturi jokių priekaištų. Ji pasakė, kad kaip ir neturi, bet vis tiek reikėjo nuvažiuoti į policijos komisariatą. Nuvažiavus į komisariatą, ji pareigūnei viską papasakojo. Tada ši paklausė, ar ji rašys pareiškimą ir ji (L. J.) parašė. Jai davė siuntimą abdukcijai, ji nusiėmė abdukciją. Kaltinamasis sakė, kad nebedirba (duomenys neskelbtini). Ji dabar tos programėlės nebenaudoja, nes pasikaitė jos kontaktinis telefonas, bet sukūrė naują programėlę ir iš namų kvietė (duomenys neskelbtini) pavėžėją, nuėjo prie įvažiavimo ir kaltinamasis stovėjo su „Toyota Prius“ pilkos spalvos, jis pradėjo ją filmuoti, tada ji apsisuko ir nuėjo. Tai buvo tas pats asmuo. Ji galvoja, kad jei prisijungtų prie programėlės, tai galėtų pažiūrėti, kad jis buvo atvykęs į tą vietą.

Dėl to, kad skiriasi keiksmažodžių atsiradimo priežastis, nurodyta dabar ir ikiteisminio tyrimo metu, tai koks jam skirtumas, dėl ko ji keikiasi ir su kuo ji pykstasi. Paskui, kai jau sėdo į automobilį, jai skambino vyras. Pareigūnei ji rodė išrašą, kad pradžioje kalbėjosi su nepažįstamu kontaktu, o paskui kalbėjo su vyru. Reikia tikėti jos teisme duotais paaiškinimais. Pradžioje, kai tik įsėdo į automobilį, ji su vairuotoju nieko nekalbėjo, bet nuvežus mergaites į darželį, kai jau kalbėjo telefonu ir, priėjusi prie automobilio, baigė pokalbį, atidarė duris ir tada jis jai sakė „kas nachui, kas nachui“, tada jis pradėjo elgtis agresyviai. Kai rodė jam telefoną, kuriame buvo surinkta 112, ji dar nebuvo paskambinusi, ji tik jam pasakė, kad jei jis nestabdo kelionės, tada ji skambins, bandė tai paaiškinti. Ji ne tik priėjus prie automobilio sakė, kad nori susimokėti už kelionę, bet ir kai kalbėjo su nepažįstamu vyru telefonu, ji galvojo, kad tai (duomenys neskelbtini) operatorius ir sakė jam, kad ji nori susimokėti už kelionę. Ji kaltinamajam sakė, kad arba jie laukia policijos, arba ji susimoka ir viskas. Ir dar jo prašė sustabdyti kelionę, nes nori sumokėti tiek, kiek jai priklauso, o ne už laiką, kurį vyko incidentas.

Civilinis ieškinys yra dėl 700 Eur žalos dėl to, kad jai buvo stresas ir ji nelabai suprato. Toje vietoje, kur kaltinamasis sudavė, jai buvo pamėlynavę, viskas ištinę, jis jai ir nuskėlė dantį. Dėl to, ką jis sako, kad pas ją nebuvo dantų, tai taip, ji turėjo tvarkytis dantis ir pas ją toje pusėje buvo dantis, kur ji norėjo statytis karūnėlę, nes tai būtų žymiai pigiau, bet dabar tokios galimybės nebeturi. Ji ėjo pas gydytoją tvarkytis dantų ir ši jai pasakė, kad nebegali karūnėlės statyti, nes nebėra ant ko, nebegalima užkabinti. Moralinė žala yra 700 eurų, nes ir dabar jis ją filmuoja, ji nežino, kodėl, gal piktybiški tamsiaodžiai ją pradės gaudyti. Dėl fizinės žalos ji nori, kad jis jai padengtų dantų taisymą. Nubrozdinimas ir danties nuskėlimas buvo įvykio metu, jai bėgo kraujas, ji turi nuotraukas ant veido ir ant sniego buvo kraujo lašų.

Nukentėjusioji L. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. lapkričio 29 d., apie 08.10 val. (duomenys neskelbtini), ji iškvietė pavėžėją per programėlę (duomenys neskelbtini) ir pasirinko atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Kviesdama pavėžėją nurodė du vykimo adresus: pirmas sustojimas (duomenys neskelbtini), o galutinis sustojimas (duomenys neskelbtini). Adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) atvyko pilkos spalvos automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas užsienietis M. A.. Su pavėžėju nuvyko iki (duomenys neskelbtini), ten vairuotojas sustojo ir ji išlipo su vaikais ir juos nuvedė į mokyklą. Eidama atgal link pavėžėjo automobilio, kalbėjo telefonu su sugyventiniu ir, įlipus į automobilį, iš emocijų pasakė „nu nachui“, vairuotojas kalbėjo angliškai ir jos paklausė, ar čia jam, ji angliškai nekalba ir lietuviškai pasakė, kad ne ir paprašė vykti toliau, kadangi skubėjo. M. A. prisikabino prie jos šio pasakyto žodžio ir pradėjo rėkti jai, atsisukęs pradėjo mosikuoti rankomis bei agresyviai elgtis, ji jam nurodė, kad kvies policiją, jis atsakė, kviesk. Ji paskambino 112 skubiosios pagalbos tarnybų numeriu. Vairuotojas toliau elgėsi agresyviai, todėl ji išlipo iš automobilio ir stovėjo prie automobilio, laukė, netrukus išlipo ir vairuotojas. Lauke M. A. apsiramino, ji pagalvojo, kad susimokės už esamą kelionę ir toliau su juo nebevyks bei išsikvies kitą pavėžėją, todėl dar kartą paskambino 112 ir atšaukė iškvietimą. Bandė su juo susitarti, kad sumokės už važiavimą iki (duomenys neskelbtini), tačiau matė pro langą, kad vairuotojas programėlėje nesustabdė važiavimo ir nurodė, kad ji kvietė policiją ir turi sulaukti jos. Ji M. A. paaiškino, kad nieko čia rimto nėra ir tiesiog gaišta laiką ir tik be reikalo sutrukdys pareigūnus. Ji pasakė, kad ji nelauks ir tegul jai (duomenys neskelbtini) programėlėje uždeda minusinį balansą ir su sekančia kelione susimokės, kadangi vairuotojas nesutiko, kad ji jam dabar sumokėtų grynaisiais pinigais. Ji išsikvietė kitą pavėžėjo automobilį paskambinusi (duomenys neskelbtini) ir atvyko kitas vairuotojas, ji atsisėdo į automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). M. A., supratęs, kad ji nelauks, iššoko ant gatvės priešais kitą automobilį, vairuotojas manevravo automobilį ir, atidaręs langą, paklausė jo „ką tu darai“, kadangi vairuotojas staigiai sustabdė ir į jį atsitrenkė kitas automobilis. Naujas vairuotojas paklausė jos, kas čia vyksta, ji jam pasakė, kad M. A. ją puola, tai vairuotojas užrakino automobilio duris, tačiau, kai atsitrenkė automobilis, vairuotojas pasakė, kad jis niekuo negalės padėti ir pats turės laukti policijos bei nurodė, kad eitų iš čia. Ji išlipo iš mašinos ir bandė eiti prie gatvės, kur yra žmonių, kad M. A. nelįstų prie jos. Visą kelią nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) M. A. ją stumdė, neleido jai praeiti, kai jis stumdė, ji atmušdavo jo ranką. Taip pat jiems einant M. A. kalbėjo telefonu lietuviškai, jis jai padavė telefoną ir pasakė „klausyk“, tikriausiai kalbėjo su pareigūnu, kadangi jai sakė, jog vairuotojas skundžiasi, kad nesumokėta kelionė, klausė, kas įvyko, ji pasakė, kad gali nors ir dabar sumokėti, tačiau jis jos nepaleidžia. Vairuotojas jai pasakė, kad laukiam policijos. Priešais (duomenys neskelbtini) M. A. bandė ją stverti už striukės kapišono, bet ji išsisuko ir pabėgo bei pagalvojo, kad bėgs į grožio saloną, tačiau prie grožio salono laiptų M. A. stvėrė iš galo už striukės, ji paprašė, kad paleistų ją, nes nebegalėjo kvėpuoti, jis, stovėdamas priešais ją, laikė už striukės galo, ji bandė išsisukti iš jo, tuomet jis galimai su dešine ranka jai du kartus kumščiu trenkė į veido sritį t. y. į lūpą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, 10 balų skalėje skausmą vertintų 8 balais. Po šito ji atsitūpė ant žemės, apsiverkė, spjaudėsi krauju, tačiau vairuotojas toliau ją laikė už striukės. Netrukus prie jų pribėgo du nepažįstami vyrai, kaip atrodė vyrai, apibūdinti negalėtų, kadangi buvo šoko būsenoje, ir pasakė, kad ją paleistų bei jo klausė „ką tu darai“. M. A. toliau ją laikė, kai ji turėjo, o vienas iš vyrų priėjęs kirto jam per rankas ir jis ją paleido, už poros minučių atvyko policijos pareigūnai.

