- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- e2-138-1019/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24769-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- M. M., A. M., E. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J. M.
- Advokatai
- Kęstutis Černiauskas, Zita Vizbarienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. patikslintą ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, pagal atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, taip pat ieškovui ir atsakovams A. M., E. M. dėl statytojo pakeitimo, dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. M., galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė dėl atsakovės kaltės nutraukti jo su atsakove santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); nepriteisti nei vienam iš jų tarpusavio išlaikymo; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnametės dukters K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters K. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur mėnesines įmokas, mokamas nuo ieškinio patiekimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamete dukterimi K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką; ieškovui palikti pavardę M., atsakovei palikti jos pageidaujamą pavardę; šalių skolinius įsipareigojimus kreditoriui J. M., atsiradusius pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Paskolos sutartį Nr. 01 ir pagal (duomenys neskelbtini) Paprastąjį vekselį, pripažinti solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis; priteisti ieškovui iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ieškovas nurodė, kad jis kartu su atsakove, M. M., susituokė (duomenys neskelbtini), ir jų santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) susilaukė nepilnametės dukters K. M. Santuokiniame gyvenime iš esmės viskas klostėsi gerai, tarpusavio santykiai būdavo geri, ieškovas visas savo, kaip sutuoktinio pareigas, vykdė tinkamai, veikė šeimos interesais, stengdavosi dėl šeimos materialinės gerovės, uždirbdavo didžiąją dalį pinigų, tinkamai rūpinosi atsakove bei vaiko išlaikymu. Dėl nešeimyniško atsakovės požiūrio į santuoką bei į šeimą, nuo (duomenys neskelbtini) jų tarpusavio santykiai pasidarė įtempti ir jie pradėjo vis dažniau konfliktuoti bei atskirai vesti bendrą ūkį. Būtent šios priežastys ir atsakovės nelojalumas ir nepagarba ieškovui, kaip sutuoktiniui, galiausiai nulėmė tai, jog jų šeima iširo. Ieškovas nereikalauja iš ieškovės išlaikymo jam, nes yra darbingas, jo pajamos padengia būtiniausius jo poreikius, o atsakovei išlaikymas iš ieškovo nepriteistinas, nes ji pripažintina kalta dėl iširusios santuokos, be to, ji yra darbingo amžiaus, sveika ir turi visas galimybes pati savarankiškai pasirūpinti savo poreikiais. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovas neprieštarauja ir prašo, kad jų nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ieškovas nurodo, kad dukters gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, sutinka dukters išlaikymui iki jos pilnametystės mokėti po 250 Eur/mėn. išmokas. Šiuo metu vidutiniškai paskaičiavus per mėnesį ieškovo pajamos sudaro apie 813 Eur/mėn., iš kurių privalo patenkinti bent minimalius savo poreikius - išlaikyti būstą, sumokėti komunalinius mokesčius, pavalgyti, padengti transporto į darbą ir iš jo išlaidas, pasirūpinti apranga, higienos reikmenimis, skirti lėšų sveikatos priežiūrai ir pan. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ieškovas nurodo, kad nors šiuo metu tarpusavyje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau siekiant užtikrinti ieškovo galimybes maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir maksimaliai dalyvauti jo gyvenime, prašo teismo nustatyti bendravimo su dukra tvarką, kuri padės užtikrinti ieškovo ir nepilnametės dukters tarpusavio ryšį bei padės išvengti galimų konfliktų su atsakove ateityje. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ieškovas nurodė, kad santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančio nekilnojamojo turto nėra. Visas ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra įgytas iki santuokos sudarymo arba santuokos metu, tačiau dovanojimo sandorio pagrindu, todėl priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis ir šioje byloje jo padalinimo klausimai nespręstini. Santuokoje įgytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančių transporto priemonių nėra. Ieškovo vardu esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), akcijos buvo įgytos dar iki santuokos sudarymo arba santuokos metu, tačiau dovanojimo sandorių pagrindais, todėl priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis ir šioje byloje jų padalinimo klausimai nespręstini. Ieškovas yra nurodęs 2020-05-26 papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, kad iškart po laikino apsigyvenimo (duomenys neskelbtini) atsakovė pradėjo aktyviai ieškoti naujų kontaktų su vyrais, tokiu būdu pažeisdama savo santuokinės ištikimybės pareigą ieškovo atžvilgiu (prie paaiškinimų buvo pridėti rašytiniai tai patvirtinantys įrodymai – atsakovės telefono nuotraukos ir programėlės „VIBER“ susirašinėjimo nuotraukos ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini). Dėl įsipareigojimų kreditoriams ieškovas nurodė, kad šalys turi bendrų skolinių įsipareigojimų kreditoriui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Paskolos sutartį Nr. 01 ir (duomenys neskelbtini) Paprastąjį vekselį, kuris buvo išduotas vekselio davėjo J. M. ir laiduotojos M. M., kaip nurodytos paskolos sutarties užtikrinimo priemonė, bei kurių pagrindu kreditorius sutuoktiniams paskolino 24 000 Eur sumą, ją (duomenys neskelbtini) pervesdamas į J. M. sąskaitą, bei kuri visa vėliau buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Šiai dienai šalys nėra grąžinusios kreditoriui visos pasiskolintos sumos. Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta suma buvo paskolinta šeimos poreikiams tenkinti, apie suteiktą paskolą atsakovė neabejotinai žinojo, nes pati laidavo už vekselio davėją, todėl sutuoktinių prievolė kreditoriui yra solidari. Jokių kitų bendrų skolinių įsipareigojimų šalys kreditoriams neturi, ieškovas kitų asmeninių skolinių įsipareigojimų neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepime (Dok-(duomenys neskelbtini)) į ieškovo patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis ta, kad ieškovas naudojo prieš sutuoktinę fizinį smurtą, tas yra užfiksuota vaizdine medžiaga. Atsakovė buvo ieškovo stipriai sumušta per atostogas (duomenys neskelbtini). Taip pat, ieškovas buvo neištikimas, išsiuntė sutuoktinę gyventi į (duomenys neskelbtini), o pats susitikinėjo su kitomis moterimis, lankė naktinius klubus, šeimos namuose rengė vakarėlius, ką gali paliudyti liudytojai. Sutuoktinė su vaiku iš šeimos namų (duomenys neskelbtini), buvo iškraustyta tiesiog per prievartą, name liko jos, vaiko drabužiai. Dėl namo teisinio statuso atsakovė, gerai nemokanti (duomenys neskelbtini), buvo tiesiog apgauta. Ji buvo įtikinėjama, kad namas yra jos ir sutuoktinio turtas, buvo rodoma gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma. Atsakovė dirbo bendrame šeimos versle, yra netgi tai patvirtinančios nuotraukos, tačiau vėliau nuo verslo ji buvo nušalinta. Atsakovei gyvenant (duomenys neskelbtini) įvyko labai įtartina vagystė iš jos būsto, nuo kurio raktus turėjo ir ieškovas (sutuoktinis). Sutuoktinė yra šeimos žmogus, įrenginėjo bendrą šeimos būstą, pati kūrė namo interjerą, parinko sienų spalvas, būsto išplanavimą, organizavo baldų, interjero įrengimą. Ji neplanavo gyventi nei (duomenys neskelbtini), jos išvykimas į šias šalis buvo ieškovo (sutuoktinio) iniciatyva, prisidengiant noru leisti dukrą į brangią prestižinę mokyklą. Prie šeimos iširimo prisidėjo ir sutuoktinės bandymas išsiaiškinti, kam visgi priklauso santuokos metu pastatytas namas. Pagal patikslinto ieškinio turinį ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Yra ginčas dėl siūlomo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, nes siūloma 250 Eur suma neatitinka vaiko poreikių. Vaiko tėvas (ieškovas) turi pelningai veikiančių įmonių akcijų, atsakovės duomenimis, jam priklauso patalpos (duomenys neskelbtini), kur galimai yra įkurtos atskiros ieškovo valdomos įmonės. Ieškovo nurodomas darbo užmokestis 813 Eur neatitinka tikrovės, ką puikiai patvirtina ieškovo išlaidavimo mastai bei tokie teiginiai, kad jis turi išlaikyti (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto prabangų gyvenamąjį namą bei pats pragyventi. Ieškovas turėtų ieškoti papildomo uždarbio, jei jo dabartinių pajamų neužtenka vaiko poreikių patenkinimui. Kadangi ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) akcininkas, savo darbo užmokestį jis gali nusistatyti kokį tik nori ir vykdo verslą, neatskleisdamas tikrųjų savo pajamų. Įvertinus tėvo turtinę padėtį ir vaiko poreikius, atsakovė prašo priteisti nepilnametės dukters išlaikymui periodinę išmoką po 600 Eur į mėnesį. Turi būti įvertina, kad atsakovė šiuo metu yra priversta nuomotis būstą, įsidarbinti pilna darbo diena ji negali, nes yra ribojama pareigos auklėti dukrą ir užtikrinti jos mokymąsi. Sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, svarbiausia turi būti įvertinti nepilnametės interesai ir jos noras bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškovo teiginiai apie sutuoktinės kaltę, neištikimybę, turi būti įrodyti (ar buvo kiti vyrai, su kuriais atsakovė artimai bendravo, kada toks bendravimas vyko). Atsakovė buvo ieškovo sprendimu ir praktiškai jo priversta apgyvendinta (duomenys neskelbtini) ir stengėsi palaikyti su ieškovu normalius šeimyninius santykius, kai tuo tarpu ieškovas su kita moterimi poilsiavo (duomenys neskelbtini). Yra duomenys, kad šiuo metu ieškovas gyvena su kita moterimi. Ieškovas ne tik buvo neištikimas, bet ir naudojo smurtą prieš sutuoktinę (atsakovę), tas yra užfiksuota nuotraukose, atsakovei buvo (duomenys neskelbtini). Ypatingas pyktis ieškovą apimdavo tada, kai atsakovė pradėdavo aiškintis šeimos verslo pinigais pastatyto gyvenamojo namo teisinį statusą.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išvadoje nurodė, kad tarnybos atstovai, vykdydami teismo pavedimą, apsilankė ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo gyvenamasis būstas tvarkingas, švarus, nepilnametei dukrai yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi jai reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės, vaikui yra skirtas atskiras vonios kambarys. Bendraujant su ieškovu, jis nurodė, jog yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jo gaunamos mėnesio pajamos sudaro apie 900 Eur. Vyras pasakojo, jog su atsakove atskirai gyvena nuo (duomenys neskelbtini), kai ji su dukra išvyko į (duomenys neskelbtini), o vėliau išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymėjo, jog visada išlaikydavo atsakovę ir dukrą, pervesdavo apie 2000 Eur/mėn. joms pragyventi bei apmokėti mokslus privačioje mokykloje. Šiuo metu, pasak vyro, jis dukrai teikia teismo nustatytą laikiną 250 Eur/mėn. dydžio išlaikymą, pažymėjo, jog su dukra jam neleidžiama bendrauti, jos telefonas yra išjungtas, vaikas galimai yra nuteikinėjamas prieš tėvą. Tarnybai neturint galimybių ištirti atsakovės šeimos aplinkos sąlygų, išklausyti tiesiogiai nepilnamečio vaiko, pateikti objektyvios ir pagrįstos išvados byloje dėl ginčo, susijusio su vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo, nepilnamečiui vaikui priteisimo, negali, tačiau pažymi, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra neginčijama. Ši šeima Tarnybai dėl geriausių nepilnametės teisių ir interesų pažeidimų nėra žinoma.
