- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-24
- Bylos Nr.
- 2K-537/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Jonas Algirdas Riepšas, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 13 d. nutarties.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviems mėnesiams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 13 d. nutartimi nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 27 d., 7 val. 35 min., pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje zonoje, trečio lokalinio sektoriaus antro aukšto koridoriuje, asmeninio konflikto metu nukentėjusiajam V. Č. tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tarpusavio ginčo metu sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį ir sulaužė nosies kaulus bei padarė muštinę žaizdą kaktoje.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo teismą panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 13 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Skunde kasatorius teigia, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes nukentėjusysis V. Č. kėsinosi į jo sveikatą, t. y. grasino kasatorių „padėti į vietą“ ir pirmas sudavė jam smūgį ranka į veidą. Būtent dėl šių kasatoriaus asmenį įžeidžiančių ir smurtinių veiksmų jis gindamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius į veido sritį. Be to, kasatorius skunde pažymi, kad nukentėjusysis pagal laisvės atėmimo įstaigose egzistuojančią subkultūrą priklauso aukštesnei „kastai“, todėl jis buvo priverstas reaguoti į pastarojo įžeidžiančius veiksmus ir taip save apginti.
Taip pat kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl būtinosios ginties (BK 28 straipsnis)
Nuteistasis A. K. teigia, kad jo veiksmai turi būti vertinami kaip padaryti esant būtinajai ginčiai, nes jis gynėsi nuo pavojingo nukentėjusiojo V. Č. kėsinimosi, nukreipto į jo sveikatą. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinųjų būtinosios ginties sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti kaltininką veikus esant būtinosios ginties situacijai.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad tiek nuteistasis A. K., tiek nukentėjusysis V. Č. vienas kitam smūgius sudavė tarpusavio kivirčo metu. Kaip parodė teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas A. K., konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjo dėl jų tarpusavio priešiškų santykių kai nukentėjusysis savo išsakyta fraze „būsi padėtas į vietą“, anot nuteistojo, įžeidė jo orumą ir sudavė jam ranka vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje. Atsakydamas į tai, nuteistasis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius ranka į veidą, dėl ko pastarajam lūžo nosis ir buvo padaryta muštinė žaizda kaktoje, kas atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaip parodė teisme apklaustas liudytojas R. R., po konflikto pats nuteistasis A. K. prisipažino, kad jis sukėlė muštynes dėl to, kad nukentėjusysis prie jo kabinėjosi. Šie duomenys leido teismui daryti išvadą, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis smurtą naudojo ne gindamiesi nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus tarp jų abipusiam konfliktui. Tuo tarpu būtinosios ginties būklė kyla tik nuo pavojingo kėsinimosi, t.y. nuo veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-684/1999).
Taigi, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kuris peraugo į muštynes, todėl nebuvo pagrindo nuteistojo A. K. veiksmus vertinti kaip gynybinius. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikaltimų recidyvo (BK 27 straipsnio 1 dalis)
Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. teistas 1993 m., 1994 m., 1995 m., 1996 m., 2004 m. Paskutiniu 2004 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį. Visi išvardyti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Sutinkamai su BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunkčiu toks asmuo teistumą turi bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės. Be to pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jei nauja nusikalstama veika padaroma neišnykus teistumui dėl anksčiau padarytų nusikaltimų, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Veikas, dėl kurių padarymo kasatorius buvo nuteistas paskutiniu 2004 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui dėl veikos, kuria buvo nuteistas 1996 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu. O tokiu atveju asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol neišnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. K. padarė 2005 m. spalio 27 d., taigi, neišnykus teistumui dėl anksčiau padarytų nusikaltimų. Kadangi A. K., jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl teismas pagrįstai konstatavo nusikaltimų recidyvą ir, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, laikė A. K. recidyvistu bei vadovaudamasis BK 56 straipsnio nuostatomis paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.