Papildomai nori parodyti, kad į gydymo įstaigą ar ligoninę dėl pirminės apžiūros, dėl patirtų sužalojimų nesikreipė. Buvo nuvykus tik į Teismo medicinos tarnybą, dėl abdukcijos išdavimo. Civilinį ieškinį pareiškė neturtinei žalai – 700 Eur (b. l. 15-21).

Liudytojas E. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį jis atpažįsta. Įvykį iš dalies pamena. Tą dieną gavo iš budėtojo pranešimą, tuo metu jie (pareigūnai) buvo kažkur (duomenys neskelbtini) g. ir į pranešimą sureagavo gal per 3 minutes. Atvažiavus (duomenys neskelbtini) g., ties grožio salonu jis (E. S.) pastebėjo, kaip kaltinamasis stovėjo prie kelio ir mojavo, kad jie važiuotų link jo, ten jie ir sustojo. Privažiavus ir išlipus iš automobilio jis pastebėjo nukentėjusiąją, kuri buvo susiėmusi už veido ir spjaudėsi kraujais. Jis (E. S.) daugiau bendravo su kaltinamuoju, o jo kolegė su nukentėjusiąja. Kaltinamasis paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vežė nukentėjusiąją ir ji išlipo iš automobilio, kad jis turėjo vežti į dvi vietas. Nuvežus į vieną vietą, ji grįžo ir kažkaip tai nusikeikė, ir kaltinamasis pagalvojo, kad jam sakoma, jis jos paklausė, ar tie žodžiai pasakyti jam. Moteris išlipo iš automobilio, kaip jis (E. S.) suprato, nebenorėjo susimokėti ir pradėjo šalintis nuo automobilio. Kaltinamasis ėjo iš paskos ir prie grožio salono jie susistumdė. Kiek prisimena, kaltinamasis teigė, kad ir jam buvo suduoti vienas ar du smūgiai ir jis atgal sudavė gindamasis. Nukentėjusioji, kai bendravo su ja, paaiškino, kad ji skuba ir nebegali laukti policijos ir (duomenys neskelbtini) programėlė jai parodys minusą ir kitu kartu važiuodama susimokės tą skolą, ir ji tiesiog šalinosi, o kaltinamasis neleido jai pabėgti ir kažkaip tai pagriebė ją už gobtuvo ir vėliau sudavė jai į veidą. Pradinis konfliktas vyko dėl to, kad nesusimokėjo už kelionę, nukentėjusioji iškvietė policiją, paskui jos nebelaukė ir pradėjo šalintis. Jie pradėjo du ikiteisminius tyrimas, kur kaltinamasis kaip nukentėjusysis ir atvirkščiai, kad buvo abipusis smurtas. Iš karto nebuvo aišku, kas šioje byloje kaltas, kaltinamajam nesimatė jokių akivaizdžių smurto požymių, o ant moters matėsi, ji spjaudėsi krauju ir ar dantis buvo išmuštas, ar lūpa prakirsta, jis nėra medikas ir negali vertinti. Kaltinamasis elgėsi ramiau, o nukentėjusioji gal buvo šoko būsenoje, tupėjo, garsiai verkė, buvo susiėmusi už veido, tai bendravimo metu jautėsi, bet jis nepasakytų, kad ji buvo agresyvi, kai jie (pareigūnai) su ja bendravo. Jų (pareigūnų) veiksmai nufilmuoti kūno kameromis, bet jie atvažiavo po įvykio ir paties įvykio nematė.

Liudytojas E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. lapkričio 29 d., apie 08.48 val., dirbant kartu su Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėja T. S., iš VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos vyras muša moterį. Prieš jiems atvažiuojant į įvykio vietą pastebėjo, kad vyras, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo M. A. Y., mojuoja jiems, kad sustotų prie jo. Jiems sustojus, pastebėjo, kad šalia grožio salono prie laiptų buvo moteris, kuri verkė ir spjaudėsi krauju, tai buvo L. J.. Pabendravus su M. A. Y., šis paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pavėžėju ir atvežė L. J. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau turėjo moterį vežti kitu adresu. Moteriai įsėdus į automobilį, tarp M. A. Y. ir L. J. kilo žodinis konfliktas, po kurio moteris išlipo iš automobilio ir, nesusimokėjusi už paslaugas, pradėjo šalintis. Dėl to M. A. Y. paskambino policijai. Vėliau bandė ją sustabdyti, tačiau moteris pradėjo bėgti, jis (M. A. Y.) L. J. pasivijo prie (duomenys neskelbtini) esančio grožio salono prieigų, kur, bandant ją sustabdyti, moteris jam sudavė į veidą, todėl jis taip pat sudavė vieną smūgį jai į veidą. Pabendravus su L. J., ši paaiškino, kad tarp jos ir taksi vairuotojo įvyko žodinis konfliktas, po kurio vyras trenkė jai į veido sritį. Bendravimo metu buvo daromi vaizdo ir garso įrašai (b. l. 27-28).

Liudytoja V. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir matė konfliktą, vykusį (duomenys neskelbtini) g. Ji buvo kitoje pusėje ir kaltinamojo veido tiksliai nematė, kad gali patvirtinti kad asmuo buvo juodo gymio. Ji matė vyrą ir moterį konfliktuojant, geriausiai atsimena tai, kad vyras mušė moterį, smūgiavo kumščiais į ją. Neprisimena, kuria ranka smūgiavo, bet smūgius sudavė į veidą ar kažkur į aukštesnę kūno vietą, bet tiksliai neatsimena. Kiek atsimena, tai buvo keli smūgiai iš abiejų rankų, moteris tuo metu rėkė. Ji tiksliai neatsimena, ar moteris buvo laikoma, bet gal ji stovėjo priešais, gal buvo keli smūgiai ir ji atsitraukė. Ji nematė sužalojimų, nes buvo kitoje gatvės pusėje. Ji iškvietė policiją ir jos sulaukė. Ji matė jau prasidėjusį konfliktą, nematė, kaip tiek žmonės atsirado toje vietoje. Kai juos pamatė, tie žmonės buvo ant šaligatvio prie grožio salono, ne visai ant šaligatvio, bet truputį toliau nuo gatvės, kiek pamena, prie grožio salono. Ji, eidama viena kelio puse, matė, kas vyksta ir kitoje kelio pusėje, atkreipė dėmesį dėl to, kad vyras mušė moterį ir moteris rėkė. Tarp jos ir konfliktuojančių asmenų buvo šaligatvis, kuriuo ji ėjo, tada gatvė, tada pievelė ir už 2-3 m šaligatvis, ant kurio buvo tie asmenys. Ji negali detaliau nurodyti asmenų veiksmų, nes neatsimena, ji pamatė, kad vyksta konfliktas ir jos pirmas instinktas buvo kviesti policiją. Ji labai gerai atsimena, kad policijai pasakė, kad vyras muša moterį, skambindama nedetalizavo vyro rasės. Apie kitus veiksmus muštynių metu ji daugiau nieko negali pasakyti. Ji tuo metu ėjo į darbą ir po skambučio policijai tiesiog išėjo. Jai atrodo, kad asmuo, su kuriuo kalbėjo telefonu, jai pasakė, kad kai sulauks pareigūnų, galės eiti, bet po kokių 10 minučių jai paskambino ir paprašė, kad sugrįžtų, tada ji trumpai papasakojo pareigūnei, ką matė, pareigūnė paėmė jos kontaktus ir pasakė, kad pakvies į apklausą.

Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kada tiksliai, neprisimena, bet galėjo būti 2023 m. lapkričio 29 d., ryte, apie 09.00 val., ji ėjo (duomenys neskelbtini), ir kitoje gatvės pusėje, ties sankryža su (duomenys neskelbtini), pamatė, kad juodaodis vyras konfliktuoja su moterimi gatvėje. Iš pradžių vyko žodinis konfliktas, šaukė vienas ant kito. Vėliau konflikto metu juodaodis vyras pradėjo abiem rankom kumščiuoti į moterį ir jai iš kumščio trenkė, į kurią tiksliai vietą, neprisimena, bet atrodo, kad tai buvo veido sritis. Moteris bandė išsisukti ar atsitraukti nuo jo, bet kad trenktų jam atgal, to neprisimena. Tada iš karto ji paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir pranešė apie tai, kad juodaodis vyras muša moterį. Ji prie jų nėjo, stovėjo kitoje gatvės pusėje ir laukė, kol atvažiuos policija. Kai pamatė, kad atvažiuoja policija, ji nuėjo toliau savo reikalais. Taip pat dar pastebėjo, kad kai atvažinėjo policija, juodaodis vyras tai pamatė ir pats išėjo į gatvę ir ranka pamojo jiems, kur atvažiuoti. Kas vyko toliau, ji nematė, tik po kurio laiko jai paskambino pareigūnai ir paprašė sugrįžti į įvykio vietą. Ji sugrįžo ir papasakojo pareigūnams tą patį, ką ir dabar, kad juodaodis vyras trenkė moteriai (b. l. 30-32).

