Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-03 · Byla Nr. TS-78-1170/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-03
Bylos Nr.
TS-78-1170/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Nuteistasis
E. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-78-1170/2024
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), ir jam paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė (a. b., t. 1, b. l. 91-98, 107-123).

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas) pateiktais duomenimis, nuteistajam E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini), bausmės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija) nustatė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą dviejų trečdalių paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis E. J. atliko (duomenys neskelbtini), o pastarojo neatliktos bausmės dalis 2024 m. gegužės 29 d. – (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutarta trečią kartą netaikyti nuteistajam E. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei nuteistajam rekomenduota vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Skundžiamame Komisijos Nutarime padaryta išvada, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos, valdant nusikalstamo elgesio riziką, todėl pastarajam nėra objektyvaus pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą. Nutarime atkreiptas dėmesys į tai, kad E. J. nusikalstamo elgesio istorija, veikų pobūdis, gyvenimo stiliaus ypatumai, leidžia teigti, kad nuteistasis stokojo gebėjimų atpažinti savo problemas ir resursų jas spręsti, rizikavo ir neįvertino savo elgesio pasekmių, todėl dėl savanaudiškų paskatų (noro lengvu būdu praturtėti) padarė labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Pasikartojančios nusikalstamos veikos rodo nuteistojo E. J. negebėjimą adekvačiai įvertinti savo galimybes, suvokti savo poreikių ir juos tenkinti socialiai priimtinais visuomenėje būdais, sąmoningai įžvelgti probleminio elgesio priežastis, jas analizuoti, numatyti savo sprendimų pasekmes. Bausmės atlikimo metu nuteistasis E. J. geba kontroliuoti savo elgesį, susikoncentruoti į tam tikrą konstruktyvią veiklą. Pastebima, kad E. J. šiuo metu yra linkęs planuoti savo veiksmus, orientuotas į savo teisinės padėties pokyčius. Ateities tikslai deklaruojami pro-socialiai, todėl manytina, jog yra menka tikimybė, kad jie gali būti neįgyvendinti. Nuteistasis kasdienėse situacijose linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu, tačiau pastebima, kad gali būti linkęs priimti ir kitokį požiūrį. Nestebima, kad nuteistasis E. J. stokotų empatijos, socialines situacijas savo aplinkoje dažniausiai vertina pakankamai objektyviai, atsižvelgdamas į skirtingas pozicijas. E. J. vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo elgesys laisvėje, padaryti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie jam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas ir visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą. Dabartinė E. J. pozicija struktūruotoje aplinkoje pasižyminti disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių ir reikalavimų priėmimu, gali būti vertinama kaip svarbi asmens tolesnio integracijos į visuomenę proceso prielaida. Po Komisijos (duomenys neskelbtini) priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. J. netaikytas lygtinis paleidimas, nuteistasis, vykdydamas rekomendaciją, dalyvavo intervencinėje priemonėje „(duomenys neskelbtini)“, tęsia mokslus (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini). Kita vertus, E. J. pakartotinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Nuteistasis selektyviai įsitraukia į jam rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje (a. b., t. 2, b. l. 1-2).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo E. J. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos Nutarimą ir nuteistajam E. J. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis E. J. teigia, kad skundžiamas Komisijos Nutarimas naikintinas dėl visiško nemotyvavimo ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, t. y. jo teisėtus lūkesčius pažeidžiantis Nutarimas galėtų būti priimtas tik labai aiškiai jį argumentavus ir pateikus įrodymus, jeigu nuteistasis neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Nutarime nurodyta, jog nuteistasis E. J. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į išsilavinimą (įgytas (duomenys neskelbtini) išsilavinimas, (duomenys neskelbtini) profesinės kvalifikacijos), emocinės gerovės stiprinimą (dalyvavimas relaksacijos užimtumuose), nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kūrimą, be to, nuteistojo elgesys šiuo metu struktūruotoje aplinkoje išskirtiniais sunkumais nepasižymėjo. Svarbu ir tai, kad E. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ilgiau nei (duomenys neskelbtini), todėl uždaroje aplinkoje akcentuojamos „probleminės sritys“, tokios kaip gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, įsidarbinimo įkalinimo įstaigoje – yra visiškai priklausomos nuo įkalinimo įstaigos, bet ne nuo asmens. Skunde teigiama, kad mokymasis yra prilyginamas darbui, nes vienu ir tuo pačiu laiku negalima mokytis bei dirbti, be kita ko, įkalinimo įstaiga neturi galimybių aprūpinti nuteistuosius, pagal turimas specialybes ir išsilavinimus, apmokamu darbu. Įkalinimo įstaigos teritorijoje nėra jokių gamybinių patalpų, kuriose būtų atliekami bet kokie darbai, t. y. nėra jokių sąlygų susirasti darbą ir įsidarbinti pagal turimas specialybes, be to, yra ne vienas atvejis, kuomet patys nuteistieji kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją su prašymais dėl įdarbinimo, bet gaunami neigiami atsakymai, jog tariamai tuo metu neturima laisvų darbo vietų. E. J. šiuo metu vykdo individualią veiklą ir savarankiškai dirba. Nuteistasis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir elgiasi pavyzdingai bei per (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimo laikotarpį jam įkalinimo įstaigų direktoriai jokių pretenzijų nepareiškė. Priešingai, nuteistasis už nepriekaištingą elgesį skatintas net 7 kartus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir dalyvavo (duomenys neskelbtini) relaksacijos užsiėmimuose, tam tikrų mąstymo ir elgesio užsiėmimuose (dalyvavimas motyvacinėje programoje, bendravimo įgūdžių lavinimo ir kt. tiksliniuose užsiėmimuose), siekiant sustiprinti socialinius įgūdžius orientuotus į save bei tokiu būdu suteikiant galimybę efektyviau integruotis į visuomenę atlikus laisvės atėmimo bausmę. Taip pat E. J. (duomenys neskelbtini) baigė intervencinę priemonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri orientuota į problemų identifikavimo, sprendimo, pasekmių suvokimo ir kitų pro-socialių įgūdžių ugdymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo E. J. elgesyje yra žymių korekcijos požymių, jis yra pavyzdingo elgesio ir nepriekaištingos reputacijos asmuo. Akivaizdu, kad Komisijos vertinime yra nemažai prieštaraujančios informacijos tarp nuteistojo elgesio apibūdinimo ir daromų išvadų, taip pat nevengta subjektyvaus vertinimo, kuris atliktas nesivadovaujant mokslinėmis metodologijomis. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo nuolat nustatinėjama nuteistojo E. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kita vertus, vykdant nuteistųjų rotaciją, E. J. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini), kur atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, rezultatas tapo „siurpriziniu“ ir neatitinkančiu teisėtų lūkesčių. Jokių suprantamų paaiškinimų dėl tokio rezultato įkalinimo įstaigos administracija nepateikė, tik pasiteisino, kad tariamai (duomenys neskelbtini) administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėjo klaidingai, o (duomenys neskelbtini) administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėja pagal kitokią metodiką, t. y. iš žemos nusikalstamos rizikos pasidarė vidutinė. Nuteistasis E. J. skunde nurodo, kad dėl absoliučiai visų savo padarytų veiksmų yra pasinaudojęs turima teise neduoti prieš save parodymų, o tai yra jo prievolė, bet ne pareiga. Tai, kad jis kategoriškai ginčija savo veiksmų teisinį kvalifikavimą, nėra ir negali būti Komisijos nagrinėjimo dalykas, nes Komisija nėra kompetentinga spręsti teisės taikymo klausimus, šie ginčai yra sprendžiami teisme. Nusikaltimo, už kurio padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo metu buvo laikomas neteistu, ši aplinkybė akcentuota ir Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendyje. Teistumai, jeigu tokie ir buvo, yra išnykę, todėl minėto nuosprendžio priėmimo metu E. J. nebuvo teistas. Be kita ko, šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad E. J. išėjęs į laisvę galėtų grįžti prie senų pažiūrų ir lengvo gyvenimo būdo. Skunde akcentuojama, kad nuteistojo E. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jeigu jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pakartotinio rizikos vertinimo metu (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos taškų/įverčių akivaizdus mažėjimas – (duomenys neskelbtini), t. y. net 12 balų nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas bausmės atlikimo metu, o tai laikytina teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Darytina išvada, kad šiuo metu reikšminga pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, todėl yra galimas lygtinio paleidimo taikymas. Komisija, priimdama skundžiamą Nutarimą, jau 3 kartą E. J. pateikė tą pačią rekomendaciją dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, tačiau konkrečių veiksmų, kurių jis turi imtis, norėdamas padaryti pažangą valdant su nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius veiksnius, nenurodė. Nuteistasis visas ankstesnes rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pilnai įvykdęs, todėl nesuprantama ką dar jis turi padaryti, jog pagaliau būtų taikomas lygtinis paleidimas. Galiausiai, nuteistajam E. J. tuoj bus (duomenys neskelbtini) metai, todėl jis jau senai nėra apie savo veiksmų pasekmes nemąstantis jaunuolis. Prie vykdomo nusikaltimo jis prisidėjo tuo metu nepagalvojęs nei apie pasekmes, nei apie vykdomo nusikaltimo sunkumą, todėl atsidūrė įkalinimo įstaigoje 12 metų terminui. Taigi, pamoka apgalvoti savo veiksmų pasekmes buvo daugiau nei gera, o bausmė – daugiau nei griežta. E. J. turi gyvenamąją vietą, yra darbingo amžiaus ir motyvuotas dirbti, o būdamas laisvėje bus priimtas dirbti. Iki bausmės atlikimo pabaigos yra likę šiek tiek daugiau nei (duomenys neskelbtini), o tai, palyginus su jau atliktos bausmės dalimi (daugiau nei (duomenys neskelbtini)), tikrai nėra labai daug. Galima drąsiai teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o E. J. integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sąlygomis, yra daug reikalingesnis nei nuteistojo tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje (b. l. 1-3).

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. skundas netenkintinas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo kriterijai yra apibrėžti BVK 82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo konkrečiu atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Kaip jau paminėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą konkrečią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022, Nr. 1S-99-485/2023).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, susipažinęs su nuteistojo E. J. skundu ir jo asmens byla, pripažįsta, kad pastarasis iš tiesų formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai reiškia, kad E. J. jau yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurią atliko dar (duomenys neskelbtini). Kita vertus, vien šios sąlygos egzistavimas nelaikytinas pakankamu pagrindu asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos institutą. Aptartam institutui taikyti taip pat yra būtinos ir kitos sąlygos, o būtent – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Teismas, įvertinęs skundžiamą Komisijos Nutarimą, jo turinį sugretinęs su E. J. asmens bylos duomenimis, charakterizuojančiais nuteistąjį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šias aplinkybes pagrįstai nustatė ir Komisija skundžiamame Nutarime.

(duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pakartotinai atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą (duomenys neskelbtini), taikant OASys 1 metodiką, nustatyta E. J. išlikusi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Be kita ko, akcentuota, kad vertinimo peržiūros metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nenustatyti, tačiau fiksuoti pokyčiai gyvenimo sąlygų srityje – nuteistasis pateikė gyvenamąją vietą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos patvirtinančius dokumentus, taip pat pateikė jo galimybę dirbti pasirinktą darbą patvirtinančius dokumentus (a. b., t. 1, b. l. 190- 200). Aptariant nuteistojo E. J. nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, svarbu jį įvertinti retrospektyviai ir paminėti ankstesnius nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatus. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) buvo atliktas pirminis E. J. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (taikyta OASys 2 metodika), kurio metu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus pakartotinius įvertinimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuteistojo E. J. nusikalstamo elgesio rizika išliko žema (a. b., t. 1, b. l. 199). Kita vertus, atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą (taikyta OASys 1 metodika) (duomenys neskelbtini) (pastaba. nuo 2023 m. sausio 1 d. įstaiga pervadinta į (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nustatyta E. J. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (a. b., t. 1, b. l. 137-147, 171-181, 199). Tai reiškia, kad per dvejus metus tikimybė, jog nuteistasis E. J. pakartotinai nusikals išliko tapati, kadangi jos kitimo dinamika yra minimali.

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant E. J. atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į anksčiau minėtą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris (duomenys neskelbtini) yra nekintantis (išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), tiek į vis dar, nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, aktualiomis išlikusias nuteistojo problemines sritis, susijusias su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdo ypatumais.

Teismas neturi objektyvaus pagrindo sutikti su skunde išreikšta nuteistojo pozicija, kad Komisija skundžiamame Nutarime nevertino E. J. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir jas sumenkino neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Susipažinus su skundžiamo Nutarimo turiniu, matyti, kad Komisija objektyviai įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Tiek Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis E. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš tiesų vykdė Komisijos rekomendacijas ir dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į išsilavinimą, emocinės gerovės stiprinimą, tam tikrų mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kūrimą. Minėtų aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo, šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.

Kartu aptariant nuteistojo skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Sugretinęs nuteistojo skunde akcentuotas bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, E. J. ryšiai, gyvenimo stilius, elgesys, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pabrėžtina, kad vertinant nuteistojo E. J. elgesio atitikimą akivaizdžiai padarytai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu (tai nurodyta ir Socialinio tyrimo išvadoje) nustatyti pastarojo 6 statiniai kriminogeniniai veiksniai, o būtent – ankstesnis teistumas už nusikaltimą įsibraunant; didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo patirtys; vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį; nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis; stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Pripažintina, kad iš esmės nėra įmanoma panaikinti statinių kriminogeninių veiksnių, tačiau, kita vertus, nagrinėjamu atveju yra nustatyti net 12 dinaminių nuteistojo E. J. nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai (galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių) – oficialios darbinės patirties stygius; ambivalentiška nuostata į darbinę veiklą; nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; neteisėtas pragyvenimo šaltinis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio raiškos; nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų; savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus savo elgesio ir asmenybės ypatumų analizavimo bei vertinimo stoka; nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties; tam tikros agresyvaus elgesio apraiškos; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; visuotinai priimtinų taisyklių bei reikalavimų ignoravimas siekiant savo tikslų. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra nustatyti ir vos penki nuteistojo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais ir sulaukia iš jų paramos bei pagalbos; turi pakankamą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją liudijančius dokumentus; formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš įkalinimo įstaigos; paleidimo į laisvę atveju turės gyvenamąją vietą; deklaruoja pro-socialius tikslus ir tikina, kad pavyks juos pasiekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Šiuo aspektu, pabrėžtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Detalizuojant nuteistojo kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, jog nors E. J. turi įgijęs kelias profesines kvalifikacijas, tačiau laisvės atėmimo vietose savęs realizuoti darbinėje veikloje motyvacijos nereiškia. Pastarojo nepakankamas įsitraukimas į socialiai priimtinas veiklas gali būti susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška. Socialinio tyrimo išvadoje aptariant nuteistojo lėšų tvarkymą ir pajamas, pripažinta, kad E. J. pajamos laisvėje buvo neteisėtos, gautos iš neoficialiai vykdytų veiklų (verslo), taip pat pastarasis nevengė gerinti savo finansinę padėti veikdamas nusikalstamu būdu, o tai reiškia, jog lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra tiesiogiai susijusi su nuteistojo finansinio pobūdžio nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, jog E. J. šiuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iš savo šeimos narių ir artimųjų, tačiau vertinant tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, manytina, jog santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, tačiau palaikantys santykiai šiuo metu gali veikti kaip stabilizuojantis veiksnys, turintis teigiamas pasekmes elgesiui. Analizuojant pastarojo gyvenimo stilių ir draugus, konstatuota, kad nuteistojo gyvenimo būdo ypatumai, kurie pasižymėjo nenuosekliu, tačiau pasikartojančiu įsitraukimu į rizikingas situacijas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimu, elgesio struktūros stoka, lengvabūdiškumu, nenuosekliu savęs realizavimu socialiai priimtinose srityse yra aktualūs, su E. J. nusikalstamo elgesio raiška susiję kriminogeniniai poreikiai. Socialinio tyrimo metu vertinant nuteistojo emocinės gerovės sritį, pastebėta, kad asmuo nestokoja adekvataus savivaizdžio, tam tikru laipsniu geba būti savikritišku, tačiau yra linkęs menkinti savo vaidmenį nusikalstamumo kontekste. Tai leidžia teigti apie asmens polinkį pervertinti savo sėkmę bei galimybes, nenumatant savo elgesio tolimesnių pasekmių, kas gali būti siejama su nuteistojo įsitraukimu į neteisėtas veiklas. Socialinio tyrimo išvados dalyje, kurioje aptariamas nuteistojo mąstymas ir elgesys, konstatuota, kad E. J. impulsyvumas, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo ir pasekmių įvertinimo įgūdžiai buvo vieni aktualiausių su nusikalstamumu susiję poreikiai. Siekiant valdyti su nusikalstamo elgesio rizika siejamus poreikius, rekomenduojamos intervencinės priemonės, orientuotos į savęs pažinimą, problemų atpažinimą bei jų sprendimo įgūdžių lavinimą, formavimą, pasekmių sau bei kitiems analizę. Galiausiai, socialinio tyrimo metu įvertinus asmens nuostatų sritį, konstatuota, kad nors E. J. vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo elgesys laisvėje (padaryti nusikaltimai) suponuoja prielaidas apie jam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą (a. b., t. 1, b. l. 190-200).

Akcentuotina, kad net ir tais atvejais, kai yra nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo elgesio pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti tiek iš Socialinio tyrimo išvados, tiek iš likusios nuteistojo asmens bylos, įskaitant ir ankstesnes jo atžvilgiu priimtas socialinio tyrimo išvadas, nuteistojo kriminogeniniai veiksniai nepasižymi nuoseklia mažėjimo dinamika. Sugretinus nuteistojo E. J. atžvilgiu priimtą Socialinio tyrimo išvadą su ankstesniais laikotarpiais priimtomis išvadomis, nustatyta, jog pastarojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai per beveik vienerių metų laikotarpį išliko tokie patys ir jų skaičius nesumažėjo (liko 12), o apsauginiai kriminogeniniai veiksniai padidėjo nuo 3 iki 5 (a. b., t. 1, b. l. 137-147, 190-200). Tai reiškia, kad ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį nuteistojo elgesį, mąstymą bei nuostatas apibūdinantys veiksniai, atspindintys pastarojo gebėjimą integruotis į visuomenę bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų, keičiasi itin neženkliai, t. y. iš esmės minimaliai.

Apibendrinant pirmiau aptartą, konstatuotina, kad, nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio ir mąstymo teigiama kaita, tačiau, įvertinus konstatuotų pastarojo elgesio bei mąstymo probleminių sričių skaičių, jo elgesį bausmės atlikimo metu (skatintas 8 kartus – paskutinį kartą (duomenys neskelbtini); baustas 2 kartus – paskutinį kartą (duomenys neskelbtini); šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini)), akivaizdu, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, jog pastarojo dabartiniame bausmės vykdymo etape dedamos pastangos ir daroma pažanga yra pakankamos, spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kaip matyti iš nuteistojo atlikto vertinimo, užfiksuoto Socialinio tyrimo išvadoje, iki šiol yra išlikusios koreguotinos sritis, kurių tinkama dinamika, dabartiniame bausmės vykdymo etape, negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės. Pripažintina, kad kol nėra išnykusi didžioji dalis teismo šioje nutartyje paminėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių, tol negalima daryti išvados apie realią asmens pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o pastaruoju metu stebimas tam tikras teigiamas nuteistojo E. J. elgesys įkalinimo įstaigoje (tą vertinant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu) leidžia teigti tik apie formalų, bet ne realų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, Nr. 1S-97-870/2018, Nr. 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad E. J. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi, nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Tai reiškia, kad pastarasis buvo pripažintas kaltu padaręs iš esmės nusikalstamas veikas, siekdamas nusikalstamai praturtėti. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad E. J. pirmą kartą buvo nuteistas dar (duomenys neskelbtini) (būdamas (duomenys neskelbtini) metų) dėl (duomenys neskelbtini) vagystės būdu, taip pat buvo teistas ir už turto prievartavimą, plėšimą. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad stebima nuteistojo E. J. nusikaltimų sunkėjimo dinamika, o ankstesnius turtinio pobūdžio nusikalstamus veiksmus ir dabartinį nusikaltimą sieja bendra motyvacija – turtinės naudos siekimas neteisėtais būdais (būdingas finansinės naudos siekimo modelis). Pabrėžtina, kad paskutines nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Tai reiškia, kad E. J. nusikalto tuomet, kai jo asmenybė, mąstymas bei požiūris jau buvo susiformavę. Pripažintina, kad nusikalstamo elgesio modelis buvo pasirenkamas sąmoningai, o antivisuomeninės nuostatos – ilgalaikės. Aktualu ir tai, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis savo kaltės nepripažino. Nors jis nurodo, kad pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš save, vis tik kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Įkalinimo įstaigoje E. J. savo kaltę pripažino tik formaliai, nurodydamas, kad „jeigu teismas nuteisė, tai esu kaltas“. Jeigu asmuo nesuvokia savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, būdamas įkalinimo įstaigoje, nėra pagrindo manyti, kad jis tai padarys laisvėje. Todėl minėta nuteistojo E. J. pozicija akivaizdžiai patvirtina, kad pastarasis dabartinėje jam paskirtos bausmės atlikimo stadijoje dar nėra vertas pasitikėjimo dėl lygtinio paleidimo taikymo ir paleidimo į laisvę iš įkalinimo įstaigos.

Teismas pažymi ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo vertinimu, Komisijos išvada pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma, išsamiai aptartos iki šiol išliekančios probleminės nuteistojo mąstymo ir elgesio sritys, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistajam taikomų priemonių įtaka pastarojo elgesiui bei mąstymui, bei šių priemonių taikymo nepertraukiamumu. Dėl pirmiau aptarto, nesutikti su Nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu, nėra pagrindo. Įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant vis dar egzistuojančias problemines sritis, bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgesį būtent struktūruotoje aplinkoje, teismas pripažįsta, kad šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali daryti elgesio korekcijas, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo E. J. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. J. skundą dėl (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė