Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1433-803/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-29
Bylos Nr.: e2A-1433-803/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34342-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Renata Volodko
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, T. K., J. L., S. Č., E. S., V. P., A. S.
Ieškovas: G. G.
Trečiasis asmuo: V. G., A. L., O. L., R. K., K. P., G. D., K. D., A. D., I. P., V. P., D. P., A. P.

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1433-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34342-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renata Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, T. K., J. L., J. L., S. Č., E. S., V. P., A. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys V. G., A. L., O. L., R. K., K. P., G. D., K. D., A. D., I. P., V. P., D. P., A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovams: T. K., J. L., S. Č., V. P., A. S., valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, priklausantį turtą tokiu būdu:

1.1. priteisti ieškovui atsakovei T. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą - 992/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo atsakovei T. K. 3848,96 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovei T. K. priklausiusią turto dalį;

1.2. priteisti ieškovui atsakovui J. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą - 134/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo atsakovui J. L. 519,92 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovui J. L. priklausiusią turto dalį;

1.3. priteisti ieškovui atsakovui S. Č. priklausantį nekilnojamąjį turtą - 515/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo atsakovui S. Č. 1998,20 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovui S. Č. priklausiusią turto dalį;

1.4. priteisti ieškovui atsakovei V. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą - 360/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo atsakovei V. P. 1396,80 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovei V. P. priklausiusią turto dalį;

1.5. priteisti ieškovui atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, priklausantį nekilnojamąjį turtą - 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo atsakovei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, 2068,04 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovei Lietuvos Respublikai priklausiusią turto dalį;

1.6. priteisti ieškovui atsakovui A. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą - 200/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo atsakovui A. S. 776,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovui A. S. priklausiusią turto dalį.

2. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bendrai 996,31 Eur sumai.

3. Ieškovas nurodė, kad 1992 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto privatizavimo komisija išdavė nuosavybės teisės liudijimus fizinių asmenų grupei: G. G., V. G., A. L., V. G., T. K., V. P., J. L., S. Č., V. P., O. L., V. D., A. S., kurių pagrindu nurodyti asmenys įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis paslaugų paskirties negyvenamąją patalpą – kirpyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato plane pažymėtą 1A16/t (patalpos nuo 62-1 iki 62-8), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpa). Ieškinio pateikimo dienai atitinkamam bendraturčiui priklauso ši Patalpų dalis (Patalpos bendras plotas – 80,24 kv.m.): G. G. – 4667/10000 dalis arba 37,44 kv.m.; V. G. – 1096/10000 dalis arba 8,79 kv.m.; A. L. – 394/10000 dalis arba 3,16 kv.m.; O. L. – 315/10000 dalis arba 2,53 kv.m.; V. G. – 333/10000 dalis arba 2,67 kv.m.; T. K. – 992/10000 dalis arba 7,96 kv.m.; V. P. – 463/10000 dalis arba 3,72 kv.m.; J. L. – 134/10000 dalis arba 1,08 kv.m.; S. Č. – 515/10000 dalis arba 4,13 kv.m.; V. P. – 360/10000 dalis arba 2,89 kv.m.; V. D. (G.) – 533/10000 dalis arba 4,28 kv.m.; A. S. – 200/10000 dalis arba 1,60 kv.m. Patalpos vidutinė rinkos vertė ieškinio pateikimo dieną yra 38800 EUR. Nuo nuosavybės teisių į Patalpą įgijimo nei ieškovas, nei tretieji asmenys: V. G., A. L., O. L. nėra bendravę su atsakovais ir atskirai kiekvienu iš atsakovų tiesiogiai, taip pat nei vienas iš atsakovų niekada nėra buvę Patalpoje, niekada nesikreipė į ieškovą ir/ar nurodytus trečiuosius asmenis dėl jų, kaip Patalpos bendraturčių, teisių įgyvendinimo. Nei vieno iš atsakovų surasti nepavyko. Nuo 1992 m., kuomet proceso šalys įgijo nuosavybės teises į Patalpas tik ieškovas ir tretieji asmenys: V. G., A. L., O. L. faktiškai įgyvendina Patalpos savininko/savininkų teises, t.y. tik ieškovas ir nurodyti tretieji asmenys bendru sutarimu sprendžia klausimus susijusius su Patalpos valdymu ir naudojimu pagal paskirtį. Tik ieškovas ir tretieji asmenys - V. G., A. L., O. L. nuo nuosavybės teisių į Patalpą įgijimo, bendro susitarimo pagrindu, įgyvendina Patalpos bendraturčių pareigą išlaikyti Patalpą, atlikti Patalpos einamąjį ir/ar kapitalinį remontą. Nei vienas iš atsakovų nuo nuosavybės teisių į atitinkamą Patalpos dalį įgijimo momento iki šio procesinio dokumento pateikimo, t.y. daugiau nei 25 metus, nėra mokėjęs jokių Patalpos išlaikymo ir išsaugojimo mokesčių ir/ar išlaidų, taip pat nėra jų kompensavęs ieškovui ir/ar nurodytiems tretiesiems asmenims. Objektyviai nesant galimybės susisiekti su atitinkamu atsakovu ir bendrai su visais atsakovais, taip pat kiekvienam iš atsakovų tiek atskirai, tiek kartu neįgyvendinant savininko teisių, ieškovas ir/ar tretieji asmenys - V. G., A. L., O. L. neturi galimybės įgyvendinti teisės pirmumo teise įsigyti kito bendraturčio perleidžiamą Patalpos dalį, taip pat perleisti savo dalį kitiems asmenims, priimti ir įgyvendinti sprendimus susijusius su racionaliu Patalpos naudojimu, tame tarpe ir sprendimus dėl Patalpos paskirties pakeitimo, adreso suteikimo, kitų Patalpos naudojimo sąlygų. Kadangi nei vienas iš atsakovų nevykdo pareigos išlaikyti ir išsaugoti Patalpą bei objektyviai nėra galimybės surasti atsakovus/bet kurį iš atsakovų, iš esmės pažeidžiami ieškovo ir trečiųjų asmenų: V. G., A. L., O. L. interesai tik pastariesiems apmokant visas Patalpos išlaikymo išlaidas bei nesant jokios realios tikimybės, jog patirti nuostoliai atsakovų kada nors bus atlyginti.

