Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-7638-1126/2024, pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/23/01286, suinteresuotas asmuo – Kredito unija ,,Saulėgrąža“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolio S. U. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0034/23/01286, kuri užvesta pagal Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro 2023 m. liepos 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1735 dėl 92 378,49 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo Kredito unijos „Saulėgrąža“ naudai. Skolos atsiradimo pagrindas – Kredito unijos „Saulėgrąža“ (toliau – kredito unija) 2021 m. rugpjūčio 27 d. skolininkams V. K. ir S. K. – K. suteikta paskola – kredito sutartis Nr. SL/4324500 nekilnojamojo turto – 514/764 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo turtas), įsigijimui. Šios kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui skolininkai ginčo turtą sutartinės (maksimaliosios) hipotekos pagrindu 2021 m. rugpjūčio 27 d. įkeitė kredito unijai. Nekilnojamojo turto registre ginčo turto savininku yra įrašytas skolininkas V. K..

2. Antstolis 2023 m. rugpjūčio 11 d. priėmė raginimą Nr. S-23-34-25066 įvykdyti sprendimą ir tos pačios dienos turto arešto aktu Nr. S-23-34-25065 areštavo hipoteka įkeistą ginčo turtą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, turto arešto aktas, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui V. K. buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti antstoliui kaip neįteikti. Tie patys dokumentai 2023 m. rugpjūčio 31 d. persiųsti kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), apie juos paskelbta viešai ir internete. Skolininkas per raginime nurodytą terminą skolos nesumokėjo.

3. Antstolis 2023 m. spalio 2 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės atlikimo Nr. S-23-34-31198, kuriuo pavedė UAB „Apus Turtas“ atlikti skolininko areštuoto turto kainos vertinimą. 2023 m. lapkričio 8 d. gautas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 23/685 NT EKSP, kuriuo ginčo turtas įvertintas 202 500 Eur. 2023 m. lapkričio 8 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įkainavimo ir pardavimo Nr. S-23-34-35875, kuriame nurodyta, kad visas areštuotas turtas įkainotas 202 500 Eur.

4. 2024 m. vasario 15 d. buvo paskelbtos ginčo turto pirmosios varžytynės Nr. S-24-34-5583, pradinė turto pardavimo kaina – 162 000 Eur, varžytinių pradžia – 2024 m. vasario 15 d., varžytinių pabaiga – 2024 m. kovo 18 d., tačiau teismui 2024 m. vasario 29 d. civilinėje byloje Nr. e2SP-7233-615/2024 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, antstolis 2024 m. kovo 4 d. priėmė patvarkymą dėl varžytinių atšaukimo Nr. S-24-34-7821.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis S. U. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

19.3. Lietuvos apeliacinis teismas vienoje iš nagrinėtų bylų nurodė: „<...> apeliantai nepagrįstai remiasi nekilnojamojo turto skelbimuose nurodyta siūloma kitų butų pardavimo kaina, kuri be išsamaus turto vertinimo negali būti prilyginama ginčo buto rinkos vertei. Šiuose skelbimuose nurodoma pardavimo kaina, iki turtas nebus parduotas būtent už tokią sumą konkrečiam pirkėjui, gali patvirtinti tik tiek, kad tokią pinigų sumą už savo turtą pageidauja gauti jo pardavėjas. Skelbimuose nurodyta turto pardavimo kaina negali būti besąlygiškai vadovaujamasi ir dėl to, kad tokiu būdu būtų neatsižvelgiama į lyginamųjų objektų skirtumus, galinčius turėti esminės reikšmės vertinant ginčo turtą“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-361-241/2017).

19.4. Pareiškėjo pateiktas parduodamo gyvenamojo namo pavyzdys iš skelbimų portalo visiškai neatitinka areštuoto turto savybių. Be to, būtent varžytynių metu laimėtojo pasiūlyta kaina yra ta kaina, kuri yra labiausiai atitinkanti parduodamo turto rinkos vertę. Varžytynėse buvo pasiūlyta 162 000,00 Eur kaina ir jų metu kiti potencialūs pirkėjai net nebandė teikti didesnės kainos pasiūlymų. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu turto vertė būtų žymiai didesnė, susidomėjimas vykstančiomis varžytynėmis būtų didesnis ir atitinkamai būtų aktyviau varžomasi dėl turto. Tačiau jokių pasiūlymų pateikta nebuvo. Dėl šios priežasties manytina, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti antstolio nustatyta turto kaina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

21. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, šiam netenkinus pareiškėjo (skolininko) skundo dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės naujos ekspertizės paskyrimo.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. išieškotojas kredito unija „Saulėgrąža“ pateikė vykdymui 2023 m. liepos 31 d. išduotą Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1735 dėl 92 378,49 Eur skolos ir 833,43 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko V. K. ir įkeisto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 514/764 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.

