- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-15
- Bylos Nr.
- 2K-394/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Vytautas Piesliakas (pran.), Gintaras Goda
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- I. V. Vilniaus
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. A. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarties.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu A. A. nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant per šį laikotarpį bendrauti su I. V. ir įpareigojant per vienerius metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Priteista iš A. A. 1275 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai I. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi nuteistosios A. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteista už tai, kad 2006 m. sausio 6 d., 16.30 val., Varėnor r., (duomenys neskelbtini), savo sodybos kieme, tyčia, kilus asmeniniam konfliktui, sudavė I. V. ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvą, rankas, koją, tuo nukentėjusiajai padarydama kraujosruvas odoje abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, kairės alkūnės-kairio žasto apatinio trečdalio srityje, kairėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji prašo teismą panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m rugsėjo 28 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorė skunde teigia, kad ji veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes nukentėjusioji kėsinosi į jos sveikatą ir nuosavybė. Kasatorė nurodo, kad ji tiek ikiteisminiam tyrime, tiek teisme davė vienodus ir nuoseklius parodymus apie tai, kad nukentėjusioji tamsiu paros metu išdaužė jos namo langus ir ją užpuolė jos namo kieme, todėl ji buvo priversta gintis ir pastūmė nukentėjusiajai, dėl ko pastaroji nukrito. Kadangi buvo žiema, ledas, nukentėjusioji galėjo susižaloti ir krisdama. Kasatorė pažymi, kad nukentėjusioji savo aktyviais veiksmais pati išprovokavo konfliktą (tamsiu paros metu išdaužė namo langus), todėl ji buvo priversta ginti save bei savo nuosavybę. Ta aplinkybė, kad išgirdusi langų stiklo dūžius, kasatorė paėmė lazdą, neįrodo, kad ji turėjo tikslą sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, kadangi nežinojo, kas būtent kėsinasi į jos nuosavybę. Tai, kad nukentėjusioji nebuvo ginkluota, nereiškia, kad realus pavojus kasatorei nekilo, kadangi nukentėjusioji pirma ją puolė, griebė už plaukų, taigi, ji buvo priversta gintis. Kasatorė pabrėžia, kad įstatymas nereikalauja, jog, esant būtinosios situacijai, gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą bei neriboja gynybos nuo pavojingo kėsinimosi priemonių. Kasatorė skunde tvirtina, kad ji nukentėjusiajai sudavė tik vieną smūgį lazda per rankas, be to, atsižvelgiant į buvusį atstumą tarp kasatorės ir nukentėjusiosios, kasatorės teigimu, ji negalėjo stipriai suduoti.
Kasatorės manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad motyvą tarpusavio konfliktui turėjo abi moterys: tik nukentėjusioji turėjo motyvą asmeniniam konfliktui, nes siekė susigrąžinti namo negrįžtantį vyrą, tuo tarpu, kasatorės tikslas buvo apginti save ir savo nuosavybę. Vien nukentėjusiosios atvykimo į kasatorės privačią nuosavybę faktas patvirtina pastarosios provokacinius tikslus kasatorę užpulti.
Šalies argumentai
Kasatorė taip pat teigia, kad jai priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai yra nepagrįstai didelis, kadangi ji nedirba, gyvena tik iš ūkyje užderančio derliaus, jokių kitų pajamų negauna. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, teismas turėjo atsižvelgti į kasatorės kaltę, turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes, vadovautis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. A. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl būtinosios ginties (BK 28 straipsnis)
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Be to kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai I. V. atvykus į nuteistosios A. A. sodybą, kurioje nuo 2006 m. sausio 3 d. iki 2006 m. sausio 6 d. svečiavosi jos vyras A. V., ir pasibeldus į duris bei langus, pirmas į kiemą išėjo A. V., su kuriuo nukentėjusioji aiškinosi tarpusavio santykius. Tuo metu iš namo su lazda rankoje išbėgo nuteistoji A. A. Pamačiusios viena kitą, moterys pradėjo smurtauti: nuteistoji sudavė beginklei nukentėjusiajai smūgius lazda į įvairias kūno vietas, o pastaroji griebė nuteistąją už plaukų, tačiau įsikišus A. V., konfliktas buvo nutrauktas. Nei iš nuteistosios, nei iš nukentėjusiosios parodymų negalima tiksliai nustatyti, kuri iš moterų pirma pradėjo smurtauti, o kuri gynėsi, be to, kaip parodė tiesioginis konflikto liudininkas A. V., abi moterys stumdėsi, kol jis jas išskyrė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konfliktas tarp nuteistosios A. A. ir nukentėjusiosios I. V. kilo todėl, kad pastarosios vyras nuo 2006 m. sausio 3 d. iki 2006 m. sausio 6 d. svečiavosi nuteistosios namuose. Be to, šiuo laikotarpiu nukentėjusioji jau buvo keletą kartų lankiusis nuteistosios namuose ir prašė, kad vyras sugrįžtų namo, tačiau jis nesugrįžo. Taigi, esamoje situacijoje pretekstą konfliktui turėjo abi moterys ir todėl viena kitą puolė. Šie duomenys leido teismui daryti išvadą, kad tiek nuteistoji, tiek nukentėjusioji smurtą viena kitos atžvilgiu naudojo ne besigindamos nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus tarp jų abipusiam konfliktui, kuris išsirutuliojo į muštynes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-684/1999). Taigi, sprendžiant iš teismo nuosprendyje nustatytų bylos aplinkybių, baudžiamojo kodekso nuostatų prasme nebuvo pavojingo kėsinimosi, kuris nuteistajai A. A. sukeltų teisę į būtinąją gintį. Be to, net jei ir teismo nuosprendžiu būtų buvę nustatyta, kad, kaip teigia nuteistoji A. A., atvykusi į jos sodybą nukentėjusioji I. V. išdaužė namo langus, tačiau tuo metu, kai nuteistoji išbėgo iš namo su lazda ir sudavė smūgius nukentėjusiajai, ši kalbėjo su savo vyru ir jokių pavojingo kėsinimosi sampratą atitinkančių veiksmų neatliko, todėl nuteistoji galėjo ir turėjo suvokti, kad pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad kasatorės veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis, todėl teismai teisingai juos kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių ir sužalojimų padarymo pobūdį bei mechanizmą patvirtina teismo medicinos specialistų išvados Nr. G 32/06 (06) ir Nr. G 30-32/06 (06), kuriomis nustatyta, kad I. V. sužalojimai buvo padaryti veikiant galvą, rankas ir dešinę koją kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu daiktu (smūgiuojant lazda), mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasėkoje ir visumoje kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 22-24; 26-27). Šios specialistų išvados nebuvo paneigtos kitais bylos duomenimis ir atitiko šiam procesiniam dokumentui BPK 90 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus, todėl teismas pagrįstai jomis rėmėsi.
Dėl civilinio ieškinio dydžio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas pagrindė tuo, kad neturtinė žala nukentėjusiajai I. V. pasireiškė fiziniu skausmu ir ilgą laiką patirtais nepatogumais dėl gydymo, patirtu dvasiniu sukrėtimu, išgyvenimais ir pažeminimu, o nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir iš dalies patenkino nukentėjusiosios reikalavimą, o kadangi nuteistoji nedirba, neturi jokių santaupų ir jokio savo vardu registruoto turto, priteisė 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Esant šioms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo keisti teismų sprendimų dėl civilinių ieškinių priteisimo kasatorei.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios A. A. kasacinį skundą atmesti.