Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-01-09 · Civilinė byla Nr. e2S-50-565/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-09
Bylos Nr.
e2S-50-565/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15056-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
Lietuvos mokslo tarybos
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-50-565/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15056-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos mokslo tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1337-1171/2024 pagal išieškotojo V. L. ieškinį pareiškėjai Lietuvos mokslo tarybai (toliau – skolininkė) dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi, be kita ko, nuspręsta išieškotojui iš skolininkės priteistą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą sumą, apskaičiuotą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2024 m. sausio 29 d., sumažinti iki 31 068,59 Eur; nustatyti, kad išieškotojo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 218,08 Eur.

Šalies argumentai

3. Skolininkė kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – sustabdyti vykdymo proceso veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/01225 iki tol, kol bus išnagrinėtas skolininkės 2024 m. liepos 10 d. skundas dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų.

4. Skolininkė nurodė, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0032/24/01225 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą. Skolininkė 2024 m. liepos 10 d. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, kurį grindė aplinkybėmis, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, neteisingai skaičiuoja terminą, nuo kurio priklauso išieškomos priteistos skolos dydis.

5. Taip pat skolininkei kilo neaiškumų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo vykdymo, todėl skolininkė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo išaiškinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė tenkinti skolininkės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, ši nutartis yra apskųsta.

6. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-32-22870 atsisakė tenkinti skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

7. Skolininkės vertinimu, iki kol bus išnagrinėtas jos skundas dėl antstolio veiksmų, vykdymo procesą būtina sustabdyti, nes tikslinga sulaukti galutinio teismo sprendimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo išaiškinimo, bei institucijų, į kurias skolininkė kreipėsi, vertinimo dėl galimai neteisėtų išieškotojo veiksmų. Skolininkė yra biudžetinė įstaiga, ir išieškojimas vykdomas iš valstybės biudžeto lėšų, todėl būtina užtikrinti, jog, esant neaiškumų dėl išieškotinos sumos dydžio, nebūtų išieškota daugiau nei reikia ir taip pažeistas viešasis interesas. Kadangi išieškotojas yra darbuotojas, yra ribojamas vykdymo atgręžimas, taigi, užbaigus vykdymą, gali susidaryti situacija, kai teismo sprendimo, jeigu būtų priimtas priešingas, vykdymas būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi netenkino skolininkės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į antstolio 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą Nr. S-24-32-22869, kuriuo nuspręsta dalinai tenkinti išieškotojo skundą dėl antstolio veiksmų ir pervesti išieškotojui dalį išieškotų lėšų, su kurių suma skolininkė sutinka, o likusią sumą palikti antstolio depozitinėje sąskaitoje, kol bus išnagrinėti skolininko ir išieškotojo skundai, nusprendė, kad skolininkės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrįstas.

10. Pirmosios instancijos teismo nurodė, kad skolininkės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra perteklinis, kadangi išieškotinos lėšos, dėl kurių skolininkė nesutinka, paties antstolio patvarkymu yra saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje, dėl to grėsmės, kad bus išieškota per daug ar padaryta žala valstybės biudžetui, nėra.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Skolininkė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl vykdymo sustabdymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų dar nėra išnagrinėtas, todėl vis dar egzistuoja abejonės dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir apimties. Be to, atsisakymas išaiškinti teismo sprendimą buvo apskųstas atskiruoju skundu, kuris taip pat dar nėra išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, nereikėtų skubėti su vykdymo veiksmais, kad nebūtų išieškota daugiau lėšų iš valstybės biudžeto, nei tai yra būtina. Jei išieškotojui būtų išmokėta per didelė arba galimai nepagrįsta suma, būtų sunku įvykdyti atgręžimą, kadangi atgręžimas į darbuotoją yra ribojimas, todėl nebūtų tinkamai apsaugotas viešasis interesas ir priešingo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomu;

11.2. vykdymo sustabdymas nepažeistų išieškotojo interesų, nes jis jau gavo didelę dalį išieškotinos sumos ir, papildomai palaukęs, niekaip nenukentėtų. Be to, visą antstolio reikalaujamą sumą skolininkė jau sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl nėra jokios rizikos dėl išieškojimo apsunkinimo. Gavus teismo sprendimo išaiškinimą, vykdymas būtų tęsiamas be kliūčių ar rizikos dėl nemokėjimo;

11.3. pirmosios instancijos teismo argumentas, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. antstolio patvarkymas dėl dalies lėšų nepaskirstymo yra pakankamas, nėra pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 8 dalį, skundo padavimas teismui nesustabdo vykdymo veiksmų, tačiau teismas, jei mano, kad tai būtina, turi teisę sustabdyti vykdymą rašytinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad antstolis neturi teisės stabdyti vykdymo – tokią teisę turi tik teismas, todėl reikalingas būtent teismo sprendimas dėl vykdymo sustabdymo. Antstolio geranoriškas nusiteikimas palaukti teismo pozicijos ir nerizikuoti viešuoju interesu nereiškia, kad rizika išnyko, kadangi antstolio pareiga bet kuriuo momentu iki galo įvykdyti lėšų paskirstymą neišnyko.

