Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams V. B. ir I. B. dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių dėl 2023 m. sausio 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-23-124-3590 pripažinimo negaliojančiu.

20. Nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė atsakovų I. B. ir V. B. santuoką. Nurodytu sprendimu atsakovų vaikams A. B. ir A. B. iš V. B. priteistas išlaikymas vienkartine pinigine suma (A. B. priteistas 57 600 Eur dydžio išlaikymas, o A. B. – 86 400 Eur dydžio išlaikymas). Atsakovui V. B. neįvykdžius teismo sprendimo, t. y. nesumokėjus vaikams vienkartine suma priteisto išlaikymo, antstolės A. P. kontoroje 2021 m. liepos 15 d. pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. B. ir A. B. išieškojimo iš skolininko V. B. pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-3294 priedai Nr. 1 ir Nr. 2).

22. Antstolė A. P. 2022 m. gruodžio 29 d. areštavo skolininko V. B. turtą ir turto arešto aktu Nr. S-22-124-55136 nustatė, kad areštuoto turto vertė – 165 430 Eur (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1).

23. Antstolei A. P., vykdančiai išieškojimą pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų išduotą vykdomąjį raštą, skolininkas V. B. pateikė prašymą parduoti areštuotą turtą už 136 000 Eur. Antstolė A. P. apie gautą skolininko V. B. prašymą informavo kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko turto (ieškinio priedas Nr. 1).

24. Vykdomojoje byloje Nr. 0124/21/01143 gavusi A. B. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2022 m. gruodžio 29 d. turto arešto aktą, antstolė A. P. 2023 m. sausio 11 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė terminą iki 2023 m. sausio 23 d. į antstolės sąskaitą sumokėti 3 950 Eur ekspertizės atlikimui (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2). Ieškovas A. B. antstolės nustatytu terminu 3 950 Eur ekspertizės atlikimui į antstolės sąskaitą nesumokėjo, todėl skolininko V. B. areštuoto turto vertei nustatyti ekspertizė nebuvo skirta.

25. 2023 m. sausio 24 d. antstolė A. P. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo atsakovei I. B. už 148 250 Eur pardavė skolininkui V. B. priklausiusį ginčo turtą.

26. Ieškovas prašo pripažinti 2023 m. sausio 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-23-124-3590 negaliojančiu, motyvuodamas tuo, kad antstolė, nepaisydama ieškovo iškeltų pagrįstų abejonių dėl nustatytos per mažos areštuoto nekilnojamojo turto kainos, nepaskyrė ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti ir pardavė ginčo turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui už kainą, neatitinkančią to meto turto rinkos kainos.

27. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su teismo išvada, kad nebuvo įrodytas CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas teisinis pagrindas turto pardavimo aktą pripažinti negaliojančiu, apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo atliktą antstolės veiksmų, atliktų įkainojant areštuotą turtą, atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą.

28. Pagal šalių ginčo pobūdį ir ieškovo apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, kad byloje būtina pasisakyti dėl teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procese atliekamą areštuoto turto įkainojimą ir turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimą negaliojančiu aiškinimo bei taikymo.

Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimo ir taikymo bei antstolio pareigų įkainojant areštuotą skolininko turtą

29. CPK 602 straipsnis reglamentuoja turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

30. CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose varžytynėse – šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą ar turto pardavimo be varžytinių aktą negaliojančiu dėl per mažos parduoto turto kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 51 punktas).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog turto pardavimo aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros neturi būti formalus, bet turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo buvimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti pardavimo aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Pagrindas taikyti CPK 602 straipsnio 6 punktą egzistuoja tada, kai turto pardavimo kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020 24 punktas).

32. Tam, kad turto pardavimo aktas būtų pripažintas negaliojančiu, teismas turi būti įsitikinęs, jog turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Ši aplinkybė gali būti nustatoma remiantis visais leistinais įrodymais, o ne tik ekspertizės aktu, ir teismas iš įrodymų visumos daro išvadą apie šios aplinkybės buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016 24 punktas).

33. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad antstolė nevykdė pareigos teisingai įkainoti skolininkui priklausantį turtą, nes, ieškovui iškėlus abejones dėl antstolės nustatytos areštuoto turto vertės, neskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti, todėl egzistuoja pagrindas ginčijamą turto pardavimo aktą pripažinti negaliojančiu.

34. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktas).

35. Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 56 punktas).

36. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).

37. Kaip minėta, byloje analizuojamu atveju skolininko areštuoto turto vertė buvo nustatyta antstolės 2022 m. gruodžio 29 d. turto arešto akte. Antstolė skolininko turto vertę nustatė remdamasi VĮ Registrų centro skelbiamomis nekilnojamojo turto individualiomis rinkos vertėmis. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyviai (išieškotoja I. B. ir skolininkas V. B.) nurodytame turto arešto akte nustatytos turto (ginčo žemės sklypų) vertės neginčijo. Skolininkui V. B. pateikus prašymą parduoti turtą jo pasiūlytai pirkėjai I. B. už 136 000 Eur, ieškovas A. B. pateikė skundą dėl skolininko areštuoto turto vertės nustatymo, kadangi į šį turtą buvo nukreiptas išieškojimas vykdomosiose bylose pagal A. B. išduotus vykdomuosius raštus dėl skolos iš V. B. išieškojimo.

38. Gavusi A. B. skundą su prašymu panaikinti turto arešto aktą, kuriuo buvo įkainotas areštuotas turtas, ir paskirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, antstolė nustatė A. B. terminą sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 3 950 Eur, reikalingus ekspertizės išlaidoms padengti. Kadangi nustatytu terminu A. B. nurodytos sumos nesumokėjo (ieškovas sumokėjo 1 950 Eur ir prašė ekspertizę pavesti atlikti A. L.), jo skundas dėl areštuoto turto įkainojimo buvo atmestas, o prašymas skirti turto vertės nustatymo ekspertizę netenkintas (ieškinio priedas Nr. 3).

39. Apelianto teigimu, turėdama informaciją apie tai, kad dėl areštuoto turto vertės kilo ginčas, jog A. B. pateikta turto vertės nustatymo ataskaita (parengta A. L.) pagrindžia aplinkybę apie antstolės nustatytos areštuoto turto vertės neatitikimą rinkos vertei, antstolė privalėjo skirti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, o to neatlikusi – pažeidė teisės normas, reglamentuojančias turto įkainojimą vykdymo procese.

40. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo skundo argumentais, nes neturi pagrindo manyti, kad jie kelia pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis remiantis ieškinys atmestas, teisingumu.

41. Pirmiausia pažymėtina, kad antstoliui keliama pareiga areštuojamą turtą turi įvertinti taip, jog jo vertė būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Šiai pareigai įvykdyti antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kuriomis jų remdamasis nustatys areštuoto turto vertę (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atliktos ekspertizės išvadą ar kt.).

42. Ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo juos atleisti nuo šių sumų sumokėjimo, antstolis gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai skolininkas ar išieškotojas nėra pareiškę prieštaravimų dėl antstolio atlikto įkainojimo, arba nors yra pareiškę prieštaravimus, tačiau nesumoka būtinų sumų už ekspertizės atlikimą (ir nėra sąlygų atleisti juos nuo tokių sumų mokėjimo), susidaro tada, kai pačiam antstoliui iškyla abejonių dėl įkainotino turto vertės. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020 33 punktas).

43. Kai nesutinkama su CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatytų antstolio veiksmų atlikimo tinkamumu, svarbu įvertinti, ar areštuoto turto įkainojimo metu buvo tam tikros aplinkybės (objektyvūs duomenys), dėl kurių antstoliui galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl nustatytos areštuoto turto rinkos vertės.

44. Ieškovas nurodo, kad antstolei pateikta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 23/0-015, kurią parengė turto vertintojas A. L. (ataskaitoje nurodyta, kad skolininko areštuoto turto vertė 2023 m. sausio 24 d. buvo 287 200 Eur) turėjo sukelti abejones dėl turto arešto akte nustatytos turto rinkos vertės realumo ir lemti poreikį paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Pastebėtina, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje pateikta išvada, jog skolininko turto rinkos vertė yra 320 300 Eur, tačiau ataskaitos išvados apėmė ir dviejų žemės sklypų, išieškojimas į kuriuos nebuvo nukreiptas, vertes, todėl laikytina, kad vertinimo ataskaitoje skolininko areštuoto turto rinkos vertė buvo nustatyta 287 200 Eur.

45. Analizuojant, ar vykdymo proceso metu nustatyta areštuoto turto vertė atitinka tikrąją tuo metu buvusią turto rinkos vertę, yra lyginami du turto vertės dydžiai – vykdymo proceso metu nustatyta turto vertė lyginama su kita nustatyta turto verte, kuria šalis įrodinėja netinkamą turto vertės nustatymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 77 punktas).

46. Nagrinėjamoje byloje kita nustatyta turto vertė yra turto vertintojo A. L. parengtoje Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta turto vertė. Remdamasis šia ataskaita, ieškovas teigia, kad tikroji turto vertė yra esmingai didesnė nei nustatytoji vykdymo proceso metu. Taigi, byloje aktualus Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos, kaip rašytinio įrodymo dėl turto rinkos vertės, objektyvumo ir patikimumo klausimas.

47. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovo pateiktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta išvada dėl turto vertės neturėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl pernelyg mažos turto arešto akte nustatytos skolininko turto rinkos kainos ir nelėmė poreikio antstolei savo iniciatyva skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

48. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą turto arba verslo vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto ir verslo vertinimo metodais šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais. Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnis).

49. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 55 punkte nustatyta, kad turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Analizuojamu atveju ieškovo pateiktoje Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nustatant nekilnojamojo turto rinkos kainą buvo taikytas tik vienas – lyginamasis vertinimo metodas (ataskaitos 26 puslapis). Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, turto vertintojas žemės sklypų vertę nustatė pagal dirbamos žemės ūkio paskirties žemės (atskirai įvertinant žemės našumo balus) kainas, t. y. darant prielaidą, kad žemė galės būti dirbama, nors dalis vertinamų sklypų nėra dirbama žemė. Pavyzdžiui, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra dauba su tvenkiniu, todėl turto vertintojo pasirinktas jo vertės nustatymo būdas nelaikytinas objektyviu ir pagrįstu.

50. Neaiškumų dėl Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje pateiktos turto vertės objektyvumo kelia ir tai, kad joje nekilnojamo turto rinkos vertė net 48,38 proc. didesnė nei VĮ Registro centro pateikta turto rinkos vertė (antstolės A. P. sudarytame turto arešto akte nurodyta nustatytoji turto vertė – 165 430 Eur, turto vertintojo ataskaitoje – 287 200 Eur). Tokio didelio verčių skirtumo pagrindimo ataskaitoje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų antstolių, vykdžiusių išieškojimą iš skolininko to paties nekilnojamojo turto, turto arešto aktuose nustatytoji turto rinkos vertė buvo artima antstolės A. P. 2022 m. gruodžio 29 d. sudarytame akte nustatytai vertei. Antai, antstolio T. U. 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarytame turto arešto akte nurodyta, kad trijų skolininko V. B. areštuotų žemės sklypų vertės nustatomos remiantis VĮ Registrų centro pateiktomis turto rinkos vertėmis, o jos yra analogiškos antstolės A. P. nustatytoms to turto vertėms (pvz., antstolio T. U. sudarytame turto arešto akte žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nurodyta 1 010 Eur, antstolės A. P. sudarytame turto arešto akte šio sklypo vertė – 1 130 Eur). Antstolės V. Š. 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarytame turto arešto akte skolininko V. B. areštuotas turtas (16 žemės sklypų) buvo įvertintas 169 946 Eur verte (antstolės A. P. sudarytame turto arešto akte papildomai buvo įvertintas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 3 030 Eur nedarė esminio skirtumo turto rinkos verčių nustatyme).

51. Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina, kad antstolei nebuvo pateikti kitokią, nei turto arešto akte buvo nustatyta, nekilnojamojo turto rinkos vertę pagrindžiantys įrodymai, todėl, įkainodama skolininko turtą, antstolė neprivalėjo savo iniciatyva skirti turto vertės nustatymo ekspertizės.

52. Šią teisėjų kolegijos išvadą taip pat pagrindžia atsakovės I. B. pateiktos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, iš kurių matyti, kad antstolės nustatyta žemės sklypų vertė atitiko laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis sudarytų turto sandorių kainą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7).

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad antstolė A. P., įkainodama areštuotą skolininko turtą, tinkamai vykdė CPK 681 straipsnyje įtvirtintas pareigas. Ieškovui nepateikus įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įkainotas už kainą, esmingai neatitinkančią to meto turto rinkos vertės, nekilo objektyvus būtinumas antstolei savo iniciatyva skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Skolininkui (atsakovui) V. B. pasinaudojus įstatyme jam suteikta teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis), o atsakovei I. B. sumokėjus už įsigyjamą skolininko turtą lėšas, kurių pakako padengti įsiskolinimams bei vykdymo išlaidoms, nėra pagrindo atsakovės I. B. veikimą vykdymo procese pripažinti nesąžiningu, o ginčijamą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą – negaliojančiu.

54. Atmesdamas ieškinį ir konstatuodamas, kad antstolė, įkainodama areštuotą skolininko turtą, neatliko neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo nurodytu aspektu, teisėjų kolegija akcentuoja, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik esant visoms nurodytoms sąlygoms, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas).

55. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas A. B. kėlė klausimą dėl antstolės A. P. 2023 m. sausio 23 d. priimto patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė nustatė A. B. terminą sumokėti 3 950 Eur turto vertės nustatymo ekspertizės išlaidoms apmokėti, teisėtumo. Konstatavęs, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymą, kuriuo atliekami parengiamieji ekspertizės skyrimo veiksmai, teismas nutraukė civilinę bylą, pradėtą pagal A. B. skundą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime be pagrindo rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtoje 2023 m. gegužės 18 d. nutartyje nustatytais faktais, kadangi toje byloje antstolės A. P. veiksmų, atliekant areštuoto turto įkainojimą, teisėtumas nebuvo vertinamas ir dėl jų nepasisakyta. Vadinasi, nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartyje nebuvo konstatuota aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia kitų pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis remiantis ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo, nes jos priimtos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, o ne remiantis išimtinai tik kitoje nurodytoje byloje priimta teismo nutartimi.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

56. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu sąlygas bei areštuoto turto įkainojimo vykdymo procese tvarką, nenukrypo nuo šiuo klausimu aktualios teismų praktikos ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo pripažinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei I. B. iš ieškovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo priteisti 1 452 Eur išlaidas, kurias sudaro advokatui sumokėtas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas yra pagrįstas įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą advokato teisinę pagalbą dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteisia iš ieškovo A. B. atsakovei I. B. 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.