Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1237-344/2022 pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal apeliantės NEO Finance, AB ir atsakovės V. K. 2021 m. balandžio 13 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo suteiktas 6 138,00 Eur vartojimo kreditas. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo per 72 mėnesių terminą grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (kurią sudaro 4 193,28 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma 19,00 procentų) ir 1 022,80 Eur tarpininkavimo mokestis) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

15. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė liko skolinga ieškovei 6 044,67 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. Ieškovė 2021 m. spalio 28 d. raginimu, paragino atsakovę sumokėti įsiskolinimą. Kreditorė 2021 m. lapkričio 17 d. atsakovei siųstu pranešimu, nuo 2021 m. lapkričio 23 d. nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

16. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino reikalavimo dėl 922,08 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. lapkričio 23 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. balandžio 15 d.). Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs apeliantės veiklos specifikos ir skirtumų nuo vartojimo kredito davėjo veiklos, nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Taikomas tarpininkavimo mokestis yra laikomas atlygiu tarpusavio skolinimosi platformos operatoriui (Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalis). Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai fiksuota konkreti suma, įvardinta tarpininkavimo mokesčio suma.

17. Ginčo šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

18. Sutarties 1.8. punkte nurodyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, įskaitant Palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kurie kiti su Vartojimo kredito sutartimi susiję mokesčiai.

19. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1. punktas).

20. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2. punkto nuostatas, vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį.

21. Sutarties 5.8. punktu šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėti mokėjimai pagal šią sutartį yra paskirstomi tokia tvarka: 1) pirma eile – skiriamos išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; 2) antra eile – skiriamos palūkanoms už vėlavimą (grafiko lygmenyje) ir 5.3.1. punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu yra dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos; 3) trečia eile – skiriamos seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (5.8.3 punktas).

22. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.13. punkte numatyta, kad mėnesinė įmoka – konkreti pinigų suma, susidedanti iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos vartojimo kredito mokesčio dalies <....> Į mėnesinę įmoką nėra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė skaičiuoja tarpininkavimo mokestį taip: tarpininkavimo mokesčio suma yra padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Jis skaičiuojamas remiantis Sutarties 5.3.1. punktu. Bendra suma – 1 022,80 Eur. Taigi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, mokant kiekvieną mėnesį įmokas.

24. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra.

25. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, vadovaujantis minėta nuostata, susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus Sutartį, yra negalimas.

26. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Nagrinėjamu atveju bendrą vartojimo kredito suma – 11 354,08 Eur, kurią sudaro: 6 138,00 Eur maksimali kredito suma, 4 193.28 Eur paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, 1 022,80 Eur tarpininkavimo mokesčio suma, 19,00 procentai MPN, 25,52 procentai BVKKMN. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Kaip minėta konkrečiu atveju sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – 1 022,80 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateikto Mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį paskolos gavėjui buvo numatyta mokėti 14,20 Eur – 14,59 Eur preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio sumą visam 72 mėnesių laikotarpiui.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti 70,71 Eur tarpininkavimo mokestį paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 23 d.), 922,00 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. lapkričio 23 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. balandžio 15 d.).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo šalių sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 1 022,80 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

29. Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, Sutarties sąlygų derinimu su klientu, Sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu Sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi Sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2021 m. lapkričio 23 d. (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-357/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-880-894/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022).

30. Vadovaujantis šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatomis, taip pat mokėjimo grafiku, atsakovės iki Sutarties nutraukimo (2021 m. lapkričio 23 d.) mokėtinas ir neapmokėtas tarpininkavimo mokestis nagrinėjamu atveju apeliantės skaičiavimu sudaro 70,71 Eur, likusi paskaičiuota ir prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (922,08 Eur) kaip negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojama po Sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantei iš atsakovės priteisė 70,71 Eur tarpininkavimo mokestį paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 23 d.).

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šios nutarties 29 punkte nurodytus motyvus, nepritaria apeliantės argumentui, kad tarpininkavimo mokesčio priteisimas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos pateisinamas aplinkybe, kad ji suteikia atsakovei paslaugas ir patiria išlaidas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po Sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog ieškovė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant ieškovės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp ieškovės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ir priklausyti nuo to, pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne.

33. Taip pat, pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai bando praplėsti tarpininkavimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina bendrosiose sutarties sąlygose (šios nutarties 17 punktas). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, kad apeliantei tenka pareiga surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su jais vartojimo kredito sutartis, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant atsakovės sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovės išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, teikdama nurodytą informaciją ir pan. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to apeliantei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, apeliantė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis).

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės, taip pat aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad reikalavimo dėl 922,08 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 23 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. balandžio 15 d.) tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

37. Byloje esanti 2022 m. vasario 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija NEOF Nr. 0003552 ir 2022 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 492 patvirtina, kad ieškovė už advokato paslaugas rengiant ieškinį patyrė 200 Eur išlaidas. Iš 2022 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. 493 matyti, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 170 Eur žyminį mokestį. Iš viso ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 370 Eur bylinėjimosi išlaidas.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir tenkino ieškinį iš dalies, tačiau priteisė ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 370 Eur, todėl byloje nesant duomenų, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme būtų patyrusi daugiau bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismui net gi tenkinus apeliacinį skundą, nebūtų pagrindo priteisti apeliantei didesnes bylinėjimosi išlaidas. O atmetus apeliacinį skundą nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 221,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 21,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.