12. Išieškotojas prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisėtai, motyvuotai ir objektyviai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 144 straipsnyje nustatytas sąlygas. Skolininkė turi įrodyti, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos prašymą, išskyrus deklaratyvius pareiškimus;

12.2. antstoliui paskirsčius išieškotas lėšas, nei skolininkė, nei tariamas viešasis interesas nenukentės, nes kasacinio skundo teikimo terminai dėl procesinio sprendimo, kurį vykdo antstolis ir kurį siekia stabdyti skolininkė, jau yra pasibaigę. Tai reiškia, kad teisinis santykis tarp šalių nebepasikeis, ir skolininkė privalo visa apimtimi įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tuo pačiu antstolis neturi teisės neskirstyti išieškotų lėšų, kurios yra jo sąskaitoje ir priklauso išieškotojui;

12.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimu buvo priteista ne darbo užmokesčio dalis, o kompensacija už priverstinę pravaikštą. Pagal kasacinio teismo praktiką, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nepriskiriamas darbo užmokesčiui ar darbo užmokesčiui prilygintai išmokai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-701/2016; 2024 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-684/2024). Todėl ši suma yra kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui už neteisėtą atleidimą, o skolininkės minėtas ribojimas dėl atgręžtinio reikalavimo yra nepagrįstas, nes jis šiuo atveju nebūtų taikomas;

12.4. skolininkė nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą. Vien aplinkybė, kad skolininkė kreipėsi į valstybės institucijas (prokuratūrą, ikiteisminio tyrimo įstaigą ir (ar) Darbo inspekciją), nepanaikina fakto, kad teisėtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris jau negali būti ir nebus modifikuotas, vykdyti būtina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

15. Pagal bylos duomenis, antstolio D. Stakeliūno kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0032/24/01225 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1337-1171/2024 išduotą vykdomąjį raštą.

16. Skolininkė 2024 m. liepos 10 d. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, kurį grindė aplinkybėmis, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, netinkamai skaičiuoja terminą, nuo kurio priklauso priteistos skolos dydis bei būtinųjų vykdymo išlaidų paskaičiavimas.

17. Skolininkė taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo išaiškinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-17408-1171/2024, atsisakė tenkinti skolininkės prašymą. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1119-538/2024, minėta nutartis palikta nepakeista.

18. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-32-22870 atsisakė tenkinti skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-24-32-22869 antstolis iš dalies tenkino išieškotojo skundą dėl antstolio veiksmų, nutarė pervesti išieškotojui dalį iš skolininkės išieškotų lėšų – 7 850,88 Eur, t. y. sumą, su kuria skolininkė sutinka, o likusią sumos dalį palikti antstolio depozitinėje sąskaitoje iki šalių skundų išnagrinėjimo teisme.

19. Skolininkė kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – sustabdyti vykdymo proceso veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/01225 iki tol, kol bus išnagrinėtas jos 2024 m. liepos 10 d. skundas dėl antstolio veiksmų.

20. Skolininkė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė aplinkybėmis, jog nei jai, nei antstoliui nėra galutinai aišku, kokia suma turėtų būti išieškota skolininko naudai iš valstybės biudžeto, todėl, iki bus pašalinti šie neaiškumai, vykdymo procesas turėtų būti sustabdytas, kad nebūtų išieškota didesnė suma nei reikalinga ir taip pažeistas viešasis interesas.

21. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su skolininkės skundu dėl antstolio veiksmų, nustatė, kad skolininkė tikėtinai nepagrindė savo skundo dėl antstolio veiksmų bei neįrodė, kad, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

23. Šiuo atveju, vertinant pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą, svarbi aplinkybė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-22976-905/2024, skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, o išieškotojo skundą iš esmės tenkino, įpareigodamas antstolį nedelsiant tęsti išieškojimo (išieškotų lėšų paskirstymo) veiksmus vykdomojoje byloje.

24. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties dalis, kuria atmestas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų, patvirtina skolininkės skundo tikėtiną nepagrįstumą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja pirmoji laikinosios apsaugos priemonėms taikyti būtinoji sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas.

25. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

26. Kaip ir nustatyta pirmiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-17408-1171/2024, atsisakė tenkinti skolininkės prašymą išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą.

27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimas ir jo rezoliucinė dalis, kuri pakeista apeliacinės instancijos teismo, yra aiški, kadangi teismas minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje, kuria išieškotojui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, aiškiai nurodė kaip ir nuo kada jis apskaičiuojamas, nurodyta konkreti dienos vidutinio darbo užmokesčio norma, pagal kurią išieškotojui turi būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą (218,08 Eur už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos). Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ir į tai, jog antstolis teismo išduotą vykdomąjį raštą priėmė vykdymui ir neaiškumų dėl teismo sprendimo vykdymo nekilo, konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo minėtoje dalyje aiškinti nėra pagrindo. Su tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada sutiko ir Klaipėdos apygardos teismas, kuris 2024 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1119-538/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

28. CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

29. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, kasacinis teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eCIK-572/2024, 2024 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eCIK-534/2024, bei 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eCIK-938/2024, atsisakė priimti skolininkės kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria iš dalies pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimas, peržiūrėjimo. Taigi išieškotojos argumentai, kad, užbaigus vykdymą, gali susidaryti situacija, kad jeigu būtų panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimas, šalių grąžinimas į prieš tai buvusią padėtį būtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas, nepagrįsti.

30. Taigi nagrinėjamu atveju skolininkė neįrodė, o ir apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje nenustatė, kad, nepritaikius skolininkės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32. Vadovaujantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė