Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teismo medicinos tarnybai, tretiesiems asmenims A. J., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai ir viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo V. J. ieškinys atsakovei Valstybinei teismo medicinos tarnybai ir tretiesiems asmenims A. J., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai ir VĮ Marijampolės ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakytas priimti ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Pažymėtina, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Civilinės bylos priskyrimas konkrečiam teismui (CPK 25 straipsnis, 26 straipsnis) reguliuojamas teismingumo instituto taisyklėmis (CPK IV skyrius).

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas V. J. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos 824,53 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs su viešojo administravimo subjekto – Valstybinės teismo medicinos tarnybos – galimai neteisėtais veiksmais, kurių vertinimas nepriskirtinas bendrosios kompetencijos teismams, o viešojo administravimo srityje kilęs ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

10. Pažymėtina, kad žalos atlyginimas yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su žalos atlyginimu, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame numatyta, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) sprendžia administraciniai teismai.

11. CK 6.271 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų civilinę atsakomybę, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlygintina valstybės institucijai neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.271 straipsnis), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CPK 6.271 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. J., vadovaudamasis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos už tai, kad 2016 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje (Marijampolės apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-113-416/2017) Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas V. V. pateikė specialisto išvados paaiškinimus, dėl kurių ieškovą sužalojęs asmuo buvo išteisintas. Taigi keliamas ginčas yra susijęs su Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojo (atstovo) veikimu/neveikimu, teikiant paaiškinimus dėl specialisto išvados.

13. Pažymėtina, kad pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-3 (toliau – Nuostatai), 1 punktą Valstybinė teismo medicinos tarnyba yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos paskirtis – teikti kokybiškas teismo medicinos paslaugas, atliekant teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus pagal teismų, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus, kitų fizinių ir juridinių asmenų prašymus (Nuostatų 2 punktas). Valstybinė teismo medicinos tarnyba, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: 1) teikdama teismo medicinos paslaugas: atlieka teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus pagal teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavedimus; Tarnybos teismo ekspertizių darymo nuostatų nustatytais atvejais ir tvarka atlieka teismo medicinos tyrimus pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus; kaupia ir tvarko teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams reikalingus informacinius duomenis, analizuoja mirties priežastis; pagal kompetenciją vykdo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą; bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis bei užsienio valstybių teismo medicinos ekspertizės įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis; 2) užtikrindama savo srities teismo ekspertų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, organizuodama jų kvalifikacijos teikimą bei dalyvaudama rengiant teismo medicinos gydytojus: rengia savo srities teismo ekspertus pagal teisinių žinių programą asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, ir pagal specialiąsias teismo ekspertų rengimo programas; sudaro, organizuoja ir ūkiškai bei techniškai aptarnauja teismo ekspertų kvalifikacijos komisiją; sudaro tinkamas sąlygas savo srities teismo medicinos ekspertų, dirbančių Tarnyboje, kvalifikacijai tobulinti; sudaro tinkamas sąlygas teismo medicinos gydytojams rengti; 3) užtikrindama bendradarbiavimą su mokslo ir studijų institucijomis: suteikia mokslinę bazę mokslo ir studijų institucijų studentams, doktorantams, taip pat dėstytojams ir kitiems specialistams mokslinei veiklai; pagal kompetenciją dalyvauja mokslinėse programose; dalyvauja leidžiant mokslinius žurnalus, monografijas, vadovėlius ir kitus leidinius, organizuoja ir rengia konferencijas, seminarus specialių žinių panaudojimo klausimais; rengia ir aprobuoja ekspertinių tyrimų metodikas, vadybos sistemos procedūras, pritaiko naujus mokslo ir technikos laimėjimus ekspertinėje praktikoje ir kuria naujas ekspertizių ir tyrimų rūšis; rengia metodines rekomendacijas ir teikia metodinę pagalbą (informaciją) teismams, prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms teismo medicinos ekspertizės ir specialių žinių panaudojimo klausimais; 4) pagal kompetenciją dalyvauja rengiant teisės aktų, susijusių su teismo medicinos ekspertize ir tyrimais, projektus, nustatyta tvarka nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus, skundus ir prašymus bei atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas (Nuostatų 10 punktas).

14. Taigi, atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos paskirtį, tikslus ir atliekamas funkcijas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Valstybinė teismo medicinos tarnyba neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir nėra viešosios teisės subjektas, atliekantis valdžios funkcijas, kaip tai numato CK 6.271 straipsnio 2 dalis. Tarnybos veikla, iš kurios ieškovas kildina turtinę ir neturtinę žalą, nėra viešasis administravimas, o ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra administracinio teisinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus ieškovo V. J. argumentus bei nurodytus veiksmus, su kuriais siejama jam padaryta žala, darytina išvada, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją, o ieškovo atsakovei reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio (nėra kildinami iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų), todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tokios praktikos laikosi ir administracinis teismas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Ik-2442-437/2011).

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis panaikinama ir ieškovo V. J. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.