- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- AN2-533-238/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00157-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarimo R. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. M. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 20.00 val., žodinio konflikto metu reikalavo E. Š. atidaryti jam priklausančio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, tačiau jam atsisakius tai padaryti ir bandant važiuoti toliau, R. M. užlipo ant automobilio galinio buferio ir pats savavališkai atidarė minėto automobilio bagažinės dureles, tuo savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje.
2. Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena R. M. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, nutraukta. Nutarime konstatuota, kad R. M., įgyvendindamas savo tikrą teisę ir, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, tik siekė patikrinti, ar E. Š. medžioklės plotuose nevykdo neteisėtų, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir medžioklės taisykles, veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarimu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 5 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną panaikintas, R. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda. Teismas konstatavo, kad reikalaudamas leisti jam tikrinti automobilį R. M. savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo – E. Š., kuris mano, kad kitas medžiotojas neturi įgaliojimų apžiūrėti jo automobilio jo paties žemėje. R. M. veika, kai jis sustabdęs E. Š. priklausančią transporto priemonę, reikalavo leisti ją patikrinti, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnio, 1.5 straipsnio nuostatų, pažeidžiant (viršijant) Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio nuostatas, nesilaikant ANK 595, 598 straipsniuose nustatytų taisyklių, kaltinant asmenis medžioklės taisyklių pažeidimu, grasinant teismu ir tuo, kad gali pamiršti dalyvavimą medžioklės būrelio veikloje, tai yra naudojant psichologinę prievartą, demonstruojant savo viršenybę, ir tuo padarant E. Š. nežymią neturtinę žalą, kvalifikuotina pagal ANK 518 straipsnį.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) R. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde nurodo, kad teismo išvada dėl ANK 595, 598 straipsniuose nustatytų taisyklių nesilaikymo yra nepagrįsta, nes apie jas konflikto metu tarp E. Š. ir R. M. nebuvo kalbama, o minėtas priemones taikyti gali tam įgalioti pareigūnai. Teiginio apie susitikimą teisme nėra pagrindo laikyti grasinimu, nes teisę į teismą suteikia teisės aktai kiekvienam asmeniui. R. M. nuomonė pagarsinta dėl E. Š. galimybių dalyvauti medžioklės būrelio veikloje buvo dėl to, kad E. Š. jau yra baustas už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą. Visa tai nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad prieš E. Š. naudota psichologinė prievarta, tuo padarant E. Š. nežymią neturtinę žalą.
4.2. Skunde taip pat nurodo, kad žemės sklypas, kuriame vyko įvykis, priskirtas medžioklės būrelio „Girios" medžioklės plotams. Šiam medžioklės būrelio ir jo valdybos veikloje dalyvauja ir jis, o tą dieną vyko medžioklė, kuriai jis vadovavo. Tarp medžioklės būrelio „Girios" ir E. Š. yra kilę tam tikrų nesutarimų dėl pastarojo dalyvavimo būrelio veikloje. Jo teigimu, E. Š. turėjo jį pažinti, nes su būrelio vadovu buvo lankęsi jo namuose, kur taip pat vyko santykių aiškinimasis. Tai buvo vieną kartą, todėl tikėtina, kad E. Š. galėjo ir nepažinti arba ne iš karto jį pažinti. Jis automobilį pradėjo filmuoti dar iš tolo, dar nesustabdęs. Iš vaizdo įrašo galima daryti išvadą, kad nuo pat pradžių, vos automobilis sustojo, tarp jų kilo konfliktas, kalbėtasi pakeltu tonu. Teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti pakankamai reikšmingus bylos duomenis bei pagal teisinės logikos dėsnius susijusius aplinkos apsaugos klausimus reglamentuojančius teisės aktus. Jo veikoje nėra kaltės, nes jo valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o saugoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. M. pagrįstai pripažino padariusį ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. M. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta.
9. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai.
10. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
11. R. M. nurodė, kad jis, kaip medžiotojų klubo narys, rūpinosi, kad jų klube nebūtų daromi pažeidimai ne tik jų klubo narių, bet ir kitų asmenų, kuriems jie leidžia medžioti jų klubo plotuose, jam kaip medžioklės plotų naudotojui susiformavo pareiga pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą įsitikinti, ar nėra vykdoma neteisėta medžioklė.
12. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad medžioklės plotų naudotojai privalo racionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, globoti medžiojamuosius gyvūnus ir saugoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius nuo neteisėto naudojimo. Tačiau šiame straipsnyje medžioklės plotų naudotojams nėra suteikta teisė atlikti veiksmus, kurie yra priskirtini išimtinai administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnai, ir taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones. ANK 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, jeigu šio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Taigi, R. M. manydamas, kad yra daromas administracinis nusižengimas, galėjo sulaikyti, jo manymu, administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir iškviesti administracinius nusižengimus tiriančius pareigūnus, tačiau negalėjo taikyti jokių administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, tarp jų ir daiktų patikrinimo, kas yra numatyta išimtinai tik administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams (ANK 595 straipsnio 4 punktas). Be to, dėl asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo atlikimo turi būti surašomas protokolas (ANK 598 straipsnio 4 dalis). Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad R. M., atidarydamas E. Š. priklausančio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės dureles, veikė savavališkai, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir įgyvendino savo tariamą, objektyvaus pagrindo neturinčią, teisę atlikti galimai administracinį nusižengimą padariusio asmens daiktų (automobilio) patikrinimą.
13. Byloje neginčytinai nustačius, kad R. M. 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 20.00 val., žodinio konflikto metu reikalavo E. Š. atidaryti jam priklausančio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, tačiau jam atsisakius tai padaryti ir bandant važiuoti toliau, R. M. užlipo ant automobilio galinio buferio ir pats savavališkai atidarė minėto automobilio bagažinės dureles, jo veika pagal ANK 518 straipsnį buvo kvalifikuota teisingai.
14. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, R. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.