23. Antstolis 2023 m. rugpjūčio 11 d. priėmė vykdomąjį dokumentą ir tą pačią dieną skolininkui adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė raginimą sumokėti skolą per 30 dienų. Kartu su raginimu išsiuntė ir turto arešto aktą, tačiau pašto siunta buvo grąžinta antstoliui kaip neįteikta. Tie patys dokumentai 2023 m. rugpjūčio 31 d. persiųsti kitu adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas skolos per raginime nurodytą terminą nesumokėjo.

24. Antstolis 2023 m. spalio 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-34-31198 dėl ekspertizės atlikimo skolininko areštuotam turtui įvertinti, kurią pavedė atlikti UAB „Apus Turtas“. Patvarkyme antstolis išaiškino, kad nušalinimas ekspertui gali būti pareikštas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo CPK 598 straipsnyje nurodytais pagrindais. Patvarkymas skolininkui V. K. išsiųstas elektroninio pašto adresu vykintaskaz@icoud.com, tačiau skolininkas nušalinimo ekspertui per nustatytą terminą nepareiškė.

25. Ekspertinė įstaiga elektroniniu paštu informavo antstolį ir skolininką, kad planuoja 2023 m. lapkričio 3 d. 11.00 val. atlikti turto apžiūrą, prašė skolininko sudaryti sąlygas patekti į turto vidų. Apžiūros akte nurodyta, kad ginčo nekilnojamojo turto apžiūra atlikta 2023 m. lapkričio 3 d., 11.00 val. ir kad apžiūroje dalyvavo V. K.. UAB „Apus Turtas“ 2023 m. lapkričio 8 d. antstoliui pateikė ginčo nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 23/685 NT EKSP, kuriame nurodė, jog vertinimo dieną (2023 m. lapkričio 3 d.) viso nekilnojamojo turto objekto vertė yra 202 500 Eur, iš jo – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 172 100 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 30 400 Eur. Turto apžiūrą ir jo vertinimą atliko UAB „Apus Turtas“ vertintoja S. K.-S., turinti kvalifikacinį pažymėjimą Nr. A 000513, išduotą 2008 m. balandžio 2 d. Ekspertizės aktą patvirtino UAB „Apus Turtas“ direktorius G. B., turintis Įrašymo į Išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių Teisę verstis asmenų sąrašą pažymėjimo Nr. 000076.

26. Antstolis 2023 m. lapkričio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-34-35875 „Dėl areštuoto turto įkainavimo ir pardavimo“, kuriame įkainojo areštuotą turtą ir nurodė bendrą jo vertę 202 500 Eur. Šiame patvarkyme antstolis išaiškino skolininkui teisę iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Taip pat skolininkui išaiškinta, kad pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 proc. nustatytos turto kainos, o antrosiose varžytynėse pagal CPK 722 straipsnį nustatoma pradinė kaina sudaro 60 proc. nustatytos turto kainos ir šio patvarkymo apskundimo tvarka. Minėtas patvarkymas skolininkui išsiųstas el. paštu vykintaskaz@icloud.com. Prieštaravimų dėl turto vertės skolininkas nepareiškė, patvarkymo CPK nustatyta tvarka neskundė.

27. Antstolio kontoroje 2023 m. gruodžio 8 d. buvo gautas skolininko V. K. prašymas jam priklausantį areštuotą ginčo turtą parduoti jo pasiūlytam pirkėjui Ž. K. už 110 000 Eur. Antstolis 2023 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-34-39960, kuriame nurodė, kad pirkėjas už perkamą skolininko turtą į antstolio depozitinę sąskaitą 110 000 Eur turi sumokėti iki 2024 m. sausio 8 d. Skolininkas 2023 m. gruodžio 27 d. pateikė antstoliui prašymą laikyti jo 2023 m. gruodžio 8 d. prašymą negaliojančiu ir prašė ginčo turtą parduoti kitiems pirkėjams – K. R. bei A. R. už 120 000 Eur. Prie šio prašymo pridėjo Kredito unijos „Delta“ 2023 m. gruodžio 22 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog kredito unija nusprendė K. R. ir A. R. suteikti 96 000 Eur paskolą ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui. Kredito unijos sprendimas galioja ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 22 d.