4. Proceso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos Patalpos padalijimas natūra būtų galimas tik tokiu atveju, jei ši Patalpa teisiškai galėtų būti padalinta į atskirus nekilnojamuosius daiktus be neproporcingos žalos jos paskirčiai. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad 80,24 kv.m. bendro ploto Patalpoje, atsakovų nuosavybės teisių dalys sudaro nuo 1,08 kv.m. iki 7,98 kv.m., šios dalys atskirai negali būti ne tik racionaliai naudojamos, bet ir negali būti padalijamos natūra suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus. Ieškovo nuomone, Patalpos atidalijimas tarp bendraturčių, kuris atitiktų proporcingumo, protingumo, lygiateisiškumo principus, taip pat užtikrintų ieškovo ir trečiųjų asmenų - V. G., A. L., O. L. interesus, leistų racionaliai naudoti ir valdyti Patalpą, taip pat leistų ieškovui ir minėtiems tretiesiems asmenims įgyvendinti savo, kaip turto savininkų, teises, šiuo atveju įmanomas ieškovui priteisiant natūra atsakovams priklausančias Patalpos dalis bei tuo pačiu įpareigojant (priteisiant) ieškovą atsakovams išmokėti pinigines kompensacijas. Tokiu būdu, priteisus natūra ieškovui atsakovams priklausančias Patalpos dalis, ieškovas įpareigotinas atsakovams sumokėti piniginę kompensaciją bendrai 13696,40 Eur sumai.

Atsiliepimas

5. Atsakovę valstybę atstovaujanti VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs jokios informacijos apie palikėjų L. P., V. G., V. D. (G.) palikimo perėjimą valstybei. Tikėtina, kad įpėdiniai yra priėmę palikimą po nurodytų asmenų mirčių, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti. Tuo atveju, jei įpėdiniai atsisakys jiems priklausančio palikimo, valstybė neprieštaraus dėl palikimo priėmimo. VĮ Turto bankas valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą privačių asmenų nuosavybėn gali perleisti tik viešo aukciono būdu, todėl ieškovui priteisiant valstybei priklausantį turtą ir išmokant valstybei piniginę kompensaciją būtų pažeista imperatyvi valstybės turto perleidimo tvarka.

