Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teismo medicinos tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) V. V. pateiktų paaiškinimų dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktos specialisto išvados Nr. G 105/2016(09), dėl kurių pasak ieškovo V. J. buvo išteisintas ieškovą sužalojęs asmuo ir dėl ko ieškovas patyrė 824,53 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos, t. y. dėl atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK) 6.271 straipsnio ir 6.246–6.250 straipsnių nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė) forma. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos aplinkybės, kurias apeliantas laiko reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra išdėstytos procesiniuose dokumentuose ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka. Prašydamas žodinio proceso apeliantas nurodė, jog yra būtina šaukti liudyti MAVPK operatyvinės grupės narius, (duomenys neskelbtini) T. Z., (duomenys neskelbtini) R. Č., (duomenys neskelbtini) L. T. bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatę A. F.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, pirmosios instancijos teismas jau įvertino apelianto prašymus apklausti liudytojus kaip nepagrįstus. Be to, akcentuotina, kad apeliantas nenurodo būtent kokių bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui prašo šiuos asmenis apklausti. Atkreiptinas dėmesys, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Be to, nei MAVPK operatyvinės grupės darbuotojai, nei VšĮ Marijampolės ligoninės priimamojo gydytojai ar kiti gydytojai, nei Valstybinės garantuojamos pagalbos tarnybos skirti advokatai nėra teismo medicinos ekspertai ir neturi specialių žinių teismo medicinos srityje, todėl šių liudytojų parodymai niekaip negali patvirtinti ar paneigti Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) V. V. paaiškinimų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

14. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

15. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

16. Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovės 824,53 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) V. V. (toliau – ekspertas V. V.) pateikė nepagrįstus, šališkus bei melagingus paaiškinimus dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktos specialisto išvados Nr. G 105/2016(09) (toliau – 2016 m. kovo 3 d. išvados Nr. G 105/2016(09)). Dėl to, ieškovo teigimu, buvo išteisintas ieškovą sužalojęs asmuo, todėl ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

17. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės (jos darbuotojo) civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti, jog atsakovės specialisto (eksperto) paaiškinimai yra nepagrįsti, melagingi ir šališki. Byloje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. V. būtų teikęs melagingus paaiškinimus ar už jų pateikimą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat nenustatyta, jog šio asmens, turinčio specialių medicininių žinių, paaiškinimai būtų nepagrįsti, kad atsakovės darbuotojas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau būtų veikęs nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) V. V., teikdamas paaiškinimus teismui Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-113-416/2017 2017 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje, neneigė 2016 m. kovo 3 d. išvados Nr. G 105/2016(09) dėl ieškovo/nukentėjusiojo V. J. sveikatos sutrikdymo masto, o teikė tik savo paaiškinimus vadovaudamasis turimomis medicinos/teismo medicinos žiniomis, teismo ekspertui/specialistui teismo pateiktais duomenimis, t. y. specialisto išvada ir po specialisto išvados pateikimo V. J. pateiktais medicininiais dokumentais (oftalmologo konsultacija) bei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo V. J. ir kaltinamojo J. M. pateiktais paaiškinimais. Taigi, nesant nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes veiksmų neteisėtumas – būtina atsakomybės sąlyga (CPK 6.246 straipsnis).

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš nuosekliai formuojamos teismų praktikos matyti, kad išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan., atitinkamai šios išvados turi būti patikimai patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl tokių ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateiktų išvadų pagrįstumo ir įrodomosios reikšmės sprendžia teismas atsižvelgdamas į BPK 20 straipsnio reikalavimus. Eksperto (specialisto) paaiškinimai yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, kurie neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir teismo turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos sudėties bei įrodymų pakankamumo yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei susiklosčiusi faktinę situaciją, (duomenys neskelbtini) V. V. pateikti paaiškinimai dėl 2016 m. kovo 3 d. išvados Nr. G 105/2016(09) negalėtų būti pripažįstami kaip pakankami konstatuoti priežastinį ryšį tarp jų ir asmens nepripažinimo kaltu privataus kaltinimo byloje ir ieškovo patirtos žalos. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017 išteisino J. M. dėl V. J. jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika. Tokią išvadą baudžiamąją bylą išnagrinėję teismas padarė ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, ne tik (duomenys neskelbtini) V. V. paaiškinimus, bet ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duotus nukentėjusiojo V. J., kaltinamojo J. M. ir liudytojų A. B., G. R. G. ir K. B. paaiškinimus, nukentėjusiojo V. J. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) D. I. 2016 m. kovo 3 d. pateiktą specialisto išvadą Nr. G 105/2016(09). Taigi teismas eksperto paaiškinimus vertino visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste, ir tik išsamiai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, konstatavo, kad nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika.

20. Apeliacinį skundą apeliantas taip pat grindžia (duomenys neskelbtini) L. N. šališkumu, tačiau apelianto argumentai dėl (duomenys neskelbtini) L. N. šališkumo baudžiamojoje byloje Nr. PK-113-416/2017 nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jų nevertina. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėjo, apeliacinės instancijos teismui 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetus nukentėjusiojo V. J. apeliacinį skundą.

Dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą

21. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė CPK 47 straipsnį, nes į bylą trečiaisiais asmenimis nepagrįstai neįtraukė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros ir VšĮ Marijampolės ligoninės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog teismas dar 2021 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė nelaikyti A. J., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros ir VšĮ Marijampolės ligoninės trečiaisiais asmenimis šioje civilinėje byloje ir pašalino juos iš bylos proceso. Kauno apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą.

22. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros ir VšĮ Marijampolės ligoninės teisių ir pareigų nėra niekaip nuspręsta: šiems asmenims skundžiamu sprendimu nėra nustatyta, pripažinta, pakeista, panaikinta ar kitaip nuspręsta dėl jokių jų teisių ar pareigų. Taigi sprendimas neturi jokios įtakos šių neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisinei padėčiai. Todėl bylą nagrinėjęs teismas neprivalėjo įtraukti jų į nagrinėjamą bylą kaip trečiųjų asmenų ir, to nepadaręs, CPK 47 straipsnio 1 dalies normos nepažeidė.

Dėl atsisakymo priimti atskirąją nutartį

24. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirąją nutartį CPK 299 straipsnio pagrindu, nes (duomenys neskelbtini) V. V., būdamas ekspertu ir specialistu privataus kaltinimo byloje Nr. PK-113-416/2017, pateikė melagingą paaiškinimą teismo posėdyje apklausiamas liudytoju.

25. Atskiroji nutartis gali būti priimama, jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas (CPK 299 straipsnis). Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti, o byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai tokią nutartį priimti teismui nėra privalomi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kuriais jis grindžia atskirosios nutarties šioje byloje priėmimo būtinybę, yra paremti išimtinai subjektyviu apelianto įrodymų, surinktų baudžiamojoje byloje, vertinimu. Teismui nenustačius padarytų kokių nors atsakovės ar jos darbuotojų įstatymų pažeidimų, nebuvo jokio poreikio pirmosios instancijos teismui priimti atskirąją nutartį.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nelemia galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl panaikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo

28. Apeliantas už apeliacinį skundą nesumokėjo 55 Eur įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis), prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jo mokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo. Kadangi apeliacinės instancijos vertinimu apelianto nurodomos aplinkybės (laikinas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas apribojimas), nėra pakankamas pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), apeliacinį skundą atmetus, valstybei mokėtinas žyminis mokestis šia nutartimi priteistinas iš apelianto.

29. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju, nagrinėtas kitokio pobūdžio ginčas, nei nurodytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte, todėl apeliantas pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra atleistas.

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. J. valstybei 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.