- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-1-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00485-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės G. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. M. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, jį vėliau patikslino, prašydamas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,1468 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančias 274/1468 dalis šio žemės sklypo priteisti ieškovui nuosavybės teise, o iš ieškovo priteisti atsakovei piniginę kompensaciją už šį žemės sklypą pagal rinkos vertę – 954 EUR. Nurodė, kad ieškovas 1998 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš valstybės nusipirko 1194/1468 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo įregistruota viešajame registre ir nurodyta, kad ieškovas yra viso 0,1468 ha žemės sklypo savininkas. 2018 m. balandžio 14 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo pasiūlymą dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir prie jo pridėtą išrašą, iš kurio sužinojo, kad 2017 m. lapkričio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus rašto pagrindu viešajame registre buvo įregistruota nuosavybės teisė atsakovės vardu į 274/1468 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 0,1468 ha, esančio (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o jam priklausanti nuosavybės dalis šiame turte nurodyta 1194/1468. Išanalizavęs valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartį, suprato, kad tuo metu įgijo ne visą žemės sklypą, o tik 1194/1468 dalis. Tačiau tame pačiame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad nuo 1999 m. spalio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. ieškovas yra viso žemės sklypo savininkas. Nurodo, kad atsakovė nesutiko su ieškovo siūlymais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovui atsakovės siūlomi projektai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo netinkami, todėl prašė žemės sklypą atsidalyti, jį priteisiant ieškovui, o valstybei priteisiant kompensaciją. Teigia, kad visas žemės sklypas sudaro vientisą ieškovo namų valdą, ir mano, kad M. Š. žemės sklypas (274 kv. m) nebuvo suteiktas jokiu teisiniu pagrindu. Pažymi, kad 0,1498 ha žemės ploto paskirtis yra – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis yra 274 kv. m, o tai reiškia, kad pagal galiojančias teisės normas natūra suformuoti atskirą daiktą, kurį būtų galima atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra galimybės. Atsakovė juo nesinaudojo niekuomet ir nesinaudoja dabar. Naudodamasis visu žemės sklypu, ieškovas į jį investavo asmenines lėšas, kadangi išpylė gruntinį kelią, aptvėrė tvorą, apželdino sklypą. Be to, atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis yra daug mažesnė negu jam priklausanti dalis, tokiame sklype suformuoti atskirą daiktą nėra įstatymo nustatyto pagrindo. Ieškovas nurodo, kad G. B. daugelį metų nesinaudoja pagal geodezinius matavimus ieškovo namų valdoje esančiu įvažiuojamuoju keliu, kurį jis asmeniškai yra įsirengęs. Pažymi, kad atsakovei priklausančių 274/1468 dalių žemės sklypo rinkos vertė yra 5110 EUR. Būtent tokio dydžio kompensaciją siūlo sumokėti atsakovei už jai priklausančią žemės sklypo dalį. Lietuvos Respublikai priklausančių 274/1468 dalių sklypo vertė sudaro 954 EUR. Sutinka mokėti tokią kompensaciją, kokia yra skaičiuojama pagal nepriklausomo turto vertintojo nustatytą žemės sklypo rinkos vertę.
Atsiliepimas
2. Trečiojo asmens G. B. atstovas V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovas siekia paimti bendro naudojimo kelią ir jį padaryti asmenine žemės sklypo dalimi, tai iš pagrindų prieštarauja teisės normoms, saugančioms asmeninę nuosavybę ir užtikrinančioms nevaržomą galimybę patekti tiek į žemės sklypą, tiek ir į nuosavybės teise valdomus pastatus – fermą. Nurodo, kad su ieškovu ginčas dėl kelio užtvėrimo, neleidimo naudotis bendru keliu vyksta jau daug metų. Trečiasis asmuo kreipėsi į įvairias institucijas ir gavo atsakymus, kad ieškovas savavaliauja, jis yra įpareigotas nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, netrukdyti naudotis bendru keliu. Tai yra ginčas dėl viešojo intereso, kelias yra ištiestas ne tik ieškovo poreikiams tenkinti, bet yra bendras visiems fermos bendraturčiams privažiuoti prie fermos, nes kito privažiuojamojo kelio nėra ir niekada nebuvo.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nerengia žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, ieškovui nėra išduotas skyriaus įsakymas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Teigia, kad ieškovas teismui pateikė su ieškiniu ginčo žemės sklypo dalių atidalijimo schemas, kurios buvo pateiktos Šilalės skyriui, tačiau ieškinio pirmas reikalavimas nesusietas su nė viena iš jų. Atsakovė nurodo, kad šio ginčo atveju ginčo žemės sklypas gali būti atidalytas be neproporcingos žalos jo paskirčiai arba nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, todėl kompensacijos iš ieškovo priteisimas valstybei būtų nepagrįstas, neteisėtas, būtų pažeistos trečiojo suinteresuoto asmens G. B. bei kitų asmenų teisės bei interesai. CK 4.78 straipsnyje yra nurodyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Šiuo metu tik 274 kv. m valstybinės žemės dalies pardavimo atveju CK nustatyta tvarka ieškovas, kaip šio žemės sklypo bendraturtis, turėtų pirmenybę pirkti šiame žemės sklype esančią valstybinės žemės 274 kv. m ploto dalį. Ieškovo skyriui pateikti 3 variantai dėl valstybinės žemės vietos žemės sklype nėra priimtini, nes 1997 metais rengiant sklypo padalijimo projektą ieškovui nuosavybės teise priklausanti 275 kv. m kelio dalis ir 274 kv. m valstybinės žemės dalis iš esmės buvo numatyta privažiavimui, todėl (duomenys neskelbtini) šiuo tikslu ir nurodė valstybinės žemės dalies vietą. Tuo atveju, jei ieškovas sutiktų dėl skyriaus pasiūlytos valstybinės žemės ploto dalies vietos, kuri schemoje pažymėta indeksu B, (duomenys neskelbtini) galėtų būti svarstomas ieškovo pasiūlymas (-ai) (atsižvelgiant į valstybinės žemės dalies plotą) dėl skyriaus pasiūlytų valstybinės žemės ploto dalies ribų pakeitimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė dubliką, jame nurodo, kad prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės: priteisiant vieno bendraturčio idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje kitam bendraturčiui, o pastarasis sumoka už žemės sklypo dalį kitam bendraturčiui piniginę kompensaciją. Tokiu būdu atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, visiškai nereikalinga suformuoti du atskirus sklypus, todėl nereikalinga rengti žemės formavimo ir pertvarkymo projekto. Atsakovė, niekuomet ginčo sklypu nesinaudojo ir nesudarė galimybės kitiems asmenims naudotis. Trečiasis asmuo G. B. žemės sklypo, susidedančio iš 2,2500 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturte su ieškovu tapo nuo 2017 m. balandžio 26 d. jai išdavus paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl G. B., kaip gretimo žemės sklypo bendraturtė, niekuomet nesinaudojo pagal geodezinius matavimus nustatytoje ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje esančiu keliu. Tvora, skirianti ieškovui priklausančią namų valdą, yra pastatyta ieškovo lėšomis prieš daugelį metų ir niekaip nepažeidžia bendraturte tapusios G. B. interesų. Be to, G. B. turi galimybę įsirengti kelią į jai priklausantį žemės sklypą nuo bendro kelio. Tačiau trečiasis asmuo G. B. turi įsirengusi net du kelius į savo žemės sklypą. Nei trečiasis asmuo G. B., nei atsakovės atstovė nepateikė teismui jokių argumentų, dėl kokios priežasties G. B. negali gauti leidimo ir įsirengti į savo žemės sklypą normalaus asmeninio kelio, kuriuo galėtų netrukdomai nuo kitų asmenų naudotis.
5. Atsakovei Lietuvos Respubliką atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė tripliką į ieškovo dubliką. Triplike nurodo, kad atidalijimo nenumato teisės aktai, todėl teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Ieškovas dublike patvirtino faktą, kad nesiekia atidalyti savo ginčo žemės sklypo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl jo keliamas ieškinyje pirmas reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas. Šilalės skyrius, atstovaudamas Nacionalinei žemės tarnybai kaip valstybinės žemės patikėtinei, ieškovui pasiūlė optimaliausią variantą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos, nes taip būtų užtikrinta galimybė privažiuoti ne tik ieškovui, bet ir trečiajam asmeniui G. B.. Mano, kad Šilalės skyrius ir ieškovas turi galimybę bendru sutarimu dėl žemės naudojimo nustatymo valstybinės žemės dalyje nustatyti kelio servitutą (tarnaujantįjį daiktą), kad būtų užtikrinta galimybė ne tik ieškovui, bet ir G. B. bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui naudotis esama valstybinės žemės dalimi įvažiuoti į nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo G. B. pateikė tripliką į ieškovo dubliką. Nurodo, kad trečiasis asmuo G. B. nuosavybės teise valdo 3/4 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Likusią 1/4 dalį šio žemės sklypo valdo ieškovas. Trečiojo asmens nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (jo dalis) ribojasi su ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), todėl šioje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms bei pareigoms, o konkrečiai – teisei patekti į trečiojo asmens nuosavybės teise valdomą sklypo dalį. Ieškovas į civilinę bylą nėra pateikęs nė vieno rašytinio įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, jog tiek nuovažą, tiek kelią, einantį per nurodytą žemės sklypą, ieškovas būtų įrengęs savo lėšomis. Pažymi, jog tvorą ieškovas užtvėrė apie 2016 metus, tarp ieškovo ir trečiojo asmens šeimos susiklosčius konfliktiškiems santykiams. G. B. valdomo žemės sklypo dalyje nesant nei oficialiai įrengtos nuovažos, nei tinkamo kelio drėgnuoju metų laiku priverstinai išvažinėtas takas tampa visiškai nepravažiuojamas, ir trečiasis asmuo į savo žemės sklypą lengvąja transporto priemone patekti neturi galimybių. Nurodo, kad, atidalijus turtą, išmokant kompensaciją pinigais atidalijamam bendraturčiui – valstybei, o kartu ieškovui priteisiant valstybei priklausantį turtą, būtų pažeistas viešosios teisės principas – valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą?tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), todėl toks būdas yra teisiškai negalimas.
7. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiojo asmens G. B. atstovas advokatas T. U. pažymėjo, kad su valstybės ir savivaldybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikomos CK nuostatos, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir įstatymo nenustatytu pagrindu; pripažinus priešingai, būtu sudarytos sąlygos švaistyti valstybės ir savivaldybių turtą, taip pažeisti viešąjį interesą. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Įvertinus valstybės (savivaldybių) turto perleidimą reglamentuojančių teisės normų imperatyvų pobūdį konstatuotina, kad atidalijus turtą, išmokant kompensaciją pinigais atidalijamam bendraturčiui – valstybei, o kartu ieškovui priteisiant valstybei priklausantį turtą, būtų pažeistas viešosios teisės principas – valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu.
8. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog atsakovė neprieštarauja ieškovo ieškinio rezoliucinės dalies patikslinimui, kadangi teismas įpareigojo ieškovą pateikti žemės sklypo rinkos vertės ekspertizę. Ieškovas kreipėsi į nepriklausomą vertintoją uždarąją akcinę bendrovę „Marleksa“, ji apžiūrėjo žemės sklypą natūra ir surašė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, joje nurodyta, kad 0,1468 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 5110 EUR. Atsakovei priklausančių 274/1468 žemės sklypo dalių vertė yra 954 EUR. Tačiau ieškovo ieškinio rezoliucinės dalies patikslinimas nekeičia Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos, išsakytos atsiliepime į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
9. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,1468 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šilalės r. sav. Lietuvos Respublikai priklausančias 274/1468 dalis šio žemės sklypo nusprendė priteisti ieškovui I. M. nuosavybės teise, o iš ieškovo priteisti Lietuvos Respublikai piniginę kompensaciją už šį žemės sklypą pagal rinkos vertę – 954 EUR. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
9.1. Pirmosios instancijos teismas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nurodė, kad ieškovas prašė priteisti atsakovei piniginę kompensaciją už 274/1468 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal rinkos vertę – 954 EUR. Teismas nustatė, kad atsakovė 2017 m. gruodžio 1 d. įregistravus nuosavybės teisę į 274/1468 dalis žemės sklypo šiuo sklypu nesinaudojo, pažymėjo, kad tarp bendraturčių nėra nustatyta šio sklypo naudojimosi tvarka. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad sklypo vertė nustatyta pagal uždarosios akcinės bendrovės „Marleksa“ parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, nusprendė tenkinti ieškovės ieškinį, priteisti atsakovei 954 EUR kompensaciją už ieškovui atidalijamas 274/1468 dalis žemės sklypo.
9.2. Pirmosios instancijos teismas dėl viešosios teisės principų pažeidimų nurodė, kad nesutinka su trečiojo asmens G. B. argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra galima atidalyti ieškovui ir atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto. Nurodė, kad daikto atidalijimas nėra turto perleidimas, kadangi taikant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutą naudojamasi įstatymo suteikta teise bendraturčiams atidalyti turtą, o ne siekiama jį perleisti. Pažymėjo, kad nesant galimybės atidalyti valstybei priklausančio turto iš esmės būtų paneigta galimybė tiek valstybei, tiek kitiems bendraturčiams tinkamai pasinaudoti atidalijimo institutu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantė (trečiasis asmuo) G. B. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Apeliantė dėl netinkamų faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad klaidinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesinaudojo nuo privatizavimo laiko, jog šiuo žemės sklypu nesinaudojo ir gretimo sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs savininkas M. Š.. Nuodo, kad tiek apeliantė, tiek buvęs sklypo savininkas į savo sklypą patekdavo išimtinai tik per ginčo objektu esantį sklypą. Nurodo, kad jokių kitų įrengtų ir oficialiai patvirtintų įvažiuojamųjų kelių į trečiojo asmens sklypą nėra ir niekuomet nebuvo.
10.2. Apeliantė nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad į ginčo ir kitus žemės sklypus turėjo būti patenkama viena nuovaža. Nurodo, kad sklypo bendranaudžiai buvo ieškovas ir M. Š.. Mirus šiam asmeniui jo teises perėmė apeliantė, kartu perėmė ir teisę naudotis per sklypą einančiu keliu bei nuovaža į kelią, kad galėtų patekti prie nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog sklype esanti nuovaža bei per ji einantis kelias yra susijęs su per gretimą sklypą einančiu keliu, vedančiu prie gretimame sklype esančių fermos pastatų, ir sudaro vientisą nedalomą privažiuojamąjį kelią, kas matyti ir pateiktose ortografinėse nuotraukose.
10.3. Apeliantė dėl netinkamo teisės taikymo nurodo, kad nekilnojamojo turto įgijimas iš Lietuvos Respublikos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu yra negalimas. Teigia, kad, atidalijus turtą, kuris nebuvo ieškovo nuosavybė, ir atsakovei priteisus kompensaciją, toks veiksmas prilyginamas turto perleidimui Valstybės turto įstatymo prasme. Teigia, kad su valstybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikomos CK nuostatos, o pripažinus priešingai būtų sudarytos sąlygos švaistyti valstybės turtą ir pažeisti viešąjį interesą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame nurodo, jog su apeliaciniu skundu sutinka. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teigia, kad nagrinėjamu atveju sklypas negalėjo būti atidalytas, nes toks veiksmas pažeistų apeliantės interesus. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei atsakovė, nei buvęs sklypo savininkas sklypu nesinaudojo. Pažymi, kad su buvusiu žemės sklypo savininku buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir žemės sklypu naudojosi ieškovas su M. Š., o byloje nėra įrodymų, jog šis asmuo sklypu nesinaudojo.
11.2. Atsakovė nurodo, kad apeliantė nors ir naudojasi kitu įvažiuojamuoju keliu į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau naudojasi ta pačia nuovaža. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teigia, kad apeliantė dėl ieškovo veiksmų, tvoros užtvėrimo buvo priversta ieškoti galimybių patekti į žemės sklypą, o ieškovas daro kliūtis tam, kad galėtų vienas naudotis ginčo objektu, taip savavališkai užgrobia ir Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį.
11.3. Atsakovė nurodo, kad siūlė ieškovui nustatyti ginčo žemės ploto naudojimosi tvarką taip, kad valstybinės žemės dalis būtų privažiuojamojo kelio plote. Atsakovė ieškovui teiktame pasiūlyme nepaminėjo, kad ginčo žemės sklypui bendru sutarimu dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo bus nustatytas kelio servitutas. Nurodo, kad tuo atveju, jei ieškovas sutiktų dėl atsakovės pasiūlytos žemės ploto dalies vietos, galėtų būti svarstomi ieškovo pasiūlymai atsižvelgiant į valstybinės žemės dalies plotą dėl atsakovės pasiūlytų valstybinės žemės ploto dalies ribų pakeitimo.
12. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovas dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad žemės sklypas, susidedantis iš 0,1468 ha, priklauso dalinės nuosavybės teise ieškovui (1194/1468 dalys) ir atsakovei (274/1468 dalys). Teigia, kad ginčo sklype yra ieškovui priklausanti kiaulidė. Nurodo, kad sklypą valdė nepertraukiamai, o žemės sklypo bendraturtė – atsakovė šiuo žemės sklypu nesinaudojo nuo kiaulidės privatizavimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas turi būti atidalytas.
12.2. Ieškovas dėl apeliantės teisių pažeidimų nurodo, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog M. Š. buvo įgijęs teisę naudotis ieškovo sklypu. Teigia, kad M. Š. nebuvo nustatytos jokios specialios sąlygos naudotis žemės sklypu, nebuvo nustatyti servitutai, susiję su keliais ar jų naudojimu, ar kiti leidimai, leidžiantys gretimo sklypo savininkui M. Š. naudotis ieškovui suteikta valda.
12.3. Ieškovas dėl patekimo į sklypą nurodo, kad apeliantė naudojasi kitu įvažiuojamuoju keliu norėdama patekti į ginčo žemės sklypą. Teigia, kad, priešingai, nei nurodo apeliantė, ieškovas tvorą įrengė teisėtai, kadangi ieškovas buvo viso žemės sklypo savininkas. Pažymi, kad ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovas netrukdo apeliantei naudotis nuovaža ir patekti į ginčo žemės sklypą.
13. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą. Pagrindiniai rašytinių paaiškinimų argumentai:
Atsiliepimas
13.1. Ieškovas nurodo, kad atsakovės argumentai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos su M. Š. nustatymo yra neatitinkantys tikrovės. Teigia, kad atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad 274 kv. m. sklypu naudojosi M. Š., yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teigia, kad ieškovas įsigijo visą žemės sklypą, todėl šiuo atveju galėjo būti sprendžiamas servituto klausimas, jeigu nebuvo kitos galimybės M. Š. patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą.
13.2. Ieškovas nurodė, kad 18 metų buvo įregistruotas kaip sklypo savininkas, todėl užsitvėrė tvora ir sklypą naudojo ir naudoja iki šiol. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovo tvora yra užtverta neteisėtai, kadangi ieškovo užtverta tvora atitinka ieškovui suteikto žemės sklypo ribas, nurodytas 1998 m. lapkričio 23 d. įsakyme Nr. 105. Ieškovas pažymi, kad prie atsiliepimo į apeliacinį skundą yra pateikęs projektą dėl atskiros nuovažos įengimo.
Šalies argumentai
13.3. Ieškovas teigia, kad apeliantė visą laiką naudojosi ir naudojasi ta pačia nuovaža, kuria naudojasi tik ieškovas, tik turi atskirą kelią į šalims paklausantį žemės sklypą. Pažymi, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti keli įvažiuojamieji keliai. Prie protokolo yra pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, kad tiek ieškovas, tiek apeliantė naudojasi ta pačia nuovaža, tik skirtingais keliais.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo G. B. pateikė rašytinius paaiškinimus. Pagrindiniai rašytinių paaiškinimų argumentai:
14.1. Dėl CK 4.80 straipsnio taikymo nurodo, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog valstybės turto pardavimo bei nuosavybės į jį perleidimo sąlygas ir tvarką reguliuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Valstybės nuosavybės teisė į turtą negali būti pakeista ar perleista CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodomu teisiniu pagrindu. Dėl to yra pagrįsta atsakovės pozicija byloje, jog nagrinėjamu atveju valstybės turto nuosavybės pasikeitimui yra taikomos išimtinai specialiosios teisės normos, kurios yra imperatyvios ir kuriose nėra nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sąlygos ir procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatydamas faktines aplinkybes nusprendė, jog atidalijus ginčo turtą apeliantei nėra apribojamos galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą, teigia, kad jokių kitų įrengtų ir oficialiai patvirtintų įvažiuojamųjų kelių į trečiojo asmens sklypą nėra ir nebuvo. Pažymi, kad šiuo atveju atidalijimas nėra galimas, nes sklypas nebuvo ieškovo nuosavybė, priklauso valstybei, todėl su valstybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikomos CK nuostatos. Atsakovė pritardama apeliacinio skundo argumentams nurodo, kad atidalijimas pažeis apeliantės interesus. Pažymi, kad apeliantė naudojosi ta pačia nuovaža, o ieškovas pasisavino valstybei priklausančią sklypo dalį. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutikdamas nurodė, kad sklypas gali būti atidalytas, sklype nebuvo servitutų. Pažymi, kad ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovas netrukdo apeliantei naudotis nuovaža ir patekti į ginčo žemės sklypą.
17. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 16 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas atidalyti atsakovei priklausančią dalį sumokant jai kompensaciją tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nusprendė dėl trečiojo asmens galimybių patekti į žemės sklypą, taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į apeliaciniu skundu keliamus klausimus, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, pirmiausia ištirs faktines bylos aplinkybes ir spręs, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas atidalyti žemės sklypą tinkamai taikė materialinės teisės normas, vadovavosi teismų praktika, ar tinkamai įvertino apeliantės galimą interesų pažeidimą atidalijant turtą dėl galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą.
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuosavybės teise valdydamas 1194/1468 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškiniu siekia atidalijimo, priteisiant ieškovui iš atsakovės (valstybės) likusią žemės sklypo dalį (274/1468 dalis) ir atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją – 954 EUR. Teisėjų kolegija pažymi, kad atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuoja civilinės teisės normos (CK 4.80 straipsnis), viešosios teisės normos taikytinos tiek, kiek jose nustatytos taisyklės, reikšmingos atidalijimui.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998 m. vasario 9 d. ieškovas iš valstybės nusipirko 1194/1468 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 0,1468 ha, esančio (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Ši sutartis buvo įregistruota viešajame registre ir nurodyta, kad ieškovas yra viso 0,1468 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (I e. tomas, 8–11 e. b. l.). Tiek Nekilnojamojo turto registrų išrašuose (I e. tomas, 10–15 e. b. l.), tiek atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos rašte (I e. tomas, 149 e. b. l.) nurodoma, kad minėtame sklype nėra įregistruotas kelio servitutas ar kitos sąlygos. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas 274/1468 sklypo dalis nuo įsigijimo 1998 m. vasario 9 d. naudojo ir valdė, jas prižiūrėjo. Ieškovas nurodė, kad galvojo, jog visas sklypas yra jo nuosavybė, ir tik gavęs atsakovės 2017 m. lapkričio 29 raštą sužinojo, kad dalis sklypo (274 kv. m) yra valstybės nuosavybė (I e. tomas, 19–29 e. b. l.).
20. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, susidedančio iš 2,2500 ha, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs savininkas M. Š.), savininkai šiuo metu yra ieškovas (valdo 1/4 dalį) ir apeliantė (valdo 3/4 dalis). Šiame žemės sklype yra įrengti statiniai (I e. tomas, 8–15 e. b. l.). Byloje taip pat pateikti įrodymai patvirtina ieškovo ir atsakovės bendradarbiavimą dėl galimo atidalijimo būdo, kuriuo šalių poreikius tenkinantis rezultatas nebuvo pasiektas (I e. tomas, 17–29 e. b. l.). Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl 274/1468 sklypo dalių atidalijimo nustatyta, kad šiuo sklypu faktiškai sklypo savininkė – atsakovė nuo 1998 m. vasario 9 d., tai yra 19 metų, nesinaudojo, sklypo nebuvo išnuomojusi ar perdavusi naudotis kitiems asmenims. Įrodymų, paneigiančių šią faktinę aplinkybę, byloje nepateikta. Šio sklypo dydis yra 274 kv. m (0,0274 ha). Pažymėtina, kad dėl sklypo dydžio ir jo ribų ginčo byloje nėra.
21. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).
22. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
23. Atsakovė nesutikdama su atidalijimu iš esmės nurodė, kad atidalijimas pažeis apeliantės G. B. interesus, dėl patekimo į jai priklausančią žemės sklypo dalį, todėl šioje situacijoje gali būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., tvarka.
24. Pirmiausia šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
25. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą nutarties 22 punkte, pažymėtina, kad šalys dėl susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ar žemės sklypo atidalijimo nepasiekė iki kreipiantis į teismą dėl žemės sklypo atidalijimo. Šią aplinkybę pagrindžia rašytiniai įrodymai – ieškovo ir atsakovės siūlymai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, galimos žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemos (I e. tomas, 17–29 e. b. l.). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, šalys sprendė ir dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas (Nr. DOK-13318). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad egzistuoja pirmoji turto atidalijimo sąlyga – bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo.
26. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos (nutarties 22 punktas), pirmiausia pažymėtina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl 274 kv. m dydžio žemės sklypo, kurį ilgiau kaip 19 metų faktiškai naudojo ir valdė ieškovas, dėl valstybės institucijos klaidos įregistravus žemės sklypą, kaip visą ieškovo nuosavybę (nutarties 19 punktas). Per visą laikotarpį dėl sklypo naudojimo ieškovui pretenzijos pareikštos nebuvo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, fotofiksacijomis (I e. tomas 50, 175 e. b. l., II e. tomas, 60, 65 e. b. l.), antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (III e. tomas, 43–55 e. b. l., IV e. tomas, 53–66 e. b. l.), nustatyta, kad ginčo sklype (274/1468 dalys) yra įvažiuojamasis kelias, ir jo remontu, priežiūra rūpinosi tik ieškovas. Nei atsakovė, nei apeliantė nepateikė įrodymų, nenurodė motyvų, jog ginčo įvažiuojamuoju keliu ir jį supančia aplinka (žemės sklypu) rūpinosi, atliko einamuosius bei kapitalinius remonto darbus. Byloje pateiktos fotofiksacijos, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, jog ginčo kelias yra prižiūrėtas, apsodintas, matyti įrengtas apšvietimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančių įrodymų visetą padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad atsakovė naudojasi ir naudosis jai priklausančia 274 kv. m žemės sklypo dalimi ir šis žemės sklypas būtų reikalingas atsakovės interesams tenkinti. Priešingai, byloje iš esmės atsakovė nesutikdama su ieškovo ieškiniu įrodinėjo apeliantės interesus naudotis ginčo sklypu.
27. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo, vadovaujantis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (III e. tomas, 19–42 e. b. l.), sklypų schemomis (I e. tomas, 19–49 e. b. l.), fotofiksacijomis (I e. tomas 50, 175 e. b. l., II e. tomas, 60, 65 e. b. l.), nustatytos tokios objekto ypatybės – ginčo sklypas yra mažo dydžio (0,0274 ha), savo faktine paskirtimi yra nuovaža ir skalda dengtas kelias, jis ribojasi su visuomeninės paskirties keliu – (duomenys neskelbtini) gatve. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo sklypo dydį, jo paskirtį (nutarties 25 ir 26 punktai), sprendžia, kad šio turto nėra galimybės padalyti natūra, tuo labiau suformuoti atskirus žemės sklypus ar padalyti kelią į keletą dalių. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turto atidalyti natūra nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, spręstina dėl turto atidalijimo, skiriant kompensaciją pinigais (nutarties 22 punktas), ir atidalijimo klausimas spręstinas vienai iš šalių priteisiant visą turtą natūra, o kitai – kompensaciją pinigais.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Šioje byloje ginčo sklypo vertė apskaičiuota remiantis pateikta 2019 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, proporcingai 274/1468 sklypo dalių plotui (III e. tomas, 19–42 e. b. l.). Nei apeliantė, nei atsakovė nustatytos turto vertės neginčija, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei priklausančių 274/1468 dalių sklypo vertė sudaro 954 EUR.
29. Pažymėtina, jog apeliantė apeliaciniame skunde, 2021 m. sausio 14 d. pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nagrinėjamu atveju CK 4.80 straipsnis negali būti taikomas, kadangi turtas yra valstybės nuosavybė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, į tai, kad ieškovas faktiškai žemės sklypą valdė 19 metų dėl valstybės institucijos klaidos įregistruojant žemės sklypą (nutarties 19 punktas), į tai, kad sklypas atsakovei yra nereikalingas ir poreikio jį valdyti neįrodė (nutarties 26 punktas), į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 4.80 straipsnio nuostatas, kadangi priešingu atveju būtų paneigta galimybė tiek valstybei, tiek kitiems asmenims tinkamai pasinaudoti atidalijimo institutu (CK 1.5 straipsnis).
30. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismo vertinimu, trečiojo asmens nurodytose Vilniaus apygardos teismo 2019 spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1433-803/2019, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-829-856/2017, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-1232-924/2019 aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėtinų faktinių aplinkybių, jog turto savininkė iš esmės neįrodinėjo jog turtą naudojo, naudoja ir ketina naudotis, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi ir valstybės institucijų klaida, daugiau kaip 19 metų nulėmusį kitokį faktinį turto valdymą. Be to, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
31. Byloje taip pat kilęs ginčas dėl apeliantės G. B. galimybių patekti į jai priklausantį žemės sklypą, kadangi, tiek apeliantės, tiek atsakovės teigimu, atidalijus žemę G. B. galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą bus apribotos. Ieškovas nesutikdamas su šia aplinkybe nurodo, kad apeliantė yra pasidariusi įvažiuojamąjį kelią į žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir naudojasi ta pačia nuovaža, kuria naudojasi ir ieškovas.
32. Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).
33. Remiantis byloje pateiktomis fotofiksacijomis (I e. tomas 50, 175 e. b. l., II e. tomas, 60, 65 e. b. l.), antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (III e. tomas, 43–55 e. b. l., IV e. tomas, 53–66 e. b. l.), sklypų išdėstymo schemomis (I e. tomas, 19–49 e. b. l.) nustatyta, kad ieškovas yra įrengęs tvorą, kuri skiria sklypų ribas. Kaip matyti, tvoros pabaigoje, ties (duomenys neskelbtini) gatve, įrengti du įvažiuojamieji keliai. Vienas kelias įrengtas ieškovo pusėje ir kitas kelias įrengtas apeliantės pusėje. Fotofiksacijos patvirtina, kad apeliantės pusėje taip pat buvo įrengtas ir trečias kelias, bet jis buvo panaikintas augalais suformuojant sklypo kontūro ribas (I e. tomas, 50–51 e. b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
34. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. K. paaiškino, kad apeliantė turi galimybę įvažiuoti iš sklypą iš pagrindinio kelio (2021 m. sausio 14 d. posėdžio garso įrašo 72.40–73.40 min.). Liudytojas R. B. paaiškino, kad apeliantė į sklypą patenka per pievą (2021 m. sausio 14 d. 85.30–86.00 min.). Liudytojas R. B. paaiškino, kad į sklypą patenka pro provėžą (2021 m. sausio 14 d. garso įrašo 98.50–99.20 min.) ir yra galimybė įsirengti įvažiavimą (nuovažą) (2021 m. sausio 14 d. garso įrašo 100–102 min.). Liudytoja V. M. paaiškino, kad privažiuojamasis kelias prie fermos yra (2021 m. sausio 14 d. garso įrašo 111–114 min.). Liudytoja A. M. paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matas“ atliko kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad pagal teisės aktus turi būti užtikrintas įvažiavimas į sklypą, bet ne privažiavimas prie statinių. Teigia, kad apeliantė turi galimybę patekti į sklypą lengvuoju automobiliu (2021 m. sausio 14 d. garso įrašo 119–130 min.).
35. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus (nutarties 32 punktas), liudytojų paaiškinimus (nutarties 33 punktas), teismo vertinimu, atidalijus turtą nagrinėjamu atveju šalių interesų pusiausvyros principas nebus pažeistas. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantė G. B. turi nevaržomą galimybę patekti į jai priklausančią valdą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir tokia galimybe apeliantė faktiškai naudojasi ilgą laiko tarpą. Šias aplinkybes pagrindžia ne tik pateiktos fotofiksacijos, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, iš kurių aiškiai matyti suformuotas kelias transporto priemonių provėžomis, bet taip pat ir liudytojų paaiškinimai, jog apeliantė turi galimybę įsirengti įvažiuojamąjį kelią.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutariama, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,1468 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančias 274/1468 dalis šio žemės sklypo priteisti ieškovui nuosavybės teise, priteisiant iš ieškovo Lietuvos Respublikai piniginę kompensaciją už šį žemės sklypą – 954 EUR, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
38. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Ieškovas, atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.