Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-96-1002/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-10-16
Bylos Nr.: 1-96-1002/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-05-2-00078-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Mantas Liesis
Kaltinamasis: H. S.
Nukentėjusysis: A. P.

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
1.2.18.10.1Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas (BK 222 str. 1 d.)
1.2.14.5.2.2Sukčiavimas išvengiant didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikinant (BK 182 str. 2 d.)
2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-96-1002/2024Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00078-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.29.1; 1.2.18.10.1; 1.2.14.5.2.2; 2.3.6.4.5.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant A. S., K. S.,dalyvaujant prokurorei A. M.,kaltinamajam H. S., jo gynėjui advokatui A. D.,nukentėjusiajam A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, teistas:

1) 2015-06-26 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. 100 MGL (3766 €) bauda, kuri sumokėta 2017-11-08;

2) 2017-06-08 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2018-01-18 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d., 70 MGL (2636,2 €) bauda, kuri sumokėta 2018-03-13;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruota (duomenys neskelbtini) ) direktoriumi ir kasininku, 2019 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. A. P. priklausančius 31097 €, bei savo naudai išvengti turtinės prievolės grąžinti A. P. 28962 € skolą, suklastojo tikrus UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentus, t. y. nurodė bendrovės finansinę apskaitą tvarkiusiai, nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio vyr. buhalterei A. K. surašyti bei įtraukti į bendrovės apskaitą dvi PVM sąskaitas faktūras – 2019-09-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apie akmeninių laiptų pakopų pardavimą A. P. už 22022 € ir 2019-09-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apie akmens paminklo komplekso už 9075 € pardavimą A. P., kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva įvykusias 2019 metais rugsėjo mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini) “ ūkines operacijas tarp bendrovės ir A. P., šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo parašais ir panaudojo 2019 m. rugsėjo mėn., tiksli data bei laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pateikdamas A. P. šias dvi PVM sąskaitas faktūras apmokėti, o šiam atsisakius jas apmokėti, PVM sąskaitas faktūras pateikė Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams, pridėdamas jas prie 2019-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini) “ civilinio ieškinio atsakovui A. P. dėl 31097 € priteisimo, taip tikėdamasis, jog teismas patenkins civilinį ieškinį bei iš A. P. UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai bus priteista ir išieškota 31097 € suma bei jis pats išvengs A. P. grąžinti 28962 € skolą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.

Be to, H. S., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini) ) direktoriaus ir kasininko pareigas, pasikėsino apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą bei savo naudai išvengti turtinės prievolės, o būtent: žinodamas, kad A. P. už 2009 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsigytą akmens paminklo komplektą ir už 2010 metais įsigytas akmenines laiptų pakopas bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ yra sumokėjęs iš viso 17000 Lt (4 923,54 €), iš jų 2009 m. – 5500 Lt (1592,91 €), 2010 m. – 11500 Lt (3 330,63 €), tačiau šie apmokėjimai neįforminti apskaitos dokumentais, pats būdamas A. P. skolingas 28962 € pagal 2008-07-16 pinigų skolinimo sutartį bei 2019 m. liepos mėn. A. P. kreipęsis į teismą dėl šios skolos su palūkanomis priteisimo, siekdamas išvengti šios skolos grąžinimo, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei A. K., nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, surašyti ir įtraukti į bendrovės finansinę apskaitą dvi 2019-09-23 PVM sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriose užfiksavo neįvykusias UAB „(duomenys neskelbtini) “ ūkines operacijas apie akmeninių laiptų pakopų už 22022 € ir akmens paminklo komplekso už 9075 € pardavimą A. P., šias PVM sąskaitas faktūras jis patvirtino savo parašais bei suvokdamas, kad šios UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitos faktūros neatitinka tikrovės, nes akmens dirbiniai A. P. parduoti 2009 m. ir 2010 m. bei už juos apmokėta, šias PVM sąskaitas faktūras panaudojo 2019 m. rugsėjo mėn., tiksli data bei laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pateikdamas A. P., kad jas apmokėtų, o šiam atsisakius jas apmokėti, PVM sąskaitas faktūras pateikė Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams, pridėdamas jas prie 2019-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini) “ civilinio ieškinio atsakovui A. P. dėl 31097 € priteisimo, taip tikėdamasis, jog teismas patenkins civilinį ieškinį bei iš A. P. UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai bus priteista ir išieškota 31097 € suma bei jis pats išvengs 28962 € skolos A. P. grąžinimo, tuo jis pasikėsino apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. A. P. priklausančius 31097 €, bei savo naudai išvengti turtinės prievolės 28 962 € sumai, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2020-10-15 galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškinį, pareikštą atsakovui A. P., atmetė, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.

Be to, H. S. nuo (duomenys neskelbtini)-09-23 eidamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini) ) direktoriaus ir kasininko pareigas, būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka (galiojo nuo 2002-01-01 pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-574 iki 2012-12-31), o nuo 2016-01-01 - už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą, civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (galioja nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. XII-2215), 2009 m., 2010 m. ir 2019 m. apgaulingai tvarkė UAB „ (duomenys neskelbtini) “ finansinę apskaitą, o būtent: bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ pardavus A. P. akmens paminklo komplektą 2009 m. už 5500 Lt ir 2010 m. akmenines laiptų pakopas už 11500 Lt, neįformino apskaitos dokumentais, neįrašė į 2009 m. ir 2010 m. finansinę apskaitą akmens paminklo komplekto, akmeninių laiptų pakopų pardavimų bei gautų už parduotą akmens paminklo komplektą ir akmenines laiptų pakopas apmokėjimų ūkinių operacijų iš viso už 17000 Lt (4923,54 €), iš jų: 2009 m. – 5 500 Lt (1592,91 €), 2010 m. – 11500 Lt (3330,63 €), tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nuostatų, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m. ir 2010 m., be to, bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ pardavus A. P. akmens paminklo komplektą 2009 m. už 5500 Lt ir akmenines laiptų pakopas 2010 m. už 11500 Lt, į 2019 m. veiklos finansinę apskaitą – išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2019 m. rugsėjo mėn. ir sąskaitą Nr. 2411 „Pirkėjai“, įrašė duomenis pagal 2019-09-23 išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos apie akmeninių laiptų pakopų už 22022 € ir akmens paminklo komplekso už 9075 € pardavimą A. P., tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 d. ir 13 str. 1 d. 4 p., kuriame nurodyta, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumento rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, nuostatų, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už 2019 m., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis H. S. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinimas jam yra aiškus, kaltu neprisipažįsta. 2008 metais atvažiavo su K. pas P. . Jis P. iki to laiko nepažinojo. P. i reikėjo laiptų, paminklo. P. jų įmonei paskolino 100000 litų. Jei P. nebūtų paskolinęs pinigų, jis nebūtų nei tų laiptų gaminęs, nei paminklo. Tada jų įmonė pradėjo gaminti laiptus ir paminklą. Iš pradžių pagamino paminklą, kokiais metais tai buvo, nepamena. Paskui gamino laiptus, iki 2015 metų. 2012 metais, kaip sako P. , kad laiptai buvo pagaminti, tai 2012 metais jie galima sakyti nebuvo pradėti. Laiptai buvo lenkti, kiekviena pakopa daroma individualiai ir darbai vyko ilgai. Matuodavo, darydavo lekalą ir darydavo akmenį, ir tai jis dar netikdavo. Laiptai nebuvo baigti iki galo, kai prasidėjo konfliktais su P. . P. norėjo ir laiptų už dyką ir kad grąžintų jam skolą. 2012 metais laiptai tikrai nebuvo baigti. P. i yra atidavęs 9000 eurų, tik tiek, kad neturi įrodymų. Paminklo darbai taip pat 2012 metais nebuvo baigti. 2019 metais P. jį padavė į teismą, jie išrašė sąskaitą faktūrą, mokesčius sumokėjo. Laiptų nepadarė greit, nes jie buvo lenkti, reikėjo gaminti atskirai kiekvieną detalę. Laiptai nebuvo baigti, dėl to kiti žmonės jam ir tvarkė tuos laiptus. Kodėl P. nesikreipė į jį, nežino. P. paskolino jam pinigų, 100000 litų, jis parašė, kad jis skolinasi pinigų, ir jis tuos pinigus įnešė į įmonę. Dabar už tuos pinigus dar moka baudą mokesčių inspekcijai, nes mokesčių inspekcija nepatikėjo, kad jis gali turėti tokius pinigus. Jis pinigus pasiskolino asmeniškai. P. už gaminius jam tikrai nesumokėjo, tiek liudytojas V. , tiek nukentėjusysis meluoja ir duoda neteisingus parodymus. Buvo teismas J. , P. tada jau pasakė, kur dings V. neatėjęs. V. mėgsta išgerti, dėl to buvo atleistas iš darbo. Jam pinigų niekas nemokėjo. Ar logiška, kad jis P. i yra skolingas tiek pinigų ir P. jam dar atneša pinigus už gaminius. Jokio sutarimo tarp jo ir P. dėl skolos užskaitymo už gaminius nebuvo. P. dabar nori, kad jis jam grąžintų skolą ir jam laiptai ir paminklas liktų už dyką. Jis 9000 eurų iš tų pinigų tikrai atidavė. Laiptai ir paminklas buvo užsakyti gal kokiais 2010 metais. Nepamena datų, kada kas buvo užsakyta. Kai P. užsakinėjo, jis atvažiavo su K. , P. parodė laiptus, tada aptarė kainas ir sakė, kad laiptai gali kainuoti 70000 litų. 2009 metais jis gavo europinius pinigus ir paleido staklyną. P. dar laukė, kol turės stakles jo užsakytiems gaminiams gaminti. Dėl laiptų sakė, kad laiptai kainuos kažkur 70000 litų. P. meluoja ir dėl kainų. Laiptus tikrai darė iki 2015 metų. Dėl nurašinėjimų medžiagų jis pakomentuoti negali, tai daro buhalteris. Kai gaminį pagamina, viską pateikia buhalterei ir ji nurašo medžiagas. Kodėl nėra dokumentų, paaiškinti negali, nes nesupranta ir nemoka išrašyti tų dokumentų. Tada dar dirbo V. , jei jis dirba su klientu, jis turi perduoti buhalteriui. Žino, kad už apskaitą atsakingas vadovas. Buhalterė pas juos dirbo nuo įmonės įkūrimo. Dėl medžiagų nurašymo tikrai nesidomėjo, kaip tai daroma. Inventorizaciją daro kasmet. Jis dokumentuose nieko nesupranta. Tie laiptai tikrai galėjo kainuoti virš 100000 litų. Sąskaitoje faktūroje kainą P. i nurodė su PVM. Jo nuomone, tie laiptai tikrai gali kainuoti 70000 litų. Jei būtų žinojęs, kad čia taip bus, būtų net neužsiėmęs daryti tų laiptų. Identišką paminklą gamino kitiems užsakovams ir toks paminklas kainavo 25000 litų. Paminklas buvo labai prašmatnus. P. paminklas buvo identiškas. Jis iš P. jokių pinigų negavo. Laiptai ir paminklas nebuvo pabaigti iki galo.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis A. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad su S. turėjo santykių, kai paskolino S. pinigus, bet dabar santykių nebėra. Paskolino S. pinigų. Paskolino 100000 litų. Paskolino pinigų metams, paskui dar paprašė metus pratęsti skolos atidavimą ir sutarė, kad atiduos iki 2012 metų sausio. Iš pradžių sakė, kad skolą grąžins, bet paskui taip skolos ir negrąžino. 2019 metais, kai padavė S. į teismą, kai jis susitvarkė tas visas akcijas, S. jam pasakė, kad skolos nebegrąžins, kad darytų ką nori, kad gali duoti į teismą. Jis 2019 metais padavė S. į teismą ir teismas jam tą sumą priteisė. S. buvo atsiuntęs jam sąskaitas už lygiai tokią pat sumą, kokią buvo paskolinęs ir tai sugretinęs su laiptais ir paminklu. Jie taip nebuvo taręsi. Pinigus jis paskolino žymiai anksčiau. Pirma, jis S. paskolino pinigus, o paminklą užsakė po metų. Laiptus panašiai užsakė lygiagrečiai. Kai padarė darbus, jis su S. atsiskaitė. Kai skolino pinigus, apie paminklą ir laiptus net nebuvo kalbos, dar buvo gyva jo mama. Kai jis S. pasakė, kad grąžintų pinigus, jis jam sakė, kad grąžins, bet dabar reikia jam pinigų apyvartinėms lėšoms, nes dabar jam labai sunku. Jo Paprašė skolos palaukti. Palaukė, bet kai jau S. jam pasakė, kad pinigų negrąžins, kad darytų, ką nori, jį padavė į teismą. Teismas vyko J. . Teismas baigėsi, tą skolą jam priteisė, byla perduota antstoliui ir kiekvieną mėnesį gauna po 15 ar 20 eurų. Kai mirė mama, buvo jos prašymas pastatyti paminklą. Su S. santykiai tada dar buvo geri, nuvažiavo pas S. , užsisakė paminklą ir jie metinėms tą paminklą jam padarė. Laiptus užsakė panašiai lygiagrečiai, metinės dar nebuvo įvykusios. Paminklo darbus baigė, darbus atliko iki metinių. Daugiausia tarėsi su S. ir su vadybininku. Pinigus paskolino 2008 metais. Paminklas buvo pastatytas po metų, nes mama mirė 2008 metais. Dėl atsiskaitymų buvo taip: kai pabaigė daryti paminklo darbus, atvažiavo po darbo vakare, nes S. prašė pinigų už paminklą. Jis atvažiavo ir susimokėjo už paminklą. Apie kažkokį užskaitymą dėl skolos nebuvo jokios kalbos, nes jis sakė, kad neturi apyvartinių lėšų. Nuvežė pinigus už paminklą pats, grynais, tiek, kiek ir buvo sutarę, sumos nebepamena. Teisingi jo parodymai, kad už paminklą buvo sumokėta 5500 litų. Kai jis mokėjo pinigus, dar buvo vadybininkas, pavardės nepamena. Taip, vadybininkas buvo F. V.. Pinigus padėjo ant stalo, S. skaičiavo. Pinigus vežė iš namų, nes tai buvo mamos pinigai. Jokio dokumento, kad sumokėjo už paminklą, negavo. Dar sakė, kad gal reikia kažką pasirašyti, S. jam pasakė, kad gi jie draugai, be to nebėra buhalterės. Dar buvo užsakęs laiptų pakopas, V. darė brėžinius. Kainą sutarė su direktoriumi – lyg 11500 litų. Laiptų darbai truko apie metus laiko. Pamena, kad lapkritį jau buvo šalčiai, kai atlikinėjo paskutinius darbus ir laiptus baigė. Jo nuomone, tie darbai buvo atlikti. Už laiptus atsiskaityti nuvyko pas S. , vėl atsiskaitė kaip ir praėjusį kartą, kalba buvo ta pati. Atsiskaityme dalyvavo tas pats V. . Atsiskaitymas taip pat vyko vakare, buhalterės nebebuvo. 2019 metais, kai jis S. padavė į teismą, tada S. jam atsiuntė tas dvi sąskaitas, bet jis tų sąskaitų nemokėjo, grąžino jam atgal, nes jis su S. buvo atsiskaitęs. Sumos sąskaitose buvo lygiai tokios pat, kiek S. jam buvo skolingas. Sąskaitose nurodytos sumos buvo S. skola jam, gaminiai kainavo kitas sumas. Dar pamena, kad tas sąskaitas vežė į Šiaulius, kad jam paskaičiuotų, kiek kainuoja tokie gaminiai, ir kita įmonė jam perpus mažiau paskaičiavo, negu kad buvo nurodyta suma. Jaučiasi nukentėjęs nuo kaltinamojo veiksmų, nes praėjo daug teismų, daug nervų kainavo. S. pateikdamas jam tas sąskaitas, norėjo jį apgauti ar suklaidinti. Skolos lapelį buvo pasirašę iki 2012 metų. Paminklai buvo padaryti prieš dvejus metus, kodėl tada S. nieko nesakė. Jis pas S. dėl skolos nuo 2012 iki 2019 metų važiuodavo po du kartus per savaitę raginti grąžinti skolą. Visko ten buvo. Jis labai įtikinamai kalbėjo, kad atiduos skolą. Kai atvažiavo paskutinį kartą reikalauti skolos, S. pasakė, kad duotų jį į teismą, nes jokių pinigų S. jam neatiduos. Tada jis ir kreipėsi į teismą. Po to, J. mažas miestelis, sužinojo, kad S. užstatė namą, perrašė akcijas ir nieko nebeturi, todėl jis nieko iš jo nebegalės išreikalauti. Savo moralinę žalą grindžia tuo, kad daug važinėjo po teismus, prarado sveikatą, daug reikėjo vargti, kol įrodė teisingumą teismuose, patyrė pažeminimą, prarado ramybę ir žmonių pasitikėjimą. Jaučiasi ne tik finansiškai nukentėjęs, bet ir morališkai. S. taip pat kreipėsi į teismą, bet tesimas atmetė visus jo kreipimusis. Kaip suprato, S. noras buvo, kad jis susimokėtų S. dvigubai, arba kad S. galėtų negrąžinti jam skolos. Į FNTT kreipėsi tada, kai gavo tas sąskaitas. Iš pradžių į FNTT nesikreipė, nes S. jam žadėjo grąžinti skolą. Jis kiekvieną kartą dokumentų neprašė, S. jam sakė: „nebijok, dokumentus išrašysiu“. Jis nežinojo, ar S. išrašė tuos dokumentus, ar ne. Jis galvojo, kad jie yra surašyti, tiesiog jam jų niekas nepadavė. Į civilinį ieškinį įtraukta yra viskas – ir teismai J. , ir moralinė žala. Dėl pasitikėjimo žmonėmis, norėjo pasakyti, kad visi žinojo, kad vaikšto po teismus. Žmonės nežino, dėl ko jis eina į tą teismą, visi kreivai į jį žiūri. Jis samdė kitą žmogų tvarkyti laiptus, nes tie laiptai pradėjo byrėti. Ir byrėjo tie laiptai, kur buvo daryti darbai lapkritį. Atsiradus brokui, nesikreipė į „(duomenys neskelbtini)“, nes matė kaip jie dirba. Tiesiog pasisamdė žmogų ir jis sutvarkė tuos laiptus. Į „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė, nes jam nelabai patiko jų darbas, kad jie dirbo šaltu laikotarpiu prie minus 10 ar 15. Jis specialaus išsilavinimo neturi, kad nuspręstų, ar netinkamos sąlygos buvo atlikti darbus. Supranta tiek, kiek supranta visi žmonės, pats namą statė. Pirmą kartą girdi, kad S. perdavė jam 9000 eurų. Pinigų iš S. negavo.

Liudytojas F. V. teismo posėdyje davė parodymus, kad yra pažįstamas su proceso dalyviais. Su P. yra kaimynai, o pas S. dirbo iki 2010 metų. Dabar nebendrauja. Kai dirbo vadybininku, atvažiavo P. ir užsisakė paminklą. Tas paminklas buvo seniai pagamintas ir stovėjo ekspozicijoje. Tuo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jis vyko su P. į kapines atlikti matavimo darbus. P. norėjo, kad iki mamos metinių padarytų darbus. Paminklas jau buvo pagamintas, dar pagamino plytelę. Vėliau P. atvažiavo, susimokėjo pinigus, išvažiavo. Vėliau P. užsisakė laiptus. Su tais laiptais ilgai tempė gumą, paskui baigėsi sezonas kapinėse, baigė darbus. Paskui P. atsiskaitė už darbus. Po to už kažkokio laiko jis išėjo iš šio darbo ir daugiau nieko nebežino. Kokios buvo sumos už tuos darbus, jis nepasakys, žino, kad jam direktorius padarė labai geras nuolaidas. Už paminklą apie 6000 litų, už laiptus gal apie 11000 litų ar 12000 litų. Jis sumų neskaičiavo, jie patys jas derinosi. Pats direktorius taikė nuolaidas, nes jie buvo pažįstami. Darbai buvo visi atlikti, pastatytas paminklas, padaryti laiptai. Apytiksliai 2009-2010 metais galėjo vykti šie darbai. Vyko atsiskaitymas, P. atvažiavo į kontorą, užėjo pas S. , skaičiavo jie tuos pinigus, kalbėjosi. Jis tik matė, kad pinigus padavė. Antrą kartą matė, kad dėliojo pinigus krūvelėmis. Kas vyko toliau, nežino, nes jis atsistojęs nežiūrėjo. Jo paties nuomone, P. atsiskaitė. Jei nebūtų atsiskaitęs už paminklą, tai niekas nebūtų daręs laiptų. Pats direktorius sakė, kad atsiskaitė. Dar buvo kviečiamas į P. tą pačią civilinę bylą, apie tuos pačius pinigus. Prieš pusantrų metų buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu. Ar tada papasakojo daugiau, jau nebepamena. Ko jo klausė, tą pasakė. Pažodžiui ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, tikrai nepasakys. Jis tada derybose nedalyvavo, jie tarpusavyje derino kainas, jam tik pasakė, kad yra sutartos tokios kainos. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, juos skaitė ir pasirašė. Kodėl buvo pakviestas į šį teismo posėdį, nežino. Toje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo, tai buvo kažkas dėl skolų. Patį atsiskaitymą matė gal minutę. Jis matė patį faktą, kad P. atėjo pas S. , pasisveikino, matė, kad padėjo pinigus, ir tada jis išėjo. Jis žinojo, kad turėjo atvežti pinigus už paminklą. Jis tų pinigų neskaičiavo. Girdėjo tik tokį pokalbį, ar P. i patiko atliktas darbas. Jis matė, kad žmonės padėjo pinigus ant stalo, nes jis buvo prie vieno stalo, prie kito stalo buvo P. . Kodėl parašyta ikiteisminio tyrimo apklausoje, kad jis nematė to fakto, nežino, kažką praleido, ten blogai parašyta. Aišku, kad jis pinigų neskaičiavo. Jis matė tą faktą, kad padėjo pinigus. S. jam pasakė, kai rūkė lauke, kad jam atsiskaitė. Jo paskutinis darbas toje įmonėje buvo prie laiptų, kuriuos darė P. i. Jo nuomone, jei žmogus atsiskaitė, vadinasi darbai su laiptais buvo baigti. Jam buvo žinoma apie atsiskaitymą už paminklą. Matė, kaip buvo atsiskaitoma du kartus, vieną kartą už laiptus, kitą kartą už paminklą. Tarpas tarp atsiskaitymų buvo apie metus. Pasakė ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo atsiskaitoma už gaminius, nes paminklas nesusidaro iš vienos dalies. Ten buvo daug dalių – paminklas, borteliai ir skulptūra. Atsiskaitymo detalių jis nederino, P. su S. derinosi viską patys, jo darbas buvo padaryti šį darbą. Asmeniškai jis fiziškai nedarė tų darbų, jis tik davė nurodymus, ką kam reikia daryti. Nurodymus davė daug kam, priklausė nuo darbų pobūdžio. Kapines tvarkė L. . A. daugiau dirbo ceche. Kiekvienas buvo atsakingas už savo darbus. P. dėl darbų kokybės jam jokių pretenzijų nereiškė. Vėliau jis išėjo iš šio darbo. Užsakovams dėl atsiskaitymo pateikdavo sąskaitas faktūras. Šiuo atveju jis sąskaitos faktūros P. i nepateikė, nes ne jis derino atsikaitymo detales ir ne jis ėmė pinigus. Buhalterei jis nieko nesakė, kad darbai P. i yra atlikti, ir reikia išrašyti sąskaitą, nes ne jis už tai buvo atsakingas. Jis iš P. pinigų neėmė. Atsiskaitymas vyko ne su juo. Jei pinigus imdavo jis, buhalterė išrašydavo sąskaitas pagal jo duotus duomenis, atvažiuodavo žmogus, pasirašydavo ir sumokėdavo. Jis tik S. ir buhalteriją buvo informavęs, kad darbai P. i yra atlikti. Buhalterė išrašydavo sąskaitas tiesiog pagal pasakytą vardą ir pavardę. Šiuo atveju sąskaitą išrašyti prašė ne jis, o S. , nes būdavo taip sutarta, kad jei sumoka jam, jis rūpinasi sąskaitos išrašymu, jei klientas yra pas S. , tada S. rūpinasi sąskaitos išrašymu. Su P. jis važiavo į kapines matavimams, braižė projektus, jis visas detales derino, išskyrus pinigus. Jis tik iš S. žinojo apie atsiskaitymą. Realiai jis išėjo iš darbo 2010 metų pavasarį. Kad S. skolingas P. i, jis sužinojo prieš pirmą teismą šioje byloje. Tada jam pasakė, kad paskolino pinigų ir nebenori jų grąžinti. Gal jis maišo laiką, gal jis iš darbo išėjo ne 2010 metų pavasarį, o 2011 metų pavasarį. Sunku atsiminti, nes rudenį dar dirbo ir pavasarį jis išėjo iš darbo.

Liudytojas G. L. teismo posėdyje davė parodymus, kad salėje esančius žmones žino iš matymo. Žino savo direktorių S. ir P. , pas kurį dirbo. Pas P. dirbo, statė paminklą ir darė laiptus. Šiuo metu įmonėje dar dirba. Kapinėse statė vietoje seno paminklo naują, o namie klijavo pakopas. Ar darbai buvo baigti, atlikti, nežino, nebepamena, nes tai buvo seniai. Jei gerai pamena, ten dar reikėjo užtaisyti siūles ir impregnuoti pakopas. Apie atsiskaitymus jam nėra žinoma, nes jis nėra kontoros darbuotojas. Tam yra buhalterija ir ji rūpinasi atsiskaitymais. Jis yra tik darbininkas. Jam pasako ir jis važiuoja atlikti darbų. Ar darbai buvo baigti šiuo metu, nepamena. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė išsamesnius parodymus, nes tada labiau viską prisiminė. Dabar jau daug laiko praėjo. Paminklo statymo darbai, kiek truko, pasakyti nebegali, nebepamena. Paminklas buvo iš kelių dalių, su skulptūra, borteliais, dar kažkas, nepamena. Kiek darbai galėjo trukti, nebepamena. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tikrai viską geriau prisiminė, nes buvo jaunesnis. Visko per dieną net neišardysi. Tikrai apklausos metu galėjo sakyti, kad darbai truko ne vieną dieną ir net daugiau nei mėnesį. Tyrimo metu, kai buvo apklaustas, gal geriau atsiminė aplinkybes. Dėl užbaigtumo nebeatsimena, gal ir galėjo kažko trūkti. P. jam jokių pretenzijų konkrečiai nesakė, atvažiuodavo lyg į kapines pažiūrėti, kaip vyksta darbai. Laiptų darbai truko kelis metus, tačiau metų įvardinti negali. Tie darbai buvo sudėtingi, pilnai darbai pabaigti nebuvo, nes nebuvo impregnuoti laiptai ir nebaigtos siūlės. Ar darbai buvo priduoti, nežino. Jam vadovavo tuo metu dirbantis vadybininkas, lyg V. , vėliau lyg pasikeitė vadybininkas. Jis atvažiuodavo suklijuoti tik tas dalis, kurios buvo pagamintos. V. , kai išėjo iš darbo, laiptai dar nebuvo baigti. Žino, kad laiptai tikrai nebuvo užbaigti. Nepabaigė tų darbų, nes niekas ten nebesiuntė jo dirbti. Tada dirbo kartu su A. , nebepamena pavardės. Per tą laiką teko su daug kuo dirbti, nebeprisimena ir nebegali pasakyti su kuo. Tikrai kartu dirbo su A. Š.. Kai buvo apklaustas tyrėjos, mano, kad tikrai geriau prisiminė detales ir tais parodymais galima vadovautis. Tyrėja su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, supažindino ir jis juos pasirašė. Nepamena, koks laikotarpis skyrė tuos darbus, paminklo statymą ir laiptų gamybą, žino, kad ne iš karto tie darbai buvo daromi. Laiptus darydavo tada, kai būdavo laiko. Kalbant apie laiptus, tarp jų su P. nebuvo tokios kalbos, kad gal laiptų nebeklijuoti, nes jau šalta, ar jie laikys ar nelaikys. Pagal jį P. i laiptai nebuvo techniškai baigti. Dar reikėjo užtaisyti siūles ir juos impregnuoti.

Liudytojas A. Š. teismo posėdyje davė parodymus, kad iš matymo žino P. ir žino savo direktorių S. . UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirba iki šiol, bet nuo kada, nepasakys, gal nuo (duomenys neskelbtini) m. Mano, kad yra pakviestas dėl laiptų. Laiptus gamino P. i. Prie paminklo darbų jis nedirbo, tik žino apie tą darbą. Prie paminklo dirbo tik tiek, kad padėjo užkelti statulą. Apie laiptus gali pasakyti, kad dirbo su G. L., jis jį atsiveždavo, atlikdavo darbus su pjūklu, darydavo prileidimus. Apie atsiskaitymą nieko nežino. Jo darbai buvo gaminti lekalus, pjaustyti ir prileidinėti. Daugumą darbų reikėjo daryti vietoje prie laiptų, nes kiekvieną pakopą reikėjo atskirai matuoti. Su laiptais, kiek truko darbai, nepasakys, bet ilgai, gal kokius 5 metus. Tiksliai nežino. Ar daugiau, ar mažiau, negali pasakyti. Darbai truko ilgai, nes tai sunkus darbas, kiekvieną pakopą turi pjauti ir klijuoti atskirai, nes laiptai nelygūs. Kiek prisimena, darbai nebuvo užbaigti, buvo neužtaisytos siūlės, kad nepribėgtų vandens. Žino, kad laiptai nebuvo baigti, buvo neužtaisytos siūlės. Darbai nebuvo užbaigti, nes direktorius nebeliepė ten važiuoti, kodėl, nežino, nieko nesakė. Darbai buvo daromi prie P. namų. P. į darbus nesikišo, nieko nesakydavo. Nepamena, ar sakė ką nors dėl neužtaisytų siūlių, jis tame objekte daugiau nebebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu ką kalbėjo tiksliai, nepamena. Susipažino su savo apklausos protokolu po apklausos ir jį pasirašė. Konkrečių metų negali įvardinti, kada buvo atliekami tie darbai. Datų tikrai neprisimena. Iš P. pusės, ar buvo pastabų ir pretenzijų, negali atsakyti. Kodėl darbų direktorius neliepė baigti, nežino. Buvo daug kartų prie laiptų atvykęs dirbti, kiek tiksliai, pasakyti negali, tikrai daug kartų. Jis dirbo tik prie pačio gaminio, šlifavimo darbus darė. Matė dirbdamas, kad tos siūlės yra nebaigtos, nes pirma turi priklijuoti plokštę, tik tada užtaisyti tarpelius. Kai jis dirbo, vyko montavimo darbai, todėl ir matė, kad siūlės yra nebaigtos, nes toks yra darbų eiliškumas, pirma vyksta montavimas, tik tada siūlių užtaisymas ir impregnavimas. Siūlės turi būti užtaisytos, kad būtų atliktas kokybiškas darbas, taip pat reikalingas impregnantas. Minėti darbai, kai jis dirbo, padaryti nebuvo. Jis negali atsakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini) “ savo gaminiams teikia garantijas, tikisi, kad taip.

Liudytojas T. L. teismo posėdyje davė parodymus, kad teismo salėje mato buvusį direktorių ir buvusį klientą. Šitoje byloje nieko nežino, žino, kad yra nesutarimai. UAB „(duomenys neskelbtini) “ jis buvo atsakingas už gamybą ir gaminių paruošimą montavimui iki išvažiavimo į objektą. Jei objektas sudėtingas, dalyvaudavo darbuose pats. Apie paminklo darbus jam nieko nėra žinoma. Apie laiptus žino, teko prie jų padirbėti. Dirbo neilgai toje įmonėje, gal pusantrų metų ir per visą tą laiką teko retkarčiais dirbti prie laiptų darbų. Tai nebuvo pagrindinis jo darbas, kai buvo laisvo laiko, tik tada važiuodavo dirbti pas P. . Tai buvo sudėtingas objektas iš daug detalių, todėl važiuodavo ir veždavo po vieną detalę. Kai pradėjo dirbti, jau buvo sudėta aikštelė ir gal dvi pakopos, buvo sudėti ruošiniai. Taip jis ir paliko viską, projekto neužbaigė, nes jų darbas buvo orientuotas į kitus darbus. Pagrindiniai darbai buvo su paminklais, nes tai sezoninis darbas. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ iki 2011 metų rudens. V. jam yra žinomas. Su juo dirbo labai trumpą laiką, jis dirbo kitus darbus, jis labiau buvo orientuotas į gamybą. Jis nežino, kiek ten kas dirbo, V. jam padavė brėžinius, paaiškino ir perdavė darbus. Kitus nurodymus davė direktorius, kas ir kaip turi būti padaryta. Kai jis išėjo iš darbo, laiptai baigti nebuvo. Jie tik buvo pradėti, kiek pakopų buvo užklijuota, tiksliai nežino. Tikrai buvo padaryta aikštelė ir daugiausiai dvi pakopos. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pradėjo dirbti 2010 metais pavasario pradžioje, kiek pamena, o baigė darbą 2011 metų rudenį. Išdirbo maždaug pusantrų metų. Prie laiptų buvo atvažiavęs daug kartų. Jie namuose su P. netgi turėjo incidentą. Buvo atvykęs pasidaryti lekalą ir išvažiuojant iš kiemo kliudė kitą automobilį, nulaužė veidrodėlį. Įformino dokumentus dėl eismo įvykio. Per tą laiką, kol jis dirbo, laiptų pakopos buvo pradėtos daryti bei buvo padaryti ruošiniai. V. jam perdavė viziją dėl P. laiptų. Konkrečių brėžinių nebuvo, nes tai buvo sudėtingas darbas, kiekvieną pakopą reikėjo matuoti atskirai ir brėžinius daryti atskirai. Visi darbai buvo paskirstyti pagal svarbą, kada buvo laisvo laiko, tada ir dirbo prie P. laiptų. Direktoriaus pavedimai buvo tokie, kad reikia padaryti laiptus, iš ko reikia padaryti, daug nurodymų nebuvo, dabar tiksliai nepasakys, ką jam sakė tada konkrečiai. Jis pats nuvyko pas P. , pamatė, kas yra daroma, iš kokio granito. Jis dirbo prie šio projekto, kol dirbo įmonėje, vėliau kažkas kitas dirbo. Apie atsiskaitymus nieko nežino, jis nebuvo už tai atsakingas. Prie P. namų buvo daug kartų. Jam apie ankstesnius teismus nėra žinoma, niekur nedalyvavo. Apie jokius pinigus jis nieko nežino, tiesiog dirbo savo darbą.

Liudytoja Z. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad yra A. P. žmona. Kaltinamojo nepažįsta. Mirus anytai, norėjo sutvarkyti kapavietę. Vyras pas S. nuvažiavo užsakyti paminklo, kurį rado ekspozicijoje. S. žino tik iš vardo ir pavardės. Rugsėjo mėnesį, metinėms, paminklas jau buvo pastatytas. Vyras sakė, kad už paminklą atsiskaitė, sumokėjo 5500 litų. Vėliau vyras sugalvojo, kad reikia tos pačios įmonės prašyti, kad pagamintų laiptus. Ji ėjo į darbą, todėl nelabai matė, bet būdavo, kad atvažiuodavo darbininkai dirbti prie laiptų. Gal 2010 metais tuos darbus baigė. Žino, kad vyras H. mokėjo už laiptus grynais 11500 litų. Nesantaika tarp jų atsirado, kai H. negrąžino vyrui skolos. Jos vyras buvo pardavęs pastatą, todėl paskolino S. 100000 litų. Jis S. pasitikėjo, sakė jam, kad tuos pinigus grąžins. Ar buvo gauti kokie mokėjimo dokumentai už paminklą ir laiptus, nežino, jai vyras nieko nesakė. Nežino, ar buvo tariamasi dėl vėlesnio grąžinimo ar grąžinimo dalimis. Teisminiu keliu buvo spręstas šis klausimas, skola buvo priteista. Žino, kad vyrui po truputį tą skolą moką. Jos vyras tiek už laiptus, tiek už paminklą atsiskaitė grynais, nes pinigus buvo palikusi anyta. Žino tik tiek, kad vyras pasiėmė pinigus ir važiavo į įmonę atsiskaityti. Pačio pinigų paėmimo fakto iš namų nematė. Žino, kad atsiskaitė grynais, už paminklą 5500 litų, o už laiptus 11500 litų. Paminklo darbai buvo užbaigti, o su laiptais buvo problemų, reikėjo samdyti kitą žmogų, kad sutvarkytų. Dėl paminklo jokių trūkumų nebuvo. Laiptai už kokių metų pradėjo byrėti ir samdė kitą žmogų tvarkyti trūkumams. Kodėl vyras nesikreipė į tą pačią įmonę, nežino. Kai vyras kreipėsi į teismą dėl skolos, gavo sąskaitas už tuos darbus, vyras pasakė: „žiūrėk, nori, kad sumokėtume antrą kartą“. Antrą kartą jie nemokėjo, nes už darbus jau yra sumokėta. Kiek jai žinoma, už darbus yra atsiskaityta. Už kapavietę ir laiptus buvo sumokėta, o skolos atidavimas buvo gal nukeltas vėlesniam laikui. Ji nelabai gilinosi į tuos reikalus. Kiek jai žinoma, už paminklą atsiskaitė, kai baigė tvarkyti kapavietę. Vyras atsiskaitė grynais pinigais, nes mama buvo juos sutaupiusi ir buvo grynų pinigų namuose. Nepamena, ar vyras iš karto sakė, kad laiptų darbai blogai atlikti. Plytelės pradėjo byrėti gal po metų, pavasarį.

Liudytojas A. G. teismo posėdyje davė parodymus, kad P. yra jo kaimynas, yra buvę kolegos, sutaria gerai. S. pažysta iš matymo. Kiek pamena, visą vasarą pas P. darbuotojai dirbo prie laiptų. Darbai vyko ir rudenį. Matydavo, kad atvažiuoja žmonės dirbti. Žino, kad ilgai darė tuos laiptus, tikrai ne vieną ar du mėnesius. Paskui stebėjosi, kad už metų prie tų pačių laiptų vėl vyko darbai. P. sakė, kad laiptai kainavo brangiai, nors laiptus darė pažįstamas. Konkrečių darbininkų nepažįsta, nežino, ar jie iš kaltinamojo įmonės. Žino tiek, kiek sakė P. , kad tai ta pati įmonė, kuri statė jam paminklą. Pirmieji darbininkai dirbo visą vasarą, kuriais mėnesiais, pasakyti negali. Kas blogai padaryta buvo, pats nematė, tik sakė P. , kad pradėjo laiptai trūkinėti. Tvarkė laiptus jau kiti darbininkai. Apie atsiskaitymą žino tik tiek, kad brangiai kainavo. Daugiau nieko neklausė, kodėl laiptus tvarko ne tie patys darbuotojai, kurie juos tvarkė pirmą kartą.

Liudytojas S. S. teismo posėdyje davė parodymus, kad pažįsta P. per bendrus pažįstamus jau 20 metų. Juos sieja asmeniniai reikalai. Yra tiesiog pažįstami, kartu švęsdavo. Daugiau iš proceso dalyvių nieko nepažįsta. Pas P. tvarkė laiptus, buvo nutrupėjusios akmens plokštės, todėl prašė pertvarkyti. Kiek girdėjo iš A. , jis samdė darbininkus iš paminklų dirbtuvės laiptų gamybai. Viskas buvo padaryta. Kai jis laiptus pamatė, tie laiptai jau buvo greičiausiai nuo šalčio sutrūkinėję. Jis laiptus taisė apie dvi savaites. P. su juo atsiskaitė simboliškai. Jis laiptų nematė iš karto po darbo, negali vertinti, ar buvo darbo broko. Kai jis pamatė laiptus, jie jau buvo nubyrėję, gal 8 ar 10 pakopų. Tiksliai jam nesakė, kas darė tuos laiptus. Dabar, kai vyksta teismai, jau žino, kad laiptus darė „(duomenys neskelbtini) “. Apie atsiskaitymą žino tik tiek, kad P. sumokėjo daug už laiptus. Kada jis laiptus tvarkė, ar po metų ar po kokio kito laiko, pasakyti negali, nes jau praėjo daug metų. Gal ir po metų tvarkė, bet nėra garantuotas, gerai nebepamena. Jis nežino, kodėl atšoko plytelės, gal buvo kažkas nepadaryta, gal buvo gauta drėgmės ar neparuoštas pagrindas. Gal ir būtų geriau buvę, jei laiptai butų hidroizoliuoti arba kažkaip papildomai sutvirtinti. Iš savo patirties gali pasakyti, kad jei pagrindas, ant kurio klijuojamos plytelės, yra drėgnas, plytelės nesilaiko, ir po kurio laiko gali nukristi. Geriau tokius lauko darbus daryti pavasarį, žiemą tokių darbų niekas nedaro. Jis nematė plikų laiptų, kol jie buvo be akmens plokštės, nežino kaip buvo daryti darbai, kokios medžiagos buvo naudotos ir ar buvo daryta hidroizoliacija. Klausė P. , kodėl laiptų netvarko tie, kas juos tvarkė pirmiausia, P. jam atsakė, kad nebenori su jais prasidėti. Laiptus jis taisė apie dvi savaites. Jis praktiškai perdarė visą darytą darbą. „(duomenys neskelbtini) “ jam kaip įmonė buvo žinoma, tik pavadinimo konkrečiai nežinojo. Per savo darbo patirtį daugiau nėra perdaręs jokių „(duomenys neskelbtini) “ darbų. Kiek jam už remontą sumokėjo, negali pasakyti, praleido kartu vakarą, ir simboliškai sumokėjo. Jei laiptus būtų pertvarkęs nepažįstamam žmogui, nežino kiek būtų prašęs už remontą. Šios dienos kainomis tai būtų kainavę apie 80-100 eurų už dieną, be medžiagų. P. jam pirko medžiagas darbams: klijus, gruntą, hidroizoliaciją, siūlių užpildą, silikoną. Pats medžiagų remontui nepirko. Jei darant laiptus pagrindas butų buvęs sausas, nebūtų buvę šios problemos ir laiptų nebūtų reikėję pertvarkyti. Jis tvarkė tik tas vietas, kur buvo problemos. Savo praktikoje yra dirbęs su akmens masės plytelėmis, tai beveik tas pats, kas akmens plokštė. Yra laiptus klijavęs lauke.

Liudytoja A. K. teismo posėdyje davė parodymus, kad H. S. buvęs jos darbdavys, o P. pažįsta iš matymo, kadangi J. mažas miestelis, ir vieni kitus maždaug pažįsta. Pas S. dirbo buhaltere iki 2022 metų. Apie šią bylą jokių aplinkybių nebepamena, nebepamena, ką klausė jos per apklausą. P. pas juos buvo užsisakęs paminklą ir laiptus. Žino, kad buvo nesumokėta nei už laiptus, nei už paminklą. Buvo P. i išrašę sąskaitą faktūrą, kasos orderį, bet sąskaitos už paminklą ir laiptus neapmokėjo. Buhalteriniuose dokumentuose visada rodė skolą. Apie teisminius procesus žino labai mažai, tada dar dirbo pas S. , bet teisminiais procesais nesidomėjo. Ji S. įmonėje buvo buhalterė, atliko visą dokumentaciją, sąskaitų išrašymai, atsiskaitymai, visa pilna dokumentacija. Jei fiziniai asmenys gaudavo iš įmonės kažkokią paslaugą, būdavo išrašoma sąskaita faktūra. Kasos orderis, jei atsiskaito grynais pinigais, atneša žmogus pinigus, pasirašo ant orderio ir viskas. Atsiskaitymai UAB „(duomenys neskelbtini) “ vyko ir grynais, ir pavedimu. Dabar datos nepasakys, kada sąskaitos buvo išrašytos P. i. Atėjo direktorius, pasakė, kad darbai pabaigti ir reikia išrašyti sąskaitas. Sąskaitos buvo išrašytos už paminklą ir už laiptus tą pačią dieną. Ji taip suprato, kad abeji darbai buvo baigti tą pačią dieną. Galėjo sąskaitos būti išrašytos 2019 m. rugsėjo mėnesį. Ji pati ant sąskaitų pasirašydavo. Galėjo būti, kad sąskaitos P. i buvo išrašytos 2019 m. rugsėjo 23 d. Sumas pasakydavo arba direktorius, arba vadybininkas, kuris geriau žino sumą. Kokiai sumai rašyti sąskaitas P. i, pasakė direktorius. Ant sąskaitų nurodyta data. Iki kada reikia sumokėti sąskaitas, kurią greičiausiai nurodydavo programa, nepamena. Kad P. neapmokėjo sąskaitų, žino, nes ant sąskaitų nebuvo pasirašyta, jis nebuvo atėjęs. Nepamena, kaip sąskaitą išsiuntė P. i, ar ją nuvežė, ar ją išsiuntė. Kad P. nesumokėjo, žinojo, nes nebuvo kasos pajamų orderio, neatėjo pinigai į kasą. Direktorius sakė, kad neatsiskaito, o kitos aplinkybės jai nežinomos, kodėl neatsiskaitė. Su klientais pati tiesiogiai nebendrauja. Kiek laiko truko darbai pas P. , nežino. 2019-09-23 abi sąskaitos išrašytos vienu metu, vadinasi, tada ir buvo baigti darbai. PVM sąskaita faktūra išrašoma, kai darbai būna pabaigti. Kai išrašai sąskaitą, programoje iš karto rodo skolą, jei nėra mokėjimo. Kai ji baigė darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2022 m., ta skola dar buvo. Nebuvo jokios sutarties ir nežinojo, kad pas P. kažkas dirba, todėl buhalterijoje ir nebuvo jokių įrašų. Ji nežinojo, nuo kada pas P. atliekami darbai, jos niekas neinformavo. Kai yra gaminami gaminiai, medžiagos programoje iš karto automatiškai nusirašo. Programoje yra visi medžiagų nurašymai. Kai ikiteisminio tyrimo metu buvo reikalaujamos sutartys su P. , medžiagų nurašymo aktai ir panašiai, tokių dokumentų, gali būti, kad įmonėje jau nebebuvo, nes jie saugomi tik 10 metų. Gal jau buvo suėjęs tas terminas, tiksliai nepamena. Kiekvienu atveju buvo surašomi darbų atlikimo, medžiagų nurašymo aktai. Kiekvienam asmeniui konkrečiai nesurašomi medžiagų nurašymo aktai, nes nėra žinoma, koks konkrečiai asmuo išsirinks kokį gaminį. Už darbų surašymo aktus atsakingi vadybininkai. Kelionės aktai taip pat turėtų būti, jei dar nėra suėjęs 10 metų terminas. Konkrečiai dėl P. , anksčiau įvardinti dokumentai turėjo būti, bet ar jie yra, ar nėra, pasakyti negali. Apie nesumokėjimą, kad yra neapmokėtos P. i išrašytos sąskaitos, jai yra žinoma iš dokumentų. Direktorius taip pat yra sakęs, kad nesumokėjo pinigų už darbus. Jei P. būtų sumokėjęs direktoriui, P. būtų paprašęs kasos pajamų orderio, būtų ant jo pasirašęs, kad sumokėjo pinigus. Jei P. mokėjo pinigus, turėjo paprašyti dokumento, nes buvo išrašyta ir sąskaita faktūra ir kasos orderis. Dokumento turi paprašyti tas, kuris moka pinigus, arba direktorius paduoda dokumentus. Jei yra parašas ant dokumento, vadinasi pinigai yra gauti, jei nėra prašo, vadinasi nėra pinigų. Ant kasos orderio, jei neklysta, nededamas direktoriaus parašas, tik ant sąskaitos. Jei direktorius paima pinigus, ant kasos pajamų orderio pasirašo abi šalys, tik nesupranta tada, ant kokio dokumento reikia pasirašyti, kad toks dokumentas nepasiekė buhalterijos. Yra tik du dokumentai, patvirtinantys apmokėjimą – kasos pajamų orderis ir sąskaita faktūra. Kasos pajamų orderio, šiuo atveju, ji negavo. Kai ji dirbo, įmonės akcininkas buvo lyg ir B. . Pirmiausia buvo S. , vėliau B. . Ar dar buvo kokių akcininkų, nežino. Ji nepamena, kiek UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo skolinga S. , tik žino, kad įmonė buvo skolinga S. . Jei VMI ar antstolė buvo davusi užklausą apie skolas, vadinasi atsakymas buvo duotas.

Liudytojas S. Ž. teismo posėdyje davė parodymus, kad su S. yra pažįstamas, nes nuo 2008 m. pas jį dirba, o su P. yra tiesiog pažįstamas labai seniai. P. buvo išsirinkęs S. įmonėje paminklą ir laiptus. Tai galėjo vykti apie 2009 ar 2010 metus. S. buvo sakęs, kad nuvažiuotų pažiūrėti laiptų, nes jie buvo baigti padaryti. Jis buvo nuvažiavęs pažiūrėti tų laiptų, kaip jie atrodo, nes galvojo darytis laiptus ir pas save namuose. Kiek matė, viskas pas P. buvo padaryta. O dėl paminklo, kokį išsirinko paminklą, tokį išsirinko pats P. . Koks S. ir P. buvo susitarimas, pasakyti negali. Dėl laiptų, žino, kad po metų ar pusantrų pas P. tvarkė laiptus kitas žmogus. P. jam sakė, kad S. paskolino pinigų, kad S. jų negrąžina. Pasakė P. i, kad čia be teismo neišsiversi, nes jis pats buvo paskolinęs pinigų S. , vyko teismas. Kaip viskas vyko toliau, jis neklausė. Jo paties teismas baigėsi taikos sutartimi. P. buvo pardavęs angarą, klausė jo, kur investuoti pinigus. Ji pasiūlė paskolinti pinigus S. , nes žinojo, kad trūksta S. įmonei apyvartinių lėšų. P. jam pasakojo, kad už darbus (laiptus ir paminklą) sumokėjo S. , bet jis tame procese nedalyvavo. P. pasakojo, kad buvo už darbus sutarta viena kaina, bet vėliau tą kainą pakėlė. Su S. , gali pasakyti taip, jo tokia pozicija, kad jei S. būtų sąžiningas, šiandien čia nei vienas nebūtų. Buvo pas P. apžiūrėti laiptų, viskas buvo padaryta. Atrodė, kad tie darbai pabaigti pilnai. Nepamena, ar tuo kartu kalbėjosi su P. . P. jam sakė, kad baigė darbus, kai pradėjo šalti, svarstė, ar gerai bus, ar tie laiptai laikys. Kiek jam žinoma, problemos prasidėjo po metų ar pusantrų, kai laiptai pradėjo atsiklijuoti ir kristi. Apie atsiskaitymą už paminklą ir laiptus nieko nežino. Kokios sumos galėjo būti už darbus, nežino. Gal ir minėjo P. kažką, bet dabar nepamena. Žino, kad P. teisėsi su S. dėl skolos, kaip tai baigėsi, jis nežino. Mokant jam S. skolą, pirmas atsiskaitymas buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos, kiti pavedimai iš privataus asmens sąskaitos.

Liudytojas A. B. pas S. dirbo vadybininku, o P. senas pažįstamas. 2022 metais išėjo į pensiją. Apie laiptus gali pasakyti, kad darbininkai važiuodavo pas P. dirbti. Laiptai buvo dideli, darbo buvo daug. Kiek pamena, iš darbininkų girdėjo, kad laiptai nebuvo baigti. Apie atsiskaitymus nieko nežino. Kodėl darbai buvo nebaigti, nežino. Kiek girdėjo, pas P. dirbo kiti darbininkai. Yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkas nuo 2017 metų. Įmonės direktorius ir kasininkas yra S. . Jis, kaip akcininkas, jokių funkcijų nevykdo. P. i darė laiptus ir dar girdėjo iš darbininkų, kad statė paminklą. Apie piniginius reikalus nieko pasakyti negali. Pamena, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pats davė parodymus, su jais susipažino, pasirašė. Ten pasakė, kad P. yra skolingas įmonei, nes laiptų darbai buvo nebaigti. Paminklo darbai buvo baigti, bet ar atsikaitė P. , nežino. Ar buvo atsiskaityta už paminklą, nežino. Jis, kaip akcininkas, buhalterine įmonės puse nesidomi. Metų pabaigoje paklausia buhalterės, ar viskas gerai, pasako, kad gerai, ir viskas. Buvo paėmę iš banko paskolą įmonės vardu, žino, kad ją išmokėjo. Tiek pasidomi. Jam šiuo metu nėra žinoma, ar su įmone kažkas yra neatsiskaitęs. Žinojo tik, kad P. jiems neatsiskaito. Nežino, kad 2019 metais buvo parodytos skolos P. i. Buhalterine puse visiškai nesidomi, nes nesupranta buhalterijos. Kas šiuo metu yra buhalterė, pasakyti negali. Lyg jos pavardė D. . Finansine puse, pirkdamas akcijas, visai nesidomėjo. Žino, kad įmonė yra skolinga pinigų S. . Už akcijas kaip atsiskaitė, nepamena. Yra vežęs P. i 3000 eurų S. prašymu. Už ką tie pinigai, nežino. Pinigus P. S. prašymu vežė seniai, kelintais metais, pasakyti negali. Už ką tie pinigai buvo, tikrai nežino. Pinigus padavė P. i į rankas, prie vartų. P. S. prašymu vežė tikrai seniai, tikrai jau buvo pastatytas paminklas.

Pareiškus pirminį pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., H. S. 2022-04-12, 2022-04-26 kaltės klausimo nekomentavo, parodymus duoti atsisakė, 2022-04-06 rašytinėje įtariamojo pozicijoje kaltės nepripažino (t. 5, b. l. 86, 94, 99-100).

Pareiškus patikslintą pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., H. S. 2023-04-21 savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, kurie buvo pateikti ankstesniame paaiškinime (t. 9, b. l. 134).

Pareiškus patikslintą pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., H. S. 2023-05-29 savo kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė (t. 9, b. l. 148).

Pareiškus galutinį pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., H. S. 2023-08-01 savo kaltės nepripažino, pasiliko prie anksčiau pateiktų paaiškinimų (t. 9, b. l. 186).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-08-11 H. S., apklaustas kaip specialusis liudytojas, apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, davė parodymus, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius. Bendrovė yra (duomenys neskelbtini). Bendrovės pagrindinė veikla – akmens apdirbimas. Bendrovės akcininku jis buvo maždaug iki 2016 metų, neprisimena, kas buvo akcininkas paskui, o dabar yra A. B.. Maždaug 2017 metais, tiksliai datos nepamena, jis A. B. pardavė visas 100 procentų akcijų, už kokią sumą, neatsimena. Ar akcijų pardavimą tvirtino notariškai, neatsimena, bet į VĮ Registrų centrą visi duomenys buvo pateikti. A. B. akcijas pardavė savo asmeniniu sprendimu. Apie 2010-2012 metus, neatsimena tiksliai datų, į UAB „(duomenys neskelbtini) “ kreipėsi A. P., iš kurio 2008 m. jis pasiskolino pinigų. A. P. reikėjo ant kapų paminklo bei laiptų pakopų prie namų. Ar A. P. paminklą išsirinko iš jau pagamintų, ar pagal jo užsakymą buvo padarytas paminklas iš akmens, nepamena. Prie paminklo dar buvo pagaminti ir borteliai su skulptūra. Ar buvo užpildytas užsakymo lapas, neatsimena. Kas konkrečiai iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų atliko šio užsakymo darbus ir per kiek laiko, neatsimena. Kokiai sumai buvo sutartas šis A. P. užsakymas, nepamena, negali net apytikslės sumos įvardyti. Kai buvo atlikti darbai kapuose, A. P. su UAB „(duomenys neskelbtini) “ neatsiskaitė. Jis užsisakė iš akmens laiptų pakopas į gyvenamąjį namą. Tuomet A. P. ir žadėjo už visus akmens gaminius bei darbus UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiskaityti. Kas konkrečiai iš darbuotojų dirbo prie laiptų pakopų, kiek buvo sunaudota pakopoms medžiagos (akmens), jis neatsimena. Prie tų laiptų darbuotojai dirbo kokius 6-7 metus, nes buvo paruoštas prastai laiptų pagrindas, A. P. vis neįtikdavo atliekamų darbų kokybė, todėl bendrovė vis taisydavo savo darbą, prisitaikydama prie kliento. Tačiau niekaip neįtiko savo darbo kokybe A. P., prasidėjo konfliktas dėl tų laiptų. Laiptų gaminys iki šiol techniškai nėra užbaigtas. Todėl išsiskyrė susipykę. Jis po konflikto dėl tų laiptų pakopų ilgą laiką nenorėjo bendrauti su A. P., todėl jam UAB „(duomenys neskelbtini) “ neišrašė sąskaitų faktūrų iš karto po konflikto. Manė, kad nuslūgus emocijoms, darbai bus pilnai užbaigti ir bus išrašytos sąskaitos faktūros. Juolab, kad A. P. jo net 7 metus nespaudė dėl jam suteiktos paskolos 100000 litų. Jis (H. S.) laukė ir neformino darbų, nepateikdamas sąskaitų dėl atsiskaitymo už paminklo bei laiptų gaminį. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo apskaitytos, nurašytos medžiagos (akmuo), kurios buvo sunaudotos pagal A. P. užsakymus – paminklą bei laiptų pakopas, nežino, kaip buvo užfiksuoti apskaitoje atlikti A. P. darbai, nežino, reikia klausti apie tai buhalterės A. K.. Kiekvieno paminklo medžiagų nurašymo nėra apskaitoje, jos nurašomos po tam tikro kiekio sunaudoto akmens. Praėjus keliems metams, jis gavo iš teismo ieškinį, kad grąžintų A. P. skolą – 100000 litų. Jis suprato, kad A. P. į bendrą taikų susitarimą nesileis, kad laiptų gaminio nebepavyks užbaigti tinkamai, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ A. P. išrašė dvi sąskaitas faktūras – viena sąskaita faktūra už paminklo, bortelių bei skulptūros pagaminimą bei apdirbimo darbus buvo išrašyta 2019-09-23 už 9075 € sumą, o kita 2019-09-23 sąskaita faktūra – už akmens laiptų pakopas 22022 € sumai, t. y. už tiek, kiek buvo sunaudota akmens bei atlikta darbų. Šios dvi sąskaitos faktūros buvo išsiųstos paštu A. P., kad apmokėtų. Jos paštu buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ grąžintos ir neapmokėtos. UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitoje iki šiol yra įtraukta A. P. skola už 31097 €. Tuomet prasidėjo teisminis procesas, kuris truko ne vienerius metus. Teismas priteisė iš H. S. grąžinti A. P. skolą, kurios dalis kas mėnesį per antstolį yra grąžinama. UAB „(duomenys neskelbtini) “ paduotas teismui ieškinys dėl grąžinimo už gaminius bei suteiktas paslaugas 31097 € sumai iš A. P. buvo atmestas. Šios dvi sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos A. P. ilgai todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ vis tikėjosi įtikti kliento norams ir užbaigti laiptų gaminio darbus. Bet kai A. P. padavė jį asmeniškai į teismą, jis suprato, kad draugiškai su A. P. nepavyks sutarti, kad laiptų gaminio darbų nepavyks ir neleis užbaigti, todėl bendrovė išrašė sąskaitą tiems darbams, kuriuos jau buvo atlikusi, bei už sunaudotas laiptams medžiagas (akmenį). Kiek žino, vėliau A. P. kažkas kitas tvarkė tuos laiptus, bet ar sutvarkė, ar pakeitė juos, nieko nežino (t. 3, b. l. 187-188).

Žemesnės instancijos teismas

2021-11-09 H. S., apklaustas kaip specialusis liudytojas, apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, papildomai davė parodymus, kad jis buhalterei A. K. nurodė išrašyti 2019-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija RAG Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 2019-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija RAG Nr. (duomenys neskelbtini) , A. P. dėl atliktų darbų. Ar jos buvo išrašytos tą pačią dieną, kai jis nurodė išrašyti, nepamena. Sąskaitas nurodė išrašyti, nes buvo gamintas paminklas ir laiptai užsakovui A. P.. Tačiau laiptai iki šiol techniškai nėra pabaigti, nes neuždėtos siūlės, laiptų priekis nenušlifuotas, laiptų pakopos yra skirtingo dydžio, jos yra nelygios, jas reikia apdirbti. Po to, kai buvo išrašytos sąskaitos, papildomai jokie darbai nebuvo padaryti, nes jis pradėjo su A. P. konfliktuoti. Paminklo darbai yra pabaigti, bet dar nėra tuo pilnai įsitikinęs, nes nepamena. Šios PVM sąskaitos nėra pasirašytos A. P., kad jis jas gavo. Ar siūlė A. P. jas pasirašyti, nepamena. Kiek pamena, jas išsiuntė paštu, per Lietuvos paštą. Išsiuntimo kvitai gal ir yra civilinėje byloje su A. P. dėl skolos, kur ieškovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Tačiau po kurio laiko šitas sąskaitas gavo atgal, nes A. P. jų nepriėmė. Kodėl jis nepriėmė sąskaitų, su juo nesiaiškino, nes santykiai su juo konfliktiški, nebendrauja. Darbus A. P. pagal 2019-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija RAG Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 2019-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija RAG Nr. (duomenys neskelbtini) , atliko UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai G. L., A. Š., kitų darbuotojų nepamena. Pats asmeniškai darbų neatlikinėja. G. L. ir A. Š. abu yra meistrai, todėl jų darbams niekas nevadovavo. Apie atliktus darbus jie kartą per savaitę informuodavo. Jie darbus atliko bendrai, atsakomybė nebuvo paskirstyta, kas už ką atsakingas dėl darbų atlikimo. Užsakymą dėl laiptų ir paminklo darbų atlikimo iš A. P. jis pats priėmė žodžiu, raštiškai įforminta nebuvo. Šį užsakymą priėmė gal prieš 10 metų, datos nepamena. Rašytinė darbų sąmata nebuvo sudaryta. Ar darbų kaina buvo sutarta, nepamena. Darbų atlikimas truko ilgai, gal 6, gal ir daugiau metų. Laiptai buvo padaryti iš suomiško granito, skulptūra irgi iš suomiško granito, o paminklas galėjo būti padarytas iš suomiško ar švediško granito. Suomišką granitą jis perka pats (duomenys neskelbtini), karjeruose, iš įmonės pagal sąskaitas. Granitą atsirenka, o paskui samdytas transportas jį atveža į bendrovę. Kartais atveža pardavėjo transportas. Granitą perka dideliais kiekiais, po 100 tonų ir daugiau, du kartus per metus. A. P. išsiųstose sąskaitose buvo nurodyta paminklo ir laiptų darbų kaina. Šią kainą jis pats (H. S.) paskaičiavo pagal akmens kvadrato kainas, pagal akmens rūšį, po to paskaičiavo darbuotojų darbo laiko užmokestį. Kokį antkainį uždėjo, nepamena, bet dar įvertino darbų kūrybą ir meniškumą. Darbų kainos rašytinių paskaičiavimų neturi, jų pateikti negali, nes tai nėra privaloma. Galutinę darbų kainą jis nustato vienasmeniškai, dėl darbų kainos su akcininku A. B. nesitaria, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymą jis neturi teisės tartis su akcininku dėl kasdieninės komercinės veiklos. Darbai A. P. truko taip ilgai, nes bendrovė turėjo daug darbų, užsakymų. Kitų priežasčių nebuvo. Per kiek laiko UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo padaryti darbus A. P., nustatyta nebuvo. A. P. ragino ne kartą, kad darbus padaryti greičiau. Nepamena, pagal kokius medžiagų nurašymo aktus buvo nurašytos medžiagos dėl atliktų darbų A. P. pagal paminėtas PVM sąskaitas faktūras. Medžiagų nurašymo laikotarpio neatsimena. Medžiagas nurašinėja vienasmeniškai buhalterė A. K.. Komisija medžiagų nurašymui sudaryta nebuvo. Pagal kokius duomenis A. K. nurašė medžiagas dėl darbų atlikimo, nepamena, tikriausiai pagal jo nurodymus. Medžiagų inventorizacija yra atlikinėjama kasmet. Kas įeina į inventorizacinę komisiją, nepamena, komisijos sudėtis keičiasi. Mano, kad A. P. skolingas už paminklą ir laiptus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Darbai A. P. buvo priduoti pagal faktą, tačiau jo parašų, kad jis būtų darbus priėmęs, nėra. Kad išieškotų skolą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ padavė ieškinį A. P. dėl skolos priteisimo. Teismas ieškinį atmetė ir skolos nepriteisė. Visas UAB „(duomenys neskelbtini) “ granitas yra sandėliuojamas kieme adresu (duomenys neskelbtini), kitų sandėlių nėra (t. 4, b. l. 140-142).

2022-05-06 elektroniniu paštu gautas 2022-04-06 H. S. paaiškinimas – įtariamojo pozicija dėl 2009 m. ir 2010 m. neįformintų ūkinių operacijų, gaminant ir parduodant paminką ir laiptų pakopas A. P.. H. S. tvirtina, kad 2009 ir 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini) “ gamino, montavo ir pardavė A. P. laiptų pakopas ir paminklą (toliau – gaminiai). Gaminiai buvo gaminti, montuojami, tačiau iki galo techniškai nebuvo užbaigtas montavimas, kaip priklauso pagal tokio tipo gaminių technologiją, todėl laikytina, kad darbai nebuvo pabaigti. Konkrečiai dėl laiptų: pakopos nebuvo impregnuotos, neužtaisytos siūlės. Paminklo pamatas nebuvo apklijuotas akmeniu, nebuvo impregnuotas. Nors 2009 ir 2010 metais gaminiai buvo montuoti, tačiau jų montavimas nepabaigtas ir dėl šių priežasčių nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros A. P., kaip nesant pabaigtam užsakymui – atliktai ūkinei operacijai. Pabaigti 2009 ir 2010 m. pilnai montuoti gaminius nepavyko, nes UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturėjo atitinkamų medžiagų ar jų kiekio. Vėlesniu laikotarpiu gaminių montavimas taip ir liko neužbaigtas dėl natūralių žmogiškų priežasčių (nei A. P. ragino pabaigti, o ir H. S. pats natūraliai pamiršo užbaigti gaminių montavimą). 2019 m., kuomet prasidėjo konfliktas tarp A. P. ir H. S. dėl skolos grąžinimo, bei H. S. matant, kad yra didelis konfliktas tarp jų, jis nusprendė nebeužbaiginėti gaminių montavimo, todėl nurodė UAB „(duomenys neskelbtini) “ išrašyti PVM sąskaitas faktūras RAG Nr. (duomenys neskelbtini) ir RAG Nr. (duomenys neskelbtini) A. P., traktuojant, kad gaminiai parduoti tokios būklės, kokia yra de facto, ir traktuojant, kad sandoris dėl gaminių tarp A. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ pabaigtas. Natūralu, kad nei A. P., nei UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir H. S. nebepageidavo turėti bet kokių kontaktų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojams lankytis A. P. namuose ar prie A. P. tėvų kapo ir atlikinėti gaminių montavimo darbus pagal aukščiau nurodytus trūkumus. Nors gaminiai buvo gaminti, montuojami, tačiau iki galo techniškai nebuvo užbaigtas montavimas, kaip priklauso pagal tokio tipo gaminių technologiją, todėl laikytina, kad ūkinė operacija nepabaigta ir nebuvo galima jos įforminti, kaip numatė tuometinis 2009 ir 2010 metais galiojęs Buhalterinės apskaitos įstatymas. Tiek 2009- 2010 m., tiek 2019 m. galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 d. pasakyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ H. S. pažymi, kad jis mano, jog gaminių pardavimas (tuo pačiu ir montavimas) laikytini viena ūkine operacija, kuri 2009 ir 2010 metais prasidėjo, bet taip ir liko neužbaigta, dėl ko ir nebuvo galima operacijos įforminti, išrašant atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus tuo metu. 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktos PVM sąskaitos faktūros RAG Nr. (duomenys neskelbtini) ir RAG Nr. (duomenys neskelbtini) traktuojamos kaip ūkinės operacijos pabaiga, nes dėl natūralaus žmogiško konflikto (A. P. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš H. S.) tapo aišku, kad nebebus galimybės užbaigti gaminių montavimą A. P.. Kaltu dėl jam pareikšto įtarimo H. S. neprisipažįsta. Valstybės biudžetui mokesčiai dėl išrašytų sąskaitų faktūrų yra sumokėti (t. 5, b. l. Nr. 99-100).

2023-06-19 elektroniniu paštu gautas įtariamojo H. S. paaiškinimas – įtariamojo pozicija ikiteisminiame tyrime. H. S. paaiškino, kad pažymi, kad jokia forma neklastojo jokių PVM sąskaitų faktūrų. Sąskaitos buvo išrašytos ne klastojant jas, o tiksliai įforminant įvykusią ūkinę operaciją – laiptų pakopų ir paminklo gamybą bei pardavimą. Dėl 2009 m. ir 2010 m. neįformintų ūkinių operacijų, gaminant ir parduodant paminklą ir laiptų pakopas A. P., tvirtina, kad 2009 ir 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini) “ gamino, montavo ir pardavė A. P. laiptų pakopas ir paminklą. Gaminiai buvo gaminti, montuojami, tačiau iki galo techniškai nebuvo užbaigtas montavimas, kaip priklauso pagal tokio tipo gaminių technologiją, todėl traktuotina, kad darbai nebuvo pabaigti (t. 9, b. l. 155-156).

2021-06-28 nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (t. 2, b. l. 137-139). 2021-06-29 liudytojas F. V.ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (t. 3, b. l. 133-134). 2021-08-20 liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (t. 4, b. l. 92-93). 2021-08-20 liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (t. 4, b. l. 104-105). 2021-09-21 liudytoja Z. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (t. 3, b. l.127-130). 2021-11-24 liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (t. 3, b. l. 164-165). 2021-11-25 liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (t. 3, b. l. 170-171). 2021-10-26 liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (t. 4, b. l. 125-127). 2021-06-29 liudytojas S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, (t. 3, b. l. 139-140). 2023-05-23 liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (t. 9, b. l. 120-121).

2021-02-09 apžiūros protokole, dalyvaujant ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistei S. S., užfiksuota, kad buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentai. Nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra RAG Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2019-09-23 A. P. už akmenines laiptų pakopas 22022 Eur sumai. PVM sąskaita faktūra surašyta ir pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterės A. K. bei direktoriaus H. S.. PVM sąskaita faktūra RAG Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2019-09-23 A. P. už akmens paminklo komplektą 9075 Eur sumai. PVM sąskaita faktūra surašyta ir pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterės A. K. bei direktoriaus H. S.. Apžiūrėjus bendrovės išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2019-09-30, šiame registre yra įtrauktos PVM sąskaitos faktūros RAG Nr. (duomenys neskelbtini) ir RAG Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui A. P., iš viso už 31097 Eur sumą su V. B. pirkėjų skolų registre 2021-01-31 dienai yra įtraukta A. P. skola bendrovei 31097 Eur. Apžiūrėjus bendrovės teiktas deklaracijas, nustatyta, kad PVM deklaracijoje už 2019 m. rugsėjo mėnesį pateiktas pardavimo PVM sutampa su bendrovės PVM sąskaitų faktūrų registru už 2019 m. rugsėjo mėnesį (t. 1, b. l. 66-77).

2022-02-07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikos tyrimo nurodyta: jeigu liudytojų parodymų duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ pardavė A. P. akmens paminklo komplektą 2009 m. už 5500,00 Lt ir akmenines laiptų pakopas 2010 m. už 11500,00 Lt, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į 2009 m. ir 2010 m. buhalterinę apskaitą akmens paminklo komplekto ir akmenines laiptų pakopų pardavimų ir gautų už parduotą akmens paminklo komplektą ir akmenines laiptų pakopas apmokėjimų ūkinių operacijų iš viso už 17000,00 Lt (4923,54 Eur), iš jų: 2009 m. – 5500,00 Lt (1592,91 Eur), 2010 m. – 11500,00 Lt (3330,63 Eur), ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatų. Dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ neįforminimo apskaitos dokumentais ir neįrašymo į 2009 m. ir 2010 m. buhalterinę apskaitą akmens paminklo komplekto ir akmenines laiptų pakopų pardavimų ir gautų už parduotą akmens paminklo komplektą ir akmenines laiptų pakopas apmokėjimų ūkinių operacijų iš viso už 17000,00 Lt (4923,54 Eur) nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m. ir 2010 m.

Jeigu liudytojų parodymų duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ pardavė A. P. akmens paminklo komplektą 2009 m. už 5500,00 Lt ir akmenines laiptų pakopas 2010 m. už 11 500,00 Lt, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini) “, įrašiusi į 2019 m. veiklos buhalterinę apskaitą – Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2019 m. rugsėjo mėn. ir sąskaitą Nr. 2411 „Pirkėjai“, duomenis pagal 2019-09-23 išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) , kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos apie akmeninių laiptų pakopų ir akmens paminklo komplekso pardavimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 d. ir 13 str. 1 d. 4 p. nuostatų. Dėl dokumentų – 2019-09-23 dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) , kuriuose nurodytos neįvykusios ūkinės operacijos, įrašymo į 2019 m. buhalterinę apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. 4 p. nuostatų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už 2019 m.

Jeigu liudytojų parodymų duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ pardavė A. P. akmens paminklo komplektą 2009 m. už 5500,00 Lt ir akmenines laiptų pakopas 2010 m. už 11 500,00 Lt, tai UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr.IX-751) 3 str. 1 d., 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. ir 85 str. 1 d. nuostatomis, nes bendrovė nuo akmens paminklo komplekto 5500,00 Lt (1592,91 Eur) ir akmenines laiptų pakopų 11500,00 Lt (3 330,63 Eur) pardavimų neapskaičiavo į biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio iš viso 2950,00 Lt (854,00 Eur), iš jų: 2009 m. – 954,00 Lt (276,00 Eur), 2010 m. – 1996,00 Lt (578,00 Eur).

Jeigu liudytojų parodymų duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ pardavė A. P. akmens paminklo komplektą 2009 m. už 5500,00 Lt ir akmenines laiptų pakopas 2010 m. už 11500,00 Lt, tai UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktose 2009 metų ir 2010 metų PVM deklaracijų 11 eilutėse „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė neteisingus duomenis apie gautus PVM apmokestinamuosius tiekimus, t. y. juos sumažino 2009 m. 4546,00 Lt (1 317,00 Eur), 2010 m. – 9504,00 Lt (2752,00 Eur).

Papildomai į valstybės biudžetą pelno mokesčio neskaičiuojama, nes UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinėse ataskaitose „Pelno (nuostolių) ataskaita“, sudarytose už 2009 m. ir 2010 m., deklaravo mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolį 2009 m. 799385,00 Lt (231517,89 Eur) ir 2010 m. – 601055,00 Lt (174077,56 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka (galiojo nuo 2002-01-01 pagal 2001-11-06 LR įstat. Nr. IX-574 iki 2012-12-31), o nuo 2016-01-01 – už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (galioja nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 LR įstat. Nr. XII-2215) atsako ūkio subjekto vadovas. Bendrovės „(duomenys neskelbtini) ” direktoriumi tiriamaisiais laikotarpiais buvo H. S..

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6d. Nr.IX-574) 10 str. 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, 11 str. 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą tiriamaisiais laikotarpiais tvarkė vyr. buhalterė A. K. (t. 5, b. l. 57-75).

2022-01-20 reikalavimu ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimui, siekiant nustatyti patirtas sąnaudas pajamoms, kurios užfiksuotos bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ 2019-09-23 išrašytose dviejose PVM sąskaitose faktūrose Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) , UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareikalauta iki 2022-01-25 pateikti sekančius apskaitos dokumentus: 1) akmens paminklo komplekto ir 52 m² akmeninių laiptų pakopų atliktų darbų aktus; 2) paslaugų ar darbų atlikimo sutartis dėl akmens paminklo komplekto ir 52 m² akmeninių laiptų pakopų; 3) akmens paminklo komplektui ir akmeninių laiptų pakopoms sunaudotų medžiagų nurašymo aktus; 4) akmens paminklo komplekto ir akmeninių laiptų pakopų medžiagų įsigijimą patvirtinančius dokumentus; 5) akmens paminklo komplekto ir akmeninių laiptų pakopų darbams atlikti patirtas pridėtines išlaidas patvirtinančius dokumentus (darbuotojų paskyras ir darbo užmokestį, medžiagų transportavimą, tai yra, kelionės lapus); 6) registrus, patvirtinančius aukščiau minėtų dokumentų įrašymą į bendrovės apskaitą. Dokumentų nurodytai datai UAB „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė (t. 3, b. l. 38-42).

2022-02-01 reikalavimu pakartotinai pareikalauta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ iki 2022-02-04 pateiktų aukščiau minėtus apskaitos dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius H. S. pateikė atsakymą, kad UAB „ (duomenys neskelbtini) “ neturėjo nei darbų atlikimo aktų, nei sutarčių, nes susitarimai su A. P. dėl paminklo ir laiptų buvo sudaryti žodžiu, tai leido galiojantis Civilinis kodeksas. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai nebesaugomi, nes jų saugojimo terminas yra 10 metų (reglamentuoja Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymas Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo) (t. 3, b. l. 43-46).

2023-07-21 Specialisto paaiškinimų protokole ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistė N. S. paaiškino, kad pagal 2021-12-22 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjos V. P. paskirtą užduotį atlikti objektų tyrimą surašė 2022-02-07 ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdytos veiklos už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 bei nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31.

Atliekant objektų tyrimą bei siekiant nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ patirtas sąnaudas, susijusias su akmens paminklo komplekto ir 52 m² akmeninių laiptų pakopų pardavimu, 2022-01-19 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė ikiteisminio tyrimo tyrėjos V. P. gauti bei pateikti tyrimui reikiamą informaciją, t. y. akmens paminklo komplekto ir 52 m² akmeninių laiptų pakopų atliktų darbų aktus; paslaugų ar darbų atlikimo sutartis dėl akmens paminklo komplekto ir 52 m² akmeninių laiptų pakopų; akmens paminklo komplektui ir akmeninių laiptų pakopoms sunaudotų medžiagų nurašymo aktus; akmens paminklo komplekto ir akmeninių laiptų pakopų medžiagų įsigijimą patvirtinančius dokumentus; akmens paminklo komplekto ir akmeninių laiptų pakopų darbams atlikti patirtas pridėtines išlaidas (darbuotojų paskyros ir darbo užmokestis, medžiagų transportavimas, tai yra kelionės lapai) patvirtinančius dokumentus; registrus, patvirtinančius aukščiau minėtų dokumentų įrašymą į bendrovės apskaitą. Iki 2022-02-07 specialisto išvados reikiami aukščiau minėti duomenys iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ nebuvo gauti. Specialisto išvadoje paminėjo, kad gavus informaciją apie bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ patirtas sąnaudas, susijusias su akmens paminklo komplekto ir 52 m² akmeninių laiptų pakopų pardavimu, specialisto išvada bus papildyta. Tačiau papildomų duomenų ar dokumentų jai nebuvo pateikta. Ikiteisminio tyrimo tyrėja V. P. jai pateikė susipažinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus H. S. atsakymą į reikalavimus. Jis paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturėjo nei darbų atlikimo aktų, nei sutarčių, nes susitarimai su A. P. dėl paminklo ir laiptų buvo sudaryti žodžiu, tai leido galiojantis Civilinis kodeksas. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai nebesaugomi, nes jų saugojimo terminas yra 10 metų.

Paaiškina, kad dėl akmens paminklo komplekto ir 52 m² akmeninių laiptų pakopų pagaminimo patirtų išlaidų ūkinių operacijų duomenys turėjo būti užfiksuoti bendrovėje pagal pirminius apskaitos dokumentus – darbų atlikimo aktus, sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, turto ir sąnaudų registruose, tai yra, sumažinant bendrovės turtą ir padidinant sąnaudas akmens paminklo komplekto ir 52 m² akmeninių laiptų pakopų gamybai ir montavimui sunaudotų medžiagų suma. Taip pat ikiteisminio tyrimo tyrėja V. P. pateikė jai susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įtariamojo H. S. paaiškinimais, kuriuose jis aiškina, jog paslaugos buvo tęstinės, dėl ko nebuvo įtraukta į apskaitą ir išrašytos sąskaitos faktūros anksčiau, t. y. iki 2019 metų.

Žemesnės instancijos teismas

Jei UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė A. P. prekes ir suteikė dalį paslaugų 2009 m. dėl paminklo ir 2010 m. dėl laiptų, o galutinai baigė paslaugas teikti 2019 metais, tai toks veiklos tęstinumas turėjo būti fiksuotas bendrovės 2009-2019 m. tvarkytoje buhalterinėje apskaitoje pagal darbų įvykdymo lygį. Pagal 25-o verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ nuostatas, sąnaudos, susijusios su būsimųjų laikotarpių veikla, prie ataskaitinio laikotarpio išlaidų nepriskiriamos. Tokios išlaidos pripažįstamos turtu, jeigu tikėtina, kad jos bus padengtos. Todėl jei A. P. darbai buvo pradėti 2009 m., 2010 m. ir baigti 2019 m., tai turėjo būti užfiksuota turto sąskaitoje, kaip nebaigtos vykdyti sutartys nuo 2009 m. iki 2019 metų, t. y., iki kol buvo atlikta paslauga.

Susipažinus su H. S. atsakymu dėl reikalavimo bei jo įtariamojo paaiškinimais, 2022-02-07 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2009 m. ir 2019 m. veiklos vertinimo nesikeičia, nes negauta naujų duomenų apie tai, kad „(duomenys neskelbtini) “ faktiškai pardavė A. P. akmens paminklo komplektą ir 52 m² akmeninių laiptų pakopas 2019 m.

Jeigu liudytojų parodymų duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ pardavė A. P. akmens paminklo komplektą 2009 m. už 5 500 Lt ir akmenines laiptų pakopas 2010 m. už 11500 Lt, tai dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ neiforminimo apskaitos dokumentais ir neįrašymo į 2009 m. ir 2010 m. buhalterinę apskaitą akmens paminklo komplekto ir akmenines laiptų pakopų pardavimų ir gautų už parduotą akmens paminklo komplektą ir akmenines laiptų pakopas apmokėjimų ūkinių operacijų iš viso už 17000 Lt (4923,54 €), nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m. ir 2010 m.

Jeigu liudytojų parodymų duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ pardavė A. P. akmens paminklo komplektą 2009 m. už 5500 Lt ir akmenines laiptų pakopas 2010 m. už 11500 Lt, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini) “, įrašiusi į 2019 m. veiklos buhalterinę apskaitą – Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2019 m. rugsėjo mėn. ir sąskaitą Nr. 2411 „Pirkėjai“ duomenis pagal 2019-09-23 išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos apie akmeninių laiptų pakopų ir akmens paminklo komplekto pardavimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 d. ir 13 str. 1 d. 4 p., kuriame nurodyta, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumento rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, nuostatų . (t. 9, b. l. 164-166).

2022-04-04 apžiūros protokole užfiksuota, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), J. lauko laiptų apžiūros metu buvo apžiūrėti 9 pakopų laiptai su aikštele. Laiptai apklijuoti akmens plokštėmis, sujungtos siūlų užpilu. Lauko laiptai yra puslankio formos, šone yra sienelė, apklijuota akmens plokštėmis. Laiptai tvarkingi, siūlės visos užklijuotos, tinkami naudojimui (t. 3, b. l. 82-93).

2022-04-04 apžiūros protokole užfiksuota, kad kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) Šv. J. K. koplyčios teritorijoje, apžiūros metu nustatyta, kad Kazio ir K. P. kapavietėje stovi tamsios spalvos akmens paminklas su per vidurį stovinčios, pilkos spalvos akmens statula. Kapavietė aptverta tamsios spalvos akmens borteliais. Ant kapo uždėtos tamsios spalvos akmens, nelygių kontūrų formos. Šalia kapavietės kairėje pusėje stovi pastatytas iš tamsios bei šviesios spalvos akmens suolelis (t. 3, b. l. 94-102).

2019-12-16 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas A. P. ieškinys H. S.dėl skolos priteisimo pagal 2008-07-16 tarp šalių sudarytą paskolos sutartį. Teismas iš H. S.A. P. naudai priteisė 28962 Eur skolą ir 10910,85 Eur palūkanas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 39872,85 Eur sumos. 2019-12-16 teismo sprendime pažymėta, kad atsakovas (H. S.) paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo fakto neginčijo, tačiau nurodė, kad tarp ieškovo (A. P.) ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujamos direktoriaus H. S., siekiant užskaityti 28962 Eur (100000 Lt) atsakovo skolą ieškovui, buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl akmens paminklo komplekto bei akmeninės laiptų pakopos gamybos pagal ieškovo užsakymą. Pasak atsakovo, paminklas ieškovui buvo pagamintas 2010 m., o laiptų pakopos 2011 m., todėl atsakovas laikė tinkamai ir realiai įvykdęs prievolę pagal 2008 m. liepos 16 d. Pinigų skolinimo sutartį. Atsakovas jokių tokias jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, pateikė tik dvi 2019 m. rugsėjo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškovui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras dėl akmeninės laiptų pakopos (22022 Eur sumai) ir akmens paminklo komplekto (9075 Eur sumai), nors, pasak pačio atsakovo, UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbus atliko 2010-2011 metais. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini) “, kaip juridinis asmuo, visas atliekamas ūkines operacijas (skolos dengimą už fizinį asmenį, šiuo atveju, atsakovą, darbų atlikimą ir pan.) turi įforminti atitinkamais finansiniais dokumentais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas ir kiti teisės aktai (t. 1. b. l. 57-60).

2020-10-15 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) buvo panaikintas 2019-10-08 preliminarus teismo sprendimas, ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškinys dėl skolos iš A. P. priteisimo atmestas. UAB „(duomenys neskelbtini) “ prašė priteisti iš atsakovo A. P. 31097 Eur skolą už akmens paminklo komplekto ir akmeninių laiptų pakopų gamybos darbus, už kuriuos atsakovas su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini) “ neatsiskaitė. Teismo sprendime pažymėta, kad ,,nagrinėjamu atveju gaminių užsakymo, atliktų darbų priėmimo-perdavimo dokumentai atsakovui ieškovės nebuvo supildyti, sąskaitos faktūros neišrašytos, ieškovės atstovas H. S. nepateikė į bylą tuo metu galiojusių gaminių įkainių, nepamena, ar įmonėje yra atsakovo užsakyto paminklo dokumentai, nežino, kokia buvo paminklo kaina, teismui nepateikė jokių įmonės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atsakovo užsakytų gaminių pagaminimo laiką, faktą bei kainą, nepateikė jokių apskaitos dokumentų apie atsakovo skolas, apskaitytas įmonės buhalterijoje, todėl tikėtina, kad ieškovė neįformino bei atsakovui neišdavė jo už suteiktas paslaugas sumokėtų pinigų patvirtinančio dokumento“. Teismas akcentavo, kad maksimali paminklų gamybos ir kapų tvarkymo kaina 2011-2012 m. įmonėje „(duomenys neskelbtini) “ buvo apie 8000 Lt, todėl abejotina, ar galėjo šalys susitarti, kad akmens paminklo komplekto kaina 2009-2010 metais būtų 31334,16 Lt (9075 €). Be to, ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad akmens, iš kurio buvo daromos laiptų pakopos atsakovui, kaina šiuo metu už 1 kv. m. yra apie 250 Eur, 2011 metais kaina buvo mažesnė. Šios aplinkybės teismui suponavo išvadą, kad labiau tikėtinos gaminių kainos 2009-2011 m. buvo artimos atsakovo nurodytai sumai. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje labiau yra tikėtina, kad atsakovas sumokėjo ieškovei atsakovo byloje nurodytą kainą už pagamintą ir sumontuotą akmens paminklo komplektą bei akmenines laiptų pakopas (t. 8, b. l. 58-65).

2021-03-03 Šiaulių apygardos teismas UAB „(duomenys neskelbtini) “ apeliacinį skundą dėl 2020-10-15 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų galutinio sprendimo panaikinimo atmetė. 2021-03-03 teismo nutartyje pažymėta, kad „nors paminklo komplektas buvo pagamintas 2009 m., o akmeninės laiptų pakopos – 2010 m. spalio mėn., ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuo gaminių perdavimo atsakovo žinion apie 10 metų nereiškė pretenzijų dėl neatsiskaitymo už gaminius“; „nepateikė jokių įmonės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atsakovo užsakytų gaminių pagaminimo laiką, faktą bei kainą, nepateikė jokių apskaitos dokumentų apie atsakovo skolas, apskaitytas įmonės buhalterijoje, PVM sąskaitos-faktūros už atliktus darbus buvo surašytos tik prieš kreipiantis į teismą, o jose nurodyta suma už pagamintus gaminius ženkliai viršija pačios ieškovės taikytus įkainius 2011-2012 metais“. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, jog atsakovas atsiskaitė už jam pagamintus gaminius, yra pagrįsta (t. 8, b. l. 66-75).

Įrodymų vertinimą baudžiamajame procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis, kurio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo nuomone, šioje byloje surinkti duomenys gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas dėl nusikalstamų veikų buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Žemesnės instancijos teismas

2023-04-27 priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189(1), 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199(1), 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224(1), 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267(1), 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253(2), 256(2), 260(1), 266(1), 267(2), 267(3), 276(4), 282(1) straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925. Šis įstatymas įsigaliojo 2023-06-01. Įstatymo Nr. XIV-1925 55 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad, jeigu asmuo iki 2023-06-01 padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (toliau – ir 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis H. S. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiose BK 182 straipsnio bei BK 222 straipsnio redakcijose papildomai atsirado nauji alternatyvūs požymiai bei nurodytų straipsnių sankcijose nustatytos naujos alternatyvios bausmės, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas švelninančiu bausmę ir lengvinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Atsižvelgiant į ankščiau minėtus BK pakeitimus, kaltinamojo veikos kvalifikuotinos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 d., 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 Įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 Įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aiškinant šios nusikalstamos veikos sudėties požymius pabrėžtina, kad BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, Nr. 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas). Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį yra tada, kai kaltininkas panaudoja apgaulę, siekdamas įgyti didelės vertės turtą ar turtinę teisę, tačiau turto ar turtinės teisės neįgyja dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui dėl kaltininko asmenybės ar turimo turto, jo vertės ar neteisingos, melagingos informacijos pateikimu dėl galimybės sudaryti vienokį ar kitokį sandorį. Suklaidintas dėl melagingos informacijos asmuo pasirenka sau nenaudingą, bet naudingą kitam asmeniui veikimo būdą. Dėl to suklaidintas asmuo patiria turtinės žalos, o kaltininkas nepagrįstai praturtėja. Civilinių teisinių santykių srityje apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, pateikdamas melagingą informaciją ir suklaidindamas kitą civilinių teisinių santykių dalyvį, įkalba sudaryti nepalankios rūšies civilinę sutartį. Apgaulė gali pasireikšti ir tuo, kad siūlant sudaryti civilinę sutartį kaltininkas neteisingai įvertina turto vertę, ją nepagrįstai padidindamas ar sumažindamas. Svetimo turto įgijimas apgaule – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę.

Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto.

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtą (įgyti nuosavybės teisę į jį). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (BK 182 straipsnis) apžvalga Nr. AB-36-1). Sukčiavimo esmė yra apgaulė, kuri gali pasireikšti dviem formomis – aktyviąja ir pasyviąja. Aktyvioji apgaulė yra tuomet, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tuomet, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus kaltininkas turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517/2004).

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių sutarčių pagrindu. Tokiu pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrus ketinimus, tikrąją valią. Jei svetimo turto (turtinės teisės) įgijimas yra susijęs su apgaulės, esmingai apsunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka, panaudojimu, tokie veiksmai laikytini nusikalstamais ir kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio –Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai: ji turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-123-1073/2020).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo H. S. padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Kaltinamasis H. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino. H. S. neneigė, kad 2008 m. liepos 16 d. tarp jo ir A. P. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią A. P. H. S. paskolino 100 000 Lt (28 962 Eur). Šiuos pinigus H. S. įsipareigojo grąžinti A. P. per du metus. Apie 2010 m. A. P. kreipėsi į H. S. vadovaujamą bendrovę „(duomenys neskelbtini) “ dėl paminklo pagaminimo, po kiek laiko ir dėl laiptų pagaminimo prie gyvenamojo namo. Pagaminus paminklą, A. P. su H. S. neatsiskaitė, kadangi A. P. užsakė laiptų pagaminimą ir žadėjo už viską kartu atsiskaityti. Laiptus bendrovės darbuotojai gamino 6-7 metus, vyko įvairūs gaminio pataisymai, dėl darbų kokybės prasidėjo konfliktai su A. P.. H. S. galvojo, kad po konfliktų darbai bus pilnai užbaigti ir bus išrašytos sąskaitos faktūros, tačiau praėjus keliems metams H. S. gavo iš teismo ieškinį, kuriuo A. P. kreipėsi dėl 100 000 Lt (28 962 Eur) grąžinimo pagal 2008 m. liepos 16 d. sudarytą paskolos sutartį tarp jo ir A. P.. Tuomet H. S. suprato, kad taikus susitarimas su A. P. nebegalimas, laiptų nebepavyks užbaigti, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ išrašė dvi sąskaitas faktūras už 31 097 Eur dėl A. P. užsakymų. Viena 2019-09-23 sąskaita faktūra už paminklo, bortelių bei skulptūros pagaminimą bei apdirbimo darbus buvo išrašyta 9075 eurų sumai, o kita 2019-09-23 sąskaita faktūra už akmens laiptų pakopas 22022 eurų sumai, t. y. už tiek, kiek buvo sunaudota akmens bei atlikta darbų. Šios dvi sąskaitos faktūros buvo išsiųstos paštu A. P., kad apmokėtų. Jos paštu buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ grąžintos ir neapmokėtos. H. S. teigė, kad laiptai iki šiol techniškai nėra pabaigti, nes neuždėtos siūlės, laiptų priekis nenušlifuotas, laiptų pakopos yra skirtingo dydžio, jos yra nelygios, jas reikia apdirbti. Po to, kai buvo išrašytos sąskaitos, papildomai jokie darbai nebuvo padaryti, nes jis pradėjo su A. P. konfliktuoti. Kai vykdė A. P. užsakymus, dėl paskolos įskaitymo už atliktus darbus, nebuvo derinama. Tai buvo derinama, kai suėjo terminas atsiskaityti pagal skolos raštelį po 2012 m. sausio 1 d. Kapinių darbai tuo metu jau buvo užbaigti, bet laiptai dar nebuvo iki galo užbaigti. Galvojo sąskaitas išrašyti vienu metu, kai visi darbai bus baigti, nes buvo vienas klientas. Skolinantis pinigus, nebuvo jokios kalbos apie paminklus. Iš pradžių pinigus paskolino dvejiems metams, bet sutarus gaminti paminklą, laiptus, prasitęsė skolos rašteliai iki 2012 m. Nepagalvojo mažinti skolą, pasirašant raštelius. Po 2012 m. sausio 1 d. tarėsi, kad skolą užskaitys už darbus, tačiau A. P. pradžioje sutiko, o paskui apsigalvojo, kai padavė jį į teismą. Pradžioje A. P. nurodė, kad per didelė darbų vertė, todėl jis A. P. 9000 Eur grąžino, bet neturi įrodymų.

Iš 2019-12-16 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad H. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pasiskolino iš A. P. 100 000 Lt ir pažadėjo A. P. padaryti laiptus, kuriuos padarė 2011 m., bei paminklą, kurį pagamino 2010 m. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujamos direktoriaus H. S., ir A. P. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl akmens paminklo komplekto bei akmeninės laiptų pakopos gamybos, pagal ieškovo užsakymą. Šis susitarimas buvo sudarytas siekiant užskaityti 28 962 Eur (100 000 Lt) H. S. skolą A. P.. H. S. skolos A. P. negrąžino, tačiau šalys susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ A. P. už H. S. skolos dengimą pagamins akmens paminklo komplektą, kurio vertė 9075 Eur, ir akmenines laiptų pakopas, kurių vertė – 22 022 Eur.

Pasak H. S., paminklas A. P. buvo pagamintas 2010 m., o laiptų pakopos 2011 m., todėl H. S. laikė tinkamai ir realiai įvykdęs prievolę pagal 2008 m. liepos 16 d. Pinigų skolinimo sutartį. H. S. jokių tokias jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, pateikė tik dvi 2019 m. rugsėjo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ A. P. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras dėl akmeninės laiptų pakopos (22 022 Eur sumai) ir akmens paminklo komplekto (9075 Eur sumai), nors, pasak paties H. S., UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbus atliko 2010-2011 metais. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini) “, kaip juridinis asmuo, visas atliekamas ūkines operacijas (skolos dengimą už fizinį asmenį, šiuo atveju, atsakovą, darbų atlikimą ir pan.) turi įforminti atitinkamais finansiniais dokumentais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas ir kiti teisės aktai.

2019-12-16 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu buvo visiškai patenkintas A. P. ieškinys ir iš H. S., A. P. naudai priteista 28 962 Eur skola ir palūkanos. H. S. 2019-12-16 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimo apeliacine tvarka neskundė, sprendimas įsiteisėjo 2020-01-16.

A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal 2008 m. liepos 16 d. tarp jo ir H. S. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią jis H. S. paskolino 100 000 Lt (28 962 Eur), šiuos pinigus H. S. įsipareigojo grąžinti per du metus. Paskolintų pinigų grąžinimo terminas, jo ir H. S. susitarimu, buvo pratęstas vieneriems metams, vėliau terminas dar kartą buvo pratęstas iki 2012 m. sausio 1 d. Tačiau H. S. iki nustatyto termino jam suteiktos paskolos negrąžino. Jis kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl paminklo ir laiptų pagaminimo. Kai buvo baigti kapuose darbai (jie buvo atlikti 2009 metais, tikslios datos A. P. nepamena, per vieną - pusantros dienos), jis nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini) “ po darbo valandų ir asmeniškai H. S. į rankas grynais sumokėjo 5500 litų. Tai matė šalia buvęs F. V.. Daugiau nieko patalpoje nebuvo. Kadangi buhalterė jau buvo išėjusi iš darbo, H. S. pasakė, kad kvitą dėl pinigų paėmimo paduos kitą dieną, kai bus buhalterė. Tačiau nepadavė jokio kvito, nors A. P. kartą paklausė, ar bus tas kvitas jam išrašytas, H. S. atsakė, kad viskas sutvarkyta, viskas gerai ir kam A. P. tas kvitas, kur jį dės. 2009 metais jam reikėjo laiptų iš lauko į savo gyvenamojo namo vidų. Todėl jis nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini) “ pas H. S.. Pasakė, ko reikia. Tuomet dar su F. V., užsakymų priėmėju, nuvažiavo iki A. P. namų, F. V. išmatavo, apžiūrėjo, pabraižė, kokių laiptų ir kiek pakopų reikia. A. P. užsisakė truputį lenktų laiptų vietomis, apie 10 pakopų laiptus iš akmens be turėklų su aikštele prie namo durų. Grįžo atgal į bendrovę ir sutarė su H. S. laiptų kainą - 11 500 litų. Užsakymo lapo nepasirašė. 2010 metų pabaigoje tuos laiptus pastatė ir primontavo prie gyvenamojo namo. Darbus atliko bendrovės darbuotojai, keliese dirbo, nematė, dirbo prie A. P. namų kokius kelis mėnesius ir darbai buvo baigti. Tuomet bendrovėje, kabinete po darbo valandų A. P. H. S. grynais į rankas sumokėjo 11 500 litų. Šalia buvo F. V., nes jis aiškino, kiek kas kainavo. Ar buvo buhalterė, nematė. Kvito ar kokio kito dokumento, kad pinigai sumokėti už laiptus, niekas A. P. neišrašė ir nepateikė, nors jis paprašė.

Byloje nėra ginčijama ir iš rašytinių dokumentų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius H. S. 2019-09-23 A. P. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija RAG Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 2019-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija RAG Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriose užfiksuotos ūkinės operacijos apie akmeninių laiptų pakopų ir akmens paminklo komplekto pardavimą.

Kaltinamojo H. S. teigimu UAB „(duomenys neskelbtini) “ A. P. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija RAG Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 2019-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija RAG Nr. (duomenys neskelbtini) , tik 2019-09-23, kadangi darbai A. P. truko ilgai, nes bendrovė turėjo daug darbų, užsakymų. Kitų priežasčių nebuvo. Per kiek laiko UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo padaryti darbus A. P., nustatyta nebuvo. Nors A. P. ragino ne kartą, kad darbus padaryti greičiau.

Iš 2020-10-15 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš A. P. 31097 Eur skolos už pagamintą paminklą ir laiptus pagal 2019-09-23 išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

2020-10-15 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendime konstatuota, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės atstovas, t. y. direktorius H. S., su atsakovu susitarė, kad ieškovė už trečiojo asmens H. S., kuris yra ir ieškovės direktorius, iš atsakovo pasiskolintą 100000 Lt sumą, pagamins atsakovui akmens paminklo komplektą ir akmenines laiptų pakopas, ir taip šalys užskaitys trečiojo asmens H. S. skolą. Tokio susitarimo buvimą atsakovas neigia, teigdamas, kad jokio susitarimo tarp jo ir H. S. ar tarp jo ir ieškovės nebuvo. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokio susitarimo egzistavimą. Įvertinant tai, kad ieškovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kuris savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris įsakmiai nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, ieškovė privalėjo susitarimą dėl įsipareigojimo už kitą fizinį asmenį (šiuo atveju H. S.) įvykdyti pastarojo prisiimtus finansinius įsipareigojimus, įtraukti į buhalterinę apskaitą. Ieškovė teigė, kad asmeninė H. S. prievolė buvo dengiama ieškovės atliekamais darbais, todėl tokiu atveju ieškovės apskaitoje toks ūkinis įvykis turėjo būti užfiksuotas, tačiau ieškovė nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų.

Be to, teismo posėdžio metu H. S., teikdamas paaiškinimus tiek kaip ieškovės atstovas, tiek kaip trečiasis asmuo, dėl galimo susitarimo įskaityti skolą nebuvo nuoseklus: iš pradžių nurodė, kad jie su atsakovu nesitarė, jog paskolinti pinigai bus užskaityti už darbus, jis tik taip pagalvojęs, vėliau nurodė, kad tik jam negrąžinus 100000 Lt skolos po 2012 m. sausio 1 d., jis su atsakovu tarėsi dėl skolos užskaitymo už atliktus darbus, tuo tarpu skolinantis pinigus, nebuvo jokios kalbos apie akmens paminklo komplekto ar akmeninių laiptų gamybą, rašytinio susitarimo, kad šalys užskaitys tuos paskolintus pinigus, taip pat sudarę nebuvo. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo pasiektas šalių susitarimas dėl 100000 Lt skolos įskaitymo už atsakovui pagamintus ir sumontuotus akmens gaminius. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu tenkintas A. P. ieškinys, kuriuo iš trečiojo asmens H. S. priteista 28 962 Eur skola, 10910,85 Eur palūkanos, konstatuojant, kad H. S. nėra pateikęs įrodymų realiai įvykdęs prievolę pagal 2008 m. liepos 16 d. Pinigų skolinimo sutartį.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas sumokėjo jų sutartą kainą už ieškovės jam pagamintą ir sumontuotą akmens paminklo komplektą bei akmenines laiptų pakopas, taip pat ginčas dėl pagamintų gaminių kainos.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo sutarusios, jog ieškovė pagamins ir sumontuos akmens paminklo komplektą bei akmenines laiptų pakopas, laikytina, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Nagrinėjamos bylos šalių susitarimas dėl vartojimo rangos buvo žodinis, tai sunkina sutarties sąlygų turinio nustatymą ir išaiškinimą, tačiau, esant šiai aplinkybei, sutarties turinys gali būti išaiškintas, atsižvelgiant į šalių veiksmus, atliktus po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas neginčijo ir patvirtino, kad pas ieškovę užsakė ir ieškovė jam atliko darbus, t. y. pagamino ir sumontavo akmens paminklo komplektą bei akmenines laiptų pakopas, už kurias, po darbų atlikimo, jis atsiskaitė grynais pinigais sumokėdamas prieš tai sutartas pinigų sumas tiesiogiai ieškovės direktoriui H. S., kartu dalyvaujant ir vadybininkui F. V.. Kadangi nuo byloje nagrinėjamų įvykių praėjo apie 10 metų, atsakovas negalėjo gerai prisiminti, ar jam atsiskaitant su ieškove už suteiktas paslaugas buvo išduotas koks sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Nors atsakovas ir nepateikė jokių savo prievolės įvykdymą pagrindžiančių dokumentų, tačiau byloje rėmėsi anksčiau teismo posėdyje apklausto liudytojo F. V. parodymais, kuris teismo posėdžio metu buvo patvirtinęs, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove už jos pagamintus ir sumontuotus akmens gaminius. F. V. tuo metu dirbo pas ieškovę vadybininko pareigose ir teisme patvirtino, kad abu kartus matė, kaip atsakovas ieškovės kontoroje sumokėjo pinigus tiesiogiai ieškovės direktoriui H. S.. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, nes jis buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, be to, nei su ieškove, nei su atsakovu nėra susijęs jokiais santykiais, dėl kurių būtų galima abejoti duotų parodymų teisingumu.

Tuo tarpu ieškovė teigia, kad atsakovas savo atsiskaitymą ieškovei turi įrodyti dokumentais, bet ne liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju gaminių užsakymo, atliktų darbų priėmimo-perdavimo dokumentai atsakovui ieškovės nebuvo supildyti, sąskaitos faktūros neišrašytos, ieškovės atstovas H. S. nepateikė į bylą tuo metu galiojusių gaminių įkainių, nepamena, ar įmonėje yra atsakovo užsakyto paminklo dokumentai, nežino, kokia buvo paminklo kaina, teismui nepateikė jokių įmonės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atsakovo užsakytų gaminių pagaminimo laiką, faktą bei kainą, nepateikė jokių apskaitos dokumentų apie atsakovo skolas, apskaitytas įmonės buhalterijoje, todėl tikėtina, kad ieškovė neįformino bei atsakovui neišdavė jo už suteiktas paslaugas sumokėtų pinigų patvirtinančio dokumento. Ieškovės teiginys, kad pinigų perdavimo faktas liudytojų parodymais neįrodinėjamas, šios bylos kontekste atmetamas, nes kitų įrodymų atsakovas gauti negalėjo – ieškovė sąskaitų faktūrų aktualiu laikotarpiu atsakovui neteikė, pinigų priėmimo kvitų tikėtina neišdavė. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1325-104/2014.

Ieškovė teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas darbų sąmatas pagal 2009-2011 m. įmonėse galiojusius įkainius, jei šiose įmonėse būtų buvę atliekami akmens paminklo komplekto bei akmeninių laiptų pakopų gamybos ir montavimo darbai. Pateiktos sąmatos yra kardinaliai skirtingos, ieškovės pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose, sąmatos nurodoma, kad 2009-2011 metais paminklas ir jo montavimo darbai galėjo kainuoti apie 9500 Eur; o 1 kv. metras 3 cm storio deginto granito skirto pakopoms su sumontavimu kaina nuo 440 Eur iki 475 Eur (be PVM) už kvadratinį metrą; atsakovo pateiktoje sąmatoje kainos nurodytos litais – paminklo su montavimu 8600 Lt (2500 Eur), suomiško akmens (K. R.) 30 mm storio ir montavimo darbai su 1 kv. m. su (duomenys neskelbtini) Lt (105 Eur). Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai jas išnagrinėti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu trečiasis asmuo H. S. pripažintas kaltu dėl to, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 20 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės direktoriumi, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Nuosprendyje konstatuota, kad maksimali paminklų gamybos ir kapų tvarkymo kaina 2011-2012 m. įmonėje „(duomenys neskelbtini) “ buvo apie 8000 Lt, todėl abejotina, ar galėjo šalys susitarti, kad akmens paminklo komplekto kaina 2009-2010 metais būtų 31 334,16 Lt (9075 Eur). Be to, ieškovės atstovas ir trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad akmens, iš kurio buvo daromos laiptų pakopos atsakovui, kaina šiuo metu už 1 kv. m. yra apie 250 Eur, 2011 metais kaina buvo mažesnė. Šios aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad labiau tikėtinos gaminių kainos 2009-2011 metais, buvo artimos nuosprendyje konstatuotai bei atsakovo nurodomai sumai.

Taigi, iš aukščiau nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šioje byloje labiau yra tikėtina, kad atsakovas sumokėjo ieškovei atsakovo byloje nurodytą kainą už pagamintą ir sumontuotą akmens paminklo komplektą bei akmenines laiptų pakopas. Teismo vertinimu, ieškovė savo ieškinio reikalavimų neįrodė, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

H. S. 2020 m. spalio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimą apskundė apeliacine tvarka. 2021 m. kovo 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi H. S. apeliacinis skundas netenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2020 m. spalio 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

2021 m. kovo 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad, atsižvelgiant į tai, kad šalys paties darbų fakto neneigia, sprendžiant dėl reikalavimo atsiskaityti už darbus pagrįstumo, pirmiausia turėtų būti nustatyta šalių sutarta darbų kaina. Nors apeliantė nurodo, jog byloje nebuvo ginčo dėl darbų kainos, tačiau bylos duomenimis ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 9075 Eur už akmens paminklo komplektą ir 22 022 Eur už akmenines laiptų pakopas, o atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad tarp šalių buvo susitarta dėl akmens paminklo komplekto pagaminimo už 5500 Lt ir akmeninių laiptų pakopų pagaminimo už 11500 Lt. Nagrinėjama byla pasižymi keletu ypatumų, kurie apsunkina galimybę objektyviai nustatyti šalių teisinių santykių turinį. Pirmasis ypatumas yra tai, kad šalys nepasirašė rašytinės sutarties – kilus ginčui tai savaime apsunkina įrodinėjimo procesą. Antrasis ypatumas yra tai, kad nuo teisinių santykių pradžios (2008 m.) iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei 10 metų – tai apsunkina įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesą tiek pasitelkiant liudytojus, tiek ir akivaizdžiai mažina kitų, objektyvesnio turinio, įrodymų išlikimo tikimybę.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovė įrodė paminklo ir laiptų pakopų pagaminimo bei sumontavimo faktą, tačiau pažymi, kad nors byloje įrodyta, kad sandoris dėl paminklo ir laiptų pakopų pagaminimo bei montavimo buvo įvykdytas, tačiau ieškovė sutartų darbų kainos byloje neįrodė. Nors ieškovė kvestionuoja atsakovo teisę šiuo atveju remtis liudytojo parodymais, teisėjų kolegija šiuos prieštaravimus pripažįsta nepagrįstais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiskaitymo su ieškove faktą įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojo parodymais.

Ieškovės direktorius H. S. nepateikė į bylą tuo metu galiojusių gaminių įkainių, nepamena, ar įmonėje yra atsakovo užsakyto paminklo dokumentai, nežino, kokia buvo paminklo kaina, teismui nepateikė jokių įmonės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atsakovo užsakytų gaminių pagaminimo laiką ir kainą, nepateikė jokių apskaitos dokumentų apie atsakovo skolas, apskaitytas įmonės buhalterijoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodomos aplinkybės buvo įrodytos iš esmės tuo, kad pats atsakovas pripažino paminklo ir laiptų pakopų pagaminimo bei sumontavimo faktą, todėl teisėjų kolegija nurodo, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Atsakovas A. P. bylos nagrinėjimo metu ne kartą pabrėžė, jog jis neprisimena, kaip buvo įformintas pinigų iš jo priėmimas, kai jis juos perdavė ieškovo kontoroje dalyvaujant ieškovo vadovui, trečiajam asmeniui H. S. ir vadybininkui F. V., jis neatmeta to, jog kasos pajamų orderiai ar kitokie dokumentai buvo išrašyti, bet jis jų tiesiog neišsaugojo, nes atsiskaitymas vyko prieš 10 metų ir atsakovas, kaip fizinis asmuo, neturi pareigos tokius dokumentus saugoti tiek laiko. Atsakovo atsiskaitymo už gaminius faktą patvirtino liudytojas F. V., kuris dirbo tuo metu vadybininko pareigose.

Nors akmens paminklo komplektas buvo pagamintas 2009 m., o akmeninės laiptų pakopos – 2010 m. spalio mėn., ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuo gaminių perdavimo atsakovo žinion apie 10 metų nereiškė pretenzijų dėl neatsiskaitymo už gaminius. Be to, kaip jau minėta, ieškovė nepateikė jokių įmonės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atsakovo užsakytų gaminių pagaminimo laiką, faktą bei kainą, nepateikė jokių apskaitos dokumentų apie atsakovo skolas, apskaitytas įmonės buhalterijoje, PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus buvo surašytos tik prieš kreipiantis į teismą, o jose nurodyta suma už pagamintus gaminius ženkliai viršija pačios ieškovės taikytus įkainius 2011-2012 metais. Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju tarp šalių yra susiklostę vartojimo santykiai, kuriuose šalys yra nelygiavertės. Nagrinėjamu atveju ieškovei, kaip rangovei, kuri yra verslininkė, keliami didesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai ir, nesant rašytinės sutarties dėl numatytų atlikti darbų apimties, atsiskaitymo būdo ir formos, ji privalo prisiimti didesnę dalį iš to kylančių neigiamų pasekmių.

Kaltinamasis H. S. kaltinamas tuo, kad nuo (duomenys neskelbtini)-09-23 eidamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini) ) direktoriaus ir kasininko pareigas, būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka (galiojo nuo 2002-01-01 pagal 2001-11-06 LR įstat. Nr. IX-574 iki 2012-12-31), o nuo 2016-01-01 – už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (galioja nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 LR įstat. Nr. XII-2215), 2009 m., 2010 m. ir 2019 m. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinę apskaitą.

Kaltinamasis H. S. kaltės nepripažino, teigdamas, kad užsakyti gaminiai buvo gaminti, montuojami, tačiau iki galo techniškai nebuvo užbaigtas montavimas, kaip priklauso pagal tokio tipo gaminių technologiją, todėl laikytina, kad ūkinė operacija nepabaigta ir nebuvo galima jos įforminti. H. S. pažymėjo, kad jis mano, jog gaminių pardavimas (tuo pačiu ir montavimas) laikytini viena ūkine operacija, kuri 2009 ir 2010 metais prasidėjo, bet taip ir liko neužbaigta, dėl ko ir nebuvo galima operacijos įforminti, išrašant atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus tuo metu. 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktos PVM sąskaitos faktūros RAG Nr. (duomenys neskelbtini) ir RAG Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinos ūkinės operacijos pabaiga, nes dėl natūralaus žmogiško konflikto (A. P. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš H. S.) tapo aišku, kad nebebus galimybės užbaigti gaminių montavimą A. P..

H. S. teiginius paneigia ir jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai ir rašytiniai bylos įrodymai. Pagal ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis specialistė atliko tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdytos ūkinės finansinės veiklos už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 bei nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 ir 2022-02-07 pateikė išvadą, kurioje pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (galioja nuo 2016-01-01 pagal 2015- 12-22 LR įstat. Nr. XII-2215) atsako ūkio subjekto vadovas. Bendrovės „(duomenys neskelbtini) ” direktoriumi tiriamaisiais laikotarpiais buvo H. S.. UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą tiriamaisiais laikotarpiais tvarkė vyr. buhalterė A. K..

Jeigu liudytojų parodymų duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ pardavė A. P. akmens paminklo komplektą 2009 m. už 5500,00 Lt ir akmenines laiptų pakopas 2010 m. už 11 500,00 Lt, tai UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr.IX-751) 3 str. 1 d., 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. ir 85 str. 1 d. nuostatomis, nes bendrovė nuo akmens paminklo komplekto 5500,00 Lt (1592,91 Eur) ir akmenines laiptų pakopų 11500,00 Lt (3 330,63 Eur) pardavimų neapskaičiavo į biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio iš viso 2950,00 Lt (854,00 Eur), iš jų: 2009 m. – 954,00 Lt (276,00 Eur), 2010 m. – 1996,00 Lt (578,00 Eur).

Jeigu liudytojų parodymų duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ pardavė A. P. akmens paminklo komplektą 2009 m. už 5500,00 Lt ir akmenines laiptų pakopas 2010 m. už 11500,00 Lt, tai UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktose 2009 metų ir 2010 metų PVM deklaracijų 11 eilutėse „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė neteisingus duomenis apie gautus PVM apmokestinamuosius tiekimus, t. y. juos sumažino 2009 m. 4546,00 Lt (1 317,00 Eur), 2010 m. – 9504,00 Lt (2752,00 Eur).

Jeigu liudytojų parodymų duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ pardavė A. P. akmens paminklo komplektą 2009 m. už 5500 Lt ir akmenines laiptų pakopas 2010 m. už 11500 Lt, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini) “, įrašiusi į 2019 m. veiklos buhalterinę apskaitą – Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2019 m. rugsėjo mėn. ir sąskaitą Nr. 2411 „Pirkėjai“ duomenis pagal 2019-09-23 išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos apie akmeninių laiptų pakopų ir akmens paminklo komplekto pardavimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 d. ir 13 str. 1 d. 4 p., kuriame nurodyta, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumento rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, nuostatų. (t. 9, b. l. 164-166).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

Byloje nekyla ginčo, kad 2019-09-23 buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau kaltinamasis neigia apskritai buvus minėtų dokumentų klastojimo faktą, tačiau teismas sprendžia, jog iš surinktų aukščiau paminėtų įrodymų visumos matyti, kad kaltinimai pasitvirtino ir todėl, kaltinime nurodytos dvi PVM sąskaitos faktūros apie akmeninių laiptų pakopų pardavimą A. P. už 22022 eurų ir apie akmens paminklo komplekso už 9075 eurų pardavimą A. P., kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie neva įvykusias 2019 metais rugsėjo mėnesį UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ ūkines operacijas tarp bendrovės ir A. P., atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto netikro dokumento sąvoką.

Kaltinamojo H. S. versija neva A. P. jam asmeniškai nesumokėjo už akmens paminklo komplektą 2009 m. 5500 Lt ir akmenines laiptų pakopas 2010 m. 11500 Lt., byloje surinktais įrodymais visiškai paneigta. Liudytojas F. V., kuris to laiku dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininku, teisme davė parodymus, kad kai įmonė atliko darbus prie paminklo, A. P. atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini) “ patalpas, užėjo į kabinetą pas H. S., ir pinigus padavė H. S., liudytojas matė, kad jie skaičiavo pinigus, kalbėjosi. Vėliau A. P. užsisakė laiptus. Prie tų laiptų darbininkai dirbo ilgai. Darbai buvo atlikti, laiptai padaryti. Paskui A. P. atsiskaitė už darbus. Jis matė, kad kontoroje, atvykęs pas H. S., A. P. dėliojo pinigus krūvelėmis. H. S. jam taip pat sakė, kad A. P. atsiskaitė. Laiptų pagaminimo darbai buvo baigti, A. P. už darbus atsiskaitė. Už paminklą A. P. sumokėjo apie 6000 litų, už laiptus 11000 - 12000 litų. Kad darbai A. P. yra atlikti, liudytojas informavo H. S. ir buhalteriją. Įmonėje buvo tokia tvarka, kad sąskaitos už darbus išrašymu pasirūpina tas, kam klientas sumoka pinigus, šiuo atveju, tą turėjo atlikti H. S..

Liudytoja Z. P. davė parodymus, kad mirus jos vyro A. P. mamai, 2009 m. jos vyras nuvažiavo pas H. S., į jo bendrovę, užsakyti paminklo. Rugsėjo mėnesį paminklas jau buvo pastatytas. Vyras sakė, kad už paminklą atsiskaitė, sumokėjo 5500 litų. Vėliau vyras sugalvojo, kad reikia tos pačios įmonės prašyti, kad pagamintų laiptus prie namo. Atvažiuodavo darbininkai dirbti prie laiptų. Apie 2010 metus tuos darbus baigė. Žino, kad vyras H. S. mokėjo už laiptus grynais pinigais 11500 litų. Vyras tiek už laiptus, tiek už paminklą atsiskaitė grynais pinigais, nes pinigus buvo palikusi vyro motina, grynųjų pinigų namuose buvo. Ji žino, kad vyras pasiėmė pinigus ir važiavo į įmonę atsiskaityti. Paminklo darbai buvo užbaigti, jokių trūkumų nebuvo, o su laiptais buvo problemų, gal po metų plytelės pradėjo byrėti, reikėjo samdyti kitą žmogų, kad sutvarkytų. Nesantaika tarp jos vyro ir H. S. atsirado, kai H. S. negrąžino vyrui skolos – 100000 litų. Vyras H. S. pasitikėjo, šis vis sakė jam, kad pinigus grąžins. Vėliau teisminiu keliu skola buvo priteista. Kai vyras kreipėsi į teismą dėl skolos, iš įmonės „(duomenys neskelbtini) “ jis gavo sąskaitas už tuos darbus, tuomet vyras pasakė: „jie nori, kad sumokėtume antrą kartą“. Antrą kartą nemokėjo, nes už darbus, kiek jai žinoma, jau buvo sumokėta.

Nukentėjusysis A. P. viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigia, kad už užsisakytus gaminius su UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiskaitė, pinigus paduodamas bendrovės direktoriui H. S.. Liudytojas F. V. patvirtino, kad A. P. sumokėjo H. S., kadangi pats matė atsiskaitymo momentą, kaip A. P. skaičiavo pinigus ir perdavė juos H. S.. Liudytoja Z. P. matė, kaip jos vyras pasiėmė namuose turėtus grynuosius pinigus ir išvažiavo į bendrovę atsiskaityti su H. S.. Z. P. sumos atitinka A. P. nurodytoms sumoms, ir A. P. grįžęs į namus jai pasakė, kad už gaminius atsiskaitė. Liudytojas S. Ž. nurodė, kad A. P. jam sakė, kad už laiptus ir paminklą jis H. S. sumokėjo. A. P. nuvykus atsiskaityti su H. S., buhalterės A. K. darbe nebuvo. H. S. sakė A. P., kad apmokėjimo kvitą buhalterei paduos kitą dieną, tačiau kvito neišrašė, siekdamas sau naudos, todėl šie apmokėjimai liko neįforminti įmonės apskaitos dokumentais. H. S. pateisina vėlesnį sąskaitų faktūrų išrašymą 2019 metais tuo, kad bendrovė 2009, 2010 metais pilnai neužbaigė darbų, tačiau, kad darbai buvo baigti ne 2019 m., o 2009, 2010 metais, paneigia A. P., liudytojų F. V., A. P. parodymai.

Kaltinamojo parodymus taip pat paneigia liudytojų G. L. ir A. Š. duoti parodymai, kad darbai truko ilgai, atlikus darbus iš A. P. jokių pretenzijų nebuvo ir liudytojo A. G. duoti parodymai, kad jis su A. P. yra kaimynai, jis matė kaip 2010-2012 metais nuo vasaros iki rudens vidurio prie namo laiptų dirbo du darbininkai. Po kokių dviejų metų prie laiptų atėjo dirbti kiti darbininkai. Pasikalbėjo trumpai su A. P. kuris dėl tų laiptų pasiguodė ir pasakė, kad sumokėjo už laiptų apdailą didelius pinigus (konkrečiai sumos nesakė, kam sumokėjo, nesakė), o padarė blogai, su broku, todėl vėl yra priverstas samdytis kitus darbininkus, kad šie tinkamai sutvarkytų laiptus. Liudytojas S. S. davė parodymus, kad pas A. P. jis tvarkė laiptus, buvo nutrupėjusios akmens plokštės, todėl A. P. prašė pertvarkyti. Iš A. P. žino, kad jis samdė darbininkus iš paminklų dirbtuvės UAB „(duomenys neskelbtini) “ laiptų gamybai, ir viskas buvo padaryta. O kai liudytojas tuos laiptus pamatė, tie laiptai jau buvo sutrūkinėję, nubyrėję, greičiausiai nuo šalčio.

Taigi šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės visiškai paneigia H. S. duotus parodymus bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad H. S. veikoje yra visi įstatymo reikalaujami BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyti sukčiavimo nusikaltimo požymiai.

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga. Šiuo atveju H. S. veikė turėdamas iš anksto susiformavusią tiesioginę tyčią. Tai patvirtina vienas po kito sekę apgaulės veiksmai, o būtent H. S. iš A. P. pasiskolino 100000 Lt. A. P. užsisakė iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ gaminius. UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas H. S. pardavė A. P. akmens paminklo komplektą 2009 m. už 5500,00 Lt ir akmenines laiptų pakopas 2010 m. už 11500,00 Lt. A. P. atsiskaitė su H. S. už gaminius. H. S. paimdamas iš A. P. grynuosius pinigus, sąmoningai neįformino pardavimo apskaitos dokumentais, todėl vėliau, A. P. prašant, kad H. S. grąžintų asmeniškai pasiskolintus pinigus, dėl to kilus tarpusavio konfliktui, o dar vėliau, 2019 m., A. P. pateikus ieškinį į teismą dėl skolos priteisimo, pasinaudodamas tuo, kad apmokėjimai neįforminti ir A. P. pinigų priėmimo kvitai neduoti, 2019 m. H. S. suorganizavo 2019-09-23 PVM sąskaitų faktūrų RAG Nr. (duomenys neskelbtini) , RAG Nr. (duomenys neskelbtini) surašymą apie gaminių pardavimą A. P., kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad ūkinės operacijos tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir A. P. įvyko 2019 metais rugsėjo mėnesį, taip klaidindamas A. P., kuriam 2009, 2010 m. nebuvo duoti apmokėjimo dokumentai, kas apsunkino P. i tuo metu (2009, 2010 m.) vykusių sandorių faktų įrodinėjimą. H. S. norėjo, kad A. P. pakartotinai apmokėtų už gaminius, taip UAB „(duomenys neskelbtini) “ iš A. P. būtų įgijusi 31097 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2020-10-15 galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškinį, pareikštą atsakovui A. P., atmetė

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-1073/2021). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog visi anksčiau aptarti įrodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir vieni kitus papildo, todėl visa tai patvirtina, kad H. S. kaltė darant minėtas nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje įrodyta visiškai ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal šiuos straipsnius. Kaltinamasi suvokė savo veikų pavojingumą, numatė padarinius ir jų siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę H. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o du priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamojo H. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas.

H. S. dirbantis, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam H. S. paskyrus BK 222 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę, jos dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką nustačius artimą šios bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, H. S. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo arba arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo H. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamajam suteiktinas teismo pasitikėjimas atidedant jam skirtinos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams, paskyrus intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus, padėsiančius keisti jo elgesį.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Nukentėjusysis A. P. teismo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl H. S. veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, jaučiasi pažemintas, prarado ramybę, pasitikėjimą žmonėmis (10 t., b. l. 64-66).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo H. S. veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, finansinių nuostolių, turėjo kitų nepatogumų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad padaryti nusikaltimai nėra smurtiniai ir byloje nėra duomenų, apie tai, kad dėl H. S. veiksmų nukentėjusysis būtų turėję fizinių ar psichinių sveikatos sutrikimų, todėl vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

H. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

H. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (2023-04-27 Įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01), ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

H. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 Įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir skirti H. S. subendrintą bausmę – 70 (septyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, 6 dalimi, H. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad H. S. privalo būti probacijos tarnybai nurodytoje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., įpareigojant H. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo A. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą Nr. 1 su CD disku – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos; paketą Nr. 2 – UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2021-09-28 lydraščiu pateiktus apskaitos dokumentus (6 segtuvai) – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžini UAB „(duomenys neskelbtini) “.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Mantas Liesis