Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. (L. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovams antstolei B. T. ir I. S. dėl varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, ir pagal ieškovo I. S. priešieškinį atsakovams L. S., A. K. (A. K.), J. Š. dėl iškeldinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

18. Byloje nustatyta, kad antstolė B. T. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 133 355,94 Eur skolos išieškojimą iš skolininko (ieškovo) L. S. išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimas“. Ieškovui L. S. per raginime nustatytą terminą nesumokėjus skolos, priverstinis išieškojimas buvo nukreiptas į turto arešto aktu areštuotą ieškovui nuosavybės teise priklausiusį ir sutartine hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Skolai išieškoti antstolė B. T. paskelbė pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose pardavė ieškovui nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 104 800 Eur kainą atsakovui I. S. ir 2021 m. lapkričio 11 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl antstolės B. T. 2021 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo iš varžytynių ako Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo bei ieškovo L. S. ir kartu su juo gyvenančių asmenų iškeldinimo iš buto.

21. Apeliantas (ieškovas) L. S., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atmesti ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir tenkinti priešieškinį dėl iškeldinimo iš buto, teigia, kad butas buvo įkainotas netinkamai ir parduotas atsakovui I. S. ne už rinkos kainą, byloje nepagrįstai buvo remiamasi savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis), o ne specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis. Be to, apelianto manymu, teismas neturėjo teisės spręsti ieškovo iškeldinimo iš buto, kol nėra įsiteisėjęs sprendimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo

22. CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąrašas atvejų, kai turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai suinteresuotų asmenų reikalavimu teismo gali būti pripažinti negaliojančiais. Vienas iš tokių atvejų, kuriuo remiasi ieškovas, įtvirtintas CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuris nustato, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose varžytynėse – šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl per mažos pardavimo kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas).

24. Vykdymo proceso metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ir pan.).

26. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl areštuoto įkainojamo turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis), nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos į jas atsižvelgti. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 2 dalis). (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020 28 punktą ir kt.).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė B. T., kilus abejonių dėl turto vertės, 2021 m. liepos 21 d. patvarkymu paskyrė ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę, kuria pavedė atlikti nepriklausomai turto vertinimo įmonei – UAB „Ober-Haus“. Tuo pačiu patvarkymu vykdymo proceso šalims buvo išaiškinta teisė, vadovaujantis CPK 598 straipsniu, reikšti nušalinimą ekspertui, taip pat vadovaujantis CPK 510 ir 512 straipsniais teikti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų. Nei nušalinimų ekspertui, nei skundų dėl antstolio procesinių veiksmų per įstatymų nustatytus terminus šalys neteikė.

28. Nepriklausomos turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės aktu buvo nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė – 131 000 Eur. Atsižvelgdama į tai, antstolė B. T. 2021 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu ginčo butą įkainojo 131 000 Eur suma ir išaiškino vykdymo proceso šalims, kad šios turi teisę teikti motyvuotus prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo, taip pat informavo skolininką L. S., kad šis, remiantis CPK 704 straipsniu, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Kadangi ieškovas L. S. teise pasiūlyti išvaržomam turtui savo pirkėją nepasinaudojo ir jokio prieštaravimo dėl vykdymo procese realizuoto turto vertės nepareiškė, antstolė 2021 m. rugsėjo 16 d. paskelbė pirmąsias ginčo buto varžytynes ir nustatė pradinę išvaržomo turto pardavimo kainą – 104 800 Eur, t. y. 80 proc. ekspertizės aktu nustatytos turto rinkos vertės, kaip tą numato CPK 718 straipsnis. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas buvo parduotas pirmosiose varžytynėse atsakovui I. S. už 104 800 Eur kainą.

29. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad antstolė B. T., organizuodama turto vertės nustatymo veiksmus ir įkainodama ginčo nekilnojamąjį turtą (butą), tinkamai vykdė CPK 681 straipsnyje įtvirtintas pareigas, t. y. kad varžytynėse realizuoto turto rinkos vertė būtų nustatyta kuo teisingiau ir objektyviau, paskyrė turto vertinimo ekspertizę rinkos vertei nustatyti, informuodama apie tai vykdymo šalis bei išaiškindama joms teisę tiek skųsti antstolio veiksmus, reikšti nušalinimus ekspertui, tiek teikti prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo, siūlyti savo pirkėją ir pan. Kaip minėta, L. S. elgėsi pasyviai, nes nei viena iš paminėtų teisių skųsti antstolio veiksmus, reikšti nušalinimus ir / ar prieštaravimus per įstatymų nustatytus terminus dar vykdymo procese, kuomet ir yra sprendžiamas iš varžytynių parduodamo turto vertės (kainos) nustatymo klausimas, nepasinaudojo ir nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad buvo pažeista CPK 681 straipsnyje nustatyta turto įkainojimo procedūra, kad jam priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos ir / ar CPK 718 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl varžytynėse parduodamo turto pradinės kainos nustatymo.

30. Pažymėtina, kad apeliantas, įrodinėdamas, jog ginčo butas buvo įkainotas netinkamai ir parduotas atsakovui I. S. ne už rinkos kainą, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme rėmėsi keturiais skelbimais iš nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt, kuriuos atrinko pagal tą patį gatvės pavadinimą. Apelianto teigimu, pardavimų skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti, nes juos leidžia naudoti net turto vertintojų veiklą reglamentuojanti Turto ir verslo vertinimo metodika.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu ir pažymi, kad vien tik nekilnojamojo turto pasiūlos vertinimas nėra objektyvus ir tikslus, nustatant jau susiformavusią turto rinkos vertę, kadangi pardavėjai gali nustatyti norimą, nebūtinai rinkos vertę atitinkančią, parduodamo nekilnojamojo turto kainą, todėl konkretaus turto rinkos vertę galutinai nustato tik įvykęs to turto pirkimo–pardavimo sandoris. Remiantis Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punktu, turto rinkos vertei nustatyti taikant lyginamąjį metodą, be kitų kriterijų, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius dvylika mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas ir tik jeigu nėra informacijos apie sandorių kainas, vadovaujantis Metodikos 61 punktu, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Taigi į nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus gali būti atsižvelgiama tik kaip į vieną iš galimų kriterijų, sprendžiant dėl turto rinkos vertės, tačiau tai jokiu būdu negali būti vienintelis ir patikimas šaltinis, patvirtinantis nekilnojamojo turto vertę ar, juo labiau, paneigiantis nekilnojamojo turto eksperto nustatytą rinkos vertę.

32. Pažymėtina, kad antstolės nustatyta varžytinių kaina buvo paremta profesionalaus ir sertifikuoto nekilnojamojo turto vertintojo iš ilgametę patirtį turinčios įmonės UAB „Ober-Haus“. Bylos duomenys patvirtina, kad, atlikdamas turto vertės nustatymo ekspertizę ir surašydamas ekspertizės aktą, ekspertas vadovavosi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu, CK, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais, turto apžiūros metu surinktais duomenimis, Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro medžiaga, UAB „Ober-Haus“ duomenų baze ir, nustatydamas ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę lyginamuoju metodu, be kitų kriterijų, surinko informaciją apie trijų įvykusių panašaus turto sandorių kainas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas nenurodė jokių teisės aktų, kurie buvo pažeisti atliekant turto vertinimo ekspertizę, ar aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodomi butų pardavimo skelbimai iš portalo www.aruodas.lt ne tik nepatvirtina jo dėstomų argumentų dėl neva netinkamai įkainoto buto, bet ir nepaneigia nepriklausomo nekilnojamojo turto eksperto UAB „Ober-Haus“ nustatytos ginčo buto rinkos vertės.

34. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad, esant ginčui dėl varžytynėse parduoto turto rinkos vertės, pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones, turėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę.

35. CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, bylos duomenis, byloje esančią nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ ekspertizės akto išvadą apie nustatytą ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę, visiškai pagrįstai neskyrė byloje nekilnojamojo turto vertės ekspertizės vien dėl ieškovo išsakytų, tačiau jokiais patikimais įrodymais neparemtų, abejonių apie neva netinkamai įkainotą turtą.

36. Pažymėtina ir tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Todėl apeliantas, siekdamas įrodyti, kad jam priklausęs ir varžytynėse parduotas butas buvo netinkamai įvertintas ir įkainotas, turėjo galimybę pats kreiptis į nekilnojamojo turto vertinimo specialistus (ekspertus) ir pateikti teismui atitinkamas išvadas. Tokia galimybe ir teise ieškovas nepasinaudojo.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė, įkainodama ginčo turtą, tinkamai vykdė CPK 681 straipsnyje įtvirtintas pareigas, o ieškovas, kaip minėta, pats vykdymo procese elgęsis pasyviai ir per įstatymo nustatytus terminus nereiškęs jokių prieštaravimų dėl turto įkainojimo, jokių patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jam priklausęs nekilnojamasis turtas (butas) buvo parduotas varžytynėse už kainą, neatitinkančią rinkos kainos, t. y. kad turto pardavimo iš varžytynių kaina buvo esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, nepateikė ir teismui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino turto pardavimo iš varžytynių tvarką bei turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentuojančias CPK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl atmetęs ieškovo L. S. ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Dėl iškeldinimo iš varžytynėse parduoto buto

38. Kaip minėta, ginčas nagrinėjamoje byloje taip pat kilo dėl ieškovo L. S. ir kartu su juo gyvenančių asmenų iškeldinimo iš buto, kuris buvo parduotas atsakovui I. S. varžytynėse.

39. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėti klausimo dėl iškeldinimo iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, be to, nagrinėjamoje byloje turėjo būti remiamasi ne savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis), o specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis.

40. Visų pirma pažymėtina tai, kad šalių nesiejo jokie sutartiniai (pvz., nuomos, panaudos) teisiniai santykiai, todėl I. S., kaip ginčo buto savininko, teisės pagrįstai buvo gintos, taikant atitinkamas daiktinės teisės (CK IV knygos) normas. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tais atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023 22 punktą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl L. S. ir kartu su juo gyvenančių kitų asmenų iškeldinimo iš ginčo buto, parduoto atsakovui I. S. varžytynėse, visiškai pagrįstai taikė CK 4.98 straipsnio nuostatas.

41. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-200-248/2020 17 punktą; 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023 25 punktą ir kt.).

42. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje buvo įrodytos abi negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Byloje nustatyta, kad I. S. yra ginčo buto savininkas pagal turto pardavimo iš varžytynių aktą ir kad butu be pagrindo, neturėdami savininko leidimo, naudojasi L. S., jo nepilnametis vaikas V. S., A. K. ir J. S. (Š.) bei jos nepilnametis vaikas L. N.. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, t. y. kad I. S. nuosavybės teises į butą yra įgijęs 2021 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, jo nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o paminėti asmenys ginčo bute gyvena be jokio teisėto pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldino juos iš I. S. nuosavybės teise priklausančio buto.

43. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad priimant skundžiamą sprendimą dėl iškeldinimo nebuvo atsižvelgta į L. S. ir jo šeimos narių, įskaitant ir nepilnamečio vaiko, interesus, nesuteiktas joks papildomas terminas būstui susirasti.

44. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tiek savo, tiek nepilnamečio vaiko bei kartu su juo gyvenančių kitų asmenų gyvenamąja vieta. Kaip minėta, nuosavybės teisę į ginčo butą I. S. įgijo 2021 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu. Naujasis buto savininkas I. S. su buvusiu savininku L. S. 2021 m. lapkričio 21 d. pasirašė susitarimą, pagal kurį apeliantas kartu su juo gyvenančiais šeimos nariais sutiko išsikelti iki 2021 m. gruodžio 20 d. ir atsiskaityti su komunalinių paslaugų tiekėjais, tačiau 2021 m. gruodžio 2 d. elektroniniu paštu L. S. informavo I. S., kad iš buto nebeketina išsikraustyti ir jame gyvena iki šiol. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo, kartu su juo gyvenančio nepilnamečio vaiko ir kitų asmenų teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti šio būsto savininko – ieškovo I. S. – teisės nekliudomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.

45. Pasisakydama dėl to, ar pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nagrinėti klausimą dėl ieškovo ir kartu su juo gyvenančių asmenų iškeldinimo iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2022 m. sausio 19 d. nutartimi byla pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovams antstolei B. T. ir I. S. dėl varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo buvo sujungta su Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1018-965/2022 pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovams L. S., A. K., J. S. dėl iškeldinimo. Esant sujungtoms bylos ir atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp šalių iš esmės vyksta dėl to paties nekilnojamojo turto ir kad civilinės bylos dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu išnagrinėjimo rezultatas turi tiesioginę įtaką civilinės bylos dėl iškeldinimo rezultatui, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo abu ginčus tuo pat metu. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti iškeldinimo klausimo iki bus išspręstas ginčas ir priimtas galutinis sprendimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Priešingai, tokiu būdu kaip tik buvo užtikrinti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentracijos principai.

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino savininko teisių apsaugą nuo pažeidimų, nesusijusių su turto valdymo netekimu, reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl tenkinęs atsakovo I. S. priešieškinį dėl atsakovų iškeldinimo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

48. Ieškovo L. S. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

49. Atsakovas I. S., pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantis Luminor Bank AS 2022 m. rugpjūčio 12 d. lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad už teisines paslaugas atsakovas patyrė 350 Eur advokato pagalbos išlaidų.

50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

51. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašomos priteisti 350 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovo L. S..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).