- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2-944-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00490-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“
- Pareiškėjas
- A. L., A. S., J. D., S. V., J. S., L. D., R. P., P. B., R. S., R. B., S. P., S. A., T. M., V. M., V. Š., V. N., V. A., V. Ž.
- Kategorijos
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjų A. L., A. S., J. D., S. V., J. S., L. D., R. P., P. B., R. S., R. B., S. P., S. A., T. M., V. M., V. Š., V. N., V. A. ir V. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plieninis skydas“, kurį Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi priėmė. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Plieninis skydas“ nekilnojamojo turto areštą, taip pat kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą, pavedant turtą surasti bei aprašyti pareiškėjų pasirinktam antstoliui ir / ar nustatyti UAB „Plieninis skydas“ turto administravimą, administratoriumi skiriant UAB „Insolvensa“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjų prašymą patenkino visiškai ir nutarė areštuoti atsakovei UAB „Plieninis skydas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, pavedant turtą surasti bei aprašyti pareiškėjų pasirinktam antstoliui; nustatyti UAB „Plieninis skydas“ turto administravimą, administratore paskiriant UAB „Insolvensa“.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė galimai yra nemoki, kadangi ilgą laiką nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, kai tuo tarpu pateikti įrodymai patvirtina apie nuo 2019 m. besitęsiančias skolas darbuotojams, valstybei ir kitiems kreditoriams, tą pagrindžia pareiškėjų pateikti įrodymai. Teismo vertinimu, šioje nemokumo bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai tikėtinai pagrindė pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo bei atsakovės tikėtiną nemokumą.
4. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pareiškėjų pateiktų įrodymų matyti, jog yra vykdomi įvairūs turto perleidimo veiksmai mažinant bendrą turto masyvą, nors egzistuoja skolos visų pirma darbuotojams, valstybei bei kitiems kreditoriams. Atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. realizavo sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 4 d. pardavė pagalbines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); įrengimai 2020 m. vasario 21 d. įkeisti, tačiau bendrovės turimi įsiskolinimai sumažinti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų nepritaikius, išliktų ne tik atsakovei priklausančio turto perleidimo tikimybė, bet ir tikimybė, kad gali būti pažeistas įmonės kreditorių lygiateisiškumas, nes atsakovė galėtų vykdyti savo įsipareigojimus tam tikriems kreditoriams kitų kreditorių sąskaita.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Apeliantė UAB „Plieninis skydas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3004-643/2020, o pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turto administratoriaus ir turto administravimo skyrimo atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, kadangi pareiškėjai nepateikė į bylą įrodymų, jog bendrovė realiai nevykdo veiklos, nevyko įsipareigojimų kreditoriams, darbuotojams, valstybei. Atsakovės teigimu ji šiuo metu patiria laikinus finansinius sunkumus, tačiau bendrovė veiklą vykdo, priima naujus užsakymus bei gamina produkciją. Pažymėjo, kad realizavus sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), gautos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje. Pagalbinės patalpos, kurios randasi tuo pačiu adresu kaip ir sandėlis, bei kurios ribojasi su sandėliu, buvo taip pat realizuotos, o gautos pajamos panaudotos įmonės veikloje. 2020 m. vasario 21 d. įmonei priklausantys įrengimai buvo įkeisti pagrindinei atsakovės žaliavų tiekėjai UAB „Egivira“, be kurios bendrovė negalėtų vykdyti veiklos. Taigi, nepagrįsta yra išvada, kad bendrovės turto masė galėjo sumažėti vien dėl to, kad buvo parduotas įmonei priklausantis nekilnojamasis turtas, kadangi gautomis lėšomis buvo užtikrintas atsakovės pagrindinės veiklos vykdymas.
Atsiliepimas
2. Atsakovės UAB „Plieninis skydas“ turto administratorė UAB „Insolvensa“ pateikė atsiliepimą į apeliantės UAB „Plieninis skydas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai tikėtinai pagrindė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei atsakovės tikėtiną nemokumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Vėlavimas mokėti darbo užmokestį ir su tuo susijusius mokesčius, yra rimta indikacija į tai, kad įmonė turi rimtų finansinių sunkumų, todėl bankroto bylos iškėlimas turi būti savalaikis, siekiant užtikrinti kreditorių interesus. Teisės aktų įpareigojimo teikti (viešinti) finansines atskaitomybes nesilaikymas, laikytinas galimu nesąžiningu veiksmu, siekiant nuslėpti tikrąją UAB „Plieninis skydas“ turto vertę ir struktūrą. Turto administratorė 2020 m. balandžio 6 d. nuvyko į atsakovės buveinę ir įteikė atsakovės vadovui prašymą dėl informacijos turto administratoriui pateikimo, tačiau susitikimo metu nei turto sąrašų nei kasos knygos nepateiktos nebuvo. Neišsamią informaciją administratorei pateikė ir įmonės buhalterė elektroniniu paštu. Kadangi yra taikomas paprastas, o ne visiškas turto administravimas, turto administratorės galios yra apribotos, bendrovės valdymo organų veikla nėra absoliučiai kontroliuojama, todėl vertinant esančią situaciją, pasitikėti jų sąžiningumu ir geranoriškumu sudėtinga. Turto administratorė mato riziką, kad bendrovės atstovai gali pasielgti netinkamai ir / ar neteisėtai. Prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės nemokumo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
2. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės UAB „Plieninis skydas“ turto administratorė UAB „Insolvensa“ pateikė šiuos naujus įrodymus – 2020 m. balandžio 6 d. prašymo Nr. SR20-4-6-1 kopiją; 2020 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją; gautų duomenų kopiją.
3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
4. Atsakovės turto administratorė nesuformulavo apeliacinės instancijos teismui prašymo dėl dokumentų prijungimo prie bylos ir vertinimo kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
5. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti laikomasi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų inter alia įvertinant, ar tikėtinai pagrįstas reikalavimas dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, pasekmes dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo.
6. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikti rašytiniai įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai preliminariai pagrindė prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo reikalavimus.
8. Nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad šioje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Todėl šiuo atveju sutiktina su apeliantės turto administratorės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, neturėjo pareigos detaliai ir išsamiai analizuoti pareiškimo reikalavimų pagrįstumo, atitikimo teisės aktams bei byloje esantiems įrodymams.
9. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš pareiškėjų pateiktų įrodymų matyti, jog yra vykdomi įvairūs atsakovei priklausančio turto perleidimo veiksmai mažinant bendrą turto masyvą, nors egzistuoja skolos visų pirma darbuotojams, valstybei bei kitiems kreditoriams. Apeliantė, nesutikdama su tokiais argumentais nurodė, kad dalį nekilnojamojo turto ji perleido tam, kad iš turto pardavimo gautos lėšos būtų panaudotos įmonės veikloje.
11. Kaip minėta anksčiau pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos ir nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pareiškėjai, kurie šioje byloje prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi procesinę pareigą įrodyti atsakovės prastą turtinę padėtį ir / arba nesąžiningumą minėtu aspektu (CPK 178 straipsnis).
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad bankroto byla apeliantei jau yra iškelta. Ir nors šiuo metu pirmosios instancijos teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi ir dėl jos yra paduotas atskirasis skundas, tačiau tai yra reikšminga aplinkybė sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą.
13. Ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo dalykas nėra konkrečios skolos kreditoriui priteisimas. Bankroto bylos iškėlimo atveju į kreditoriams dalintino turto masę iš esmės patektų visas bankrutuojančios įmonės turtas. Todėl kreditoriui (kreditoriams) pareiškus reikalavimą iškelti skolininkui bankroto bylą, teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko visam atsakovo turtui, o ne tik konkretaus kreditoriaus reikalavimo skolininkui dydį atitinkančiam turtui. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, siekiant užtikrinti visų potencialių apeliantės kreditorių turtinius interesus, t. y., kad, inicijavus bankroto bylos apeliantei iškėlimą, nesumažėtų jo turimo turto apimtis, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantės turto atžvilgiu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi, pakeitus skundžiama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš areštuotų piniginių lėšų apeliantei yra leista atsiskaityti su kreditoriais, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, vykdyti einamuosius mokėjimus bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir valstybės biudžetui.
14. Be to, apeliantė nenurodė jokių esminių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamų pasekmių jos galimybei vykdyti veiklą, atsiskaitymus ir kt. Tuo tarpu, turint galvoje ryškų viešąjį interesą bankroto bylose, yra pagrindas manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas galėtų sudaryti galimybę pažeisti kreditorių interesus. Taigi, iš apeliantės pateiktos argumentacijos negalima daryti išvados, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar jų mastas neproporcingai galimai apsunkina apeliantės veiklą. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei ir šią nutartį panaikinus (pripažįstant, kad bankroto byla apeliantei yra iškelta nepagrįstai), skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Todėl darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki tol, kol bus apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtas apeliantės (ne)mokumo klausimas, esmingai nepažeis apeliantės teisių ir teisėtų interesų.
15. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi pritaikytos nepažeidžiant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, o apeliantės atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.
16. 2020 m. birželio 2 d. gautas A. B. prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo, kuris yra grindžiamas tuo, kad A. B. yra UAB „Plieninis skydas“ kreditorius, kuriam priteistos sumos Darbo ginčo komisijos sprendimu.
17. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
18. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas atsakovės UAB „Plieninis skydas“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Plieninis skydas“. Šioje byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su galimai bankrutuojančios bendrovės kreditoriniais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, prašymas įtraukti trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo arba trečiuoju asmeniu su savarankišku reikalavimu turėtų būti teikiamas pirmosios instancijos teismui UAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.