Liudytojas V. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmenį, esantį teismo posėdžių salėje (kaltinamąjį M. A. Y.) puikiai atsimena, tas asmuo sukėlė konfliktinę situaciją. Tai galėjo būti tokiu laiku, kaip nurodyta, buvo žiema, snieguota, jis (V. L.) dirbo taksi vairuotoju. Tą dieną gavo iškvietimą (duomenys neskelbtini), ten yra vaikų darželis. Toje vietoje jo laukė keleivė, ji atsisėdo, pasakė „važiuojam“, bet jiems tik pajudėjus iš vietos, šitas asmuo (kaltinamasis M. A. Y.) iššoko priešais automobilį tiesiai ant automobilio. Automobilis judėjo, o jis (V. L.) stabdė kiek galėdamas, kaltinamasis blaškėsi. Tuo metu iš paskos važiavo kitas automobilis, kuris nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į jo (V. L.) automobilį. Greitis nebuvo didelis, bet įvyko autoįvykis. Mergina, kuri buvo atsisėdusi į jo automobilį, pasakė jam, kad jis važiuotų, bet jis negalėjo važiuoti, nes buvo užstotas kelias. Kaltinamajam pasakė, kad jis yra kvailys ir sukėlė autoįvykį. O šis jam atsakė, kad nesitrauks, nes ta mergina jį apvogė. Tas asmuo kalbėjo angliškai, jis (V. L.) nekalba angliškai, bet suprato, ką šis sakė, nes jam taip pat pasakė, kad jis yra kvailys, o šis jam atsakė, kad ne kvailys, bet jį apvogė. Jis (V. L.) pasakė, kad į jų reikalus nesikiš ir jų klausimų nespręs. Tada kaltinamajam sakė, kad kviestų policiją, bet šis policijos nekvietė. Pas jį (V. L.) atsirado jo paties problemų dėl autoįvykio. Jis (V. L.) keleivei pasakė, kad toliau važiuoti negali ir kad ji turi išlipti, tačiau ji atsakė, kad nelips. Tada jis jai pakartojo, jau pakeltu tonu, kad ji turi išlipti. Ji išlipo ir, kol aiškinosi, daugiau jos nematė. Išvažiavęs iš įvykio vietos, pamatė, kad policijos pareigūnai važiavo su švyturėliais. Jis nematė, kaip policija atvažiavo, tik matė, kaip jie važiavo į (duomenys neskelbtini) g. Konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nematė, konfliktas, apie kurį kalbėjo, kilo tarp jo (V. L.) ir kaltinamojo dėl to, kad kaltinamasis sukėlė autoįvykį. Dėl konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jis nieko nežino. Ant merginos sužalojimų nematė, ji buvo susijaudinusi, bet rami, jautėsi saugi, o kaltinamasis krito ant automobilio su rankomis. Automobilis judėjo ir dar įvyko autoįvykis. Jis (V. L.) su ta moterimi kažkiek pabendravo, bet jokio pokalbio turinio nebuvo, o kai kaltinamasis šoko ant automobilio, jis (V. L.) tam asmeniui išsakė savo nuomonę ir paprašė nukentėjusiosios išlipti, nes nebegalėjo važiuoti dėl autoįvykio. Ši jam pasakė, kad nelips ir pasakė, kad bijo jo. Tada jis (V. L.) pakeltu tonu jai pasakė išlipti, nes pas jį atsirado jo paties problemų. Jei tas asmuo būtų jo nesustabdęs ir nebūtų užkritęs ant automobilio, jis (V. L.) butų išvažiavęs, bet tas asmuo tiesiog iššoko priešais judantį automobilį, kelio danga buvo apledėjusi ir labai slidi, automobilis nesustojo, o slydo. Kaltinamasis rizikavo ir savo sveikata, ir jo (V. L.) nervais.

Liudytojas V. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartais dirba taksi vairuotoju su automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 29 d., ryte, kada tiksliai, neprisimena, tuo metu, kai vaikus veža į mokyklą, programėlėje pasirodė pranešimas/iškvietimas, atvykti į (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio neprisimena, prie darželio. Iš kur turėjo nuvežti keleivį į stotį. Atvyko pagal iškvietime nurodytą adresą, į automobilį atsisėdo keleivė, mergina, apie (duomenys neskelbtini) m., tiksliai neįsidėmėjo, kaip ji atrodė. Pradėjo važiuoti, kai į gatvę išbėgo pėstysis (afroamerikietis, juodaodis) prieš jo automobilį ir atsirėmė ant automobilio priekio. Jis (V. L.) sustojo. Tas asmuo neleido pravažiuoti toliau. Tada keleivė pasakė, kad šis vyras ją persekioja, jis (V. L.) paprašė angliškai to vyro pasitraukti į šoną. Tas vyras jam atsakė, kad nieko panašaus, kad jį jo keleivė apgavo. Jis (V. L.) jam atsakė, kad jis yra kvailys ir kad tokiu savo elgesiu sukėlė avarinę situaciją, dėl ko į jo (V. L.) automobilį iš galo atsitrenkė kitas automobilis. Jis (V. L.) iš automobilio išlipo ir paprašė dar kartą, kad tas vyras pasitrauktų į šoną. Šis atsakė, kad nesitrauks, kad kvies policiją. Tada jis (V. L.) keleivės paprašė, kad ji išliptų iš automobilio ir su juo išsiaiškintų, jei ji jį pažįsta. Keleivė išlipo, jis (V. L.) atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo, prieš tai išsiaiškino su kito automobilio vairuotoja, kuri atsitrenkė į jo automobilį, dėl to pretenzijų jai neturėjo, abu automobiliai neapgadinti. Taip pat dar prisimena, kad tas vyras jam buvo pasakęs, kad gali jam (V. L.) suduoti. Ir jo keleivei tas vyras pasakė, kad nori kviesti policiją. Bevažiuodamas gatve pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja policijos tarnybinis automobilis (b. l. 23-24).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2023 m. lapkričio 29 d., 08.46 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyras muša moterį. Pranešėja tai mato (b. l. 8).

2023 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrima vieta yra šalia grožio salono esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra grožio salono laiptų apačioje, dešinėje matomi rudos spalvos krūmai. Kairiau laiptų matomi krūmai. Laiptų apačioje ant plytelių matomas baltos spalvos sniegas ir raudonos spalvos dėmės. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis filmuojama, tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (b. l. 9-12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3847/2023(01) nurodyta, kad L. J. padaryta odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje su nubrozdinimais lūpų gleivinėse, 4-ojo viršutinio danties iš dešinės vainiko lūžis, odos įbrėžimas kakle, kietu buku ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. L. J. rankose sužalojimų nėra. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (b. l. 46-47).

2024 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikti garso įrašai „BPC skambučio įrašas (ID 92240928844, skambučio pradžia_ 2023-11-29 08_44_12)“ ir „BPC skambučio įrašas (ID 92240927295, skambučio pradžia_ 2023-11-29 08_36_04)“.

Atidarius garso įrašą pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92240928844, skambučio pradžia_ 2023-11-29 08_44_12)“, garso įrašas yra 04.25 min. trukmės. Jame užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir pranešėjos. Pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mato smurtinę situaciją, vyras muša moterį, tai vyksta lauke, gatvėje, prie grožio salono. Adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Jai atrodo, kad greitoji pagalba nereikalinga. Reikalinga policija. Sujungus skambutį su policija, toliau vyksta pranešėjos pokalbis su policijos darbuotoju. Pranešėja pakartoja, kad (duomenys neskelbtini) mato smurtinę situaciją, vyras muša moterį, ji rėkia. Policijos darbuotojas prašo moters pabūti vietoje, kol pastebės pareigūnus. Policijos darbuotojas pasitikslina, ar nėra šalia automobilio, nes jie turi iškvietimą (duomenys neskelbtini) g., kur konfliktuoja taksi vairuotojas“, pranešėja sako, kad lyg nemato taksi automobilio. Policijos darbuotojas klausia, ar nėra ten „Toyota Prius“, pranešėja pasako, kad toks automobilis yra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos darbuotojas sako, kad tada tas pats iškvietimas bus ir kad pareigūnai jau važiuoja, netoli. Pranešėja sako, kad dabar mato, kaip tas pats vyrukas mojuoja, policija atvyko. Ji nežino, kokia iš tikrųjų situacija, bet ji tiesiog matė, kaip jis mušė tą moterį. Nurodo, kad pareigūnai jau priėjo prie tų žmonių, policijos darbuotojas leidžia pranešėjai eiti. ???