Atsakovė, galutinai patikslinusi priešieškinio reikalavimus, prašo teismo nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio J. M. kaltės; palikti sutuoktinei M. M. pavardę „M.“; nepilnametės dukters K. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina M. M.; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodine išmoka po 600 Eur per mėnesį, mokamą nuo priešieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotame leidime statyti naują statinį (rekonstruoti statinį) Nr. (duomenys neskelbtini) statytoją, pripažįstant, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statytojas yra J. M.; pakeisti (duomenys neskelbtini) deklaracijoje apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą namo statytoją, pripažįstant, kad namo statytojas ir savininkas yra J. M.; pripažinti tarp J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš vienos pusės, ir A. M., a/k (duomenys neskelbtini) ir E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės, (duomenys neskelbtini) sudarytą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, negaliojančia; pripažinti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių M. M. ir J. M. nuosavybe ir padalinti šį turtą tokiu būdu: gyvenamąjį namą priteisti natūra J. M., už ½ dalį šio turto priteisiant M. M. piniginę 200 000 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovo J. M. santuokos metu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutuoktinių paskolintos ir (duomenys neskelbtini) m. jam grąžintos paskolos ½ dalį, iš viso 19 270 Eur; priteisti iš ieškovo J. M. 36 741 Eur kompensaciją atsakovės M. M. naudai už santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą. Nurodo, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus turto apžiūrą nustatyta, kad vertinamo (duomenys neskelbtini) ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, naudojimo būdas – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendro ploto (duomenys neskelbtini) kv. m. pastato-vienbučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 438 000 Eur. Atsakovė prašo priteisti jai piniginę kompensaciją už ½ dalį gyvenamojo namo, t.y. 200 000 Eur. Šiuo metu atsakovė su nepilnamečiu vaiku neturi kur gyventi, jai reikia nuomotis būstą. Objektas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra dalus, turi du atskirus įėjimus, bendram naudojimuisi liktų tik virtuvė. Ieškovas teismui pateikė įrodymus apie jo gaunamas pajamas, kurie neva turėtų pagrįsti, kodėl jis negali mokėti vaikui didesnio nei 250 Eur išlaikymo. Taigi, ieškovui būtų sunku išmokėti ir piniginę kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė, atsakovės nuomone, yra 38 000 Eur, šią žemę ieškovas pirko iki santuokos, tai yra jo asmeninė nuosavybė. Jokių kilnojamųjų daiktų, baldų iš gyvenamojo namo atsakovė nepasiėmė, name liko net asmeniniai atsakovės daiktai, todėl atsakovė prašo priteisti jai piniginę 36 741 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus. Dėl dalintinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos 38 540 Eur paskolos, nurodo, kad ši paskola buvo suteikta iš bendrų sutuoktinių lėšų, sutuoktinei (atsakovei) netgi nežinant apie paskolos suteikimo faktą, sugrąžinti pinigai buvo išleisti ne šeimos reikmėms. Atsakovei priteistina 19 270 Eur suma. Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, pirmiausia, reikia atsižvelgti į vaiko poreikius, turi būti patenkinti būtinieji vaiko poreikiai, gyvenant (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis, būsto nuoma ir kitos paslaugos yra ženkliai brangesnės. Sprendžiant dėl nepilnametei dukrai priteistino išlaikymo dydžio turi būti atsižvelgta į ieškovo ne tik gaunamas pajamas, bet ir į jo turtinę padėtį, nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apimtį. Akivaizdu, kad oficialiai deklaruojamas ieškovo atlyginimas neatitinka realybės, nes iš tokios algos jis gali sau leisti prabangiai atostogauti (duomenys neskelbtini) ir kitur, galėjo nepilnametei dukrai per mėnesį teikti po 600 Eur, ką rodo jo ankstesni pervedimai. Taip pat ir iš ieškovo tėvo A. M. sąskaitos atlikti mokėjimai už dukters privačią mokyklą iš tikro buvo atliekami ieškovo lėšomis. Bendru tėvų sutarimu buvo nuspręsta, kad nepilnametė lankys privačią mokyklą, už kurią reikia ne tik mokėti didelį mėnesinį mokestį, bet reikia papildomai per mėnesį skirti 120 Eur vaiko maitinimui mokykloje. Mergaitė lankė (duomenys neskelbtini) būrelį, už kurio inventorių, aprangą, dalyvavimą varžybose reikia mokėti apie 120 Eur per mėnesį. Vieno kambario buto nuoma (duomenys neskelbtini) (mergaitės dalis) – 150 Eur, papildomai reikia skirti 100 Eur už vandenį, šildymą, elektrą, 40 Eur – už internetą. Aprangai kartais išleisdavo ir iki 300 Eur per mėnesį, lankydama privačią mokyklą mergaitė turi būti tvarkingai, kokybiškai aprengta. Išlaidos transportui, benzinui – 120-150 Eur. Visas šias išlaidas mokėdavo atsakovė. Dėl reikalavimo pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotame (duomenys neskelbtini) leidime statyti (rekonstruoti) statinį Nr. (duomenys neskelbtini) statytoją, nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus, užbaigus statybą, turėjo būti pildoma deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri buvo užpildyta (duomenys neskelbtini) A. M. vardu, tokiu pagrindu sukurto naujo daikto savininku pripažintas A. M., nors tikrasis gyvenamojo namo statytojas buvo jo sūnus J. M. Pateiktame ieškovo susirašinėjime garso žinutėmis su nepilnamete dukra pats atsakovas pripažįsta, kad jis (tėtis) pastatė namą. Atsakovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad gyvenamasis namas buvo statytas jų abiejų šeimai ir sutuoktinių lėšomis. Šiame name gyveno jų šeima, jau statant namą buvo suplanuotas ir įrenginėjamas vaiko kambarys. Atsakovė tiesiog buvo apgauta ir nežinojo, kaip yra forminama statyba, kad statybos leidimas yra išduotas jos uošvio vardu. Atsakovas pagal priešieškinį A. M. gyvenamojo namo statyba visiškai nesidomėjo, neorganizavo nei namo projektavimo, nei jo statybos, įrengimo darbų. Iš karto po namo statybos pridavimo buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis tarp A. M. bei E. M. ir J. M., kuriuo namas padovanotas atsakovui, tai yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių, siekiant, kad namo nuosavybė būtų asmeninė sutuoktinio nuosavybė, šis turtas nebūtų laikomas įgytu santuokos metu abiejų sutuoktinių. Nuo sutuoktinės (atsakovės) buvo slepiama, kad namas yra statomas A. M. vardu ir įregistruotas po sudaryto dovanojimo sandorio kaip asmeninis ieškovo turtas. Atsakovė atsitiktinai rado šių sandorių dokumentus tarp sutuoktinio (ieškovo) dokumentų. Jei atsakovų pagal priešieškinį A. M. ir E. M. tikrasis ketinimas būtų savo vardu pasistatyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), jie nebūtų iš karto po namo pridavimo sudarę (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties. Atsakovės manymu, namo statyba taip buvo forminama dėl jos sutuoktinio (ieškovo) nesąžiningumo. Atsakovai pagal priešieškinį A. M. ir E. M. negalėjo netgi turėti piniginių lėšų gyvenamojo namo statybai, jie netgi neturėjo žemės sklypo gyvenamojo namo statybai, todėl buvo sudarytas su ieškovu, atsakovės sutuoktiniu, susitarimas dėl žemės sklypo panaudos. A. M. ir E. M. jau turėjo sau pasistatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bendro (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto, naudingo (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto, kuriame ir šiuo metu gyvena. Atsakovė prašė padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą.
2021-02-18 patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad su ieškovu kartu pradėjo gyventi iki santuokos registravimo. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pirko (duomenys neskelbtini), šis žemės sklypas buvo įformintas ieškovo vardu, atsakovė juo pasitikėjo, nes ieškovas jai visą laiką aiškino, kad tai jų ateities kūrimas. Dar iki santuokos sudarymo buvo pradėtas ir verslas – įkurta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu atsakovė buvo (duomenys neskelbtini), išvyko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įvyko prabangios vestuvės, kuriose dalyvavo (duomenys neskelbtini) svečių, visas vestuvių išlaidas apmokėjo atsakovės tėvai. Iš svečių dovanų buvo surinkta labai didelė pinigų suma, nes svečiai buvo pasiturintys žmonės, tačiau jau pirmąją naktį po vestuvių sutuoktinis (ieškovas) pasiėmė šiuos pinigus, net nepasakęs atsakovei, kokia tiksli suma buvo padovanota, paaiškino, kad šias lėšas panaudos jų namo statybai. Iki santuokos atsakovė turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kurį sutuoktinis iš karto pardavė ir nupirkęs naują automobilį jį įregistravo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakovės su sutuoktiniu verslas. Namą (duomenys neskelbtini), atsakovė su ieškovu vadino savo svajonių namu, buvo susitarta, kad visą namo interjerą, išplanavimą kurs atsakovė, kuri rinko interjero spalvas, baldus, jai padėjo (duomenys neskelbtini) R. Š., su juo palaikė nuolatinį kontaktą ir aptarinėjo, kaip įrenginėjamas namas. Yra išlikę nuotraukos, kuriose užfiksuoti namo statybos etapai, nes statoma buvo etapais, reikėdavo uždirbti lėšų naujam statybos etapui, atsiskaitymui už darbus, medžiagas. Mokėdavo tik ieškovas. Jo tėvai net nė karto nebuvo atvykę pasižiūrėti, kaip vyksta statyba, jiems tai buvo visiškai neįdomu ir nesvarbu, nes patys turi pilnai įrengtą, kur visą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena. A. M. – sutuoktinio J. M. tėvas, netgi neturėjo žemės sklypo gyvenamojo namo statybai, todėl siekiant įforminti namo statybos leidimą A. M. vardu, (duomenys neskelbtini) sudaryta tariama žemės sklypo panaudos sutartis. Tačiau statybą vykdė, ją kontroliavo ieškovas ir atsakovė. Atsakovė buvo pilnai susipažinusi su namo techniniu projektu, vykdė atsiskaitymus už atliktus statybos darbus. Namo statybą atsakovė ir ieškovas finansavo iš sėkmingo verslo – įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukuriamo pelno. Apie 80 proc. lėšų buvo mokama už darbus grynaisiais, likę – pervedama per banką. Taip pat, sutuoktinis (ieškovas) buvo akcininku įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi dabar paaiškėjo sutuoktinio nesąžiningumas, statybos leidimo bei deklaracijos apie statybos užbaigimą įforminimas tėvo A. M. vardu, galima situacija, kad statant namą buvo daromi fiktyvūs sandoriai – atsiskaitymas už medžiagas ir darbus iš A. M. sąskaitos arba atsiskaitymo grynaisiais įforminimas jo vardu. Namo (duomenys neskelbtini), projektas buvo užsakytas dar (duomenys neskelbtini) m. Sutuoktinio tėvai apie tai nieko nežinojo ir nesidomėjo. Namas buvo statomas etapais. Namo statybos metu šeima turėjo pakankamai lėšų, galėjo sau leisti poilsiauti po du kartus per metus prabangiuose kurortuose, apsistodavo tik geruose viešbučiuose. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad nebuvo poreikio skolintis lėšų namo statybai ir to nedarė, patvirtina VMI prie FM 2020-11-10 raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovas J. M. (duomenys neskelbtini) m. laikotarpyje nedeklaravo jam suteiktų paskolų, tai paneigia A. M. teiginius, kad turtas buvo padovanotas sūnui už negrąžintas skolas. Sutuoktinio teikiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos patvirtina, kad lėšų namo statybai jis turėjo, galėjo sau leisti dar ir skolinti įmonėms. Statant namą buvo aiški sutuoktinio valia šį namą statyti šeimai, po statybos užbaigimo apsigyveno name. Namo statybai buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos, statybą vykdė betarpiškai. Todėl sprendžiant apie daikto (namo) nuosavybę svarbu yra, kas sukūrė šį daiktą ir kieno lėšomis. Statybos užbaigimo deklaracijos užpildymas yra formalus statybos užbaigimo procesas, deklaraciją pildo tas asmuo, kuriam yra išduotas statybos leidimas, tačiau A. M. statyti kitą gyvenamąjį namą nebuvo poreikio. A. M. pajamos įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo didelės, tačiau neatmetama galimybė, kad siekiant pateisinti statybos vykdymą A. M. vardu ieškovas jam į banko sąskaitas galėjo pervedinėti lėšas arba jas duoti grynaisiais, kad būtų įneštos į sąskaitas ir tada mokama už statybos darbus A. M. vardu.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu (Dok-(duomenys neskelbtini)) į patikslintą priešieškinį nurodė, kad sutinka, jog būtų padalintas santuokos metu abiejų įgytas kilnojamasis turtas, tačiau ne pagal atsakovės nurodytą tvarką ir verčių paskaičiavimus, bet pagal ieškovo nurodytą tvarką. Reikalavimas dėl statytojo pakeitimo niekuo nepagrįstas. Atsakovės teiginiai, kad neva ieškovas dukrai pripažino pastatęs namą - tik subjektyvi jos nuomonė. Ieškovo teigimu, šio pokalbio metu norėjo dukrai pasakyti, kad tėtis rūpinasi namu, jį tvarko, prižiūri, kuria namo aplinką, taiso, kas name sugenda, ir visa tai apibendrintai įvardijo kaip statymą, nes taip vaikui suprantamiau. Tokia vien iš konteksto ištraukta pokalbio ištrauka, atsakovės interpretuota subjektyviai - taip, kaip būtų palanku pačiai atsakovei, nėra ir negali būti įrodymas, patvirtinantis faktines su namo statybomis susijusias aplinkybes. Atsakovės teiginiai, kad ieškovo vardu registruotas namas buvo statytas santuokos metu sutuoktinių šeimai, tik fiktyviai buvo įformintas jo tėvo vardu bei vėliau padovanotas ieškovui - neatitinka tikrovės, jie niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Žemės sklypas priklausė ieškovui dar iki santuokos sudarymo. Nors atsakovė teigia, kad neva kartu gyveno iki sklypo įsigijimo ir (duomenys neskelbtini) kartu pirko žemės sklypą, kuris buvo įformintas ieškovo vardu, tačiau (duomenys neskelbtini) m. sklypo įsigijimo metu ((duomenys neskelbtini)) ieškovą su atsakove siejo tik draugiški santykiai, tuo metu šalys nevedė bendro ūkio, nebuvo nei sužadėtiniai, nei juo labiau neplanavo šeimos ar bendro turto įsigijimo. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) m. vienerius metus išvis jokių kontaktų nepalaikė, ir per šį laiką buvo tik kelis kartus susitikę. Atsakovė tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), universitete, o ieškovas gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad kartu gyveno bei kad kartu įsigijo sklypą, ar kad jis buvo skirtas mūsų bendriems tikslams. Nurodė, kad gyvenamąjį namą statė ir namo statybomis išimtinai rūpinosi ieškovo tėvas, kuris, kartu su ieškovo mama, buvo iš anksto nusprendę, kad namą pastatys ir jį padovanos savo sūnui, t. y. ieškovui. Pastačius namą, jis nuo (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausė ieškovo tėvams - A. M. ir E. M., kurie, kaip ir buvo žadėję, (duomenys neskelbtini) namą padovanojo tik ieškovui ((duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne jo šeimai, kaip bando įrodyti atsakovė. Namo statyboms nei ieškovas, nei juo labiau atsakovė, neturėjo lėšų ir negalėjo tuo metų jų turėti fiziškai, kadangi, kaip patvirtina ir pažyma iš Sodros, ieškovo draudžiamosios pajamos laikotarpiu (duomenys neskelbtini) m. buvo tokios: (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovės pajamos nurodytu laikotarpiu buvo dar mažesnės. Už namo statybas ieškovas nei atsakovė nemokėdavo, namo statyba nebuvo finansuojama iš sėkmingo verslo - įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukuriamo pelno. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno/nuostolių balansas (duomenys neskelbtini) m. laikotarpį yra artimas nuliui. Atsakovė teigia, kad vestuvių metu buvo surinkta labai didelė pinigų suma, jos neįvardina. Iš vestuvių svečių gautų dovanų bendra suma galėjo būti ne didesnė kaip 7000 Eur, kuri panaudota po vestuvių šeimos poreikiams (kelionei ir kt.). Iš šių lėšų buvo finansuotas bendrovės (duomenys neskelbtini) įsteigimas atsakovės motinos vardu (išlaidos apie 2000 Eur). Po vestuvių (duomenys neskelbtini) m. atsakovė siekė (duomenys neskelbtini). Šiems atsakovės įgeidžiams ir veiklai taip pat buvo skirta daug iš vestuvių dovanų gautų lėšų. Name niekada ir neplanavo gyventi ieškovo tėtis su mama, nes jų tikslas buvo šį namą pastatyti ir padovanoti ieškovui, todėl ir namo interjero, išplanavimo detalėmis iš dalies rūpinosi ne tėvai, bet tai buvo patikėta daryti ieškovui. Atsakovė teigia, kad neva buvo apgauta, kad nuo jos buvo slepiami namo dovanojimo sandorio dokumentai, kad nežinojo, kaip yra forminama statyba; nežinojo kad statybos leidimas išduotas mano tėčio vardu ir t. t. Visi su namu susiję dokumentai (įskaitant ir namo dovanojimo sutartį) buvo name, niekados nebuvo slepiami. Atsakovė teigia, jog tai, kad ieškovas buvo paskolinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41 519 Eur sumą, neva patvirtina, kad turėjo pinigų namo statybai. Lėšų namo statybai negalėjo turėti, nes ši suma buvo paskolinta įmonei, todėl tokią sumą paskolinus - šios sumos nebeturėjo. Viską finansavo ieškovo tėvai. Atsakovė neprideda jokių įrodymų, apie tai, kokiomis gi jos ar ieškovo (sutuoktinių) lėšomis buvo statytas namas ir pan. Atsakovė prašo priteisti jai piniginę kompensaciją už jai neva priklausančio namo 1/2 dalį. Šis namas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir šioje byloje negali būti dalijamas, toks reikalavimas atmestinas. Dėl 38 540 Eur paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašomos priteisti kompensacijos dydžio nurodė, kad 41 519 Eur paskolą (duomenys neskelbtini) metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas skyrė iš asmeninių savo lėšų. Ieškovas buvo gavęs per kelis kartus dovanų iš savo (duomenys neskelbtini) J. V. grynais pinigais (ne mažiau kaip 10 000 Lt) ir pavedimu. Šias lėšas (duomenys neskelbtini) ieškovui skyrė po to, kai ji pardavė savo turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu iš tėvo buvo gavęs dovanų grynais pinigais ne mažiau kaip 45 000 Eur sumai. Visų antra, 38 540 Eur lėšos, kurias sugrąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m., jau yra panaudotos šeimos poreikiams tenkinti: nepilnametės dukters ir pačios atsakovės pragyvenimui, būsto nuomai (duomenys neskelbtini), dukros mokyklos apmokėjimui, dukros kelionėms iš (duomenys neskelbtini), dalis buvo skirta išlaidoms dėl atsakovės inicijuotos bylos (duomenys neskelbtini) ir kt. Dalis išlaidų patirta ir dėl to, kad atsakovė savo nuožiūra, neinformavusi ieškovo, sustabdė dukros mokyklą (duomenys neskelbtini), bei vėliau ir (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovas prarado įstojimo mokesčius (apie 2500 Eur); prarado atsakovės būsto nuomos pradinį įnašą ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė nurodo, Atsakovės teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neva abiejų verslas, neatitinka tikrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas įsteigė (duomenys neskelbtini), t. y. beveik prieš (duomenys neskelbtini) metus iki santuokos sudarymo. Iki santuokos sudarymo jokio atsakovės dalyvavimo verslo organizavime arba investicijų į verslą nebuvo. Tam tikru laikotarpiu atsakovė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja.
