Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos mokslo tarybai, kuriame prašo: pripažinti, kad Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2023 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. P – 185 „Dėl V. L. atleidimo“ ir jo pagrindu atsakovės atliktas šalis siejusios darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir jį panaikinti, t. y. pripažinti atsakovės atliktą darbo sutarties nutraukimą ir tuo pagrindu įvykusį ieškovo atleidimą neteisėtu; grąžinti ginčo šalis į iki darbo sutarties nutraukimo buvusią padėtį, t. y. grąžinti ieškovą į darbą pas atsakovę, sąlygomis nustatytomis darbo sutartyje; priteisti ieškovui iš atsakovės su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusias sumas – vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023 m. birželio 5 d.) iki sprendimo, kuriuo pripažintas atleidimas neteisėtu įvykdymo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės netesybas (vidutinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių) už vėlavimą atsiskaityti nustatyta tvarka ir periodiškumu priverstinės pravaikštos laikotarpiu, sumokant vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš nustatyta tvarka ir periodiškumu uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus; priteisti kompensaciją, ją skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, už nepanaudotas atostogas susidariusias priverstinės pravaikštos laikotarpiu.

Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. liepos 14 d. tarp ieškovo ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (toliau – ir MITA) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1V-225 (toliau – darbo sutartis) su vėlesniais šios darbo sutarties pakeitimais ir papildymais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1036 „Dėl Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos mokslo tarybos būdu“ nuo 2022 m. gruodžio 1 d. MITA prijungimo būdu buvo prijungta prie Lietuvos mokslo tarybos (toliau – atsakovė arba taryba). Nutarimu patvirtinto reorganizavimo sąlygų aprašo 13 p. Vyriausybė įpareigojo po reorganizavimo veiklą tęsiančią instituciją – tarybą, užtikrinti MITA veiklos tęstinumą, sutartinių, finansinių ir kitų įsipareigojimų vykdymą bei darbo santykių tęstinumą. Įgyvendinant MITA ir tarybos vadovų 2022 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 2V-124/V-303 „Dėl Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros reorganizavimo sąlygų aprašo sudarymo“ sudaryto reorganizavimo sąlygų aprašo 18 p., MITA direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 5V-322 „Pranešimas apie darbo santykių tęstinumą reorganizavimo atveju Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros darbuotojams“, šį raštą siunčiant el. paštu, ieškovas buvo informuotas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – ir DK) 51 straipsnio 5 dalimi, ieškovui sutikus tęsti darbo teisinius santykius taryboje, į tarybą ieškovas bus perkeltas, t. y. darbo teisiniai santykiai taryboje bus tęsiami tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ieškovas buvo įdarbintas MITA. Ieškovui sutikus su darbo teisinių santykių tomis pačiomis sąlygomis tęsimu taryboje, taryba apie ieškovo įdarbinimą informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), kurios 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimu turimoje asmeninėje Sodra paskyroje ieškovas buvo informuotas, kad „...draudėjas LIETUVOS MOKSLO TARYBA pateikė duomenis apie Jūsų įdarbinimą ir valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2022-12-01...“, t. y. taryboje buvo įdarbintas ir darbo teisiniai santykiai buvo tęsiami pagal darbo sutartį, nors darbo sutartis per DK 51 straipsnio 6 dalį imperatyviai reikalaujamą terminą nebuvo pakeista, kaip to reikalaujama darbo teisės normų. Pažymi, kad ieškovo sutikimas persikelti dirbti pas atsakovę patvirtinamas ir atsakovo 2022 m. gruodžio 2 d. apie 8.58 val. tarybos darbuotojams siųstu elektroniniu laišku, kuriame nurodomas ieškovo vardas, pavardė bei kiti kontaktiniai duomenys. Ieškovui buvo sukurti prisijungimai prie tarybos informacinių sistemų, suteikti darbui reikalingi įrankiai (kompiuteris, mobilaus ryšio telefonas). Prieš naują darbinės veiklos etapą taryboje, ieškovas nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. sausio 9 d. išėjo iš anksto suplanuotų jam priklausančių kasmetinių atostogų. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė dar 2023 m. lapkričio 17 d. vykusio susitikimo informavo ieškovą, kad atsakovė dar 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-401 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos struktūros patvirtinimo“ pasitvirtino naują struktūrą ir taip ieškovui nieko nežinant faktiškai eliminavo DK 51 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą ir ieškovui įstatymo taikomą garantiją – iš verslo pardavėjo verslo perėmėjui perėję darbo santykiai tęsiasi tokiomis pačiomis sąlygomis verslo perėmėjo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, nepaisant verslo ar jo dalies perdavimo teisinio pagrindo, nors žinojo, kad taryboje ieškovo darbo teisiniai santykiai turėjo būti tęsiami pagal darbo sutarties sąlygas. Grįžus iš kasmetinių atostogų ir ieškovui vis dar tikintis, kad atsakovė laikysis DK 51 straipsnio 3 dalies, rašto, bendro MITA ir įsakymo 18 punkto, nutarimu patvirtinto reorganizavimo sąlygų aprašo 13 p., 2023 m. sausio 10 d. ieškovas iš atsakovės el. paštu ir per atsakovės naudojamą dokumentų valdymo sistemą, prie kurios prisijungimus atsakovė ieškovui sukūrė, kas dar kartą patvirtinama, kad ieškovas sutiko persikelti ir persikėlė dirbti pas atsakovę, sąlygomis, kurios įtvirtintos DK 51 straipsnio 3 dalį, gavo siūlymą „Dėl darbo sutarties sąlygų keitimo“, kuriuo atsakovė informavo ieškovą, kad atsižvelgiant, kad tarybos Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vedėjo pareigas užima valstybės tarnautoja, MITA Teisės, pirkimų ir vertinimų skyriaus funkcijos ir ieškovo šiame skyriuje eitos vedėjo pareigos po tarybos struktūrinių pokyčių tapo nereikalingos ir tų pačių pareigų, vykdytų MITA, pasiūlyti taryba negali, ieškovui pasiūlė nuo 2023 m. sausio 10 d. užimti tarybos teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vyriausiojo teisininko (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės lygis A1, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 14, kurį sudaro 11,6 pareiginės algos bazinių dydžių A1 lygio pareigybei padidintų 20 procentų) pareigas (toliau – siūlymas), t. y. ieškovas gavo siūlymą keisti darbo sutarties būtinąsias sąlygas, siūlymu pažymint, kad ieškovui nesutikus su siūlymu taryba ketina atleisti ieškovą iš pareigų pagal DK 57 straipsnio 4 dalį. Siūlymu taip pat buvo nurodyta, kad atsakymą į siūlymą ieškovas privalo pateikti atsakovui iki 2023 m. sausio 15 d., t. y. per 3 darbo dienas, o ne per 5 darbo dienas, kaip imperatyviai numato DK 45 straipsnio 2 dalis, antraip atsakovė vertins, kad su siūlymu ieškovas nesutinka. Gavęs siūlymą ir siekdamas suprasti siūlymo esmę ir turinį ieškovas 2023 m. sausio 10 d. apie 9.18 val. el. laišku kreipėsi į atsakovę informuodamas, kad siūlymą gavo ir apie savo sprendimą informuos iki siūlyme nurodyto termino, nors jau siūlymo gavimo momentu matėsi, kad atsakovės reikalaujamas atsakymo pateikimo terminas į siūlymą prieštarauja 5 darbo dienų terminui, kurį privalėjo nustatyti ir išlaikyti atsakovė. Taip pat šiuo kreipimusi į atsakovę, ieškovas paprašė patikslinti atsakovės atleidimo pagrindą, jei ieškovas nesutiks su siūlymu. 