28. Antstolis 2023 m. gruodžio 27 d. priėmė patvarkymą, kuriuo panaikino 2023 m. gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. S-23-34-39960, o 2024 m. sausio 19 d. patvarkymu Nr. S-24-34-2893 įpareigojo skolininko pasiūlytus pirkėjus iki 2024 m. sausio 29 d. į antstolio depozitinę sąskaitą įnešti 10 proc. perkamo turto kainos, t. y. 12 000 Eur. 2024 m. sausio 25 d. į antstolio depozitinę sąskaitą buvo įnešta 12 000 Eur. Antstolis 2024 m. sausio 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-34-3452, kuriuo įpareigojo pirkėjus iki 2024 m. vasario 13 d. į antstolio depozitinę sąskaitą įnešti likusią perkamo ginčo turto kainą – 108 000 Eur.

29. Antstolis 2024 m. vasario 14 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-34-5537, kuriame nurodė, kad iki 2024 m. vasario 13 d. likusi 108 000 Eur suma už siūlomą pirkti areštuotą turtą nebuvo gauta, todėl bus skelbiamos ginčo turto pirmosios varžytynės, o K. R. ir A. R. grąžinta jų įmokėta 12 000 Eur suma.

30. Antstolio 2024 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S-24-34-5583 buvo paskelbtos skolininko V. K. areštuoto turto varžytynės Nr. 259678, pradinė ginčo turto pardavimo kaina – 162 000 Eur, varžytynių pradžia – 2024 m. vasario 15 d., varžytynių planuojama pabaiga – 2024m. kovo 18 d.

31. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 29 d. civilinėje byloje Nr. 2SP-7233-615/2024 priėmė nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl pareiškėjo V. K. 2024 m. vasario 23 d. skundo dėl antstolio S. U. veiksmų, sustabdė priverstinį ginčo turto pardavimą iš varžytynių. Antstolis 2024 m. kovo 4 d. patvarkymu paskelbtas pirmąsias varžytynes atšaukė.

32. Pareiškėjas V. K. 2024 m. vasario 27 d. pateikė antstoliui skundą, kuriuo, be kita ko, prašė paskirti ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą. Vienintelis pareiškėjo argumentas yra tai, kad, jo manymu, ginčo turtas varžytynėse parduodamas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, todėl yra pagrindas skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.

33. Antstolis su pareiškėjo skundu nesutiko, argumentuodamas tuo, kad vertinant ginčo turtą jokių pažeidimų nepadaryta, skolininkas savalaikiai nereiškė nušalinimų ekspertui ir prieštaravimų dėl eksperto nustatytos kainos.

34. Skundžiama nutartimi teismas pritarė antstolio pozicijai. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi, manydamas, kad ginčo turtas buvo įvertintas ženkliai mažesne kaina, nei rinkos kaina.

35. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šių nuostatų turi būti paisoma ir priverstinai realizuojamo turto įkainojimo procese, tačiau neignoruojant ir skolininkui tenkančių įstatyme įtvirtintų pareigų ir vertinant, kaip skolininkas naudojosi jam įstatymo suteiktomis teisėmis šiame procese.

36. Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023).

37. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjas teigia, kad antstolis netinkamai nustatė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto vertę, tačiau prieš tai nustatytos aplinkybės paneigia šiuos pareiškėjo argumentus (žr. nutarties 24–26 punktus), pareiškėjas antstolio veiksmų dėl turto vertės nustatymo neskundė, prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nepateikė.

38. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-95-330/2024).

39. Antstolis patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo nurodė ekspertinę įstaigą, ekspertą, jų kvalifikaciją patvirtinančius duomenis (pažymėjimus). Tuo pačiu patvarkymu vykdymo proceso šalims buvo išaiškinta teisė, vadovaujantis CPK 598, 510 ir 512 straipsniais, reikšti nušalinimą ekspertui, taip pat teikti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų. Nei nušalinimų ekspertui, nei skundų dėl antstolio procesinių veiksmų per įstatymų nustatytus terminus šalys nepateikė.

40. Antstolio 2023 m. lapkričio 8 d. patvarkymu apeliantas taip pat buvo informuotas apie jo teisę iki varžytynių paskelbimo susirasti pačiam arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją; išaiškino teisę reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės akto ar antstolio nustatytos turto vertės. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teise pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos pareiškėjas nepasinaudojo.

41. Iš 2023 m. lapkričio 8 d. ekspertizės akto Nr. 23/685 NT EKSP santraukos matyti, kad ekspertė turto rinkos kainą nustatė lyginamuoju metodu.

42. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 56 punkte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 p.). Taikant lyginamąjį metodą: 1) surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; 2) vertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. (Metodikos 58 p.). Jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius (Metodikos 61 p.).

43. Priešingai nei įrodinėja apeliantas, vien tik nekilnojamojo turto pasiūlos viešas vertinimas nėra objektyvus ir tikslus nustatant jau susiformavusią turto rinkos vertę, kadangi pardavėjai gali nustatyti norimą, tačiau nebūtinai rinkos vertę atitinkančią, parduodamo nekilnojamojo turto kainą, todėl konkretaus turto rinkos vertę galutinai nustato tik įvykęs to turto pirkimo–pardavimo sandoris. Remiantis prieš tai nurodytu Metodikos 61 punktu, į nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus gali būti atsižvelgiama tik kaip į vieną iš galimų kriterijų, tačiau tai jokiu būdu negali būti vienintelis ir patikimas šaltinis, patvirtinantis nekilnojamojo turto vertę ar, juo labiau, paneigiantis nekilnojamojo turto eksperto nustatytą rinkos vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-67-516/2023).

44. Pažymėtina, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-413-912/2023).

45. Įrodymų, paneigiančių eksperto išvadą (pvz., kitų specialistų / turto vertintojų išvadų apie ginčo turtą) į bylą nebuvo pateikta, o apelianto nurodomu vieninteliu skelbimu apie parduodamo turto kainą nėra pagrindo vadovautis prieš tai šioje nutartyje aptartais motyvais. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog nepakanka įrodymų turto vertei nustatyti, turėjo arba įpareigoti apeliantą pateikti papildomus įrodymus, arba pačiam paskirto turto vertės nustatymo ekspertizę atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma todėl, kad teikti teismui ar antstoliui įrodymus yra šalies pareiga (CPK 178 straipsnis), nuo pareiškėjo skundo pateikimo antstoliui iki bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo praėjo nemažai laiko, tačiau įrodymų, paneigiančių eksperto nustatytą ginčo turto vertę, apeliantas nepateikė.

46. Pažymėtina, kad antstolio nustatyta varžytinėse parduodamo ginčo turto kaina buvo paremta profesionalaus ir sertifikuoto nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Apus Turtas“. Bylos duomenys patvirtina, kad, atlikdama turto vertės nustatymo ekspertizę ir surašydama ekspertizės aktą, ekspertė vadovavosi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu, CK, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, turto apžiūros metu surinktais duomenimis, Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro medžiaga, ir, nustatydama ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę lyginamuoju metodu, be kitų kriterijų, ekspertė surinko informaciją apie siūlomų parduoti penkių panašaus turto objektų kainas, kurios svyravo nuo 134 500 Eur iki 170 000 Eur) bei šešių įvykusių panašaus turto sandorių kainas. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė nei teisės aktų pažeidimų, nei kitų aplinkybių, kurie leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu.

47. Apeliantas atskirajam skunde nurodo, kad LR Konkurencijos taryba UAB „Apus Turtas“ yra skyrusi 38 000 Eur baudą už kartelinius susitarimus turto vertinimo srityje, tačiau nenurodo, kaip ši aplinkybė daro įtaką atliktos turto ekspertizės išvadoms. Minėta, kad ekspertizė atlikta remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Metodikos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nuostatomis, o pats juridinis asmuo UAB „Apus Turtas“ įrašytas į išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000076), Turto ekspertizės aktą surašiusi ekspertė turi nekilnojamo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A000513. Nei UAB „Apus Turtas“, nei turto ekspertizės aktą surašiusiai ekspertei nėra nustatytų apribojimų verstis šia veikla ir nėra informacijos, kad šių subjektų atliekamos turto ekspertizės būtų netikslios ar nepatikimos.

48. Be to, netiesiogiai apelianto įrodinėjamas aplinkybes paneigia aplinkybė, kad pareiškėjo siūlomi pirkėjai planavo įsigyti ginčo turtą už gerokai žemesnę kainą, nei ir už eksperto nustatytą rinkos kainą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ginčo turtas nėra tiek vertas, kiek nurodo apeliantas.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad antstolis, įkainodamas ginčo turtą, CPK 681 straipsnio reikalavimų nepažeidė, apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis eksperto nustatyto turto kainos nepaneigė (CPK 178 straipsnis), pareiškėjo skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino turto įkainojimą reglamentuojančias CPK normas, nenukrypo nuo teismų išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, todėl atmetęs skolininko skundą dėl antstolio veiksmų priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50. Suinteresuotas asmuo Kredito unija „Saulėgrąža“ prašo priteisti iš apelianto 420 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

51. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes reglamentuojančio CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

52. Nagrinėjamu atveju skolininko ir išieškotojo interesai vykdymo procese yra priešingi, todėl suinteresuoto asmens Kredito unijos „Saulėgrąža“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismui nusprendus pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui Kredito unijai „Saulėgrąža“ (j. a. k. 302894776) iš pareiškėjo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.