Atsakovai pagal priešieškinį A. M. ir E. M. pateikė atsiliepimą (Dok-(duomenys neskelbtini)) į priešieškinį, kuriuo prašė atsakovės priešieškinį jų atžvilgiu atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas yra atsakovų (pagal priešieškinį) sūnus, kuriam atsakovai (duomenys neskelbtini) padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. M. buvo išduotas Statybos leidimas, pagal kurį A. M. įgijo teisę statyti namą sklype. Namo statyba buvo užbaigta (duomenys neskelbtini) m., surašant deklaraciją apie namo statybos užbaigimą, kurios pagrindu namo nuosavybės teisė buvo įregistruota atsakovų (pagal priešieškinį) vardu. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi atsakovai (pagal priešieškinį) namo nuosavybės teisę perleido ieškovui, t.y. savo sūnui. Atsakovė Dovanojimo sutarties tariamumo priešieškiniu nepagrindė. Ieškovas dovaną iš savo tėvų priėmė, savo vardu viešame registre įregistravo nuosavybės teisę į namą, be to, name gyveno ir tebegyvena. Taigi Dovanojimo sutartis buvo įvykdyta ne tik de jure, bet ir de facto. Nuosavybės teisės perleidimas Dovanojimo sutartimi nebuvo formalus, t.y. atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas. Atsakovai (pagal priešieškinį) yra ilgametę verslo patirtį turintys asmenys, per savo gyvenimą sukaupę lėšų ir turto. Jie (duomenys neskelbtini) padovanojo savo sūnui sklypą, taip patvirtindami sūnui savo ketinimų rimtumą. Ieškovui tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, (duomenys neskelbtini) m. išvis nesvarstė klausimo apie sūnaus vestuves, t. y. negalėjo žinoti apie sūnaus planus kurti šeimą (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, jog sklypą atsakovė pirko kartu su ieškovu. Atsakovai (pagal priešieškinį) suprasdami, jog santuokos pakankamai dažnai išyra, o skyrybų procesai būna sudėtingi, priėmė sprendimą, jog būsimas namas bus dovanojamas išimtinai sūnui. Būsimas namas turėjo būti skirtas išimtinai sūnui po santuokos sudarymo. Statybos leidimas A. M. vardu buvo gautas dėl to, jog namo statybą finansavo atsakovai (pagal priešieškinį), o jau nuo pat pradžių buvo susiformavusi jų valia, jog jie sūnui padovanos būtent namą, o ne pinigus. Namo statybomis rūpinosi A. M., jis sudarė sutartį ir su statybos rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už statybos darbus PVM sąskaitos-faktūros ir atliktų darbų aktai taip pat buvo išrašomi A. M. vardu. Namo statyba kainavo 202 520 Lt (58 653,85 Eur), t. y. ženkliai mažiau nei atsakovų (pagal priešieškinį) finansinės galimybės. Atsakovai (pagal priešieškinį) galėjo finansuoti ir tolimesnį namo įrengimą. Nors atsakovė teigia, jog atsakovai (pagal priešieškinį) negalėjo statyti namo, kadangi jie jau turi namą (duomenys neskelbtini), todėl jiems antras namas nebuvo reikalingas, šie atsakovės teiginiai netenka prasmės, kadangi atsakovai (pagal priešieškinį) ir neturėjo tikslo namo statyti sau. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta iš karto po namo pridavimo – tokiu būdu buvo realizuota iš anksto susiformavusi atsakovų (pagal priešieškinį) valia. Visą namo statybos laikotarpį šeimos rate, kuriame dalyvavo ir atsakovė, buvo kalbama apie tai, jog tai yra atsakovų (pagal priešieškinį) iš anksto pažadėta dovana savo sūnui.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (Dok-(duomenys neskelbtini)), kuriame nurodo, jog prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
2021-09-21, 2021-12-02, 2022-03-29, 2022-04-28 teismo posėdžių metu ieškovas paaiškino, kad šalys kartu sprendė dėl vaiko mokyklos. Rado (duomenys neskelbtini), atsakovė sakė, kad geriau (duomenys neskelbtini). Vyko kas 1-2 mėn. lankyti. Vieną kartą atvykus į (duomenys neskelbtini), atsakovės telefone rado daug susirašinėjimų su vyrais, bet labiausiai žeidė pranešimas, kad jos tikslas išsiskirti ir susirasti kitą vyrą. Atsakovė vyko į (duomenys neskelbtini), kvietė vyrus į pasimatymus. Jis ėjo pas psichologą, bandė taikytis, prašė tik atsiprašyti. Kol vyko teismo procesas, atsakovė rašė skundus į policiją, FNTT dėl įmonės; kratą darė namuose; nuolatinis šmeižimas (duomenys neskelbtini); siuntė šeimai, draugams grasinimus, šmeižtą. Nuo (duomenys neskelbtini) negyvena kartu, kai išvyko į (duomenys neskelbtini). Gyveno atskirai, bet bendravo. Bendro ūkio nebuvo, jis tik mokėjo pinigus. Faktiškai santuoka iširo, nes atsakovės susirašinėjimas su kitais vyrais prasidėjo 2-3 savaitės po išvykimo. Retėjo jų bendravimas, šeimos šilumos nebuvo, buvo labiau bendravimas dėl vaiko. Iš jos pusės atsirado šaltumas. Ji buvo neištikima, tai patvirtina jos susirašinėjimas, kuris paaiškina išvykimo situaciją. Jis bandė išsaugoti santuoką. Kai atsakovė išvyko į (duomenys neskelbtini), ji neieškojo darbo, nors jis prašė; neva nežino (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) nesimokė. Prie 2020-05-27 paaiškinimų pridėtas (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas su J. A. – iki išvykimo. Paaiškino, kad santuokos metu vyriškais buities reikalais rūpinosi jis, skalbimu, kitkuo – ji, vaiku rūpinosi abu. Nesutarimų iki išvykimo didelių nebuvo. Neneigia, kad keliaudavo, dažniausiai su jo tėvais, dalį mokėdavo jo tėvai. Ieškovas dėl išlaikymo vaikui paaiškino, kad vaikas gyvena (duomenys neskelbtini) ir ieškovas turi vykti į (duomenys neskelbtini), veža vaiką į (duomenys neskelbtini) – kainuoja apie 1000 Eur. Jo pajamos – 860 Eur į rankas. Gyvena iš savo pajamų, kartais padeda tėvai ir turi santaupų. Sprendimą gyventi (duomenys neskelbtini) priėmė atsakovė, iš (duomenys neskelbtini) grįžti į (duomenys neskelbtini) – taip pat atsakovė. (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygis aukštesnis nei (duomenys neskelbtini). Jo tėvai prisideda, anksčiau, kai vaikas buvo (duomenys neskelbtini), mokėjo tėvai už privačią mokyklą ir dabar, kai reikia – nuperka drabužių, dovanų. Jo poreikiams lieka nedaug – maistui, komunaliniams. Šiuo metu bendravimo tvarka, kuri suderinta su atsakove, priimtina, bet yra dėl to papildomų išlaidų. Už mokslus moka arba jis, arba jo tėvas – (duomenys neskelbtini) 750 Eur/mėn. už mokslą, maistą. Vaikas nemoka (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), todėl negali lankyti (duomenys neskelbtini). Už mokslus sutinka mokėti, kiek leis ieškovo ir jo tėvų galimybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendų nėra išmokėta. Kitų pajamų neturi, tik nedideles santaupas. Asmeninis turtas – žemės sklypas ir namas, automobilio neturi, įmonei priklauso. Išsilavinimas – (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestis didėja pagal rinką. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 52 proc. akcijų turi kitas akcininkas – (duomenys neskelbtini). Sprendžiant darbo užmokestį, sprendžia akcininkai. Turi santaupų ir padeda tėvai. Santaupos (duomenys neskelbtini) Eur sukauptos iki santuokos. Vaiko būreliai nesuderinti su juo, kelis kartus pervedė pinigus už (duomenys neskelbtini). Vaikas nori, todėl sumoka ½ dalį už (duomenys neskelbtini). Elektroniniu paštu sutiko su 500 Eur išlaikymu ir mokyklos kaina, nes tuo metu mokėjo atsakovei, nes reikėjo padengti išlaidas, bet nereiškia įpareigojimo tiek mokėti. Ieškovas norėjo, kad vaikas mokytis liktų mokykloje (duomenys neskelbtini), kad šeima liktų (duomenys neskelbtini). Dėl priešieškinio reikalavimų ieškovas nurodė, kad ieškovo statybos faktą paneigia tai, kad jis neturėjo pinigų (per 3 m. apie 300 000 Eur, t. y. 100 000 Eur per metus). Įmonė neturėjo tokių finansinių galimybių; skolinosi plėtrai. Jo finansavimo šaltinis – darbo užmokestis, jo tėvų dovanoti pinigai, kurie padovanoti šeimos poreikiams, o ne statyboms. Apie sklypą atsakovei sakė, kad tėvų dovana. Apie statybas – jis neturėjo techninio išsilavinimo, jo tėvas turi nemažą praktiką statybose. Tėvas pradėjo nuo projektavimo, finansavo statybas tėvas. Apdailos darbų dalį finansavo tėvas. Ketino gyventi su šeima name. Dizainą rinkosi atsakovė, ji žinojo, kad tai tėvų dovana. Pirmas etapas – statė „dėžutę“ (tėvas derino su UAB „(duomenys neskelbtini)“). Apdailą rinko abu su atsakove. Kai statė, ieškovas tik žinojo, kas, kur bus. Medžiagas užsakinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinius procesus (namą ir apdailą) apmokėjo tėvas, ieškovas nemokėjo. Neturėjo neoficialių pajamų. Statybų procese jis dalyvavo, bet tai nereiškia, kad jis apmoka ir kuruoja. Sakė jai, kad tėvas finansuoja ir dėl to pykdavosi, kad draugai nesužinotų, kad ne jis stato. Jis nesakė, kad abu savininkai. Dėl (duomenys neskelbtini) banko išrašuose terminuotų indėlių nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. – įnešama į sąskaitas grynaisiais, dėl to bankas perveda į indėlio sąskaitą. 