Atidarius garso įrašą pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92240927295, skambučio pradžia_ 2023-11-29 08_36_04)“, garso įrašas yra 06.28 min. trukmės. Jame užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir pranešėjo, girdisi ir moteriškas balsas: Vyriškis (vertimas): … kas vyksta – tu ateini ir šauki... BPC darbuotojas (vertimas): 112.Vyriškis (vertimas): Sveiki, labas rytas. BPC darbuotojas (vertimas): Labas rytas. Vyriškis (vertimas): Prašom.. esu (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vežiau keleivį, ir mes turime įvykį. Ji paskambino policijai ir mes laukėme policijos, ir ji tyčia išsikvietė kitą taksi, įsėdo į taksi ir išvažiavo. Ir, jai bandant išvažiuoti – žiūrėkite, ji dabar nueina… matote, eina! Mes iškvietėme policiją, o ji bando pabėgti. Ei! Turite laukti policijos. BPC darbuotojas (vertimas): Mhm. Vyriškis (vertimas): Ir ji nesusimokėjo už kelionę. Matote, už kelionę apmokėjimas grynaisiais, o ji nesumokėjo. O dabar ji bando pabėgti, ir mes iškvietėme policiją, ir mes laukiame policijos, kadangi įvyko įvykis. O ji bėga. BPC darbuotojas (vertimas): Gerai, koks įvykis įvyko pas jus? Vyriškis (vertimas): Ne-ne, ji išsikvietė kitą taksi, o taksi, kadangi norėjo išvažiuoti, teko sustoti vidury kelio, ir tada kitas taksi… atsitrenkė į… į… į taksi galą. Ir įvyko įvykis. Nes ji bandė išvengti policijos… Ei, turite laukti policijos… tiesiog laukite policijos. Moteriškė: TU MANĘS NELIESK!!!Vyriškis (vertimas): Turite laukti. Ei! Turite laukti, kadangi nesusimokėjote. Nesumokėjote man. Nesumokėjote. Mokestis, mokestis, (duomenys neskelbtini) taksi. Moteriškė: Aš tau tuos tris eurus... Vyriškis (vertimas): Neee! Ne-ne-ne-ne-ne, grįžkim, ne-ne-ne. Grįžkim. Moteriškė: Neliesk manęs. Vyriškis (vertimas): Turim sulaukti policijos. Moteriškė: Tu NELIE-E-ESK MANĘS. Vyriškis (vertimas): Nerėkit. Nes man vis vien. Turime laukti, turite laukti. BPC darbuotojas (vertimas): Klausykite. Vyriškis (vertimas): Skambinu policijai. Kalbuosi su policija. Taip, klausau. Ji nori pasinaudoti baltųjų privilegija. BPC darbuotojas (vertimas): Kaip aš supratau, ji negali susimokėti, ar kaip? Vyriškis (vertimas): Ji turi susimokėti už kelionę. Moteriškė: Aš noriu jam sumokėti! Jis manęs [neaiškiai]Vyriškis (vertimas): Ko bėgat? Moteriškė: NESISTUMDYK BLET! BPC darbuotojas (vertimas): Paklausykit, duokit prašom tai moteriai telefoną. Vyriškis (vertimas): Ei! Pasikalbėkite su policija. Ei! Nori pasinaudoti baltųjų privilegija, tačiau neveikia, ar ne? Policija nori (neaiškiai), pasikalbėkite su policija. Moteriškė: Tu girdi, ko tu stumdaisi? Neturi teisės manęs liesti. (BPC darbuotojui): Klausau. BPC darbuotojas: Paklausykit, kas ten atsitiko pas jus? Moteriškė: Eee, aš nuvežiau su juo vaikus, man paskambino vyras, ir aš tiesiog kalbėdama telefonu nusikeikiau, sakau: „Nu nachui“. BPC darbuotojas: Nu. Moteriškė: Jis tiesiog pradėjo. Sustabdė mašiną, man reikėjo važiuoti toliau su juo. Sustabdė mašiną, sako: „Kas nachuj?“ ir pradėjo mane pulti. Aš iš mašinos išlipau. Išlipau, sakau: „Aš sumokėsiu tuos tris eurus, bet nevažiuosiu“. Jisai manęs neleidžia, sako: „lauksi policijos“, aš sakau, kad skubu. Aš jau vėluoju. Aš noriu išeiti, jis mane stumdo. Va čia dar žmogus stovi, mato. O jis filmuojasi telefonu. BPC darbuotojas: Tai aš kaip supratau, ten dėl to pravažiavimo nesumokėjote, ar ne? Moteriškė: Tai aš jam sakau: „Aš sumokėsiu“. Jisai sako: „Ne, lauk“ (Vyriškis kalba fone, neaiškiai). BPC darbuotojas: Duokit jam atgal ragelį. Vyriškis (vertimas): Alio. BPC darbuotojas (vertimas): Bet ji sakė galinti sumokėti. Vyriškis (vertimas): Bet ji nenorėjo mokėti. BPC darbuotojas (vertimas): O dabar ji sako, kad nori sumokėti. Kame problema? Vyriškis (vertimas): Kai aš atvykau... ji užsisakė taksi, (neaiškiai), ji užsisakė taksi, nes (duomenys neskelbtini) programėlėje parašyta: „L.“. Ir tada, kai ji užsisakė taksi, kadangi lauki (duomenys neskelbtini) vairuotojo, yra trijų minučių laukimo laikas, ir po trijų minučių mokėti už laukimą. Du adresai… matote, ji vėl bando pasprukti. Ji bando pabėgti. Eina. BPC darbuotojas (vertimas): Jei norite, galime išsiųsti policiją. Koks dabar ten adresas? Vyriškis (vertimas): Turite laukti policijos. Moteriškė: (neaiškiai).Vyriškis (vertimas): Ne-ne-nene. Kalbuosi telefonu su policija. Turite man sumokėti. Palaukite. Turite sumokėti. Turite sumokėti. Mokestis, mokestis. Moteriškė: Aš tiek tau nemokėsiu! Man pochui, pochui, pochui! BPC darbuotojas (vertimas): Sakykite adresą. Moteriškė: Aš tau nemokėsiu, nes tu prastovėjai dvi valandas. Vyriškis (vertimas): Gerai, leiskite pasižiūrėti adresą. Moteriškė: Man rodė 2,90. Daugiau tu nė cento negausi. Man neįdomu. Vyriškis (vertimas): Nesinaudokite baltųjų privilegija. Laukiame policijos. Laukite. Turite man sumokėti! Moteriškė: Dar kartą mane paliesi – pisiu į snukį. Vyriškis (BPC darbuotojui) (vertimas): Pastatas numeris (duomenys neskelbtini). (moteriškei): ei, nusiraminkite, nusiraminkite. Moteriškė: Nelįsk prie manęs! Pisiu per galvą, žinok. Vyriškis (vertimas): Tuoj kaip trenksiu. Moteriškė: Aš save ginsiu! Vyriškis (vertimas): Policija atvyksta. Moteriškė: Man neįdomu! Vyriškis (vertimas): Jūs pirma į policiją paskambinote! Moteriškė: Man neįdo-o-omu! Tu neturi teisės manęs liesti. Vyriškis (vertimas): Jūsų šūkiai nieko nesustabdys. Iškvietėte policiją... Moteriškė (BPC darbuotojui): Žinokite, jeigu jūs jam dabar nepasakysite, kad jisai manęs neliestų, aš jam tikrai... Vyriškis (vertimas): Ar man sumokėsite? Moteriškė (BPC darbuotojui): ...ginsiu save ir aš jį mušiu. (vyriškiui): man neįdomu! Vyriškis (vertimas): Man neįdomu, su kuo turite problemų. Pirma paskambinote į policiją. Turite laukti. Moteriškė: Pisiu per galvą. Vyriškis (vertimas): Turime laukti policijos. BPC darbuotojas (vertimas): Gerai. Sakykite adresą. Vyriškis (vertimas): Turiu pasižiūrėti adresą. Moteriškė (vyriškiui): Tu blet gaidys. Jisai mane stumdo ant ledo, aš krentu! BPC darbuotojas (vertimas): (duomenys neskelbtini)? Moteriškė (vyriškiui): Tuoj pradėsiu rėkti, kad žmonės išeitų iš namų. Vyriškis (moteriškei) (vertimas): Turite laukti. Ne-ne. Turite laukti. BPC darbuotojas (vertimas): Žiūrėkite adresą. Matau, kad arba (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)? Vyriškis (vertimas): Taip, bet ant pastato parašyta, kad (duomenys neskelbtini). Šalia (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas (vertimas): (duomenys neskelbtini), gerai. Kokį automobilį vairuojate? Vyriškis (vertimas): Mano automobilis „Toyota Prius“. BPC darbuotojas (vertimas): Jūsų pavardė? Vyriškis (vertimas): (pavardė neaiški). O dabar mes prie pastato (duomenys neskelbtini).BPC darbuotojas (vertimas): Gerai, laukite policijos. Viso. Vyriškis (vertimas): Bet ji išei…Garso įrašo pabaiga (b. l. 53-55).

2024 m. balandžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi reagavusių į įvykį pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai.

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. „PSS-20231129-084800UTC+0200“. Įrašo trukmė 00:30:00 min. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta, sustoja ir išlipa iš tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnė prieina prie kito policijos pareigūno, kuris šneka su juodaodžiu asmeniu, kuris vilki rudos spalvos striukę, ant galvos užsidėjęs chaki spalvos kepurę su snapeliu. Pareigūnui ranka rodo ir pasakoja. Pareigūnė nueina už jų, prie moters, kuri atsitūpus prie laiptų į grožio saloną, vilki juodos spalvos striukę, susiėmusi už burnos, verkia. Pareigūnė paklausia, kas atsitiko, moteris atsako, kad jisai jai trenkė iš kumščio į lūpą. Moteris sako, kad rašys ant jo pareiškimą, dar turi video kaip jis labai agresyvus, ją puolė. Pareigūnė klausia kur pasišalino jisai, moteris atsako, kad tai ji pasišalino. Moteris rodo į juodaodį asmenį, sako, kad šitas, taip pat sako, kad jai labai skauda lūpą. Moteris pasakoja, kad buvo taip, jisai ją su vaikais nuvežė į mokyklą, ji iškvietė taksi, ten turėjo būti dar viena kelionė, ji nuvedė vaikus, tada jai paskambino vyras, draugas, susinervinęs, ji sakė „nu nachui“ ir jis sustabdė mašiną, sako „kas nachui“, pradėjo mašinoje ją puulti, ji išlipo iš mašinos. Jisai programėlės, kad ją sustabdytų, neišjungė, tuo metu buvo 2,90 kaina, ji nekalta, kad jis neišjungė programėlės. Dabar jis sako, kad ji turi susimokėti, tai ji sumokės, bet sumokės 2,90, ji nekalta, kad jis neišjungė programėlės. O jisai sakė ne, tu lauksi policijos, ji sakė, kad neturi laiko, arba ji jam sumoka, arba išeina. Tada jis pradėjo ją stumdyti, čia prie salono turi būti kameros, ir va čia prie krūmų jis jai trenkė. Ji jam sakė, kad jei jis ją stumdys, ji ginsis. Moteris pasilenkia ir išspjauna. Policijos pareigūnė užlipa laiptais prie grožio salono įėjimo durų, kur stovi vyras, kuris pasakė, kad nematė įvykio. Pareigūnė nulipa laiptais atgal. Moteris išgirsta, ką kalba juodaodis ir sako „ne, tu pirmas mane paėmei, pažiūrėk ką tu padarei“ ir rodo į lūpą. „Kur pas tave kraujai?“ Moteris pasilenkia ir išspjauna. Sako, kad nėra tų vyrų, jie šiaip taip tai jie matė visą įvykį, išbėgo iš mašinos, kai jisai pradėjo stumdytis. Pareigūnė klausia, kurie čia vyrai buvo. Moteris atsako, kad su busiuku, bet jie dirba, turbūt pravažiavo jau. Ir kol jie nepriėjo, jisai jos nepaleido, toliau ją taip laikė (rodo į kaklą), ji sakė „tu mane smaugi, paleisk“, jisai ne, be šansų. Moteris pasilenkia ir išspjauna. Laiko ranką prie lūpų. Pasilenkia ir išspjauna. Sako, kad ji išvis nesupranta, ką jis sako, jeigu suprastų, tai būtų paprasčiau. Moteris dejuoja ir, pasiėmus telefoną, žiūri į lūpą. Pareigūnė klausia gal medikus iškviest, moteris atsako, kad ne, čia turbūt nestipriai, bet labai skauda. Moteris pasilenkia ir išspjauna, nurodo, kad čia irgi jisai ją tampė, ji norėjo įbėgti į kirpyklą, kad būtų prie kažko, kad neliestų. Moteris, telefone įsijungus kamerą, žiūri į lūpos vidinę pusę. Pareigūnė sako, kad atvažiuotų medikai, apžiūrėtų, gal ir siūti reikia. Moteris dejuoja Pareigūnė pakartotinai klausia, ar iškviesti pagalbą, moteris purto galvą ir atsisako. Pasako, kad pareiškimą tikrai rašys. Pareigūnas sako, kad kažkoks vyras tenai viską matė su vaiku ir kad jis (pareigūnas) eina ten. Moteris sako, kad su vaiku jokių vyrų nebuvo, čia važiavo su busiuku du vyrai, jisai ją tampė kol jie neišbėgo. Jie išbėgo ir sako „ką tu darai, paleisk ją“, tada jisai jau paleido. Moteris pasilenkia ir išspjauna. Vaizdo įraše laikotarpyje nuo 00:07:05 iki 00:14:50 tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Po ko moteris toliau pasakoja: „jisai net, kai policijai skambino, aš nu... (Keliu pravažiuoja baltos spalvos mikroautobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir moteris nurodo, kad čia šitie vyrai). Jisai net, kai su policija kalbėjau, nu sakau aš ginsiuosi. Kažkaip man reikia apsiginti, aš rėksiu, kad kažkas iš namų išeitų nu, nes jisai per visur tampė tenai“. Prie pareigūnės prieina moteris. Pareigūnė klausia, ar ši moteris skambino, moteris atsako, kad ji. Pareigūnė klausia, ką moteris matė, moteris atsako, kad ėjo nuo (duomenys neskelbtini), kita gatvės puse, ir matė maždaug čia prie grožio salono, čia tarp šaligatvio ir grožio salono, vyras juodaodis, tamsaus gymio ir, jai atrodo, šita moteriškė (rodo į moterį) buvo. Pareigūnė patvirtina, kad ji. Moteris pasakoja, kad kiek ji atsimena, jis jai sudavė smūgius kumščiais ir ji labai išsigando, detalių labai daug negali pasakyt, bet kumščiais smūgiuota buvo tikrai. Pareigūnė klausia, ar galima moters duomenis užsirašyti, moteris prisistato V. S., pasako gimimo datą ir kontaktus. Pareigūnė sako moteriai, kuri nukentėjo „tada einam, parašysit pareiškimą“. Moteris atsako, kad jai taip pirmą kartą, ji išsigandau. Toliau laikotarpyje nuo 00:19:10 iki 00:30:00 tyrimui reikšmingų informacijos nėra. Įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. „PSS-20231129-084801UTC+0200“. Įrašo trukmė 00:30:00 min. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta, sustoja ir išlipa iš tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnas prieina prie juodaodžio vyro. Už vyro matoma pastatas, ant kurio užrašyta „Grožio salonas“, pakabinta lentelė su gatvės „(duomenys neskelbtini) g.“ pavadinimu. Prie įėjimo laiptų į grožio saloną tupi moteris, tamsių plaukų, vilkinti juodos spalvos striukę, matosi, kad verkia, susiėmusi kaire ranka už burnos. Pareigūnas pasisveikina su juodaodžiu vyru ir tarp jų vyksta pokalbis: Pareigūnas klausia, kas nutiko. Vyras pasako savo vardą (neaiškiai) ir nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir šįryt atvažiavo jos paimti prie degalinės, jam atrodo (duomenys neskelbtini). Ta moteris apsimeta auka. Atvažiavus paspaudžia mygtuką, kad atvažiavo, klientas gauna pranešimą, kad atvažiavai, o kai atšaukia, yra laukimo periodas. Kelionė turėjo būti nuo, jam atrodo, mokyklos, moteris ėjo su dviem vaikais. Tos kelionės metu – kitas adresas, taigi jau buvo du adresai. Kai jie nuvyko pirmuoju adresu, tada turėjo važiuoti į kitą vietą. Taigi, turi palaukti. Bet kol laukia, yra galimybė paspausti laukimo laiką, nes ji turi už tai sumokėti. Kelionės metu, kai moteris įsėdo, ji pradėjo jį keikti. Jis jos paklausė, kodėl ji keikiasi. Iš pradžių ji buvo ta, kuri vėlavo, nes kai atvažiavo, jis laukė dvi minutes. Kai ji įsėdo į automobilį, pradėjo keiktis. Jis jos paklausė, kodėl ji keikiasi, ji pradėjo rėkti ir iškart paskambino policijai be priežasties. Jis nieko neapdarė, jos nelietė, o ji paskambino policijai. Jis pasistatė mašiną, ji vis dar ten stovi, ir laukė policijos. Kol jie laukė policijos, ji iškvietė kitą taksi vairuotoją, tai galima patikrinti jos telefone. Ne (duomenys neskelbtini), bet taksi. Kai tas taksi atvažiavo, ji norėjo įlipti, bet ji nebuvo sumokėjusi už kelionę. Ji buvo pasirinkusi mokėti grynais, bet nesumokėjo. Todėl jis jai sakė „Pirmiausia, tu paskambinai policijai, o policija dar neatvažiavo, kad išspręstų problemą. Buvo nusikaltimas, o tu palieki nusikaltimo vietą, mes turim palaukti“. Tuo momentu už taksi vairuotojo buvo kitas vairuotojas, kuris atsitrenkė į taksi vairuotojo mašiną, bet jis paliko jiems patiems išspręsti. Ji jau norėjo išeiti, todėl jis paskambinau policijai, bet ji jau ėjo tolyn, jie atėjom nuo ten iki čia. Kai atėjo, jis paskambino policijai ir davė tą adresą, numeris (duomenys neskelbtini). Tada ji vėl bandė pabėgti nesumokėjus ir nepalaukus policijos. Jau du kartus ji pabėgo iš nusikaltimo vietos, jam nesumokėjusi ir nesulaukusi policijos. Kai jie atėjo čia, du vyrai buvo sunkvežimyje ir dar vienas vyras, kuris atvedė vaiką, jis irgi viską matė. Ji sugriebė jam už marškinėlių ir buvo pirma, kuri jam trenkė lyg išprotėjusi. Pareigūnas klausia tai kas pirmiau trenkė. Vyras atsako, kad ji trenkė pirma jam. Čia yra kamera, pareigūnai gali tai patikrinti. Ji pirma jam trenkė ir tada bandė, nes buvo rankomis sugriebusi jo marškinius. Po incidento, kai ji jį laikė, ten stovintis kitas vyras, policininkas, kuris kalbėjo su ja telefonu, galima tai patikrinti, nes žino, kad skambučiai yra įrašinėjami. Ji bandė jam trenkti. Jis jai sakė „aš stipresnis už tave, tu man nieko negali padaryti, turi laukti policijos arba turi man sumokėti“. Ji bandė kitam policininkui pasakyti, kad jam sumokėjo 2.90 ar panašiai, bet ne. Pirmiausia ji turi sumokėti tiek, kiek rašo programėlėje, tą sumą, nes jam už tą sumą reikia mokėti mokesčius. O jeigu tiek neturi apmokėjimui, tada gali susisiekti su (duomenys neskelbtini) ir pasikonsultuoti dėl finansų. Nes pagal šitą sumą, kurią iš jos paima, jis gauna pinigus ir moka mokesčius. Jei ji turi kažkokią problemą su (duomenys neskelbtini), tai gali su jais susisiekti ir išsiaiškinti. Bet dėl šio incidento ji bando sakyti, kad jis jai trenkė, jis tikisi, kad tas žmogus turi kamerą ir gali patvirtinti, kad ji trenkė jam pirma. Pareigūnas pasitikslina, ar ji jam trenkė ir jis jai trenkė atgal, vyras sako, kad žinoma, jog trenkė jai atgal. Pareigūnas paklausia, ar įvykį kažkas matė, vyras atsako, kad tikisi, jog tas žmogus su lazdele dar neišėjo iš mokyklos, buvo su juodu švarku, kai tas žmogus pamatė incidentą, jis jam sakė, kad palauktų. Sakė, kad gali skambinti policijai, nes tas žmogus norėjo skambinti, ir sakė jam, kad gali eiti, jei nori. Pareigūnas klausia, kuri mašina, vyras atsako, kad nežino, arba ta „Highlander“, arba mašina už „Highlander“. Tas žmogus atvedė vaiką į darželį, bet jis nežino, ar ten jo mašina. Tas žmogus dėvėjo juodą žieminę striukę. Pareigūnas klausia, kur įvyko incidentas, kurio metu jam trenkė, vyras atsako, kad čia. Nurodo, kad moteris atėjo čia ir ėjo į tą pusę, nes bandė pabėgti, matomas jos pėdos įspaudas. Ji atėjo čia, bandė pabėgti ir nubėgo ten, kur buvo du krovininiai automobiliai, du vairuotojai atėjo ir norėjo padėti ir jis tiems vairuotojams pasakė, kad jei nori, gali palaukti, nes jie taip pat yra liudininkai. Taip pat ten stovėjo moteris su dviem vaikais ir dar buvo studentas. Buvo du asmenys, kurie matė: vyras, kuris vedė vaikus į mokyklą ir priėjo prie jų, ir tie vyrai, kurie dirbo. Jis nežino, ar tas vyras su vaikais viską matė, bet jis atėjo tiesiai pas juos ir norėjo padėti. Pareigūnas sako vyrui palaukti čia. 00:06:30 min. pareigūnas nueina prie pareigūnės ir moters. Pareigūnas pasako, kad čia matė vyras su vaiku. Moteris atsako, kad ne, su vaiku jokių vyrų nebuvo, čia pravažiavo su busiuku du vyrai, ir jisai ją tampė kol jie neišbėgo. Jie išbėgo ir sako „ką tu darai, paleisk ją“, tada jisai jau paleido. Moteris pasilenkia ir išspjauna. Laikotarpyje nuo 00:06:55 min. iki 00:30:00 min. tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 48-50).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės 2024 m. vasario 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45742-23 buvo pradėtas gavus M. A. Y. pareiškimą dėl to, kad 2023 m. lapkričio 29 d., apie 8 val., moteris, neatsiskaičiusi už jo jai suteiktas taksi paslaugas, pradėjo šalintis, jis ją pasivijo netoli grožio salono, esančio (duomenys neskelbtini), šalia laiptų moteriai užstojo kelią, neleido jai pabėgti ir nuolat sakė, kad atvyksta policijos pareigūnai ir ji turi palaukti, tačiau po šių žodžių moteris jam įsikibo į apykaklę, o jis ją kaire ranka pastūmė, kai ją pastūmė, ji sudavė jam vieną smūgį dešine ranka į veido sritį, jis juto fizinį skausmą, kurį vertina 7-8 balais iš 10. Po to jis sudavė moteriai smūgį kaire ranka į veidą, dėl to ji susiėmė rankomis už veido.

Nutarime nurodyta, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad 2023 m. lapkričio 29 d., apie 8 val. kilo konfliktas tarp įtariamosios L. J. ir nukentėjusiojo M. A. dėl atsiskaitymo už taksi paslaugas, nukentėjusysis apklausos metu nurodė, kad L. J. nenorėjo laukti policijos, ji kažką jam sakė bei abiem rankom imitavo, kad jam trenks, jis jai liepė liautis, sakė, kad jis yra už ją stipresnis, staiga L. J. pradėjo bėgti, jis ją vijosi, pasivijo netoli grožio salono, esančio (duomenys neskelbtini), ir užstojo jai kelią, liepė laukti policijos pareigūnų. Po to L. J. įsikibo jam į apykaklę, o jis ją kaire ranka pastūmė, tuomet ji sudavė dešine ranka į veidą, jis juto fizinį skausmą. Tik po to jis sudavė L. J. kaire ranka į veidą. Tačiau šių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtinta byloje surinkti duomenys. Specialisto išvadoje Nr. G3850/2023(0) nurodyta, kad ant M. A. Y. kno sužalojimų nekonstatuota. Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų matyti, kad paskambinęs vyras praneša, jog mato kaip vyras muša moterį, moteris rėkia, tai vyksta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įtariamoji L. J. apklausos metu parodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad ji nesusimokėjo M. A. Y. už taksi paslaugas. Dėl to jis elgėsi agresyviai, ją persekiojo, sugriebęs už kapišono tempė, tokiu būdu jai spaudė kaklą, ji pradėjo dusti, o kai prie jų priėję trys vyrai paklausė, kas čia vyksta, šis angliškai atsakė, kad viskas gerai ir sugriebęs už kairės rankos riešo ją laikė, kai nuėjo vyrai, ji ištrūko ir pradėjo bėgti, bet jis ją pasivijo netoli grožio salono, į kurį ji ketino bėgti, ir sudavė du smūgius į veidą, ko pasėkoje ji juto fizinį skausmą, bėgo kraujas. Įtariamosios parodymus patvirtina specialisto išvadoje Nr. G3850/2023(0) nurodyti duomenys, kad L. J. padaryta odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje su nubrozdinimais lūpų gleivinėse, 4-o viršutinio danties iš dešinės vainiko lūžis, odos įbrėžimas kakle, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įtariamoji nurodė, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į krūtinę, tiksliai neprisimena, kur pataikė, bet tikrai ne į veidą, nes ji žemo ūgio, o nukentėjusysis aukštas. Taigi, nukentėjusiojo parodymai nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Galimai ir buvo fizinis sąlytis, nes pati įtariamoji neneigia sudavusi vieną smūgį nukentėjusiajam, bet pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios aiškų atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Taigi, ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties (b. l. 175-177).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko bei nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų, taip pat byloje nekyla ginčas dėl paties fakto, t. y. jog kaltinamasis žodinio konflikto metu sugriebė L. J. iš nugaros už striukės ir savo dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė jai į veido sritį – lūpas, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajai L. J. odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje su nubrozdinimais lūpų gleivinėse, 4-o viršutinio danties dešinės vainiko lūžį, odos įbrėžimą kakle, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nurodytus faktus patvirtina paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, nukentėjusiosios L. J. 2023 m. lapkričio 29 d. Pareiškime, kurį ji surašė, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodytos aplinkybės, liudytojų policijos pareigūno E. S., įvykį mačiusios ir policijai pranešusios liudytojos V. S., liudytojo V. L. teisme duoti parodymai, taip pat BIRT ataskaitų žiūryklėje, apžiūros protokoluose, vaizdo įrašuose, specialisto išvadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų visuma. Šiuo atveju ginčas byloje kyla dėl to: 1) ar nagrinėjamu atveju buvo būtinosios ginties situacija, dėl ko kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai (BK 28 straipsnis); 2) ar nagrinėjamas įvykis ir kaltinamojo veiksmai atitinka asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo situaciją (BK 29 straipsnis); 3) ar nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai atitinka asmens, padariusio nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, sulaikymo situaciją (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso ( toliau – ir ANK) 14, 13 straipsnis).