2023 m. sausio 11 d. apie 8.04 val. atsiųstu el. laišku atsakovė pabandė patikslinti atsakovės siūlyme nurodytą ieškovo atleidimo pagrindą pastarajam nesutikus su siūlymu, tačiau iš pateikto atsakovės paaiškinimo išsiaiškinti koks visgi būtų ieškovo atleidimo teisinis pagrindas taip ir nepavyko. Gavęs šį atsakymą ieškovas pakartotinai 2023 m. sausio 11 d. apie 8.49 val. el. laišku kreipėsi į atsakovę prašydamas nurodyti konkrečią DK 57 straipsnio dalį ir punktą, nustatantį atleidimo pagrindą, o ne procedūrinę pagrindo įgyvendinimo tvarką, kurios pagrindu ieškovui galimai nesutikus su atsakovės siūlymu, ieškovas bus atleidžiamas iš užimamų pareigų, nes siūlymo turinys iki galo ieškovui nėra suprantamas ir aiškus. 2023 m. sausio 12 d. apie 11.56 val. atsiųstu el. laišku atsakovė nurodė, kad ieškovui nesutikus su siūlymu jis bus atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nors iki to siūlyme tai įvardinta nebuvo, o tokie atsakovės veiksmai prieštarauja jo atliktiems veiksmams ir pozicijai, taip pat prieštarauja jo veiksmams nurodytiems 2023 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. P – 185 „Dėl V. L. atleidimo“, nes 2023 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. P – 185 „Dėl V. L. atleidimo“ nurodoma, kad ieškovas iš užimamų pareigų buvo atleistas vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu. Gavęs šį atsakymą ieškovas 2023 m. sausio 12 d. apie 13.12 val. el. laišku informavo atsakovę, kad jo pozicija neatitinka tarp šalių susiklosčiusios faktinės situacijos, pakartotinai priminė, kad ieškovas jau yra atsakovės darbuotojas ir yra sutikęs su darbo teisinių santykių tęstinumu pas atsakovę DK 51 straipsnio 3 dalies įtvirtintomis sąlygomis, nurodė, kad esant pagrindui savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus gins darbo ginčus nagrinėjančiose institucijose. Ieškovas 2023 m. sausio 15 d. apie 22.00 val. el. laišku informavo atsakovę, kad su jos pateiktu siūlymu nesutinka ir įvertinęs visas susiklosčiusias aplinkybes, aukščiau pateikiamą el. susirašinėjimą su atsakove ir jos poziciją bendro darbo ateityje prizmėje, ieškovas 2023 m. sausio 15 d. pateikė atsakovei siūlymą, esančius darbo teisinius santykius nutraukti šalių sutarimu. 2023 m. sausio 16 d. apie 15.29 val. el. laišku ieškovas buvo informuotas atsakovės, kad atsakovė, 2023 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. P-10 „Dėl prastovos paskelbimo“ ieškovui nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. skelbia prastovą. Pagrindas įsakymui dėl prastovos paskelbimo buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis siūlymas, kas reiškia, kad atsakovės veiksmai, kurie grindžiami siūlymu, nuo pat jų pradžios laikytini neteisėtais, negalinčiais kurti teisėtų teisinių pasekmių, todėl yra nepagrįsti ir niekiniai. 2023 m. sausio 19 d. el. laišku, atsiųstu apie 11.03 val. atsakovė ieškovui pateikė savo siūlymą nutraukti darbo teisinius santykius šalių sutarimu. Ieškovas reaguodamas į šį siūlymą 2023 m. sausio 25 d. el. laišku išsiųstu apie 22.00 val. informavo atsakovę, kad su atsakovės siūlymu nutraukti darbo teisinius santykius šalių sutarimu nesutinka. 2023 m. sausio 19 d. atsakovė el. laišku išsiųstu ieškovui apie 16.55 val., ieškovui jau nuo 2023 m. sausio 16 d. esant atsakovės paskelbtose tariamose prastovose ir iš jų neatšaukus, pareikalavo ieškovo iki 2023 m. sausio 25 d. 17.00 val. atlikti el. laiške nurodytas darbo funkcijas. 2023 m. sausio 25 d. ieškovas el. paštu išsiųstu atsakovei apie 21.58 val. priminė atsakovei, kad ieškovas yra atsakovės jam paskelbtose prastovose ir atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovo atlikti jokių darbo funkcijų. 2023 m. sausio 30 d. ieškovas atsakovę apie 14.13 val. atsiųstu el. laišku ir prie jo prisegtu dokumentu 2023 m. sausio 30 d. „Įspėjimas dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“ Nr. PPK-14 buvo informuotas, kad vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi ieškovas įspėjamas, kad bus atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu iš darbo praėjus 3 mėnesiams nuo įspėjimo gavimo dienos, nors 2023 m. birželio 1 d. atsakovės įsakymu Nr. P – 185 „Dėl V. L. atleidimo“ nurodoma, kad ieškovas iš užimamų pareigų buvo atleistas vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu. 2023 m. sausio 30 d. ieškovas atsakovės apie 16.35 val. atsiųstu el. laišku buvo informuotas apie pradėtą darbo pareigų pažeidimo tyrimą, dėl to, kad 2023 m. sausio 25 d. el. laišku ieškovas atsisakė vykdyti atsakovės nurodymus pateiktus 2023 m. sausio 19 d. el. laišku, t. y. dėl tariamo darbo pareigų nevykdymo, pareikalaujant iš ieškovo per 1 darbo dieną pateikti rašytinį paaiškinimą. 2023 m. sausio 30 d. ieškovas atsakovei apie 18.23 val. išsiųstu el. laišku pateikė paaiškinimą nurodydamas, kad jis yra atsakovės ieškovui paskelbtose prastovose ir jokių darbo pareigų atlikimo atsakovė iš ieškovo vykdyti neturi teisės. Daugiau jokios informacijos apie tariamą darbo pareigų pažeidimą, apie darbo pareigų pažeidimo tyrimo rezultatus ieškovas iš atsakovės nėra gavęs ir su tariamu darbo pareigų pažeidimo tyrimo rezultatais nėra supažindintas, todėl ieškovas šiuos atsakovės veiksmus vertina, kaip psichologinį spaudimą (mobingą), kuriuo atsakovė siekė daryti įtaką, kad su ieškovu nutraukti darbo teisinius santykius. 2023 m. vasario 7 d. ieškovas atsakovės apie 16.20 val. atsiųstu el. laišku, prieš tai ieškovo neatšaukus ir tariamai paskelbtos prastovos, buvo informuotas apie tai, kad ieškovas 2023 m. vasario 8 d. nuo 10 val. iki 12 val. yra kviečiamas atvykti pas atsakovę. 2023 m. vasario 8 d. ieškovas atsakovei apie 7.05 val. išsiųstu el. laišku pateikė informaciją, kad ieškovas darbo funkcijas pagal darbo sutartį atlieka nuotoliniu būdu, pasiteiravo kokiu tikslu jis yra kviečiamas atvykti pas darbdavį (darbo funkcijų atlikimo tikslu ar ne, ar jam bus suteiktas darbas pagal darbo sutartį) ir nurodė, kad sutinka atvykti pas darbdavį tokiu būdu, kaip ir iki prastovos paskelbimo - nuotoliniu būdu susitinkant per „Microsoft Teams meating“ platformą. 2023 m. vasario 8 d. el. laišku išsiųstu (gautu) apie 11.08 val. atsakovė informavo ieškovą, kad sutinka 2023 m. vasario 8 d. 11.30 val. susitikti įprastiniu tarp šalių susiklosčiusiu bendravimo būdu (nuotoliniu) per „Microsoft Teams meating“ platformą. Pažymi, kad nors atsakovė manė, kad yra paskelbusi ieškovui prastovą ir ieškovui buvo nurodžiusi atvykti į darbą 2023 m. vasario 8 d., o ieškovas į darbą atvykęs buvo įprastu tarp ginčo šalių susiklosčiusiu būdu ir tvarka (nuotoliniu būdu) per „Microsoft Teams meating“ platformą, atsakovė pareigos mokėti vidutinį ieškovui darbo užmokestį už atvykimą nevykdė, nors tokią pareigą turėjo. 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-164 „Dėl prastovos pratęsimo“ atsakovė vadovaudamasi tais pačiais teisiniais ir faktiniais pagrindais pratęsė ieškovui prastovą iki 2023 m. gegužės 1 d. 2023 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. P-170 „Dėl prastovos pratęsimo“ atsakovė vadovaudamasi tais pačiais teisiniais ir faktiniais pagrindais pratęsė ieškovui prastovą iki 2023 m. gegužės 31 d. 2023 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. P-171 „Dėl atleidimo termino pratęsimo“ atsakovė dėl darbo ginčų komisijoje vykstančio ginčo pratęsė ieškovui 2023 m. sausio 30 d. įspėjimo dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės terminą iki 2023 m. gegužės 31 d. 2023 m. gegužės 16 d. ieškovas pastebėjo, kad atsakovė 2023 m. gegužės 11 d. už 2023 m. balandžio mėn. pervedė 93,96 Eur atostoginių, nors realiai ieškovas 2023 m. balandžio mėn. neatostogavo, dėl ko paaiškinti susidariusią situaciją ieškovas el. paštu kreipėsi į atsakovę. 2023 m. gegužės 17 d. atsakovė el. paštu pateikė ieškovui paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad atsakovė netinkamai apskaičiavo ieškovui mokėtiną darbo užmokestį už 2023 m. balandžio mėn., o pamačiusi šią klaidą 2023 m. gegužės 11 d. pervedė nepriemokos sumą ją užvadindamas atostoginiais už 2023 m. gegužės mėn., tačiau nors už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotoju atsakovė privalėjo mokėti delspinigius, tačiau šios pareigos nevykdė. 2023 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-7162/2023, kuris ieškovui buvo įteiktas 2023 m. birželio 5 d., ieškovo prašymas buvo atmestas visoje pateikto prašymo apimtyje. 2023 m. birželio 1 d. ieškovas apie 16.45 val. iš atsakovės gautu el. laišku buvo informuotas, kad vadovaujantis 2023 m. birželio 1 d. atsakovės įsakymu Nr. Nr. P – 185 „Dėl V. L. atleidimo“ (toliau – įsakymas dėl atleidimo) nuo 2023 m. birželio 5 d., atsakovė vadovaudamasi DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, su ieškovu nutraukė sudarytą darbo sutartį. Įsakyme dėl atleidimo atsakovė nurodė, kad darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu. DK 61 straipsnio 3 dalis nustato, kad su darbuotojais auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Įsakymu ieškovo kaltė nenurodyta. Atsakovei yra žinoma, kad ieškovas augina vaiką iki trejų metų ir nutraukti šalis siejančios (siejusios) darbo sutarties minėtu pagrindu atsakovė teisės neturi. Ieškovui pateiktame siūlyme keisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas atsakovė nurodė, kad ieškovui nesutikus su siūlymu, kuris laikytinas vienašaliu sandoriu, ieškovas bus atleistas iš užimamų pareigų vadovaujantis DK 57 straipsnio 4 dalimi. 2023 m. sausio 30 d. įspėjime apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atsakovė jau nurodo, kad suėjus 3 mėnesiams nuo įspėjimo gavimo, bet nenurodant konkrečios atleidimo iš darbo datos dienos, darbo sutartį nutrauks minėtu pagrindu, tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas sutiko persikelti dirbti pas atsakovę DK 51 straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais ir realiai persikėlė ir atsakovė pati tą pripažino bei patvirtino. 2023 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. P-171 „Dėl atleidimo termino pratęsimo“ atsakovė nurodė, kad dėl darbo ginčų komisijoje vykstančio ginčo pratęsė ieškovui 2023 m. sausio 30 d. įspėjimo dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės terminą iki 2023 m. gegužės 31 d., toliau laikydamasis pozicijos, kad darbo sutartis bus nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Įsakyme dėl atleidimo, siūlyme bei įspėjime dėl ieškovo atleidimo iš darbo atsakovė nurodė skirtingus ieškovės atleidimo teisinius pagrindus (įstatymo normą), ko būti negali, o tai reiškia, kad toks atsakovės elgesys yra antras iš savarankiškų pagrindų pripažinti įsakymą dėl ieškovo atleidimo ir šalis siejančios darbo sutarties nutraukimo neteisėtu. Pažymi, kad ieškovui nesuprantamas ir nėra žinomas jo atleidimo iš darbo teisinis pagrindas bei atleidimo datos pasirinkimo motyvai, t. y. nėra aišku kodėl darbo sutartis buvo nutraukta ir ieškovas buvo atleistas taikant įsakyme nurodytas DK normas, kurios nesutapo su įspėjime apie atleidimą nurodytomis normomis ir kodėl su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta būtent 2023 m. birželio 5 d., o ne 2023 m. gegužės 31 d., kaip, kad buvo nurodyta įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą. Dėl netinkamo darbo sutarties nutraukimo priežasties nurodymo ieškovas pasisakė aukščiau, tačiau atkreipia dėmesį, kad 2023 m. sausio 30 d. įspėjime apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atsakovė nenurodė konkrečios darbo sutarties pasibaigimo dienos, kaip to reikalauja įstatymų leidėjas ir nustatoma teismų jurisprudencijoje. Šią datą atsakovė detalizavo tik 2023 m. balandžio 28 d. įsakyme Nr. P-171 „Dėl atleidimo termino pratęsimo“, nors įstatymas galimybės pratęsti atleidimo termino nenustato, nurodydama, kad atsakovė dėl darbo ginčų komisijoje vykstančio ginčo pratęsia ieškovui 2023 m. sausio 30 d. įspėjimo dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės terminą iki 2023 m. gegužės 31 d., tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir šio savo neteisėtai pratęsto termino atsakovė nesilaikė, nes ieškovą 2023 m. birželio 1 d. įsakymu dėl atleidimo atleido tik 2023 m. birželio 5 d., o ne 2023 m. gegužės 31 d. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi, 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, įsakymas dėl ieškovo atleidimo ir šalis siejančios darbo sutarties nutraukimas laikytini neteisėtais ir dėl atliktų procedūrinių atleidimo pažeidimų bei praleisto įstatyminio termino. Įspėjime, kuriuo ieškovas atsakovės buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, įspėjimo pratęsime nebuvo ir nėra nurodyta kiek laisvo nuo darbo laiko ieškovui bus suteikiama kito darbo paieškoms, kurio metu ieškovui paliekamas jo darbo užmokestis, ieškovui per visą įspėjimo laikotarpį nebuvo mokamas paliktinas vidutinis darbo užmokestis per terminą skitą naujo darbo paieškoms, nors šios aplinkybės imperatyviai privalo būti nurodytos įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą. Ši aplinkybė pakartotinai patvirtina, kad atsakovės ieškovui įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neatitinka ir imperatyvių DK 64 straipsnio 2, 6 dalies nuostatų, nes esamoje faktinėje situacijoje (kai paskelbta prastova) apskritai atsakovės ieškovui įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą negalėjo būti įteiktas, todėl įsakymas dėl ieškovo atleidimo ir šalis siejančios darbo sutarties nutraukimo laikytinas neteisėtu, kita vertus, atsakovė nesuteikė ieškovui, mokant jo darbo užmokestį, laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms, o visos kilusios abejonės taikytinos ieškovo, kaip darbuotojo ir silpnesnės šio teisinio santykio šalies naudai. Be kita ko, įsakyme dėl ieškovo atleidimo ir šalis siejančios darbo sutarties nutraukimo nurodyta, kad atsakovė darbo sutartį nutraukė, nes ieškovo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Kaip jau įvardinta aukščiau įstatymų leidėjas yra nurodęs, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės, todėl šiuo pagrindu darbo sutartis su ieškovu apskritai negalėjo būti nutraukta dėl ieškovui taikomos įstatyminės apsaugos. Pažymėti, kad atsakovas siūlymu, kuris laikytinas neteisėtu dėl DK 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvaus termino nesilaikymo, ieškovui pasiūlė užimti tik vieną pareigybę, daugiau jokių siūlymų iki DK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos atsakovė ieškovui nėra pateikęs, nors laisvų pareigybių, tame tarpe ir vadovaujančių, kurias galėtų užimti ieškovas atsakovės struktūroje buvo, tačiau apie jas ieškovas atsakovės tinkamai ir nustatytais terminais nėra ir nebuvo informavęs, todėl ši aplinkybė tik patvirtina, kad įsakymas dėl ieškovo atleidimo ir šalis siejančios darbo sutarties nutraukimas yra neteisėti. Atsakovė ieškovui jokių užimti pareigų išskyrus tas, kurias siūlė užimti siūlymu nesiūlė, kuo pakartotinai patvirtinamas atsakovės veiksmų neteisėtumas ieškovo atžvilgiu. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovės įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, įspėjimo tęsimas ir įsakymas dėl ieškovo atleidimo yra piktnaudžiavimas teise ir yra neteisėti. Atsakovės veiksmai nutraukiant darbo santykius yra apriboti šios teisės normos iki nustatytų aplinkybių pasibaigimo, t. y. iki vaikui sukaks treji metai. Per šį laikotarpį ieškovas gali realizuoti galimybę pretenduojant į darbdavio siūlomas pareigybes. Atsakovei žinant, kad ieškovas augina vaiką iki 3 metų ir teisinio pagrindo nutraukti darbo sutarties DK 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais nėra dėl ieškovui taikomų garantijų. Atsakovė neturėdama jokio teisinio, faktinio pagrindo veikdama priešingai įstatymų leidėjo valiai ir piktnaudžiaudama teise, įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo ir jo tęsimo nurodydama, kad darbo sutartis bus nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nors šis straipsnio dalies punktas esamu atveju nėra ir negali būti taikoma, nes