Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-24 · Civilinė byla Nr. e2A-194-880/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-24
Bylos Nr.
e2A-194-880/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13948-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Neo finance“
Atsakovas
D. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-194-880/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13948-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1; 2.6.8.3; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius vienasmeniškai,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Neo finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo finance“ ieškinį atsakovui D. Š. (D. Š.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Neo finance“ (toliau – ieškovė arba UAB „Neo finance“) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 7 932,82 Eur negrąžinto kredito, 835,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 31 d.), 130,60 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 31 d.), 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7932,82 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 20 d.), 1 292,13 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 31 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. birželio 20 d.), 41,90 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2021 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K467282627 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 7 932,82 Eur vartojimo kreditas 66 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6 424,16 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24 proc.), 1 421,34 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. birželio 20 d. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2022 m. gegužės 31 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl pirmosios intancijos teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies; priteisė ieškovei iš atsakovo 7 932,82 Eur negrąžinto kredito, 835,41 Eur palūkanų (iki sutarties nutraukimo dienos), 130,60 Eur tarpininkavimo mokesčio (iki sutarties nutraukimo dienos), 749,39 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 31 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. spalio 26 d.), 41,90 Eur (keturiasdešimt vienas euras 90 ct) delspinigių, 24 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 690,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 340,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas valstybės naudai iš atsakovo priteisė 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė.

4. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2021 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K467282627. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2022 m. gegužės 31 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė nuo 2022 m. gegužės 31 d. su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 7 932,82 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 835,41 Eur mokėjimo palūkanų iki Sutarties nutraukimo dienos.

5. Teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1101-866/2021). Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 31 d.) atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 130,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, šį ieškovės reikalavimą teismas tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 130,60 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 31 d.), o reikalavimą dėl 1 292,13 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė įrodė negautų pajamų faktą. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 24 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (7 932,82 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Akivaizdu, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Be to, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartimi. Teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. spalio 26 d.), kurių suma – 749,39 Eur (152,53 Eur + 151,23 Eur + 149,91 Eur + 148,55 Eur + 147,17 Eur), taip pat 24 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 20 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

7. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių pasirašytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atveju atsakovas įsipareigoja mokėti 0,05 procento dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 dienų. Atsakovui nemokant mėnesinių įmokų pagal sudarytą grafiką, daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 41,90 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo pradelstos mėnesinės įmokos sumokėjimo dienos iki 2022 m. gegužės 31 d., yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas atsižvelgęs į CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei CK 6.210 straipsnio 1 dalį, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 9 690,12 Eur (7 932,82 Eur + 835,41 Eur + 130,60 Eur + 749,39 Eur + 41,90 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Teismas nurodė, kad ieškinio patenkintų reikalavimų dalis sudaro 61,25 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 218,05 Eur žyminio mokesčio ir 122,50 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos, t. y. bendroje sumoje – 340,55 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Ieškovė UAB „Neo finance“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo už akių, kuriame prašo pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1292,13 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022-05-31) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-06-20), 2) taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Apeliantė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė nurodo, kad jos taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 253 straipsnio 6 dalies prasme.

10.2. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, apeliantė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus, ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Tokiu būdu apeliantė be kita ko nepastato savo interesų aukščiau paskolos davėjų ir taip išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.

10.3. Apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.

10.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. apeliantė (įstatymų ribose) apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdamas taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos, ir atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, ši praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.

10.5. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau, šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovei netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties, apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.

10.6. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas keistinas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista atitinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo už akių dalis, kuria teismas nusprendė netenkinti 1 292,13 Eur reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 31 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. birželio 20 d.), priteisimo ir ieškinio tenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo.

Byloje nustatytos aplinkybės

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 20 d. tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatorės AB „NEO Finance“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K467282627, kuria atsakovui buvo suteiktas 7 932,82 Eur vartojimo kreditas 66 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6 424,16 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24 proc.), 1 421,34 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. birželio 20 d. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2022 m. gegužės 25 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė nuo 2022 m. gegužės 31 d. su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

15. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7 932,82 Eur negrąžinto kredito, 835,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 31 d.), 130,60 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 31 d.), 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7932,82 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 20 d.), 1 292,13 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 31 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. birželio 20 d.), 41,90 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 1 292,13 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 31 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. birželio 20 d.). Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių ta dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčiu priteisimo, prašo šią sprendimo dalį pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 292,13 Eur tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.

Dėl tarpininkavimo mokesčio paskirties ir teisinio reglamentavimo bei jo priteisimo negautų pajamų forma

17. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte, nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties 5.2. punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktas). Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose susitarta dėl 9,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos) tarpininkavimo mokesčio ir nurodyta 1 421,34 Eur tarpininkavimo mokesčio suma. Iš byloje esančių duomenų (informacijos apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas (kredito pasiūlyme)) matyti, kad minėta tarpininkavimo mokesčio suma (1 421,34 Eur) įtraukta į kas mėnesį mokėtinų įmokų sumą.

18. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, kt.).

19. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

21. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Tame pačiame sutarties bendrųjų sąlygų punkte įtvirtinta, kad palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai. Taigi sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, kad nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta ieškovės argumentus, kad tarpininkavimo mokesčio priteisimas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos gali būti pateisinamas aplinkybe, kad apeliantė patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo.

22. Sutartyje pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas ir jo apskaičiavimo taisyklės patvirtina, kad šis mokestis yra susijęs su ieškovės atliekamais veiksmais Sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Tuo tarpu galimi ieškovės veiksmai po Sutarties nutraukimo į 1.29 punkte pateiktą apibrėžimą nepatenka.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga, kad, kaip minėta, šios nutarties 18 punkte, pagal šalių pasirašytą sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas bendrovės patiriamas išlaidas. Ieškovė aptariamu atveju nepagrįstai bando praplėsti tarpininkavimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina bendrosiose sutarties sąlygose. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, kad ieškovei tenka pareiga surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su jais vartojimo kredito sutartis, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant atsakovo sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovo skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovo išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, teikdama nurodytą informaciją ir pan. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 1.5 straipsnio 4 dalis).

24. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog ieškovė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022).

Žemesnės instancijos teismas

25. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino.

26. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Vilniaus apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomas.

27. Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 1 292,13 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, skaičiuojamu nuo sutarties nutraukimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

28. Pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių skundžiamoje dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-397-826/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-497-459/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-395-440/2022 ir kt.).

29. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai atmesti, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.

32. Nagrinėjamoje byloje atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Neo finance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Linas Zinkevičius