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-73-654/2024).

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teisme ištirtų duomenų matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp nukentėjusiosios L. J. ir kaltinamojo M. A. Y. kilus žodiniam konfliktui, nukentėjusioji išlipo iš kaltinamojo vairuojamo automobilio, nesumokėjusi už pavežimo paslaugą ir ėmė šalintis, iškvietė kitą taksi automobilį, į kurį atsisėdo, tačiau kaltinamasis, supratęs, kad nukentėjusioji mėgina pasišalinti, to padaryti jai neleido. Teisme duodamas paaiškinimus, kaltinamasis nurodė, kad atgavus telefoną, policijos pareigūnas jam pasakė, kad moteris yra linkusi susimokėti už kelionę, tačiau ta moteris pradėjo bėgti. Pasak kaltinamojo, jis buvo įsitikinęs, kad ir jis, ir nukentėjusioji turi sulaukti policijos pareigūnų, būtent todėl jis siekė sutrukdyti nukentėjusiajai pasišalinti, todėl, norėdamas neleisti jai pabėgti, jis ją laikė už striukės, o po to, kai ji smogė jam veidą, jis, gindamasis nuo agresyviai nusiteikusios nukentėjusiosios, kuri vėl jam bandė smūgiuoti, kairės rankos kumščiu ją stūmė greta žandikaulio. Kaltinamasis tvirtino, kad smūgius sudavė nukentėjusiajai dėl įvykio metu jausto didelio skausmo, siekdamas išvengti kitų jos smūgių. Atstumti moterį su ranka bandė vieną kartą, o su kumščiu atstūmė du kartus. Vieną kartą atstūmė su delnu, o kai ji tęsė smūgius jo kryptimi, tada jau su kumščiu atstūmė du kartus. Nors kaltinamasis tvirtina, kad jis nesmūgiavo, o tik atstūmė kumščiu nukentėjusiąją, tačiau akivaizdu, jog tokiu išsireiškimu kaltinamasis tik siekia sušvelninti savo padėtį, nes aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai patvirtino ne tik pati nukentėjusioji, bet ir su įvykiu nesusijusi liudytoja V. S., kuri, duodama parodymus teisme, nurodė, jog matė, kaip vyras mušė moterį, smūgiavo kumščiais į ją, ji apie tai pranešė ir policijai. Apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas BPC pranešimas, užfiksuota, kad pranešėja praneša, jog ji mato kaip vyras muša moterį.

Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko tarpusavio konfliktas, peraugęs į smurtinius veiksmus, kuriose abi konfliktuojančios pusės buvo aktyvios ir galiausiai panaudojo smurtinius veiksmus. Tai, kad nukentėjusioji buvo aktyvi šio konflikto dalyvė, patvirtina BPC garso įraše, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas, užfiksuoti duomenys apie tai, kad nukentėjusioji vartoja necenzūrinius žodžius, sako, kad duos kaltinamajam į veidą, kad jei jis jos nepaleis, ji jį muš ir pan. Kaltinamasis M. A. Y. kreipėsi su pareiškimu dėl to, kad nukentėjusioji šio konflikto metu jam sudavė vieną smūgį dešine ranka į veido sritį, jis juto fizinį skausmą, kurį vertina 7-8 balais iš 10. Prie bylos medžiagos yra prijungta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės 2024 m. vasario 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopija, kuriuo konstatuota, jog M. A. Y. atžvilgiu nebuvo nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Vis dėlto, ir šiame nutarime, nurodyta, ir duodama paaiškinimus teisme nukentėjusioji neneigė, jog sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į krūtinę, tiksliai neprisimena, kur pataikė, bet tikrai ne į veidą, nes ji žemo ūgio, o nukentėjusysis aukštas. Teisme nukentėjusioji paaiškino, jog kaltinamąjį stumdė, bandė pastumti, ji jam sudavė, bet nepateikė į veidą, nes jis yra aukštas ir ji jo nepasiekė, pataikė jam į saulės rezginį. Susidariusioje situacijoje, nukentėjusiosios smurtiniai veiksmai kaltinamojo atžvilgiu jau buvo pasibaigę, kaltinamajam nekilo iš nukentėjusiosios pusės jokia nauja grėsmė, todėl laikytina, jog kaltinamojo veiksmai buvo sąmoningi atsakomieji veiksmai (reakcijos būdas) į nukentėjusiosios pasibaigusį pavojingą neteisėtą kėsinimąsi. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmus lėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiosios, bet pyktis dėl jos netinkamo (neteisėto) elgesio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėse, kai jos kyla tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl tokiais atvejais teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, Nr. 2K-537/2006, Nr. 2K-9/2007, Nr. 2K-394/2007, Nr. 2K-428/2008, Nr. 2K-489/ 2011 ir kt.).

Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018). Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įvykio metu nebuvo susidariusi teisėtos būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamajam reikėjo gintis, nes tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vykęs tarpusavio žodinis konfliktas peraugo į puolamuosius smurtinius veiksmus, tačiau kaltinamojo fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu naudojimo metu jokio tiesioginio realaus pavojaus kaltinamajam nebuvo, nes pavojingi nukentėjusiosios veiksmai – pastūmimas, smūgio sudavimas – iš esmės jau buvo nutrūkę ir nekėlė realaus pavojaus kaltinamajam, o paties kaltinamojo elgesys konfliktinėje situacijoje buvo neatsakingas ir nulemtas pykčio.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajam nebuvo kilęs pavojingas, realus ir akivaizdus pavojus BK 28 straipsnio prasme, todėl jam nekilo teisė gintis, panaudojant jėgą prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios veiksmai kaltinamojo atžvilgiu nebuvo puolamojo pobūdžio, nukentėjusiosios veiksmai kaltinamojo atžvilgiu (stumdė, bandė pastumti, jam sudavė į krūtinę) nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio kaltinamasis turėjo gintis, ypač turint omenyje, kad daugiau jokių pavojingų, smurtinių veiksmų nukentėjusioji neatliko, o akivaizdus ir realus pavojus nei kaltinamojo gyvybei, nei jo sveikatai nekilo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamo įvykio metu nebuvo būtinosios ginties sąlygų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog nebuvo pavojingo kėsinimosi BK 28 straipsnio prasme, todėl M. A. Y. nekilo teisė gintis, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją.