pertvarkymo, reorganizavimo, restruktūrizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo atvejais, jeigu darbuotojas sutinka tęsti darbo santykius pas naująjį darbdavį, darbo sutartis nėra nutraukiama, darbuotojas perkeliamas dirbti jau sudarytoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, t. y. tęsiamas jau sudarytos ir galiojančios darbo sutarties vykdymas, joje (darbo sutartyje) atliekant tik formalius. Priežastis dėl kurios darbuotojas yra atleidžiamas, ją nurodant įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali skirtis su ta priežastimi, kuri buvo nurodyta ieškovui atsakovės pateiktame įsakyme dėl ieškovo atleidimo ir (ar) siūlyme. Be to įspėjime atsakovė privalėjo nurodyti konkrečią datą nuo kada darbo sutartis bus nutraukta, įspėjimo terminu turėjo suteikti laiko darbo paieškoms mokant ieškovui jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį, tačiau atsakovė elgėsi priešingai, nei jis įpareigotas veikti DK normų, todėl laikytina, kad atsakovės veiksmai ieškovo atžvilgiu, kuriais buvo nutraukta darbo sutartis ir ieškovas buvo atleistas, pripažintini neteisėtais ir naikintini. Įsakymo dėl ieškovo atleidimo motyvuojamoje dalyje, bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, atsakovė nurodė, kad vienas iš jos argumentų nutraukti darbo sutartį su ieškovu yra ieškovo antro darbo turėjimas bandant parodyti, kad ieškovas esą nesutinka su atsakovės teikiamu darbo sutarties keitimu vien dėl to, kad ieškovas jau turi darbą, kuris pareigų pavadinimu skamba taip pat, kaip atsakovės ieškovui siūlomas ir taip atsakovės vertinimu ieškovas esą tariamai siekia tik pasinaudoti esama situacija ir pasipelnyti iš atsakovės. Pažymi, kad atsakovė šių savo teiginių nepagrindžia įrodymais, be to, atsakovė nežino kokios yra ieškovo turimo antro darbo sąlygos, o pareigų pavadinimo tapatumas, nereiškia, kad darbai yra vienodi savo esme. Atsakovė bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje nurodė, kad įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, prastovos skelbimą ieškovui taikė ne dėl to, kad jis turi kitą darbą, nes apie tai nežinojo, o sužinojo tik bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijos posėdžiuose, todėl fakto apie ieškovo turimą darbą nagrinėjimas šioje byloje yra už bylos nagrinėjimo ribų. Be kita ko, esamas teisinis reguliavimas nedraudžia asmeniui tuo pačiu metu turėti kelias darbo sutartis ir dirbti keliems darbdaviams. Pagal esamą teisinį reguliavimą ieškovas antro darbo dirbimui neturi pareigos gauti atsakovės, kaip darbdavio sutikimo. Atsakovė nepagrindžia ir nenurodo, kaip ieškovo turimas ir dirbamas antras darbas ir (ar) turima darbo sutartis pažeidžia ir (ar) pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Darbo sutartį atsakovė su ieškovu nutraukė ne dėl jo dirbamo antro darbo, todėl fakto apie antrą darbą turėjimo nagrinėjimas nėra niekaip susijęs su šios bylos dalyku ir yra už bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovas ne mažiau nei su dvejomis darbovietėmis, tuo pačiu metu darbo santykius turi jau ne mažiau nei 10 metų ir tai ieškovui yra normalus ir įprastas dalykas. Per šį laikotarpį ieškovas su vienais darbdaviais darbo santykius nutraukdavo, su kitais pradėdavo ir nė karto neturėjo jokio darbo ginčo, todėl bet kokios atsakovės spekuliacijos, esą ieškovas tik naudojasi susiklosčiusia situacija ir nori ją pasinaudoti tariamai pasipelnydamas atsakovės sąskaita laikytinos visiškai teisiškai nepagrįstomis ir paneigtinomis byloje esančiais įrodymais, t. y. ilgamete ir įprasta susiklosčiusia aplinkybe, kad ieškovas su skirtingais darbdaviais tuo pačiu metu turi darbo teisinius santykius nuolat (daugiau nei 10 metų nepertraukiamai) ir ši aplinkybė, kad ir šio ginčo kontekste ieškovas turi dar vieną darbo sutartį nieko neišsiskiria ir paneigia visas ir bet kokias atsakovės spekuliacijas ir daromas prielaidas dėl antro darbo turėjimo.