3 skirtingos sąskaitos. Pinigai buvo asmeniniai, iki santuokos įnešė po 15 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė 2021-09-21, 2021-11-18, 2022-03-29 teismo posėdžių metu dėl kaltės paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. su ieškovu susipažino (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Ji nesutinka, kad buvo išlaikytinė. Ji atsisakė savo karjeros, nes (duomenys neskelbtini). Jis nenorėjo, kad ji (duomenys neskelbtini) ar dirbtų šeimos versle. Buvo nesutarimų, nes ji norėjo dirbti atskirai. Jis pavydus, neleido. Ji atidarė (duomenys neskelbtini). Dirbo kartu su ieškovu įmonėje, viską kūrė kartu. Ji daug ką darė įmonėje ((duomenys neskelbtini)). Jis labai pavydėjo, neišleisdavo pas draugus, į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. buvo santykių krizė; baigė statyti namą. Jis pasikeitė, pasidarė nervingas. Ji stengėsi palaikyti. (duomenys neskelbtini). Kai trenkė ofise, jai trūko kantrybė, (duomenys neskelbtini) m. išsikėlė į namo (duomenys neskelbtini) aukštą, gyveno 1 metus. Ji norėjo skirtis, prašė eiti pas šeimos psichologą, ieškovas nėjo. Jis žadėjo abu užrašyti namo savininkais. (duomenys neskelbtini) buvo santykių krizė. Jis sugalvojo išsiųsti į (duomenys neskelbtini), nes atsirado meilužė, kuriai (duomenys neskelbtini) m. Ji mąstė, kad išvykimas į (duomenys neskelbtini) padės, nebus toks agresyvus. Po savaitės draugai sakė, kad jis surengė vakarėlį ir liko nakvoti su mergina viešbutyje. Ji siūlė skirtis, jis neigė. Jis atvykdavo į (duomenys neskelbtini). Ji neturėjo meilužių. Jis nuolat keldavo ir prie draugų balsą, galėdavo įžeisti, demonstravo nepagarbą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai sudavė. Ieškovo pateiktų į bylą įrodymų apie susirašinėjimą nematė. Žinutė V. – tokio neatsimena; F. – nežino net tokių vardų, ne jos susirašinėjimas; A. – (duomenys neskelbtini) negalėjo susirašinėti, ieškovas suklastojo; J. A. – nemato neištikimybės. Su kitais vyrais bendrauja nuo (duomenys neskelbtini), bet kaip su draugais. Pirmi santykiai – (duomenys neskelbtini). Už mokyklą, pragyvenimą mokėjo ieškovas iš įmonės pinigų, kartais – per jo tėtį. Nuo (duomenys neskelbtini) m. kalbėjo apie ištuoką, bet stengėsi išsaugoti santuoką. Jis įžeidinėjo, keldavo balsą, jai tas netiko, dėl to norėjo skirtis. Paaiškino, kad smurtas prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) m. nuotrauka daryta namie, tik įsikėlus. Ruošėsi į gimtadienį, susipyko, jis sudavė per veidą. Į policiją nesikreipė. To fakto pakako, kad paliktų ieškovą. Šeimoje ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas. Ne kartą davė ieškovui šansą, bandė susitaikyti, prieš kelis metus iki skyrybų suprato, kad ateities nėra. Psichologinį smurtą patyrė iš ieškovo tėvų, buvo spaudimas dėl (duomenys neskelbtini), jos idėjos buvo išjuokiamos. Vaiką nuolat kritikavo ieškovas ir jo tėvai. Jie mato tik neigiamą pusę, išjuokia, kritikuoja. (duomenys neskelbtini) m. jos mama buvo svečiuose, šalys susibarė, jos mama bandė sustabdyti, bet spėjo nufilmuoti. Buvo daugiau medžiagos, bet kažkas pavogė jos kompiuterį. Jis užpuolė ją, atrodo, sudavė per nugarą. Dažnai ji bėgdavo ir užsirakindavo, jis daužydavo duris. Ji jo bijojo. Psichologinis smurtas buvo ir darbe – kiekvieną dieną vyrų kolektyve jis atsakovę išjuokdavo; jis ją tikino, kad nieko neišmano. Nurodė, kad prieš dukrai pradedant lankyti būrelius nesitaria su ieškovu, nusprendė dukra, jos klasiokai lanko tuos pačius būrelius. Atsakovė yra bedarbė nuo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad vaiko poreikiai: būreliai 555 Eur ((duomenys neskelbtini)); maistas – nežino; 200-300 Eur; drabužiai, avalynė – 200 Eur/mėn.; būsto išlaidos – apie 150 Eur; gyvena pas draugą, gyvena trise, ji moka komunalinius mokesčius; vaikas serga kaip visi, periodiškai, perka vitaminus 175 Eur/mėn.; dantų gydymas - 150 Eur už vizitą, reikės breketų (bus daugiau negu 1000 Eur); laisvalaikis – kinas, zooparkai, vandens parkai (100 Eur/ mėn.). Poreikiai iš abiejų tėvų apie 1300 Eur. Jos darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) buvo 1000 Eur. Atsakovės išsilavinimas – (duomenys neskelbtini). Dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti statytoją papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. rado architektą, pradėjo daryti projektą, susitiko su architektu. (duomenys neskelbtini) m. padarė pamatus ir statybos sustojo, nes trūko pinigų. Po kurio laiko sukaupė pinigų ir pastatė „dėžutę“. Statybas kuravo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Daugumą pavedimų atliko ieškovas iš savo (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Daug mokėjo grynaisiais. Vidaus darbus (dažymą ir kita) atliko darbininkai iš (duomenys neskelbtini). Dizaineriui siųsdavo eskizus, kaip įsivaizduodavo atsakovė, laiptų vizualizacija buvo jos. Projektas buvo sudėtingas, (duomenys neskelbtini) aukštų namas. Statybos vyko etapais, nes trūko lėšų. Jai nekilo mintis, kad namas gali būti įformintas ne abiejų vardu. Brangiausiais etapas – (duomenys neskelbtini). Jo tėvus statybose matė gal kartą. Ji atsimena kiekvieną daikto pavadinimą ir kainą. Jie sprendė kartu, kartu rinkosi užuolaidas. Ieškovas dažnai sakydavo, kad mokėjimus atlieka per tėvą, kad nebūtų įtarimai, iš kur jis turi tiek pinigų. Ji pasitikėjo vyru. Namo statyboms pajamų šaltinis – šeimos verslo pinigai (daugiau negu 300 000). (duomenys neskelbtini) už apdailos darbus mokėjo apie 50 000 Lt (dažymo darbai). Statybos vyko (duomenys neskelbtini) m., bet buvo nebaigtos. Dizaineriui mokėjo iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Ieškovas nuolat sakė, kad tėtis nepadeda, o stato pats, atlieka per tėvą pavedimus. Nežino, kaip paduodavo tėvui, spėja, kad grynais. Pinigus įnešdavo į (duomenys neskelbtini) bankomatą, į savo asmeninę sąskaitą, kartais ir į firmos. Ieškovas nesakydavo, kiek (duomenys neskelbtini) pinigų. Kartu dirbo įmonėje, matė, kad atsiskaitoma grynaisiais. Santaupos buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų. Ieškovas sakė neva smulkius mokėjimus gali mokėti pavedimu, stambius – grynaisiais. Mokėjo ji grynuosius už spintas, santechniką, vyras duodavo (duomenys neskelbtini) pinigų. Ji pavedimu už statybas nemokėjo. Banke sąskaitą turėjo, gaudavo darbo užmokestį į ją. Ieškovas imdavo grynuosius, sako, kad važiuoja pas tėvą, reikia atlikti mokėjimą. Pinigų perdavimo fakto nematė. Kai ji išvyko į (duomenys neskelbtini) m., sužinojo, kad namas padovanotas. Ne kartą matė, kad ieškovas moka grynaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitoms įmonėms. Į žemės sklypą nepretenduoja, nes pirktas iki santuokos. Atsakovė dėl prievolės J. M. paaiškino, kad ieškovas steigė, jog perka biurą (duomenys neskelbtini), reikia „legalizuoti“ pinigus (duomenys neskelbtini), pasinaudos (duomenys neskelbtini) tarsi paskola, pervedė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) sumokėjo grynaisiais. Grąžino per metus. Sumokėjo trečiajam asmeniui už sandorį. Atsakovė pasirašė vekselį, nes ieškovas paaiškino, kad reikia notarui.
2022-03-29 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. M. paaiškino, kad palaiko rašytinį atsiliepimą. Papildomai nurodė, kad sutartį sudarė su ieškovu, kai buvo pas notarą, buvo ir atsakovė. Notarė paruošė paskolos sutartį. Pas notarą nepatvirtino, yra paprastasis vekselis. Neatsimena, kas buvo sudarant paskolos sutartį; neturi sutarties, neatsimena. Turi vekselį. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. paskolino 24 000 Eur. Nežino, kokiam tikslui. Negrąžino paskolos. Skolinti lėšų turėjo, nes iki (duomenys neskelbtini) gaudavo atlygį. Nebuvo tokios situacijos, kad pinigus įnešė ieškovas ir juos neva paskolino. Tarėsi, kad grąžins, kai galės.
2022-03-29 teismo posėdžio metu atsakovas pagal priešieškinį A. M. nurodė, kad turi patirties ir versle, ir gyvenime. Žino, kad vaikai ne visada gali sukurti šeimą, kaip jis įsivaizdavo. Jis privalo rūpintis savo šeimos nariais ir anūkais. Jis dovanojo žemės sklypą sūnui ir ketino statyti, suprato, kad bus skirta sūnui. Nekorektiška būtų jaunai žmonai pasakyti, kad jis taip nusprendė. Jo teisė ir pareiga rūpintis vaikais. Jauna žmona galėjo užduoti klausimus, rūpintis savo teisiniu statusu. Buvo jauna šeima, tik sukurtu verslu, kuris pradėjo veikti, ar įmanoma uždirbti apie 300 000 Eur, kad per 2-3 mėn. pastatytų namą. Čia jaunos moters svajonė. Kaip žadėjo sūnui, pastatė namą. Antrą dalį, kai buvo dizainas, jis negalėjo dalyvauti, nes ne jam gyventi; norėjo, kad sūnus ir savo indėlį (meninius sprendimus) įneštų. Namas pastatytas absoliučiai legaliai iš legalių pajamų. Jo pajamos (duomenys neskelbtini) m. buvo (duomenys neskelbtini) Eur. Dalis pinigų – 70 000 Eur, žemės sklypui. Statybų dalis apmokėta grynaisiais ir yra dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino. Dalis grynaisiais, nes ieškojo pigesnio būdo atlikti darbus. Nelogiška, kad (duomenys neskelbtini) moteris kiekvieną dieną vyko į statybas. Iki apdailos darbų visi rūpesčiai buvo jo, o po apdailos – klausimus derino ieškovas, finansavo atsakovas. Dovanojo namą, o ne pinigus, nes ieškovas buvo jaunas, nebuvo įsitikinęs, kad gali padaryti pats. Saugesnis būdas. Pasisakymai, kad jis stato namą – nekuklūs, bet visi puikiai žinojo, kaip buvo. Projektą derino su ieškovo šeima. Puikiai buvo suprantama, kas stato. Jei šeimos nariai žino pajamas, negalėjo kilti klausimų. Antrą namą statė sūnui. Statybos nesutapo laike – (duomenys neskelbtini) m. sūnaus namas, (duomenys neskelbtini) m. priduotas (duomenys neskelbtini), visiškai užbaigtas. Sūnų remdavo iki santuokos. Neformindavo, pasitikėdavo, dovanodavo grynaisiais, tiksliai neatsimena, kiek, gali būti 45 000 Eur. Yra skyręs lėšų anūkei; mokėjo už mokyklą, pirkdavo daiktus (rūbus). Kai nusprendė padovanoti žemės sklypą, nežinojo, kad susituoks su atsakove. (duomenys neskelbtini) vykdė statybas. Statybų leidimas išduotas vėliau nei pradėtos statybos. Statė ilgai 5-6 m.
2022-03-29 teismo posėdžio metu atsakovė pagal priešieškinį E. M. paaiškino, kad palaiko atsakovo A. M. paaiškinimus. Nurodė, kad sūnui buvo padovanotas sklypas, kad statytų ten namą. Dar nepažinojo atsakovės. Negalėjo numatyti, kad sukurs santuoką. Kai susituokė, atsakovė atvyko pas juos gyventi, priėmė kaip savo dukrą, stengėsi padėti. Labai myli anūkę, kartais labai sunku bendrauti, nes telefonas – tai paslėptas, pamirštas. Dėl namo statybų paaiškino, kad ji buvo ten porą kartų, nes jai nelabai rūpėjo. Žinojo, kad tuo rūpinasi jos vyras, jis patyręs šioje srityje. Nurodė, kad jos mama turėjo sodybą (duomenys neskelbtini), kurią pardavė, padalino pinigus vaikams. Jos mama pardavė sodybą (duomenys neskelbtini). Močiutė dovanojo ieškovui, kai buvo studentas. Žemės sklypą pirko tam, kad statytų namą ir padovanotų sūnui. Norėjo, kad sūnus geriau gyventų jaunystėje nei jie. Valia susiformavo, nesiejant su būsima santuoka. Žemės sklypą nupirko su tikslu padovanoti, padovanojo (duomenys neskelbtini) m. Santykiai su sūnumi geri. Žemės sklype patys neketino gyventi, nes turėjo įrengtą savo namą. Iki santuokos padėdavo sūnui. Neatsimena sumų, kiek dovanojo sūnui. Močiutė, kai pardavė sodybą, padovanojo ir ieškovui pinigų. Neįformino pinigų dovanojimo, nes nepagalvojo apie teismą. Neslėpė nuo atsakovės, atsakovė žinojo, kad namą dovanos sūnui. Kartais už keliones apmokėdavo, kai važiuodavo kartu. Todėl šalys ir neturėjo pinigų namui, nes jo žmona mėgo keliones.
Baigiamojoje kalboje ieškovo atstovas nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) šalys gyveno kartu, tarėsi dėl vaiko ugdymo, įstaigos, abu sutarė dėl laikino išvykimo (metams). Nuo atsakovės išvykimo momento bendravimas tarp šalių iš esmės sumažėjo, nes po išvykimo iš atsakovės pusės atsirado šaltumas, abejingumas ieškovo atžvilgiu. Ieškovas (duomenys neskelbtini) atsakovės telefone rado daugybę ankstesnių atsakovės susirašinėjimų įvairiomis temomis su įvairiais vyrais. Atsakovė, būdama santuokoje, susirašinėjo ir palaikė artimus santykius su kitais vyrais, iš kurių su D. artimai bendrauja nuo (duomenys neskelbtini) bei kartu gyvena iki šiol. Tokiu būdu, atsakovės elgesys vertintinas kaip aiški ir įrodyta sutuoktinė neištikimybė ieškovo atžvilgiu. Šeima visą laiką buvo išlaikoma faktiškai iš ieškovo pajamų. Atsakovė laikytina vienintele iš sutuoktinių kalta dėl iširusios santuokos. Santuoka iširo būtent po to, kai atsakovė išvyko į (duomenys neskelbtini) ir kai šalys nustojo kartu vesti bendrą ūkį. Įrodymų, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl ieškovo kaltės - apskritai byloje nėra. Atsakovės paskaičiuota ir prašoma priteisti suma (600 Eur/mėn.) yra neadekvačiai didelė ir neatitinka tikrovės. Ieškovo vertinimu, objektyvi, dukrai per mėnesį reikalinga bendra suma neturėtų viršyti 500-600 Eur/mėn. sumos. 41 519 Eur paskolą (duomenys neskelbtini) metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrė ieškovas iš asmeninių savo lėšų, kurias turėjo sukaupęs dar iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 19 270 Eur dydžio kompensaciją negali būti tenkintas. Joks nekilnojamasis turtas nebuvo sukurtas šalių lėšomis, dovanojimo sandoris nebuvo sudarytas tik dėl akių, kaip nepagrįstai mano atsakovė, todėl tokie jos teiginiai ir reikalavimas (pakeisti (duomenys neskelbtini) leidime statyti (rekonstruoti) statinį ir (duomenys neskelbtini) deklaracijoje apie statybos užbaigimą statytoją, pripažįstant, kad statytoju buvo ne atsakovas A. M., bet ieškovas) - atmestini pilna apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad sprendimas skirtis susijęs su psichologiniu spaudimu ir smurtu. Skyrė beveik (duomenys neskelbtini) m. šeimai, buvo pavyzdinga šeimininkė ir gera mama. Abu žino, kad abu statė namą, niekas nepadėjo. (duomenys neskelbtini) m. elektroniniuose laiškuose taip pat kalba apie namą. Jam niekas nepadėjo. Jei būtų kas finansavęs, būtų greičiau. Apie dovanojimo sutartį nežinojo. Ieškovas sakė, kad namas abiejų (prie draugų, jos tėvų, statybose).
Atsakovės advokatė baigiamojoje kalboje nurodė, kad esminis ginčas dėl namo statytojo pakeitimo. Atsakovės nuosekli pozicija – atsakovai A. M., E. M. tik „popieriniai“, o realiai pastatytas šalių, siekiant gyventi šeimai. Kai buvo pradėtas statyti namas ((duomenys neskelbtini) m.), turėjo būti pajėgūs statyti finansiškai. Šios pareigos pagal sudarytą sandorį atsakovai neįrodė. Ginčo nėra dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl bendravimo tvarkos (pagal LAP). Ginčas dėl išlaikymo dydžio. Vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), didesnės išlaidos, bet svarbiausia, kad motina pateikė įrodymus, kad lanko daug būrelių, kuriuos lanko ne vienerius metus, jai patinka, yra pasiektų rezultatų. Prieštaringi ieškovo paaiškinimai, kad gali tik 250 Eur; ieškovas yra įmonės (duomenys neskelbtini) ir akcininkas, todėl darbo užmokestį nustato pats. Jo oficialios pajamos – 800 Eur. Gaudamas tokį darbo užmokestį, atostogauja, išlaiko didelį būstą, vadinasi, neatskleidžia savo pajamų – pagrindžia jo įnešamos į sąskaitą lėšos. Tai patvirtina ir atsakovės paaiškinimas, kokia buvo UAB apskaita, lėšų apyvarta. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad namas įrengtas prabangiai. Neva padeda vaiko senelis. Įsitikinę, kad ieškovas perveda pinigus per tėvo sąskaitą. Atsakovai neatskleidė savo turtinės padėties (neteikė sąskaitų), kad gali statyti namą, padeda išlaikyti šalių vaiką. Ieškovas turi prisidėti daugiau – turi brangų turtą, yra (duomenys neskelbtini), įmonės akcininkas, yra įrodymai, kad daug keliauja. Dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad atsakovė į (duomenys neskelbtini) išvežta apgaule. Kai santykiai įtempti, pablogėję, neturi įtakos, kad ieško pažinčių, susiranda vyrą. Išvykus į (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad ieškovas susirado moterį. Kol gyveno šeimoje, buvo ištikima. Nėra, kad šeimoje vienas kaltas. Ji bandė susitaikyti, atvyko per Naujuosius. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Dėl reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, statytojo pakeitimo nurodė, kad nėra įrodymų, jog atsakovai turėjo pakankamas finansines galimybes statyti – įrodymai apie (duomenys neskelbtini) m. nekilnojamojo turto sandorius, sąskaitų nepateikė. Ieškovas teigė, kad lėšos jam buvo dovanotos ((duomenys neskelbtini) m. dovanojimo sutartis 10000 Lt). Paaiškinimai prieštaringi. Atsakovė buvo tikinama, kad namas statomas jiems abiem. Ji – (duomenys neskelbtini). Namo plotas (duomenys neskelbtini) km. m. – neva statytas tik vienam sūnui, neva atsakovė žinojo, kad stato ne šeima. A. M. atsiliepime ir paaiškinimuose vengė tiesioginių atsakymų dėl statybų finansavimo. Iš įrodymų matyti (2021 m. Sodra, VMI tik pajamos iš darbo užmokesčio) dirba (duomenys neskelbtini) – iš jo pajamų nebūtų pajėgūs statyti. Jei būtų turėjęs tokias pajamas, jis galėjo pateikti turto deklaraciją, kad yra daug lėšų, bet tokių įrodymų nėra. Įrodinėja sutartimis – pardavė (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., tačiau bandė nuslėpti (duomenys neskelbtini) m. pirktą žemės sklypą su pastatais (230 000 Lt) – viskas išleista. Atsakovai turi namą, pirktas nebaigtos statybos (duomenys neskelbtini) m., reikėjo didelių pinigų pabaigti. Sudėjus visas sutartis į balansą, pinigus pilnai išleido, perkant (duomenys neskelbtini). Finansuoti neturėjo galimybės ir neturėjo tikslo. Jei būtų turėję pinigų, būtų atlikę pinigų dovanojimo sandorį. Atsakovas A. M. negalėjo teisme paaiškinti nuosekliai statybų etapų. Atsakovė paaiškino, kad namas statytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ „juodų“ pinigų. Ieškovas nepaneigė šių aplinkybių. Atsakovė detaliai paaiškino, kad ieškovas pinigus (duomenys neskelbtini), įnešdavo į sąskaitą. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje apie (duomenys neskelbtini) Eur terminuotų indėlių, skirtingais numeriais. A. M. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras, bet jos išrašytos (duomenys neskelbtini) m. Atsakovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kad tuo laikotarpiu vykdė darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios (duomenys neskelbtini) buvo A. M. Yra pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, statė ofisą. Pateiktas susirašinėjimas atsakovų (pagal priešieškinį), kad reikia koreguoti rekonstrukciją, neva įrodymas dėl namo (duomenys neskelbtini) – kalba apie rekonstrukcijos projektą, o ne namo projektą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros nėra įrodymas, kad apmokėtos. Kasos kvitai – norėdami įrodyti, kad mokėjo, turėjo pateikti kasos išlaidų žurnalą; sąskaitos faktūros fiktyvios – gal išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra įrodymų, kad A. M. turėjo tiek pinigų. Klausimas, kur dingo vestuvių pinigai – neva (duomenys neskelbtini) kelionei, bet ieškovas teigė, kad tėvai davė. Atsakovė sąžiningai aiškino, kad buvo prabangios vestuvės, nurodė, kiek dovanojo jos (duomenys neskelbtini). Pinigai įnešti į (duomenys neskelbtini) banką, panaudojo pamatams. Ieškovo prieštaringi paaiškinimai – ieškovas neturi pinigų, bet paskolina pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai reiškia, kad turėjo pakankamai lėšų. Neva skolino iš asmeninių lėšų – (duomenys neskelbtini) m. dovanojimas (duomenys neskelbtini). Tik žodinis dovanojimas, sandoris iš tėvų. E. M. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, bet nėra įrodymų, kad betarpiškai dovanojo sūnui. Viskas žodžiais. Nėra patikimų įrodymų, kad atsakovų (pagal priešieškinį) buvo valia, kad sukūrė turtą ir turėjo tam lėšų (duomenys neskelbtini) m.
Atsakovų pagal priešieškinį advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad palaiko ieškovo advokato padėjėjo argumentus dėl namo. Nurodo, kad pareiga įrodyti sandorį tariamu tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Analizuojant priešieškinį, jis grindžiamas tik prielaidomis, ne įrodymais. Įrodymai įrodo, kad ieškovas dovaną priėmė, įregistravo nuosavybės teisę į namą, be to, name gyveno ir gyvena – sutartis įgyvendinta. Valia, elgesio motyvai, tikslai – dovanoti turtą sūnui nėra neįprasta praktika. Tėvų valia buvo išimtinai nukreipta į sūnų. Tokiu būdu apsaugant sūnų galimų skyrybų atveju. Svarbu įvertinti, kad atsakovų valia buvo tokia, kad norėjo dovanoti namą, o ne pinigus. Rangovams mokėjo A. M. Kita dalis neišsaugota ar buvo atsiskaityta grynaisiais. Įrengiant namą sūnui suteikė daugiau laisvės, derino su sutuoktine, o tai nelygu, kad finansavimą atliko ieškovas, o ne atsakovai. Atsakovė bandė remtis tuo, kad finansavo ieškovas, o atsakovai neturėjo pinigų, nes išleido (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimui – įrodymai byloje, kurie įrodo finansines galimybes (duomenys neskelbtini). Sandorio suma – tik nedidelė dalis pajamų. (duomenys neskelbtini) namas įgytas neįrengtas, bet jis buvo pastatytas. Analizuojant atsakovės poziciją, nuolat painiojamasi – tai pinigai (duomenys neskelbtini) ir nesakė, kiek yra, tai sako, kad liepdavo perskaičiuoti. Pasikeitė pozicija dėl nuosavybės žemės sklypo – iš pradžių neva pirko kartu, po to – ieškovo asmeninė nuosavybė, nes jai ankstesnis atstovas taip išaiškino. Dėsto tai, kas tinkama, o ne kaip buvo. Namo statybos metu ieškovas buvo itin jauno amžiaus, t. y. negalėjo turėti tokių pajamų. Atsakovė teigia, kad finansavo, deklaracijos nepagrįstos jokiais įrodymais. Analizuojant atsakovų finansines galimybes – po (duomenys neskelbtini) namo statybos iki namo buvo (duomenys neskelbtini) mln. Eur (šiai dienai pagal perkamąją galią – (duomenys neskelbtini) mln. Eur). Jei būtų padaryta išvada, kad neturėjo finansinių galimybių, tai savaime neįrodo, kad ieškovas turėjo finansines galimybes. Daug labiau tikėtina, kad finansines galimybes turėjo atsakovai.
Ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies.
Byla buvo nagrinėjama pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovės kaltei, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, prievolių padalijimo, bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, taip pat pagal atsakovės priešieškinį ieškovui ir atsakovams A. M. ir E. M. dėl statytojo pakeitimo, dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, bendrosios nuosavybės pripažinimo. Bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų padalinti kilnojamąjį turtą ir priteisti kompensaciją nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl santuokos iširimo priežasčių ir kaltės, klausimai, susiję su nepilnamečiu vaiku, taip pat šalių santuokoje įgyto turto, prievolių padalinimo, sandorio nuginčijimo.
Dėl santuokos nutraukimo
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad ieškovas J. M. ir atsakovė M. M. susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys susilaukė dukters K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.
Šalys sutaria, jog jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, tačiau šalys nesutaria dėl santuokos iširimo priežasčių. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, o būtent: dėl neištikimybės, nelojalumo, nešeimyniško atsakovės požiūrio į santuoką bei šeimą, inicijuojamų konfliktų. Ieškovo teigimu, jis vienas rūpinosi šeimos finansine gerove, atsakovė, išvykusi laikinai su dukra į (duomenys neskelbtini), ieškojo ten pažinčių su kitais vyrais. Tuo tarpu atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos (išskyrus jos advokatė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės), jog santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės: dėl psichologinio, fizinio smurto atsakovės atžvilgiu, nepagarbaus elgesio, neištikimybės, nesąžiningumo. Atsakovės teigimu, (duomenys neskelbtini) metais prasidėjo santykių krizė, ieškovas pasikeitė, tapo nervingas, ne kartą namuose ji yra patyrusi fizinį smurtą (yra nustūmęs laiptais, sudavęs per veidą), nuo (duomenys neskelbtini) metų ji gyveno atskirai (duomenys neskelbtini) namo aukšte, (duomenys neskelbtini) ieškovas apgaule ją išsiuntė į (duomenys neskelbtini) su dukra, nes susirado meilužę, apgavo ją dėl namo nuosavybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Šalių paaiškinimai dėl šeimos iširimo aplinkybių, priežasčių yra prieštaringi – ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, tuo tarpu atsakovė teigia, kad santuokos iširimo priežastis – fizinis, psichologinis smurtas, nepagarba, ieškovo neištikimybė. Ieškovo teigimu, faktiškai sutuoktiniai negyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovė su dukra išvyko į (duomenys neskelbtini), atsakovė iš esmės neprieštaravo šiai aplinkybei, tačiau nurodė, kad šalys kartu šventė (duomenys neskelbtini) m. Naujuosius metus, ieškovas (duomenys neskelbtini) siekė susitaikyti.
Byloje, remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad šalys susipažino (duomenys neskelbtini) metais, susituokė (duomenys neskelbtini), ėmė kartu gyventi, (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. Šalys kartu augino ir rūpinosi dukra, atsakovė rūpinosi namų ruoša, šalys dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu keliavo. Šalių paaiškinimai dėl kiekvieno jų prisidėjimo prie šeimos gerovės skiriasi, nes, pasak ieškovo, jis išlaikė šeimą, atsakovė dirbo nepastoviai, atsakovės teigimu, sutuoktiniai visad kartu vykdavo į darbą, verslą kūrė kartu. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad, šalims gyvenant kartu, kildavo nesutarimų. Atsakovės teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) metų ji išsikėlė į (duomenys neskelbtini) aukšto namą. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė su dukra išvyko į (duomenys neskelbtini).
Atsakovė aplinkybę, kad ieškovas vartojo fizinį smurtą, grindė paaiškinimais, pateiktomis nuotraukomis (el. bylos priedas, 1 t., b. l. 193-197). Atsakovė nurodė, kad į policiją, gydymo įstaigą nesikreipė. Duomenų apie ieškovo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl smurto naudojimo sutuoktinės atžvilgiu į bylą nepateikta. Ieškovas fizinį smurtą neigė, nurodė, kad konflikto metu, siekdamas, kad atsakovė nurimtų, ją nebent stipriai apkabindavo. Atsakovės teigimu, pateiktoje (duomenys neskelbtini) metų nuotraukoje matyti jos veidas po to, kai ieškovas jai trenkė (el. bylos priedas, 1 t., b. l. 195-197). Teismas pažymi, kad iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokiomis aplinkybėmis atsakovei (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teigimu, ieškovas smurtavo esant ir pašaliniams asmenims, šias aplinkybes grindė pateiktomis nuotraukomis, kurios, pasak atsakovės, yra video įrašo, daryto jos motinos, stop kadrai (el. bylos priedas, 1 t., b. l. 193-194). Teismas atkreipia dėmesį, kad video įrašas į bylą nepateiktas, iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kada jos buvo padarytos (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, teismo posėdžiu teikdama paaiškinimus dėl šių nuotraukų, negalėjo nuosekliai ir detaliai nurodyti galimo įvykio aplinkybių – nurodė, kad šalys susibarė, neatsimena, dėl ko, ieškovas „atrodo, sudavė per nugarą“ (2021 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Pažymėtina, kad fizinis smurtas netoleruotinas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu. Tačiau iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą apie galimą fizinį smurtą. Iš nuotraukų matyti, kad galimai tarp šalių vyko konfliktas, tačiau nagrinėjamu atveju tai negali būti vertinama kaip vienintelė ir pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės teigimu, šalių santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Pasak atsakovės, (duomenys neskelbtini) m. ieškovas ją apgaule išsiuntė su dukra gyventi į (duomenys neskelbtini), nes turėjo kitą moterį, be to, jai būnant (duomenys neskelbtini), ieškovas rengė vakarėlius, linksminosi su kitomis moterimis. Teismas atsakovės teiginius dėl ieškovo neištikimybės vertina kaip deklaratyvius, nes, išskyrus paaiškinimus, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nesant kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo neištikimybės faktą, teismas remiasi atsakovės paaiškinimais, iš kurių nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados dėl neištikimybės (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad atsakovės teiginiai dėl išvykimo į (duomenys neskelbtini) prieštaringi, nes, siekdama pagrįsti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nurodo, kad išvyko ne savo noru, o ieškovo šantažuojama, tačiau grįsdama priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui, teigia, kad dukra (duomenys neskelbtini) mokyklą lanko bendru sutarimu.
Ieškovo teigimu, šalių santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės. Šias aplinkybes grindė pateiktomis nuotraukomis, kurios, ieškovo teigimu, užfiksuotos (duomenys neskelbtini) atsakovės telefone ir kuriose atsakovė susirašinėja su kitais vyrais (2020 m. DOK-(duomenys neskelbtini) priedas Nr. 1). Teismas pažymi, kad tik viename pateiktame susirašinėjime matyti, kad jis vyko (duomenys neskelbtini), tačiau nėra aišku, kada vyko kiti pateikti susirašinėjimai. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas nurodo, jog nuotraukos darytos (duomenys neskelbtini), nėra galimybės objektyviai nustatyti, kada jos padarytos, nes teismui pateiktos pdf formatu. Iš susirašinėjimų Nr. 1, 3, 4, 5, 6 turinio matyti, kad susirašinėjimas vyksta tarp atsakovės ir kitų asmenų. Tačiau, nesant objektyvių duomenų, kada minėti pokalbiai vyko, nėra pagrindo spręsti, kad tai lėmė santuokos iširimą. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pokalbio su asmeniu „J. A.“, galimai per pažinčių programėlę Tinder užsimezgė atsakovės pažintis su vyru. Pažymėtina, kad šios aplinkybės įrodo faktą, kad atsakovė, nenutraukusi santuokos su ieškovu, ir ieškodama pažinčių su kitais vyrais, ieškovo atžvilgiu pasielgė netinkamai, nelojaliai, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą faktinių bylos aplinkybių, pateiktų įrodymų, tai negali būti vertinama kaip vienintelė ir pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis.
Atkreiptinas dėmesys, jog nei ieškovas, nei atsakovė teismui nurodytų teiginių apie šeimos iširimo priežastis neįrodė, t. y. ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė buvo neištikima, netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigas; atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovas buvo neištikimas, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Todėl nei ieškovo, nei atsakovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina išimtinai vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo.
Santuoka turi būti pagrįsta pasitikėjimu vienas kitu, siekiu sukurti ir puoselėti šeiminius santykius. Nors abi šalys nurodė, kad iš pradžių santuokoje gyveno gražiai, kartu atostogavo, keliavo, rūpinosi vaiku, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad konfliktų, nesusikalbėjimo būdavo, kiekviena šalis teigė, kad konfliktus inicijuodavo priešinga pusė ir būtent kita šalis kalta dėl santuokos iširimo. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, nemažai likę tarpusavio nuoskaudų – ieškovo teigimu, jis daugiausia rūpinosi šeimos gerove, tuo tarpu atsakovė teigė, kad jautė nepagarbą, ieškovas jos nevertino, nepalaikė, ji dėl šeimos atsisakė karjeros. Visa tai tik patvirtina, kad šalys skirtingai suprato santuokines pareigas vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai, palaikyti. Nors jau nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo šalių santykių krizė, abi šalys nurodė, jog siekė išsaugoti šeimą, tačiau (duomenys neskelbtini) atsakovei su dukra persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), tarpusavio santykiai nepagerėjo.
Teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, įvertina visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir sprendžia, kad santuokos iširimą lėmė šios priežastys: nesugebėjimas gyventi šeimoje, palaikyti, remti moraliai vienas kitą, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, nesuvaldė iškilusių sunkumų šeimoje, nulėmusių faktinį šeimos iširimą. Sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, vadovaujantis teismine praktika, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
Ieškovas prašė nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovė dėl šio ieškovo reikalavimo iš esmės neprieštaravo.
Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
Nustatyta, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovė su dukra išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o ieškovas liko gyventi name. Taigi pripažintina, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokinės pavardės
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė „M.“, atsakovei – turima pavardė „M.“.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Šalys išlaikymo sau iš kito sutuoktinio neprašo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys turi nepilnametę dukrą K. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas ieškiniu, atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su atsakove. Bylos duomenimis, šalių dukra šiuo metu gyvena su atsakove, kuri ja nuolat rūpinasi, užtikrina jai tinkamas sąlygas gyventi, augti, tobulėti. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ši šeima Tarnybai dėl geriausių vaiko teisių ir interesų pažeidimų nėra žinoma.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nesant tarp šalių ginčo, nepilnametės K. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove (CK 3.174 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Abi šalys reiškė reikalavimus dėl ieškovo bendravimo su dukra nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu teismas 2021-01-08 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką. Ieškovas patikslintu ieškiniu (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini)) prašė nustatyti bendravimo tvarką, kokia nustatyta 2021-01-08 nutartimi, išbraukiant pirmo punkto nuostatas dėl atsakovės dalyvavimo bendravime. Atsakovė 2021-11-18 teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu sutiko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant šalių ginčo, nustatytina tokia ieškovo bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią:
1. J. M. turi teisę pasiimti nepilnametę dukrą K. M. iš jos faktinės gyvenamosios vietos vienam savaitgaliui kiekvieną mėnesį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Dėl planuojamo vaiko paėmimo laiko šalys susitaria likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) dienoms iki vaiko paėmimo pradžios. Pasibaigus savaitgalio su dukra laikui J. M. įsipareigoja grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą.
2. J. M. nepilnametę dukrą K. M. pasiima iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų dukters vasaros ir žiemos atostogų metu nepertraukiamam 1/2 dalies atostogų laikotarpiui. Dėl konkretaus vasaros atostogų su dukra laiko šalys susitaria iki kiekvienų metų gegužės 1 d., atsižvelgdami į vaiko interesus. Dėl konkretaus žiemos atostogų su dukra laiko šalys susitaria iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. Pasibaigus atostogų su dukra periodui J. M. įsipareigoja grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą.
3. J. M. nepilnametę dukrą K. M. pasiima iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų dukters rudens atostogų metu nepertraukiamam visam rudens atostogų laikotarpiui, prieš tai iš anksto, ne mažiau kaip likus 1 mėnesiui, suderinęs su M. M. vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką. Pasibaigus atostogų su dukra periodui J. M. įsipareigoja grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą.
4. J. M. informuoja M. M. apie numatomų su dukra atostogų vietą ir pobūdį, o M. M. pateikia J. M. turimus dukters drabužius, kitus dukters asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.
5. M. M. sudaro sąlygas internetiniu būdu per programą „Skype“, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, ne mažiau kaip 3 (tris) kartus per savaitę, J. M. bendrauti su nepilnamete dukra. Bendravimo laikas derinamas išankstiniu bendru abiejų tėvų sutarimu atsižvelgiant į dukters interesus ir dienotvarkę.
6. J. M. nepilnametę dukrą K. M. gali lankyti jos gyvenamojoje vietoje bei ją pasiimti iš gyvenamosios vietos ir kitu laiku, negu nustatyta, jeigu šalys dėl to iš anksto tarpusavyje susitaria.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Atsakovė prašo priteisti vaiko išlaikymui po 600 Eur/mėn., ieškovas sutinka teikti dukters išlaikymui po 250 Eur/ mėn.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016p m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).
Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.
Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai po 600 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą iki jos pilnametystės. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. 2021-12-02 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad pagrindiniai vaiko poreikiai per mėnesį yra apie 1300 Eur: būreliai – 555 Eur ((duomenys neskelbtini)) (el. bylos priedas 1 t., b. l. 171-185); maistas – 200-300 Eur; drabužiai, avalynė – 200 Eur; būsto išlaidos – apie 150 Eur; (gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovė moka komunalinius mokesčius); sveikatos priežiūros išlaidos - vitaminai 175 Eur, dantų gydymas - 150 Eur už vizitą, reikės breketų (bus daugiau negu 1000 Eur); laisvalaikis – kinas, zooparkai, vandens parkai (100 Eur). Atsakovės teigimu, pagal mokyklos taisykles, vaikas privalo dėvėti uniformą, todėl reikalingi 2 žieminiai ir 2 vasariniai komplektai, taip pat 2 sporto aprangos komplektai (vien vasaros komplektas kainavo 180 Eur. Atsakovė nurodė, kad išlaidos būreliams per mėnesį sudaro 555 Eur. Ieškovas su minėtu dydžiu nesutiko, teigė, kad su juo vaiko būreliai nederinti. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė, nurodydama, kad būrelius renkasi pati dukra, atsakovė su ieškovu šio klausimo nederina. Ieškovo teigimu, vaikui yra per didelis krūvis, jis sutinka, kad dukra lankytų (duomenys neskelbtini) (1/2 išlaidų padengia). Teismo vertinimu, vaiko visapusiškam vystymuisi, gebėjimams vystyti būtinas papildomas ugdymas, tačiau šios išlaidos, kaip kitos būtinosios vaikui skiriamos išlaidos jo poreikių tenkinimui, turi būti racionalios, atitinkančios tėvų finansines galimybes. Ieškovas nurodė, kad jis arba jo tėtis moka už šalių dukros privačią mokyklą 750 Eur/ mėn. (duomenys neskelbtini), kol šalių dukra gyveno (duomenys neskelbtini), ieškovas taip pat mokėjo už mokslą.
Taigi iš atsakovės paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad išlaidas vaikui sudaro išlaidos už jai perkamą maistą, drabužius, avalynę, išlaidos ugdymui, vaiko pramogoms, laisvalaikiui, sveikatinimui ir kt.
Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyta šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma – 1300 Eur yra grindžiama įvertinus išlaikymo išlaidas, dukrai su mama gyvenant (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, sprendimą dėl atsakovės su dukra persikėlimo į (duomenys neskelbtini), ten dukros lankymo privačią mokyklą priėmė abi šalys. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė su dukra buvo persikėlusi gyventi ir į (duomenys neskelbtini), vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini). Dėl sunkiai palyginamų pragyvenimo išlaidų dydžio skirtumų skirtingose valstybėse darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas remtis teismų praktikoje nurodytu orientaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi – MMA dydžiu, kuris Lietuvoje nuo 2022-01-01 yra 534 Eur „į rankas“.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio priteistino iš ieškovo, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., ar tos pajamos reguliarios, taip pat lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytu proporcingumo kriterijumi, vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
Atsakovės teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) ji nedirba, iki to jos darbo užmokestis buvo 1000 Eur. Atsakovė neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Atsakovės teigimu, jos išsilavinimas - (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančių Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenų bei ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudaro apie 860 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) proc. akcijų. Ieškovo teigimu, jo išsilavinimas – (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nagrinėjamu atveju sutinka teikti dukrai išlaikymą po 250 Eur/mėn., kadangi abi šalys šiuo metu neturi galimybių savo vaikui teikti atsakovės prašomo išlaikymo dydžio. Be to, ieškovo teigimu, vykdamas į (duomenys neskelbtini) susitikti su dukra, jis patiria išlaidų. Teismo vertinimu, šios išlaidos negali būti įtraukiamos į išlaikymo vaikui dydį, nes jos patiriamos ieškovui norint bendrauti su dukra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog jis turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, visą laiką buvo (duomenys neskelbtini), jam priklauso dalis įmonės akcijų, nesiima jam prieinamų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir gauti daugiau pajamų.
Nustatant vaikui tenkančios kasmėnesinės periodinės išmokos dydį, privalu atsižvelgti ir į tokį kriterijų, kaip išlaikytinių skaičius, t. y. į vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) visus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (CK 3.198 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Šalys turi vieną dukrą K.
Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas apmoka už dukters privačią mokyklą. Taigi atsakovas patiria ir papildomų išlaidų vaiko išlaikymui.
Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 600 Eur kas mėnesį ir teigdama, kad dukros išlaikymui iš abiejų tėvų reikalinga 1300 Eur suma vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti, nepateikė pakankamų įrodymų (paaiškinimų, rašytinių įrodymų), leidžiančių spręsti, kad dukros būtinieji poreikiai reikalauja tokio dydžio išlaidų, kokias nurodo atsakovė. Todėl sieti jos reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo išimtinai su jos nurodytomis abstrakčiomis sumomis negalima (CPK 178 straipsnis).
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, turimą turtą, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, kitas aplinkybes, reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš ieškovo 400 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, 400 Eur iš tėvo priteistas kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi su priešieškiniu į teismą, t. y. nuo 2021 m. sausio 6 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Teismas išaiškina, kad, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).
Dėl prievolių padalijimo
Ieškovas prašo pripažinti prievolę kreditoriui J. M. pagal (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį ir vekselį po santuokos nutraukimo solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Atsakovės teigimu, ji vekselį pasirašė, bet jai buvo paaiškinta, kad pinigai reikalingi įmonės ofisui (duomenys neskelbtini) įsigyti, paskolą grąžino per metus. Trečiasis asmuo su ieškinio reikalavimu sutiko.
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu ieškovas su trečiuoju asmeniu J. M. (duomenys neskelbtini) sudarė Paskolos sutartį Nr. 1, kuria trečiasis asmuo paskolino 24 000 Eur. Pinigų perdavimo faktą patvirtina (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo ieškovui pervedė 24 000 Eur. Prievolė užtikrinta (duomenys neskelbtini) vekseliu, kurį pasirašė ieškovas kaip vekselio davėjas ir atsakovė kaip laiduotoja (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini) priedas Nr. 1). Vekselis pasirašytas notarų biure. Pažymėtina, kad pagal CK 6.871 straipsnio nuostatas, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei paskolos suma viršija 600 Eur, o kai suma viršija 3000 Eur ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalys). (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartis dėl 24 000 Eur buvo vykdoma ne grynaisiais pinigais, o bankiniu pavedimu, todėl sudaryta rašytinė sutartis atitiko įstatymo nustatytus formos reikalavimus.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme(toliau - ĮPVĮ). Tokią išvadą leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo būdą apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Laidavimas pagal CK, inter alia (be kita ko), yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Vekselio davėjo ir laiduotojo atsakomybė yra solidari.
Pažymėtina, kad ši paskolos sutartis sudaryta ir vekselis išduotas santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį, esant sutuoktinės sutikimui ir jai asmeniškai laiduojant pagal vekselį. Atsakovė patvirtino, kad ji pasirašė vekselį. Tai, kad nagrinėjant ginčą teisme, šalių paaiškinimai dėl paskolos panaudojimo tikslų skiriasi - ieškovo teigimu, lėšos panaudotos einamiesiems, kasdieniams šeimos poreikiams tenkinti, vaiko mokyklai, kelionėms, namų apyvokos daiktų, baldų įsigijimui, o, pasak atsakovės, pinigai panaudoti ofisui (duomenys neskelbtini) įsigyti, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar sutuoktinių prievolė solidari, nes šiam sandoriui yra atsakovės sutikimas. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad prievolę patvirtinantys dokumentai – paskolos sutartis, vekselis, nėra ginčijami.
Trečiasis asmuo 2022-03-29 teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskola nėra grąžinta. Nors atsakovė nurodė, kad paskola buvo grąžinta per metus, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotus šalių, trečiojo asmens paaiškinimus dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą ir pripažinti, kad prievolė kreditoriui J. M. pagal (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį ir (duomenys neskelbtini) vekselį po santuokos nutraukimo lieka solidaria abiejų sutuoktinių prievole.
Dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti statytoją ir pripažinti nuosavybės teisę
Atsakovė priešieškinio reikalavimu ieškovui ir atsakovams A. ir E. M. prašė pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotame leidime statyti naują statinį (rekonstruoti statinį) Nr. (duomenys neskelbtini) statytoją, pripažįstant, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statytojas yra J. M.; pakeisti (duomenys neskelbtini) deklaracijoje apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą namo statytoją, pripažįstant, kad namo statytojas ir savininkas yra J. M.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. M. buvo išduotas Leidimas statyti naują statinį/ rekonstruoti statinį/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas), pagal kurį A. M. įgijo teisę statyti naują gyvenamosios paskirties namą (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) Deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu atsakovams A. M. ir E. M. buvo įregistruota bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Atsakovai A. M. ir E. M. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi Gyvenamąjį namą padovanojo ieškovui.
Atsakovės teigimu, tikrasis gyvenamojo namo statytojas buvo ieškovas J. M., namas buvo statytas jų abiejų šeimai ir sutuoktinių lėšomis, atsakovas pagal priešieškinį A. M. gyvenamojo namo statyba visiškai nesidomėjo, neorganizavo nei namo projektavimo, nei jo statybos, įrengimo darbų, atsakovai neturėjo piniginių lėšų gyvenamojo namo statybai. Ieškovas ir atsakovai pagal priešieškinį, nesutikdami su priešieškinio reikalavimu, nurodė, jog gyvenamąjį namą statė ir namo statybomis išimtinai rūpinosi ieškovo tėvas (atsakovas A. M.), kuris, kartu su ieškovo mama, buvo iš anksto nusprendę, kad namą pastatys savo lėšomis ir jį padovanos sūnui, t. y. ieškovui. Taigi byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Pažymėtina, kad nekilnojamąjį daiktą galima įgyti tik įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 4.47 straipsnio nuostatomis, vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – pagaminant daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti įgyjama visais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, taip pat ir pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas ant ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir įregistruotas atsakovų pagal priešieškinį vardu. Siekiant, kad gyvenamasis namas būtų pripažintas ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe, būtina įrodyti, kad gyvenamasis namas pastatytas šalių lėšomis (CPK 178 straipsnis).
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
Bylos duomenimis, ieškovui žemės sklypas, ant kurio buvo pastatytas ginčo namas, priklauso asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, t. y. įgytas iki šalių santuokos. Atsakovės pozicijos nenuoseklumą pagrindžia tai, kad proceso pradžioje deklaratyviai teigusi, kad ir žemės sklypas įgytas šalių bendrai iki santuokos (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini)), proceso metu reikalavimų, susijusių su žemės sklypu, nereiškė.
Byloje nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) Sutikimu dėl užstatymo teisės leido atsakovui A. M. savo vardu gauti statybos leidimą vykdyti statybos darbus ieškovui priklausančiame žemės sklype, taip pat sutiko, kad statiniai būtų įregistruoti statytojo vardu (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini) priedas Nr. 1) (CK 4.160 straipsnis).
Atsakovė reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad atsakovai pagal priešieškinį neketino ginčo name gyventi, nes jau turėjo kitą gyvenamąjį namą. Byloje nustatyta bei šias aplinkybes patvirtino ir atsakovai pagal priešieškinį, kad nuo pat pradžių buvo susiformavusi jų valia namą sūnui (ieškovui) padovanoti. Todėl sprendžiant, kas buvo gyvenamojo namo statytojas, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kas pastatytame name ketina gyventi.
Atsakovė aplinkybes, kad gyvenamasis namas pastatytas sutuoktinių lėšomis, grindė paaiškinimais, kad namo statybų pajamų šaltinis buvo jų šeimos verslo pinigai (atsakovės teigimu, šalys kartu dirbo įmonėje, ji matė, kad atsiskaitoma grynaisiais pinigais), pasak atsakovės, daugumą pavedimų ieškovas atliko iš savo (duomenys neskelbtini) sąskaitos, daug mokėjo grynaisiais (iš (duomenys neskelbtini)), didelėmis sumomis įnešdavo grynuosius į savo asmeninę (duomenys neskelbtini) ar įmonės sąskaitą. Nors atsakovė teikė paaiškinimus, kad namas pastatytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai neapskaitytų pajamų, tačiau šių abstrakčių ir deklaratyvių teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Atsakovės atstovės teigimu, ieškovas nepaneigė šių atsakovės nurodytų aplinkybių, tačiau teismas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese vyksta pagal principą, kad turi įrodyti tas, kas teigia (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė savo teiginių nepagrindė. Teismas pažymi, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, išskyrus jos nenuoseklius paaiškinimus, nėra pagrįstos jokiais kitais įrodymais. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės paaiškinimai, susiję su šalių santaupomis grynaisiais pinigais, yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Atsakovė, teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad šeimos santaupos grynaisiais pinigais buvo laikomos (duomenys neskelbtini) ir ieškovas atsakovei nesakė, kiek jų yra, vėliau teigė, kad ieškovas liepdavo jai pinigus perskaičiuoti. Nors atsakovė nurodė, kad šeimos verslo pinigų statyboms buvo panaudota daugiau negu 300 000 Eur, vėliau, atsakinėdama į užduodamus klausimus, teigė nežinanti, kiek šalys turėjo santaupų, kiek kainavo statybos (2022-03-29 teismo posėdžio garso įrašas). Teismo vertinimu, aplinkybės, kad už ginčo namo statybas buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais iš šalių santaupų, atsakovei teikiant prieštaringus paaiškinimus, kelia abejones (CPK 185 straipsnis). Nors atsakovė nurodė, kad daug mokėjimų už namo statybas ieškovas atliko iš savo (duomenys neskelbtini) sąskaitos, atsakovės teigimu, įnešdavo po 6000 Eur, 11 000 Eur, tačiau teismas, išanalizavęs byloje pateiktus ieškovo banko sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo(duomenys neskelbtini), nenustatė, kad iš ieškovo (duomenys neskelbtini) sąskaitų būtų atlikti su namo statybomis ar įrengimu susiję mokėjimai. Pažymėtina, kad konkrečių mokėjimų, susijusių su namo statybomis, nenurodė ir atsakovė (CPK 178 straipsnis). Minėti sąskaitų išrašai taip pat paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovas į asmeninę sąskaitą įnešdavo grynuosius pinigus didelėmis sumomis. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus atsakovės paaiškinimus, kad ieškovas ar atsakovė atsiskaitinėjo su rangovais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl namo statybų šalių lėšomis pripažįsta neįrodytomis (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsakovės teigimu, ieškovas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose turėjo apie 100 000 Eur indėlių. Teismas šiuos argumentus pripažįsta deklaratyviais ir nepagrįstais. Kaip matyti iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), keletą kartų į indėlio sąskaitą pervedamos piniginės lėšos, kurios po 3-6 mėn. buvo grąžinamos ir kartu su gautomis palūkanomis vėl įnešamos į indėlio sąskaitą ((duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes patvirtina tokie patys sandorių numeriai priimant ir grąžinant indėlius. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad minėtoje sąskaitoje ieškovas turėjo atsakovės nurodytą sumą.
Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad ieškovas duodavo A. M. grynaisiais pinigais ar įnešdavo į jo sąskaitą ieškovo pinigus, juolab patvirtino, kad pati nematė ieškovą perduodant tėvui pinigų, skirtų statyboms.
Atsakovė nurodo, kad ji ir ieškovas bendravo su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitydavo už rangos darbus grynaisiais ar pavedimu, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Byloje pateikti sąskaitų išrašai šių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Priešingai, byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros, išrašytos užsakovui A. M. už darbus pagal Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktai, pasirašyti rangovo ir užsakovo A. M., mokėjimo kvitai pagal Statybos rangos sutartį (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad būtent atsakovas A. M. rūpinosi namo statybomis, jis sudarė sutartį su statybos rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, už statybos darbus PVM sąskaitos-faktūros ir atliktų darbų aktai taip pat buvo išrašomi A. M. vardu, už darbus atsiskaitė atsakovas A. M. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, pagal Statybos rangos sutartį sumokėta 202 520 Lt (58 653,85 Eur). Sprendžiant dėl atsakovų pagal priešieškinį galimybes finansuoti statybas, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (nekilnojamųjų objektų pardavimo sandoriais, pinigų dovanojimo sandoriais, metinėmis pajamų deklaracijomis) nustatyta, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo tėvai neturėjo finansinių galimybių apmokėti už ginčo namo statybas (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu atsakovų pagal priešieškinį pajamos sudarė apie 370 000 Eur. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovai įsigijo ir kito nekilnojamojo turto (žemės sklypą ir pastatus (duomenys neskelbtini)) už (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, kad atsakovai neturėjo galimybių finansuoti statybų.
Faktinės aplinkybės, kad atsakovė bendravo su interjero dizaineriu, rinko baldus, užuolaidas, jog name gyveno šalių šeima, savaime nepatvirtina, kad namas pastatytas šalių lėšomis, nesukuria nuosavybės teisių į namą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad ginčo name ieškovo tėvai niekada ir neketino gyventi, nes jų tikslas buvo šį namą pastatyti ir padovanoti ieškovui, kuris jame gyvens, todėl logiška ir teisinga, kad namo interjero, dizaino sprendimais rūpinosi ieškovas su atsakove.
Atsakovė aplinkybes, kad faktiškai ginčo namą statė ieškovas, taip pat grindė ieškovo garso žinutėmis bendraujant su nepilnamete dukra, kuriose ieškovas nurodo, kad jis pastatė namą, taip pat susirašinėjimu elektroniniu paštu, kuriame ieškovas nurodo statantis namą, siekį pabaigti namo statybas (2022 m. DOK(duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu, neturint duomenų apie viso pokalbio turinį, kontekstą, trumpos pokalbio ištraukos negali patvirtinti fakto, kad ginčo namas pastatytas šalių lėšomis. Rūpestis dėl namo statybų, kuriame ketino gyventi ieškovo šeima, negali būti prilyginamas statybų finansavimui.
Atsakovės teigimu, ji buvo apgauta ir nežinojo, kaip yra įforminama statyba, kad statybos leidimas yra išduotas ieškovo tėvo vardu. Įvertinus atsakovės paaiškinimus, kad ji betarpiškai dalyvavo statybose, prie namo važiuodavo kiekvieną dieną, mažai tikėtinos atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ji nebuvo mačiusi jokių su statybomis susijusių dokumentų. Nesant jokių kitų atsakovės nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, atsakovės teiginiai pripažintini deklaratyviais ir neįrodytais (CPK 178, 185 straipsniai).
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, visumą pateiktų įrodymų (rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų), konstatuoja, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog ginčo gyvenamasis namas buvo sukurtas (pastatytas) santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl atmestinas kaip nepagrįstas priešieškinio reikalavimas pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotame leidime statyti naują statinį (rekonstruoti statinį) Nr. (duomenys neskelbtini) statytoją, pripažįstant, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statytojas yra J. M.; pakeisti (duomenys neskelbtini) deklaracijoje apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą namo statytoją, pripažįstant, kad namo statytojas ir savininkas yra J. M. (CPK 178, 185 straipsnis).
Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu
Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia J. M. ir A. M., E. M. (duomenys neskelbtini) sudarytą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (toliau – ir Dovanojimo sutartis). Atsakovės teigimu, sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių, siekiant, kad namo nuosavybė būtų asmeninė sutuoktinio nuosavybė, šis turtas nebūtų laikomas įgytu santuokos metu abiejų sutuoktinių.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas priklausė atsakovams pagal priešieškinį bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ginčo Dovanojimo sutartis tarp A. M. bei E. M. ir J. M., kuriuo gyvenamasis namas padovanotas ieškovui (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini) priedas Nr. 2).
Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Pareiga įrodyti, kad sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).
Sprendžiant, ar ieškovas ginčo sandoriu įgijo teises ir pareigas, t. y. ar atsakovai pagal priešieškinį perleido nuosavybės teisę į namą ieškovui, svarbu tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, jog ieškovas dovaną iš savo tėvų priėmė, savo vardu viešame registre įregistravo nuosavybės teisę į namą, name gyveno ir tebegyvena. Taigi ginčo Dovanojimo sutartis buvo įvykdyta.
Vertinant, kokie buvo ginčo sandorio šalių elgesio motyvai ir tikslai, atsakovų pagal priešieškinį buvo nuosekli pozicija, kad jų valia buvo padovanoti gyvenamąjį namą sūnui (ieškovui), o ne šalims kaip sutuoktiniams, nes ketinimas dovanoti sūnui namą atsirado gerokai anksčiau iki ieškovui sudarant santuoką. Šias aplinkybes patvirtina ir sudaryta Dovanojimo sutartis, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad gyvenamasis namas dovanojamas sūnui J. M. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visumą byloje pateiktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių, teismas konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčo Dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu, todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas (CK 1.86 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Atmetus priešieškinio reikalavimą pakeisti statytoją, pripažinti Dovanojimo sandorį negaliojančiu, atmestinas ir reikalavimas gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja šalių jungtine nuosavybe.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kito registruotino turto neįgijo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas nesprendžiamas.
Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamajame name esančius baldus, įrangą ir kt. Kadangi ieškovas ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu (2022-04-07) sudarė taikos sutartį dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos atsakovei sumokėjimo, kurią Vilniaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtino, bylos dalį dėl kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo nutraukė (nutartis yra įsiteisėjusi), todėl šie klausimai nebesprendžiami.
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją
Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 19 270 Eur piniginę kompensaciją, t. y. ½ ieškovui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos. Atsakovės teigimu, 41 519 Eur paskola buvo suteikta iš bendrų lėšų santuokos metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m. grąžino 3000 Eur paskolos, o (duomenys neskelbtini) m., kai šalys jau nebevedė bendro ūkio, grąžino dar 38 540 Eur paskolos. Ieškovas, nesutikdamas su pareikštu reikalavimu, nurodė, kad paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta iš asmeninių ieškovo lėšų, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinta paskola buvo faktiškai panaudota šeimos poreikiams tenkinti.
Remiantis Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento duomenimis, (duomenys neskelbtini) m. ieškovas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41 519 Eur paskolą, kurios dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino (duomenys neskelbtini) m. (3000 Eur), o (duomenys neskelbtini) m. grąžino 38 540 Eur (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini)).
Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti kompensaciją, svarbu nustatyti lėšų, paskolintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pobūdį, t. y. ar buvo skolinamos bendros sutuoktinių lėšos, ar asmeninės ieškovo lėšos.
CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008).
Ieškovo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintos piniginės lėšos buvo jo asmeninės, sukauptos iki santuokos sudarymo. Ieškovas nurodė, kad iki santuokos sudarymo šias lėšas įvairiais laikotarpiais, įvairiomis sumomis, ieškovas buvo gavęs per kelis kartus dovanų iš savo artimųjų –dalį lėšų gavo iš savo (duomenys neskelbtini) J. V. grynais pinigais (ne mažiau kaip 10000 Lt) bei (duomenys neskelbtini) pavedimu 10 000 Lt, kitą dalį lėšų, pasak ieškovo, jis buvo sukaupęs (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu, kuomet iš savo tėvo buvo gavęs dovanų grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 45 000 Eur sumą. Šias aplinkybes ieškovas grindžia (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašu, pavedimo kopija, savo, atsakovų pagal priešieškinį paaiškinimais. Nors ieškovas 2022-04-28 teismo posėdžio nurodė, kad iki santuokos įnešė į sąskaitą po 15 000 Lt, tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pinigai įnešti į sąskaitą (duomenys neskelbtini), t. y. santuokos metu. Duomenų, kad į sąskaitas būtų įnešti pinigai iki santuokos, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Ieškovo, atsakovo pagal priešieškinį paaiškinimai dėl ieškovui tėvų dovanotų pinigų sumų, laiko labai abstraktūs (apie 45 000 Eur, nors atsakovas patikslino, kad neatsimena kiek konkrečiai padovanojo), neįvardijant nei tikslių dydžių, nei kada pinigai buvo dovanoti.
Pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį, sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos. Ieškovas ir atsakovas pagal priešieškinį patvirtino, kad rašytinių dovanojimo sutarčių nesudarė, pinigai dovanoti grynaisiais.
Pasak ieškovo, iki santuokos sukauptas santaupas ((duomenys neskelbtini) m.) į sąskaitą įnešė santuokos metu. Teismas pažymi, kad byloje nesant jokių pagrįstų duomenų, jog, pirma, iki santuokos ieškovas buvo sukaupęs nurodomo dydžio santaupas, ir, antra, kad (duomenys neskelbtini) m. ieškovo padėti indėliai yra tos pačios sumos, t. y. nesant įrodymų, kad tai asmeninė ieškovo nuosavybė, ieškovui nepaneigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) metais paskolintos lėšos laikytinos bendraja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Teismo vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės, kad šalys niekaip negalėjo sukaupti vos per kelis santuokos mėnesius tokių didelių lėšų, savaime nesudaro pagrindo nuginčyti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.
Ieškovo teigimu, grąžintos paskolos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti - lėšos skirtos įvairiomis išlaidoms, susijusioms su nepilnametės dukters ir pačios atsakovės pragyvenimu, būsto nuoma (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dukros mokyklos apmokėjimu, dukros kelionėms iš (duomenys neskelbtini), dalis lėšų buvo skirta išlaidoms dėl atsakovės inicijuotos santuokos nutraukimo bylos (duomenys neskelbtini), bei įvairioms kitoms išlaidoms (2021 m. DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini)). Teismas pažymi, kad, ieškovo prašymu, byloje buvo konstatuota, jog šalys bendro ūkio neveda nuo (duomenys neskelbtini), ieškinys byloje pareikštas 2019-08-20. Teismo vertinimu, 2019-2021 m. ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su dukros mokykla, kitais jos poreikiais (kompiuteris, (duomenys neskelbtini) vaikui), taip pat išlaikymo teikimu (po 250 Eur/mėn.), bendravimui skirtomis išlaidomis, susijusiomis su kelione į (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo pripažinti panaudotų šeimos poreikiams, nes jos tiesiogiai susiję su ieškovo pareiga prisidėti prie dukros išlaikymo. Juolab nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad išlaidos, patirtos bylinėjantis (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo, ar mokėjimo pavedimai atsakovei nevedant bendro ūkio, yra panaudotos šeimos poreikiams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus ieškovo patirtų išlaidų pobūdį, tai, kad, kaip šioje byloje konstatuota, šalys bendro ūkio neveda nuo (duomenys neskelbtini), teismas atmeta kaip nepagrįstus argumentus, kad grąžinta paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą ir priteisti atsakovei iš ieškovo 19 270 Eur piniginę kompensaciją, t. y. ½ ieškovui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos santuokos metu suteiktos paskolos (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).
Ieškovui J. M. palikti pavardę „M.“, atsakovei M. M. – santuokinę pavardę ,,M.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur (keturis šimtus Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 6 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti nepilnamečio vaiko K. M., gim. (duomenys neskelbtini), motinai M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.
Nustatyti ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:
1. J. M. turi teisę pasiimti nepilnametę dukrą K. M. iš jos faktinės gyvenamosios vietos vienam savaitgaliui kiekvieną mėnesį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Dėl planuojamo vaiko paėmimo laiko šalys susitaria likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) dienoms iki vaiko paėmimo pradžios. Pasibaigus savaitgalio su dukra laikui J. M. įsipareigoja grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą.
2. J. M. nepilnametę dukrą K. M. pasiima iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų dukters vasaros ir žiemos atostogų metu nepertraukiamam 1/2 dalies atostogų laikotarpiui. Dėl konkretaus vasaros atostogų su dukra laiko šalys susitaria iki kiekvienų metų gegužės 1 d., atsižvelgdami į vaiko interesus. Dėl konkretaus žiemos atostogų su dukra laiko šalys susitaria iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. Pasibaigus atostogų su dukra periodui J. M. įsipareigoja grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą.
3. J. M. nepilnametę dukrą K. M. pasiima iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų dukters rudens atostogų metu nepertraukiamam visam rudens atostogų laikotarpiui, prieš tai iš anksto, ne mažiau kaip likus 1 mėnesiui, suderinęs su M. M. vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką. Pasibaigus atostogų su dukra periodui J. M. įsipareigoja grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą.
4. J. M. informuoja M. M. apie numatomų su dukra atostogų vietą ir pobūdį, o M. M. pateikia J. M. turimus dukters drabužius, kitus dukters asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.
5. M. M. sudaro sąlygas internetiniu būdu per programą „Skype“, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, ne mažiau kaip 3 (tris) kartus per savaitę, J. M. bendrauti su nepilnamete dukra. Bendravimo laikas derinamas išankstiniu bendru abiejų tėvų sutarimu atsižvelgiant į dukters interesus ir dienotvarkę.
6. J. M. nepilnametę dukrą K. M. gali lankyti jos gyvenamojoje vietoje bei ją pasiimti iš gyvenamosios vietos ir kitu laiku, negu nustatyta, jeigu šalys dėl to iš anksto tarpusavyje susitaria.
Priteisti iš ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. M., gim. (duomenys neskelbtini), 19 270 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt eurų) piniginę kompensaciją.
Pripažinti prievolę kreditoriui J. M. pagal (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį ir (duomenys neskelbtini) vekselį po santuokos nutraukimo solidaria abiejų sutuoktinių – ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), prievole.
Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Kauno miesto CM skyriui, VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.