Teismas taip pat konstatuoja, kad teigti, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis siekė sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (BK 29 straipsnis), nėra pagrindo.

BK 29 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, kad asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui sukelia fizinį skausmą ar padaro nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakomybę šalinančios aplinkybės, numatytos BK 29 straipsnyje, egzistavimas konstatuojamas tik tais atvejais, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) sulaikantysis yra pagrįstai įsitikinęs, kad sulaiko asmenį, padariusį nusikalstamą veiką; 2) sulaikomas asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-546-511/2015, 2K-248-648/2020). Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog M. A. Y. veikė esant BK 29 straipsnyje numatytoms sąlygoms, nes jis nebandė sulaikyti nusikalstamą veiką padariusio asmens, tuo pačiu teigtina, kad nesant veiksmų, kuriais siekiama sulaikyti asmenį, nėra galimas ir aktyvus bandymas išvengti sulaikymo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusioji padarė nusikalstamą veiką ar ruošėsi ją daryti ar padariusi ją vengė sulaikymo. Taigi, byloje nenustatyta nė viena BK 29 straipsnyje nurodyta sąlyga, kuri leistų kaltinamojo veiksmus vertinti kaip asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymą.

Gynyba baigiamosiose kalbose nurodė, jog M. A. Y. sužalojo nukentėjusiąją mėgindamas atremti sulaikomo administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pasipriešinimą, todėl turėtų būti išteisintas, taikant ANK 13 ir pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad esant Administracinių nusižengimų kodekso 14 straipsnio 1 dalies sąlygoms, teisę sulaikyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį turi ne tik kai kurie administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, galintys taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones, tačiau ir bet kuris asmuo (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-533-238/2018). Teismas pažymi, jog ANK 14 straipsnis numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą (Administracinių nusižengimų kodeksą) už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, jeigu šio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Tokiam asmeniui priešinantis, sulaikančiojo asmens veiksmams atremiant pasipriešinimą taikomos būtinosios ginties taisyklės, numatytos ANK 13 straipsnyje. Taigi, kaltinamasis manydamas, kad yra daromas administracinis nusižengimas, galėjo sulaikyti, jo manymu, administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir iškviesti administracinius nusižengimus tiriančius pareigūnus, ką, pasak gynėjo, kaltinamasis ir darė. Vis dėlto šiame kontekste svarbu yra tai, kad šioje byloje kaltinimas M. A. Y. yra pareikštas dėl nusikalstamos veikos numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas vadovaujantis ANK teisės normomis nėra galimas ir nėra svarstytinas.

Pareikštame kaltinime nurodoma, kad M. A. Y. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis savo dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė nukentėjusiajai į veido sritį. Teisme nukentėjusioji teigė, kad tiksliai neprisimena, kuria ranka jai buvo suduota, pats kaltinamasis tvirtino, jog jis sudavė kaire ranka, šių prieštaravimų teisme pašalinti nepavyko, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad smūgius kaltinamasis sudavė savo dešinės rankos kumščiu, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis rankos kumščiu du kartus trenkė L. J. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajai L. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais viršutinėje lūpoje su nubrozdinimais lūpų gleivinėse, 4-o viršutinio danties dešinės vainiko lūžiu, odos įbrėžimu kakle, suvokdamas vykdomos smurtinės veikos pobūdį, jis numatė galinčius kilti padarinius (jų neišvengiamumą), ir sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. nukentėjusiosios L. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. A. Y. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A. Y., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiosios elgesys (kaltinamąjį stumdė, bandė pastumti, ji jam sudavė) buvo provokuojantis ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl pripažintinas kaltinamojo M. A. Y. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis yra jauno amžiaus, vedęs, auginantis (duomenys neskelbtini), teisiamas pirmą kartą (b. l. 61), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturintis (b. l. 62-63), aktualiais SODRA duomenimis dirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš švelnesnių įstatymo sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau jam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per 3 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti Probacijos tarnybos organizuojamoje elgesio pataisos programoje bei ją baigti.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje nukentėjusioji L. J. pareiškė 700 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl įvykio metu jai padarytos neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad įvykio metu kaltinamasis jai smogė į veidą, ji turi nuotraukas, darytas tą pačią minutę, jai praskėlė lūpą, išmušė dantį, jai dvi dienas skaudėjo galvą, ant lūpos iki šiol yra šašas. Patirtą moralinę bei fizinę žalą vertina 700 Eur (b. l. 40). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji dėl civilinio ieškinio nurodė, kad ji patyrė stresą, toje vietoje, kur kaltinamasis sudavė, jai buvo pamėlynavę, viskas ištinę, jis jai ir nuskėlė dantį. Ji turėjo tvarkytis dantis ir pas ją toje pusėje buvo dantis, kur ji norėjo statytis karūnėlę, nes tai būtų žymiai pigiau, bet dabar tokios galimybės nebeturi. Ji ėjo pas gydytoją tvarkytis dantų ir ši jai pasakė, kad nebegali karūnėlės statyti, nes nebėra ant ko, nebegalima užkabinti. Moralinė žala yra 700 eurų, nes ir dabar jis ją filmuoja, ji nežino, kodėl, gal piktybiški tamsiaodžiai ją pradės gaudyti. Dėl fizinės žalos ji nori, kad jis jai padengtų dantų taisymą. Nubrozdinimas ir danties nuskėlimas buvo įvykio metu, jai bėgo kraujas, ji turi nuotraukas ant veido ir ant sniego buvo kraujo lašų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. A. Y. nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažino, nurodė, kad jis tiki, jog gynėsi, be to, nepajėgtų išmokėti tokios žalos.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnis). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į nukentėjusiojo patirtus dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir išgyvenimus, turėtus nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat tiek į nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo turtinę padėtį bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji L. J. akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę, stresą ir pažeminimą. Prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, jai buvo suduoti du smūgiai į veido sritį, dėl ko ji patyrė skausmą ir sužalojimą gerai matomoje vietoje (veide). Dėl šių aplinkybių teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinės nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad įvykio metu jai buvo nuskeltas dantis, tai buvo padaryta toje pusėje, kur ji norėjo tvarkytis dantis ir statytis karūnėlę, kas būtų žymiai pigiau, bet dabar tokios galimybės nebeturi, gydytojas jai pasakė, kad karūnėlės nebegalima statyti, nes nebėra ant ko. Nors nukentėjusioji teismui nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, visgi, atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvadoje Nr. G 3847/2023(01), tarp nukentėjusiosios L. J. patirtų sužalojimų nurodytas ir 4-ojo viršutinio danties iš dešinės vainiko lūžis, taigi, tam tikra žala nukentėjusiosios dantims kaltinamojo smurtiniais veiksmais visgi buvo padaryta ir, nors teismas negali pagrįstai teigti, jog nukentėjusiosios teiginiai yra teisingi, akivaizdu, kad dėl danties vainiko lūžio atitaisymo nukentėjusioji patirs tam tikrų išlaidų, tačiau šios išlaidos gali būti vertinamos tik kaip turtinė žala, kurios šiuo ieškiniu nukentėjusioji priteisti neprašo.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, bei į tai, kad byloje negauta įrodymų, kad nukentėjusioji dėl patirtų išgyvenimų patyrė ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar emocinę depresiją, taip pat į tai, kad, kaip jau minėta, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo M. A. Y. nukentėjusiajai L. J. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.Teismo vertinimu tokia suma laikytina atitinkančia protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam M. A. Y. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 462,50 Eur išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo M. A. Y. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis M. A. Y. nemokėjo valstybinės kalbos. Kaltinamojo M. A. Y. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Aleksandr Palamarčuk.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo M. A. Y. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, turintis (duomenys neskelbtini), taip pat šiuo nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį, iš kaltinamojo yra priteista atlyginti jo padaryta neturtinė žala. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu yra apsunkinta, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 8 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl šioje pažymoje nurodytos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos. Pažymėtina, kad nepriteisti šių išlaidų baigiamųjų kalbų metu prašė ir kaltinamojo gynėjas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su CD laikmena, kurioje yra BPC garso įrašai ir kūno kamerų vaizdo įrašai, prisegtas prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti Probacijos tarnybos organizuojamoje elgesio pataisos programoje bei ją baigti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios L. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. A. Y. 300 Eur nukentėjusiosios L. J. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.

Nepriteisti iš M. A. Y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su CD laikmena, kurioje yra BPC garso įrašai ir kūno kamerų vaizdo įrašai, prisegtą prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė