Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Mildos Skersienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-184-850/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis. Be to, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie teisėjų kolegijos ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteista 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 4 000 Eur vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 31 d.), pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, priteisė ieškovei iš atsakovo 21 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (4 000 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 31 d.). Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo ieškovės negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengia apeliacinio skundo ribas ir pasisako dėl anksčiau paminėtų sumų priteisimo pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

12. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui, gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2021 m. gegužės 31 d. su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K465240690. 2021 m. lapkričio 3 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą patvirtina, kad Sutartis atsakovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir Sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų ieškovės buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 9 d. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

16. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų, Sutartimi šalys susitarė, kad 4 000 Eur vartojimo kreditas atsakovui suteikiamas 36 mėn. laikotarpiui už 21 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų pradinė kreditorė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo jam sudarytą vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėjos, naudai priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-826/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-285-618/2022).

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo kredito davėjų teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti kredito davėjai (o nutraukus sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kredito davėjai pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 31 d.), galėjo tikėtis gauti 21 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė pareikštu ieškiniu nepagrįstai prašė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai apskaičiavo 21 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (4 000 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 31 d.), neatsižvelgiant į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju).

18. Remiantis aptartu apskaičiavimo būdu ieškovei skundžiamu sprendimu turėjo būti priteista 41,22 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki 2021 m. lapkričio 29 d. ((3582,13 Eur/365 dienų) x 21 proc. x 20 d.).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, kredito davėjai už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 31 d.) galėjo tikėtis gauti 21 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2021 m. lapkričio 30 d. – 3 494,12 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 31 d. – 3 404,57 Eur; nuo 2022 m. sausio 31 d. – 3 313,45 Eur; nuo 2022 m. vasario 28 d. – 3 220,74 Eur; nuo 2022 m. kovo 31 d. – 3 126,40 Eur; nuo 2022 m. balandžio 30 d. – 3 030,41 Eur; nuo 2022 m. gegužės 31 d. – 2 932,74 Eur; nuo 2022 m. birželio 30 d. – 2 833,36 Eur; nuo 2022 m. liepos 31 d. – 2 732,24 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 2 629,35 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. – 2 524,66 Eur; nuo 2022 m. spalio 31 d. – 2 418,14 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 30 d. – 2 309,76 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 31 d. – 2 199,48 Eur; nuo 2023 m. sausio 31 d. – 2 087,27 Eur; nuo 2023 m. vasario 28 d. – 1 973,10 Eur; nuo 2023 m. kovo 31 d. – 1 856,93 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. – 1 738,73 Eur; nuo 2023 m. gegužės 31 d. – 1 618,46 Eur; nuo 2023 m. birželio 30 d. – 1 496,08 Eur; nuo 2023 m. liepos 31 d. – 1 371,56 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 1 244,86 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. – 1 115,94 Eur; nuo 2023 m. spalio 31 d. – 984,77 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 30 d. 851,30 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 31 d. – 715,50 Eur; nuo 2024 m. sausio 31 d. – 577,32 Eur; nuo 2024 m. vasario 29 d. – 436,72 Eur; nuo 2024 m. kovo 31 d. – 293,66 Eur; nuo 2024 m. balandžio 30 d. – 148,09 Eur. Anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai).

Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo

20. Tarp šalių kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 462,35 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 31 d.) priteisimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės paneigė tarpusavio skolinimo platformos operatorės galimybę gauti pajamas. Atsakovas Sutarties sudarymo metu su prievole mokėti tarpininkavimo mokestį buvo supažindinta. Tarpininkavimo mokesčio suma, likusi po Sutarties nutraukimo, turėtų būti laikoma orientacine negautų pajamų suma, t. y., tarpininkavimo mokesčio suma, kurią ieškovė tikėjosi gauti atsakovui tinkamai vykdant Sutartį iki jos termino pabaigos. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

21. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punkte nustatyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, tarpininkavimo mokestis. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktu, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

22. Vadovaujantis gausia ir išplėtota apygardos teismų praktika šios kategorijos bylose, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt.).

23. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

25. Pagal šalių sudarytą Sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas ieškovės patiriamas išlaidas. Nors ieškovė teigia, kad, nepaisant to, kokioje stadijoje yra vartojimo kredito sutartis (sutartis galiojanti ar nutraukta, vykdoma ikiteisminė, teisminė procedūra ar priverstinis išieškojimas), ji, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, privalo vykdyti aktyvią sutarties (skolos) priežiūrą, paskirstyti gautas lėšas paskolų davėjams ir teikti nuolatinę informaciją apie jų investuotų piniginių lėšų būklę, veiksmus, kurių buvo imtasi šioms piniginėms lėšoms atgauti, tačiau ji nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patyrė administruodama Sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovo skolą, t. y. kokia konkreti ieškovės patirtų išlaidų už tarpusavio skolinimo platformos valdymą, administravimą, atnaujinimą, informacijos teikimą ir pan. dalis tenka atsakovui, juolab, kad išlaidas, susijusias su skolos priteisimu, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Vykdymo procese patirtos išlaidos taip pat išieškomos CPK nustatyta tvarka. Taigi, priteisus ieškovei tarpininkavimo mokestį už laikotarpį po Sutarties nutraukimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas ir vykdymo išlaidas, ji nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai apskaičiavo ieškovei priteistinas negautas pajamas (nuostolius) nuo visos atsakovo negrąžinto kredito dalies, tačiau pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 462,35 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 31 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis atitinkamai pakeičiama. Tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu draudimo priimti blogesnį sprendimą principas nėra pažeidžiamas, nes įstatymas (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) leidžia priimti blogesnį sprendimą dėl viešojo intereso (nagrinėjamu atveju – vartotojų teisių) gynimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S. 4 000 Eur negrąžinto kredito, 354,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 76,46 Eur tarpininkavimo mokestį, 32,20 Eur delspinigių, 41,22 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki 2021 m. lapkričio 29 d., 21 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 31 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K465240690 konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis ( nuo 2021 m. lapkričio 30 d. – 3 494,12 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 31 d. – 3 404,57 Eur; nuo 2022 m. sausio 31 d. – 3 313,45 Eur; nuo 2022 m. vasario 28 d. – 3 220,74 Eur; nuo 2022 m. kovo 31 d. – 3 126,40 Eur; nuo 2022 m. balandžio 30 d. – 3 030,41 Eur; nuo 2022 m. gegužės 31 d. – 2 932,74 Eur; nuo 2022 m. birželio 30 d. – 2 833,36 Eur; nuo 2022 m. liepos 31 d. – 2 732,24 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 2 629,35 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. – 2 524,66 Eur; nuo 2022 m. spalio 31 d. – 2 418,14 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 30 d. – 2 309,76 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 31 d. – 2 199,48 Eur; nuo 2023 m. sausio 31 d. – 2 087,27 Eur; nuo 2023 m. vasario 28 d. – 1 973,10 Eur; nuo 2023 m. kovo 31 d. – 1 856,93 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. – 1 738,73 Eur; nuo 2023 m. gegužės 31 d. – 1 618,46 Eur; nuo 2023 m. birželio 30 d. – 1 496,08 Eur; nuo 2023 m. liepos 31 d. – 1 371,56 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 1 244,86 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. – 1 115,94 Eur; nuo 2023 m. spalio 31 d. – 984,77 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 30 d. 851,30 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 31 d. – 715,50 Eur; nuo 2024 m. sausio 31 d. – 577,32 Eur; nuo 2024 m. vasario 29 d. – 436,72 Eur; nuo 2024 m. kovo 31 d. – 293,66 Eur; nuo 2024 m. balandžio 30 d. – 148,09 Eur), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4 504,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 281,79 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“.“

Kitą ieškinio dalį atmesti.