6. Trečiasis asmuo V. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

7. Kiti tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

8. A. E. S., J. L., T. K., J. L., S. Č., V. P., A. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimis patvirtintos: tarp ieškovo G. G. ir atsakovės J. L. sudaryta taikos sutartis bei tarp ieškovo G. G. ir atsakovo E. S. sudaryta taikos sutartis, šios civilinės bylos Nr. e2-1839-779/2018 dalys dėl ieškovo G. G. pareikštų reikalavimų atsakovams E. S. ir J. L. nutrauktos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino:

10.1. priteisė ieškovui atsakovei T. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 992/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo atsakovės T. K. naudai 3848,96 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovei T. K. priklausiusią turto dalį;

10.2. priteisė ieškovui atsakovui J. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 134/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo atsakovo J. L. naudai 519,92 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovui J. L. priklausiusią turto dalį;

10.3. priteisė ieškovui atsakovui S. Č. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 515/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo atsakovo S. Č. naudai 1998,20 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovui S. Č. priklausiusią turto dalį;

10.4. priteisė ieškovui atsakovei V. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 360/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo atsakovės V. P. naudai 1396,80 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovei V. P. priklausiusią turto dalį;

10.5. priteisė ieškovui atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, priklausantį nekilnojamąjį turtą – 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, naudai 2068,04 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, priklausiusią turto dalį;

10.6. priteisė ieškovui atsakovui A. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 200/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo atsakovo A. S. naudai 776,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovui A. S. priklausiusią turto dalį.

10.7. priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., S. Č.,T. K., J. L., V. P., valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas, 996,31 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

10.8. priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., S. Č., T. K., J. L., V. P. 216,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

11. Teismas nustatė, kad negyvenamoji patalpa-kirpykla, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovui G. G. (4667/10000 dalys), atsakovams V. G. (1096/10000 dalys), A. L. 9394/10000 dalys), V. G. (333/10000 dalys), A. S. (200/10000 dalys), S. G. (515/10000 dalys), V. D. (533/10000 dalys), T. K. (992/10000 dalys), V. P. (463/10000 dalys), J. L. (134/10000 dalys), V. P. (360/10000), O. L. (315/10000 dalys). (duomenys neskelbtini) mirė V. S.. (duomenys neskelbtini) mirė M. S.. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-18610-809/2018 nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad M. S. po V. G. mirties priėmė V. G. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti bei kad E. S. po M. S. priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. (duomenys neskelbtini) mirė V. P., kurio palikimą priėmė I. P.. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13752-863/2018 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. L. po L. P. mirties priėmė L. P. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. (duomenys neskelbtini) mirė V. D.. Testamentų registre nėra duomenų apie tai, kad V. D. įpėdiniai būtų kreipęsi į notarą dėl jos palikimo priėmimo ar kreipęsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jie priėmė V. D. palikimą pradėję faktiškai valdyti V. D. turtą, nustatymo. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kurioje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina, teismas konstatavo, kad valstybė priėmė V. D. palikimą, įskaitant 533/100 dalis negyvenamosios paskirties patalpos – kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Teismas nustatė, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objekto dalys, kurių plotai siekia nuo 1,08 kv. m. iki 7,96 kv. m., todėl sprendė, kad siekiant patalpą atidalyti natūra, t.y. sukuriant 7 savarankiškus atskirus nekilnojamojo turto objektus, būtų padaryta neproporcinga žala daikto paskirčiai, atskirų patalpų nebūtų galima racionaliai naudoti pagal paskirtį, iš esmės išnyktų patalpų, kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, panaudojimo galimybė. Teismas taip pat nurodė, kad įrodymų, jog daikto atidalijimo būdas natūra yra įmanomas, atitiktų racionalaus naudojimosi atskirais nekilnojamaisiais daiktais reikalavimus, į bylą nėra pateikta. Nė vienas atsakovas nepasiūlė varianto, pagal kurį būtų galima daiktą padalinti natūra.

13. Teismas, nustatęs, kad daikto atidalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, sprendė, kad atsakovams priteistina piniginė kompensacija atitinkanti jų dalių vertę. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teismas nustatė, kad vidutinė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (2017-07-03 atlikto masinio vertinimo duomenimis) yra 38 800,00 Eur. Todėl atitinkamai atsakovų dalių vertės sudarytų atitinkamai 3848,96 Eur (T. K.), 519,92 Eur (J. L.), 1998,20 Eur (S. Č.), 1396,80 Eur (V. P.), 2068,04 Eur (valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas), 776,00 Eur (A. S.). Teismas sprendė, kad nurodyto dydžio piniginės kompensacijos atitinka konkrečių atsakovų dalių daikte rinkos vertę, todėl laikytinos pagrįstomis.

14. Teismas nesutiko su VĮ Turto bankas pateiktu teisės aiškinimu, kad bet kokiu atveju, nepaisant turto perėjimo pagrindo (įskaitant turto perėjimą teismo sprendimu), valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas privačion nuosavybėn gali pereiti tik aukciono tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad daikto atidalijimas nėra turto perleidimas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo prasme, kadangi taikant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutą naudojamasi įstatymo suteikta teise bendraturčiams atidalyti turtą, o ne siekiama perleisti turtą.

15. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Šiuo atveju, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nėra nustatyta speciali tvarka, pagal kurią turėtų būti vykdomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai vienu iš bendraturčių yra valstybė, CK neįtvirtina, kad daikto atidalijimas, kai vienu iš bendraturčių yra valstybė, yra negalimas ar kad tokiems teisiniams santykiams reguliuoti pirmenybė taikoma Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui ir jame nustatytai turto perleidimo tvarkai.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, šio straipsnio taikymui nėra nustatyta jokių išimčių subjektų atžvilgiu ir konstatavo, kad CK 4.80 straipsnyje nurodyta atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka, pagal kurią, nesant galimybės daiktą padalyti natūrą, daiktas perduodamas nuosavybės teise vienam iš bendraturčių, o kitam – sumokama piniginė kompensacija, taikytina ir tokiu atveju, kai vienas iš bendraturčių, kuriam mokėtina piniginė kompensacija, yra valstybė.

17. Remdamasis CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

18. Nagrinėjamu atveju, ieškinys patenkintas visiškai, todėl yra pagrindas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų. Kadangi 2018-11-02 tarp ieškovo ir atsakovų E. S. bei J. L. sudarytomis taikos sutartimis atsakovė J. L. įsipareigojo kompensuoti ieškovui jai tenkančią dalį bylinėjimosi išlaidų (96,44 Eur), ir ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo E. S. jam tenkančią bylinėjimosi išlaidų dalį, likusios ieškovui nekompensuotos bylinėjimosi išlaidos – 996,31 Eur – priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., S. Č., T. K., J. L., V. P., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas.

19. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) – ir sudaro 260,03 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, atskaičius atsakovei valstybei tenkančią procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalį (43,44 Eur), t.y. iš viso 216,69 Eur, priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., S. Č., T. K., J. L., V. P., valstybės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kurioje teismas nusprendė priteisti ieškovui atsakovei Lietuvos Respublikai priklausantį nekilnojamąjį turtą - 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo atsakovei 2068,04 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovei – Lietuvos Respublikai priklausiusią turto dalį ir ieškinį toje dalyje atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

20.1. CK 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo (suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai) ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas yra vienas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Tiek sujungiant savo nuosavybę su kitų asmenų nuosavybe, tiek ir atskiriant ją nuo kitų asmenų nuosavybės, įgyvendinama disponavimo turtu teisė;

20.2. valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai, nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau - ir Įstatymas), pagal kurio 2 straipsnio 1 punktą disponavimą turtu apima teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Pagrindiniai valstybės (savivaldybių) turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdai yra įtvirtinti šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, tačiau nei šiame, nei kituose įstatymo straipsniuose nėra numatyta valstybės turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn galimybė atidalijimo, išmokant valstybei kompensaciją, pagrindu;

20.3. kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų – valstybės (savivaldybės), savitumo ir objekto – valstybės (savivaldybės) turto specifikos su valstybės ir savivaldybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikoma CK nuostatos, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymo nenustatytų pagrindų; pripažinus priešingai, būtų sudarytos sąlygos švaistyti valstybės ir savivaldybių turtą, taip pažeisti viešąjį interesą. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011);

20.4. VĮ Turto bankas valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą privačių asmenų nuosavybėn perleidžia tik viešo aukciono būdu. Nekilnojamojo turto pardavimo kaina aukcione nustatoma pagal individualų vertinimą, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į viešosios nuosavybės teisinių santykių reglamentavimą, perleisti privatiems asmenims viešosios nuosavybės teisės objektą, atsakovas negali kitaip nei viešo aukciono būdu, nes turtas priklausantis valstybei gali būti perleidžiamas tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos;

20.5. kokio teisės akto pagrindu bus perleista viešoji nuosavybė, sprendžia savininkas, šiuo atveju Vyriausybė, suformuodama parduodamo turto teisinį režimą ir jo perleidimo būdą. VĮ Turto bankas yra vykdančioji institucija ir jai nesuteikta teisė keisti viešosios nuosavybės valdomo turto teisinio statuso ir jo perleidimo būdų;

Žemesnės instancijos teismas

20.6. pirmosios instancijos teismas, atidalindamas ginčo turtą, turto vertę nustatė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (rėmėsi vidutine rinkos verte). Pažymėtina, jog valstybei priklausančio turto kaina privalo būti nustatyta tik pagal individualų vertinimą, atliktą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Tai yra vienintelis turto vertės nustatymo būdas numatytas Įstatyme. Turto vertės nustatymas remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kartu su reikalavimu atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, turėjo būti atmestas ir ieškovo reikalavimas dėl 2068,04 Eur kompensacijos dydžio;

20.7. priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai nagrinėjamu klausimu. Analogiškose bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuomet buvo siekiama atidalinti valstybei priklausantį turtą teismai konstatavo, jog įvertinant valstybės (savivaldybių) turto perleidimą reglamentuojančių teisės normų imperatyvų pobūdį, atidalijus turtą išmokant kompensaciją pinigais atidalijamam bendraturčiui – valstybei, o tuo pačiu ieškovui priteisiant valstybei priklausantį turtą, būtų pažeistas viešosios teisės principas – valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes) (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-829-856/2017, Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1529-273/2014). Šios bylos faktinės aplinkybės visiškai sutampa tiek su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. civilinės bylos Nr. 2A-829-856/2017, tiek su Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. civilinės bylos Nr. 2A~1529-273/2014 nustatytomis aplinkybėmis, t. y. minėtose bylose buvo siekiama atidalinti valstybei priklausantį turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog minėtų civilinių bylų aplinkybės yra tapačios, be to, nagrinėjamos bylos ir civilinių bylų Nr. 2A-829-856/2017, 2A-1529-273/2014 ratio decidendi visiškai sutampa, todėl apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant šią bylą būtina atsižvelgti į teismų pateiktą išaiškinimą analogiškose bylose. Kitu atveju būtų sudarytos prielaidos formuotis nevienodai (nenuosekliai, prieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai.

Atsiliepimas

2. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, apeliacinį skundą atmesti ir atsakovės skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeista bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

21.1. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nereglamentuoja jokių teisinių santykių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai vienas iš bendraturčių yra valstybė/savivaldybė; nereglamentuoja valstybei bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimo (tame tarpe šių teisių transformavimo/perleidimo) sąlygų; nenustato baigtinio sąrašo būdų, kuriais valstybės turtas gali būti perduodamas kitų asmenų nuosavybėn; nukreipia į kitų įstatymų taikymą tuo atveju, kai Įstatymas nenustato atitinkamo valstybei priklausančio turto perleidimo būdo;

21.2. reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai negauna jokio papildomo turto, išskyrus atitinkamą to paties turto, kurį valdė bendrai su kitu bendraturčiu, dalį (natūra ar pinigais), todėl tokie santykiai nėra turto perleidimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Įstatymo 20 - 21 straipsnio nuostatos;

21.3. Įstatymui nereglamentuojant valstybei ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo teisinių santykių, nesant kito specialaus įstatymo/teisės akto, ieškovo manymu, esamoje situacijoje taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, pasibaigimą. Netaikant CK nuostatų iš esmės būtų paneigtas bendrosios dalinės nuosavybės instituto taikymas, kai vienas iš bendraturčių yra valstybė. Be to, pažeistas ne tik viešasis interesas, bet ir kitų bendraturčių teisės ir interesai;

21.4. Įstatymui nereglamentuojant bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo ir nesant specialaus įstatymo, netaikius CK nuostatų, kai yra visos sąlygos atidalinti bendraturčiams priklausančias dalis, iš esmės būtų sudaryta teisiškai neapibrėžta padėtis ir užkirstas kelias turto bendraturčiui/bendraturčiams ginti pažeistas teises;

21.5. ieškovas poziciją dėl CK normų taikymo susiklosčiusiems teisiniams santykiams grindžia ir CK 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Šiuo atveju, Įstatymas ir joks kitas specialus teisės aktas niekaip nereglamentuoja bendrosios dalinės teisės įgyvendinimo, kai vienas iš bendraturčių yra valstybė. Be to, CK nesuteikia pirmenybės taikyti Įstatymą/kitą teisės aktą, nenustato jokių draudimų ir/ar išimčių atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsižvelgiant į turto pobūdį (valstybei priklausantis turtas) ir/ar subjektą – valstybę CK 4.80 straipsnio 1-2 dalių pagrindu.

21.6. yra pagrindas taikyti CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytą atidalijimo būdą, esant visoms atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygoms, tuo pačiu nepažeidžiant viešojo intereso, kadangi atsakovei priklausanti turto dalis kompensuojama pinigine išmoka (turtas natūra transformuojamas į pinigus); atsakovei priklausanti turto dalis – 4,28 kv.m. patalpos, iš esmės negali būti atidalinta suformuojant atskirą nekilnojamąjį turto vienetą; dėl atsakovės, kaip subjekto, specifikos bei esamos turto paskirties (kirpykla) galimai atsakovei priklausanti turto dalis negalės būti racionaliai naudojama viešam interesui tenkinti; atsakovė turės pareigą išlaikyti, prižiūrėti jai priklausančia turto dalį, realiai neturėdama galimybės racionaliai ją naudoti, dėl ko nebus užtikrintas visuomeninės naudos interesas bei pasiekti efektyvaus ir racionalaus turto valdymo reikalavimai;

21.7. priešingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, valstybei priklausantis turtas gali būti perleidžiamas ne tik viešo aukciono būdu (21 straipsnis), bet ir kitais Įstatyme nustatytais atvejais (20 straipsnio 1 dalies 1-7 punktai), taip pat kitų įstatymų nustatytais būdais (20 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šioje situacijoje, CK nuostatų taikymas susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra grindžiamas Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų kitų įstatymų taikymu, kai turto perleidimas/transformavimas nėra aptartas Įstatyme ar specialiame teisės akte;

21.8. ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą priteisti atitinkamas kompensacijas atsakovams, pateikė teismui VĮ Registrų centras išrašą apie nustatytą turto rinkos vertę. Teismas priimdamas sprendimą šiuo išrašu vadovavosi, kaip rašytiniu įrodymu atitinkančiu procesinės teisės reikalavimus. Atsakovė gi, nei atsiliepime į ieškovo ieškinį, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu (atsakovės atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo), nenurodė jokių argumentų dėl kurių, teismas negalėtų vadovautis ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu ir iš esmės nereiškė jokių nesutikimo dėl ieškovo nurodytos turto vertės ir ieškovo atsakovei mokėtinos kompensacijos dydžio. Atsakovė jokių turto vertinimo ataskaitų ar kitų rašytinių įrodymų dėl kitokios, nei ieškovo pateiktame rašytiniame įrodyme nurodyta turto vertė, nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė;

21.9. atsakovės nurodyti Konstitucinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai (2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, kuriais buvo sprendžiami iki Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuvoje veikusių valstybinių profesinių sąjungų valdyto turto klausimai, atitikties LR Konstitucijai“, 2005-08-23 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos <...>“), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-263/2005 (dėl akcijų pirkimo – pardavimo), Nr.3K-3-416/2005 (dėl viešojo pirkimo), Nr.3K-3-237/2011 (dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo) priimti išnagrinėjus bylas, kuriose faktinės aplinkybės yra kitokios nei nagrinėjamojoje byloje, todėl teismų sprendimai šiose bylose nėra teismo precedentai, kuriais teismas turėtų remtis priimdamas sprendimą šioje byloje;

21.10. vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovo duomenimis, šiuo metu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs tik vieną civilinę bylą, kurioje pareikšti reikalavimai dėl savivaldybei ir privačiam asmeniui priklausančio turto atidalijimo CK 4.80 straipsnio 2 dalies pagrindu. Paminėtina, jog šioje civilinėje byloje (Nr. 3K-3-421/2012) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės pripažino, jog sprendžiant turto, kurio dalies bendraturtis yra savivaldybė, atidalijimas vykdytinas vadovaujantis CK nuostatomis ir neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą. Nors šios bylos ir nagrinėjamos situacijos faktinės aplinkybės yra skirtingos, tačiau minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausias Teismas susiklosčiusiems turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, kai dalis šio turto priklauso savivaldybei, taikė CK nuostatas, o ne Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą. Kasacinis teismas šioje byloje pripažino, kad iš esmės galimas toks atidalijimo būdas, kai bendroji dalinė savivaldybės ir fizinio asmens nuosavybė atidalijama savivaldybei priteisiant fiziniam asmeniui priklausančią bendro daikto dalį, o iš savivaldybės priteisiant piniginę kompensaciją. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija minėtoje byloje tik patvirtina, kad nėra teisinių kliūčių valstybę ar savivaldybę, nors ir atsižvelgiant į jų, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, savitumą ir objekto - valstybės (savivaldybės) turto - specifiką, laikyti lygiateisiu bendrasavininku sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimu;

21.11. aukštesnių teismų teisės aiškinimo taisyklių taikymas analogiškose ar tapačiose bylose nėra suabsoliutintas ir teismas kiekvienoje konkrečioje byloje gali priimti sprendimą neatitinkantį aukštesnių teismų teisės aiškinimo taisyklių, šį sprendimą motyvuodamas. Šiuo atveju, ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo priimtą sprendimą, teismo sprendimas priimtas remiantis teismo vidiniu įsitikinimu, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei vadovaujantis materialinės ir procesinės teisės normomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo teisės atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir valstybei priklausančias patalpas. Apeliantė įrodinėja, kad VĮ Turto bankas valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą privačių asmenų nuosavybėn perleidžia tik viešo aukciono būdu (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnis). Be to, Nekilnojamojo turto pardavimo kaina aukcione nustatoma pagal individualų vertinimą, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Kaip byloje nustatyta, valstybė įgijo 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo būdu, mirus V. D.. Teismas sprendė atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, priteisti 2068,04 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui G. G. natūra tenkančią atsakovei Lietuvos Respublikai priklausiusią turto dalį.

5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje turi būti įvertintas teisinis reguliavimas dėl valstybei priklausančio turto perleidimo. Apeliantė neginčija ieškovo teisės atidalinti turtą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atitinkamai 992/10000 dalys, t. y. 7,96 kv. m. (T. K.), 134/10000 dalys, t. y. 1,08 kv. m. (J. L.), 515/10000 dalys, t. y. 4,13 kv. m. (S. Č.), 360/10000 dalys, t. y. 2,89 kv. m. (V. P.), 533/10000 dalys, t. y. 4,28 kv. m. (VĮ Turto bankas), 200/10000 dalys, t. y. 1,60 kv. m. (A. S.) ginčo patalpų, sprendė, kad patalpą atidalyti natūra negalima.

6. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktą, vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalyje išvardyti butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai (namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga) negali būti atidalyti, išskyrus išimtį, kurios taikymui būtinos dvi sąlygos: 1) atidalijama daikto dalis gali būti ar pertvarkius galės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir 2) toks daikto naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį. Ši išimtis gali būti taikoma daliai bendrojo naudojimo patalpų, pavyzdžiui, gali būti atidalijama dalis namo rūsio patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors teisė atidalinti patalpas yra reglamentuota privatinės teisės normų, tačiau valstybės turto realizacijai yra taikomos specialios normos, kurios yra imperatyvios ir kurios neveikia bendrasavininkio atidalinimo teisės, tačiau reglamentuoja atskirą jos įgyvendinimo mechanizmą. Atsižvelgiant į tai, atmetamas ieškovo argumentas, kad įstatymui nereglamentuojant valstybei ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo teisinių santykių, nesant kito specialaus įstatymo/teisės akto, esamoje situacijoje taikytinos Civilinio kodekso nuostatos.

9. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kiekvienas bendraturtis gali inicijuoti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šią teisę bendraturtis turi kaip savininkas, nes jo dalis bendrosios nuosavybės teisėje yra asmeninis turtas. Tačiau ta dalis yra nemateriali, o tik dalis teisėje. Vieno bendraturčio siekis atidalyti savo dalį gali būti traktuojamas visais atvejais kaip kito bendraturčio subjektinė pareiga. Tuo atveju, kai bendraturčių santykių prigimtis yra daiktiniai, o ne prievoliniai santykiai, subjektinių pareigų pobūdis yra ne aktyvus, o pasyvus (E. Baranauskas, K. Laurinavičius, V. Pakalniškis, D. Vasarienė. Daiktinė teisė. Vilnius, 2010, psl.185).

10. Nagrinėjamoje byloje susiklostė daiktiniai teisiniai santykiai, ieškovas siekia tapti daikto savininku, taip pabaigiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės santykius. Taigi apeliantė turi pasyvų subjektinių pareigų pobūdį. Atsižvelgiant į tai, ieškovas privalo įgyvendinti visas privalomas valstybės turto įsigijo procedūras. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje procedūrų laikymas perleidžiant valstybės turtą yra įgijęs kaip absoliutų reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, kurioje buvo sprendžiama dėl valstybei priklausiusio žemės sklypo perleidimo teisėtumo, buvo aiškiai nurodyta, kad nei sandorio naudingumas, nei sklypo panaudojimo galimybės, nepaneigia prezumpcijos, kad maksimalios naudos gavimo galimybę užtikrina valstybinės žemės pardavimas aukciono būdu. Ši kasacinio teismo suformuluota taisyklė nagrinėjamoje byloje yra reikšminga tiek, kiek ji iš principo valstybei priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo teisėtumą įpareigoja vertinti pagal šiuos teisinius santykius reglamentuojančias normas, kurios savaime laikomos imperatyviomis.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsniu valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimas vyksta viešo aukciono būdu. Pagal to paties straipsnio 4 dalį viešame aukcione parduodami į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą įtrauktas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai. Valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas, parduodami atliekant centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, taip pat nekilnojamasis turtas, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, parduodami viešojo aukciono būdu, tačiau į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą neįtraukiami. Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad valstybei priklausančios turto dalies atidalijimo išmokant kompensaciją būdas taikytinas kaip ir visiems atsakovams lygiais pagrindais. Teisėjų kolegija šią teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta apeliacinės nutarties 27-30 punktų motyvų pagrindu.

13. Taip pat Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atidalindamas ginčo turtą, turto vertę nepagrįstai nustatė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (rėmėsi vidutine rinkos verte). Valstybei priklausančio turto kaina privalo būti nustatyta tik pagal individualų vertinimą, atliktą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punktas numato, kad „Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešame aukcione parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi (toliau – žemės sklypas), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn“. Aprašo 5² punkte nurodoma, kad Paprastai vykdomas elektroninis aukcionas. Tiesioginis aukcionas gali būti vykdomas, kai: 5².1. parduodamas išnuomotas gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas; 5².2. parduodamas mažos vertės nekilnojamasis turtas, kurio pradinė pardavimo kaina, nustatyta pagal individualų vertinimą, buvo lygi arba mažesnė nei 10 000 eurų ir kurio bent du kartus nepavyko parduoti elektroniniame aukcione. Pagal Aprašo 19 punktą „Nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus įtraukus į Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytus sąrašus ir suformavus žemės sklypus, priskirtus parduodamam nekilnojamajam turtui, aukciono organizatorius inicijuoja aukcioną, turėdamas Aprašo 18 punkte nurodytą sprendimą, individualaus nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų turto vertinimo ataskaitą, atliktą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, kartu su ataskaitos atitiktį šiems reikalavimams patvirtinančia institucijos, įgaliotos atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą, išvada, kuri teikiama, jeigu aukcione ketinama parduoti valstybės ar savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą ar kitus nekilnojamuosius daiktus, kurių pradinė bendra pardavimo kaina yra didesnė nei 3 milijonai eurų. Jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukciono organizatorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka turi pateikti bendraturčiams rašytinį pranešimą apie ketinimą aukcione parduoti savo nekilnojamojo turto dalį ir nurodyti Aprašo 22 punkte nustatytas aukciono sąlygas“.

15. Teisėjų kolegija, įvertindama nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei Lietuvos Respublikai priklausanti 533/10000 dalis patalpos galėjo būti perleista aukciono būdu ir vertė negalėjo būti nustatyta remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti atmestas ieškovo reikalavimas dėl 2068,04 Eur kompensacijos dydžio valstybei priteisimo.

16. Minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti ieškovui G. G. atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, priklausantį nekilnojamąjį turtą – 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo G. G. atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, įstaigos kodas: 112021042, naudai 2068,04 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt aštuonis eurus, 04 ct) piniginę kompensaciją už ieškovui G. G. natūra tenkančią atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, priklausiusią turto dalį; apeliantė prašė šioje dalyje ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atmesti kaip teisiškai nepagrįstą.

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas (gali būti parduodama, dovanojama ar kitaip perleidžiama), materialaus turto konkrečios dalys tokiais atvejais nenurodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, 32 punktas). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, kad ieškovas galėtų įgyti valstybei priklausančios patalpos dalį, ji privalėjo būti atidalinta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad valstybei priklauso 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl to nėra. Minėta, kad bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas, todėl atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimą, kurioje ieškovui priteista 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti valstybei, priteisiant 2068,04 Eur kompensaciją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apibendrindama šios nutarties motyvuojamojoje dalyje pateiktus argumentus ir išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl be pagrindo visiškai patenkino ieškovo ieškinį. Tai sudaro pagrindą pakeisti teismo procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys poveikio skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,

nutaria:

apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kurioje nuspręsta priteisti ieškovui G. G. atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, įstaigos kodas: 112021042, priklausantį nekilnojamąjį turtą – 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo G. G. atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, įstaigos kodas: 112021042, naudai 2068,04 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt aštuonis eurus, 04 ct) piniginę kompensaciją už ieškovui G. G. natūra tenkančią atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, priklausiusią turto dalį, bei iš atsakovės valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas, lygiomis dalimis priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėRenata Volodko