- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-03
- Bylos Nr.
- e2-1060-661/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00490-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- BUAB „Plieninis skydas“
- Atsakovas
- A. B., R. G.
- Kategorijos
nuotoliniu būdu, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovams: R. G., A. B. – G., R. M. ir A. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: UAB „Hanner“, Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P., UAB „DRT Group“, UAB „Joalge“, UAB „AV Group“, UAB „Autosapnas“, dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo ir skolos priteisimo.
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. šioje byloje priėmė dalinį sprendimą dėl ieškovo BUAB „Plieninis skydas“ ieškinio atsakovams R. G., A. B. – G., R. M. ir A. M. dalies dėl sandorio nuginčijimo. Todėl šioje byloje yra nagrinėjama likusi ginčo dalis – dėl skolos, negrąžinto avanso ir žalos priteisimo iš buvusio bendrovės vadovo R. G..
Šalies argumentai
3. Ieškovas BUAB „Plieninis skydas“ (toliau – ir Bendrovė) 2022 m. balandžio 13 d. patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo R. G. 113 548,03 EUR negrąžintos paskolos, 27 391,13 EUR mokėjimo palūkanų, 2 799,00 EUR kompensacinių palūkanų už termino praleidimą ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų; 772 948,94 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų; 70 685,63 EUR skolos (negrąžinto įmonei avanso), 5 proc. dydžio procesinių palūkanų.
4. Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl 113 548,03 EUR negrąžintos paskolos grindė tuo, jog remiantis ieškovo apskaitos dokumentu, parengtu 2019 m. spalio 3 d., kuriame buvo skaičiuojamas Atsakovo įsiskolinimo likutis pagal Paskolos sutartį, 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovas nebuvo grąžinęs 113 548,03 EUR paskolos ir padengęs 21 202,23 EUR palūkanų.
Šalies argumentai
5. Ieškovas dėl negrąžinto avanso nurodė, jog atsakovas iš kasos išsimokėjo avansą, kurio Bendrovės nemokumo administratoriams negrąžino ir nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad R. G. būtų gautas lėšas panaudojęs Bendrovės interesais. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš Atsakovo 70 685,63 EUR skolos.
6. Ieškovas, prašydamas priteisti žalą iš buvusio vadovo, iš esmės rėmėsi tuo, kad VMI atliko Ieškovo veiklos mokestinį patikrinimą už 2015 m. – 2018 m. (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir be kita ko nustatė, kad Ieškovas, vadovaujamas R. G., apmokėjo nemažą dalį sąskaitų už transporto priemonių remonto paslaugas, kurios nebuvo panaudotos Ieškovo veikloje ir pajamų uždirbimui ar ekonominės naudos gavimui, o dalis apmokėtų sąskaitų buvo už ūkines operacijas, kurios iš viso neįvyko. T. y. iš Ieškovo kasos ir banko sąskaitų buvo pervestos lėšos tretiesiems asmenims UAB „Joalge“, UAB „DRT Group“, UAB „Autosapnas“, UAB „AV Group“ už paslaugas, kurių Ieškovas negavo, bei pagal sąskaitas, kurios neatitiko tikrovės, nes tokių ūkinių operacijų iš viso nebuvo. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš Ieškovo kasos ir banko sąskaitų buvo panaudota 542 899,42 EUR lėšų sumokėti kitiems asmenims už paslaugas, kurių Ieškovas negavo ir/arba nepanaudojo savo veikloje, negavo iš to ekonominės naudos ar netgi tokių ūkinių operacijų iš viso nebuvo atlikta.
7. Ieškovas gavęs VMI Patikrinimo aktą, peržiūrėjo ir kitas UAB „Joalge“ bei UAB „DRT Group“ sąskaitas, išrašytas Ieškovui ir Ieškovo apmokėtas ankstesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Šiuo laikotarpiu Ieškovas iš UAB „Joalge“ bei UAB „DRT Group“ gavo sąskaitų už 230 049,51 EUR (794 314,96 LTL) ir jas apmokėjo.
Šalies argumentai
8. Atsakovė A. B. – G. pateikė atsiliepimus ieškinį ir jo patikslinimus. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė:
8.1. Ieškovo teiginių apie nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Plieninis skydas“ gaunamas ir apmokamas UAB „Joalge“ ir UAB „DRT Group“ tariamai fiktyvias sąskaitas, taip pat samprotavimų, jog R. G. „jau nuo 2012 m. pradėjo atlikti nesąžiningus veiksmus, iš ieškovo kasos per UAB „DRT Group“ ir UAB „Joalge“ „išgrynindamas“ ir pasisavindamas lėšas“ nepagrindžia jokie įrodymai. Iš patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovas tokius teiginius (ir atitinkamą ieškinio reikalavimą) grindžia UAB „Joalge“ ir UAB „DRT Group“ ieškovui 2012 – 2014 metų laikotarpiu išrašytomis sąskaitomis ipso facto. T. y. ieškovo supratimu, pačios sąskaitos (jų išrašymo faktas) savaime įrodo, jog nuo 2012 m. „vyko ieškovo interesams prieštaraujantis jo lėšų naudojimas“. Tai, nėra tinkamas ir pakankamas įrodinėjimo pareigos civiliniame procese vykdymas. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau tekste – VMI) 2021 m. lapkričio 11 d. Patikrinimo akte Nr. (21.222) FR0680-348 (toliau tekste – Patikrinimo aktas) aiškiai nurodoma, jog „tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31“.
8.2. Ieškovo bandymas Patikrinimo akte pateiktas išvadas perkelti ir pritaikyti visiškai kitam UAB „Plieninis skydas“ veiklos laikotarpiui (2012 – 2014 metams), kurių VMI netyrė, manau, neturi pagrindo. Be to, ieškovas net nebando paaiškinti, kuo konkrečiai, jo nuomone, ydingos, pavyzdžiui, UAB „DRT Group“ ir/ar UAB „Joalge“ 2012 metais ieškovui išrašytos sąskaitos.
8.3. VMI Patikrinimo akto išvados grindžiamos tuo, jog daugelyje atvejų neįvardinta, kokios transporto priemonės (nenurodyta transporto priemonės markė ir valstybinis Nr.) buvo remontuojamos, kokie darbai buvo atlikti, kokios detalės buvo panaudotos remonto metu. Tačiau ieškovo pateiktose UAB „DRT Group“ ir UAB „Joalge“ 2012 metais ieškovui išrašytose sąskaitose visi šie duomenys įrašyti, t. y. ir transporto priemonės markė bei valstybinis Nr., ir konkrečios atsarginės dalys, ir atlikti darbai. Iš esmės analogiška situacija ir 2013 metais UAB „DRT Group“ ir UAB „Joalge“ ieškovui išrašytų sąskaitų atveju – pirmiau išvardintus rekvizitus (duomenis) turi dauguma ieškovo pateiktų 2013 m. sąskaitų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo teiginiai apie R. G. 2012 m. pradėtą pinigų „išgryninimą“ iš ieškovo, pasinaudojant 2012 metais (ir vėlesniais metais) UAB „DRT Group“ ir UAB „Joalge“ išrašytomis sąskaitomis, neturi net teorinio pagrindimo. Nėra nė vieno jų fiktyvumą patvirtinančio įrodymo.
8.4. Ieškovo teiginys, jog „buvęs gamybos vadovas V. B. rašytiniuose paaiškinimuose, kurie buvo pateikti bendrovės tyčinio bankroto byloje (ir su ieškovo ieškiniu šioje byloje – žr. ieškinio priedą Nr. 15), nurodė, kad nuo 2012 m. pradžios R. G. pradėjo ieškovo lėšas naudoti sąskaitų, pagal kurias ieškovui, kaip nurodoma, nebuvo teikiamos jokios paslaugos ar prekės, apmokėjimui UAB DRT Group ir UAB Joalge“ 20, yra sąmoningai klaidinantis. Kartu su pradiniu ieškiniu pateiktuose V. B. parodymuose raštu apie 2012 metus nekalbama.
Atsiliepimas
9. Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintus ieškinius, su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstus ir nurodė šiuos argumentus:
9.1. Atsakovas R. G. iki nutarties iškelti Ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos grąžino visą jam suteiktą Paskolą, ir tokius savo teiginius grindžia pateiktu Apskaitos dokumentu bei 2020-04-29 Atsakovo R. G. pasirašytu Debitorių sąrašu (toliau – Debitorių sąrašas), teiktu į Ieškovo bankroto bylą.
9.2. Atsakovas R. G. nurodė, jog jis gražino ieškovui visą jam (atsakovui) suteiktą paskolą, kai vykdė atsiskaitymus su Ieškovo kreditoriais (tiekėjais, darbuotojais, paslaugų teikėjais ir t. t.). Šį faktą įrodo teismui pateikti kasos išlaidų orderiai, grynųjų pinigų priėmimo kvitai ir kitus dokumentai, patvirtinantys, jog R. G. kaip Bendrovės vadovas ieškovo interesais vykdė tam tikrus atsiskaitymus grynaisiais pinigais su trečiaisiais asmenimis. Ieškovas tokias aplinkybes neigė, nurodydamas, kad atsiskaitymus vykdė ne atsakovas R. G., o Ieškovas (mokėjimai buvo atliekami iš Bendrovės kasos).
9.3. Ieškovas teismui neteikė įrodymų (banko išrašai, kasos išlaidų orderiai ir t. t.), patvirtinančių, jog Ieškovas per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2018-12-31 sumokėjo tretiesiems asmenims 772 948,94 Eur, todėl ieškovui padarytos žalos faktas negali būti laikomas įrodytu. Patikrinimo akte buvo vertinamas trečiųjų asmenų išrašytų mokesčiams apskaičiuoti taikomų dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) atitikimas teisės aktų keliamiems reikalavims.
9.4. Ieškovas neįrodinėja šioje byloje jam padarytos žalos (šioje byloje žalą įrodantys dokumentai gali būti tik įrodymai, patvirtinantys, kad pagal trečiųjų asmenų išrašytas sąskaitas faktūras Ieškovas yra atlikęs mokėjimus). Ieškovas neįrodinėja ir R. G. neteisėtų veiksmų už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31.
9.5. Teismui pateiktos avanso apyskaitos nėra pasirašytos atsakingų asmenų, šios avanso apyskaitos nėra pasirašytos ir R. G., avanso apyskaitos yra pateiktos tik už du 2019 ir 2020 metų mėnesius – už 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. balandžio mėn., nėra avanso apyskaitų tęstinumo, todėl avanso apyskaitos negali būti laikomos įrodymu, patvirtinančiu Atsakovo R. G. 70 685,63 Eur skolą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 str., 3 d.) duomenų ir ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi UAB „Plieninis skydas“ iškelta bankroto byla; R. G. įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti Bendrovės dokumentus ir turtą Bendrovės nemokumo administratoriui; nemokumo administratoriumi paskirtas P. P. (civilinė byla Nr. eB2-409-640/2022; teisminio proceso Nr. 2-55-3-00490-2020-2). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartimi P. P. buvo atstatydintas iš nemokumo administratoriaus pareigų, nauju nemokumo administratoriumi paskirtas A. V..
11. Atsakovas R. G. buvo ieškovo akcininkas ir ieškovo direktorius nuo pat Bendrovės įsteigimo 2002 m. rugsėjo mėn. iki nutarties iškelti bankroto bylą Bendrovei įsiteisėjimo 2020 m. lapkričio 12 d., išskyrus laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kuomet Bendrovės vadovo funkcijas laikinai pavesta atlikti administratoriaus UAB „Insolvensa“ įgaliotam asmeniui (civilinė byla Nr. eB2-409-640/2022; teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00490-2020-2). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovo vadovo funkcijos buvo grąžintos R. G. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1058-781/2020).
12. R. G. paskirtam nemokumo administratoriui P. P. perdavė tik dalį Bendrovės dokumentų (pvz., nebuvo perduoti visi Bendrovės 2020 m. apskaitos, kasos dokumentai).
Šalies argumentai
13. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti UAB „Plieninis skydas“ bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-873-640/2022) BUAB „Plieninis skydas“ bankrotą pripažino tyčiniu, dėl tyčinio bankroto sukėlimo kaltu pripažino buvusį vadovą R. G.. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-637-933/2022) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis palikta nepakeista. Be to, šios nutarties 46 p. apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bendrovės skolos pradėjo formuotis 2019 metais, nuo 2019 metų vidurio bendrovė vėluodavo išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir galiausiai jo nemokėjo, o, remiantis 2019 m. balansu ir byloje esančiais duomenimis, matyti, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai daugiau nei du kartus viršijo realią bendrovės turimo turo vertę. Be to, iš byloje esančių 2018 m., 2017 m. finansinių duomenų matyti, kad bendrovės veikla ilgą laiką generavo tik nuostolius, taigi bendrovė 2019 m. gruodžio mėnesį tapo nemoki, kaip tai numatė ĮBĮ nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-637-933/2022, 46 p.).
14. Byloje dėl paskolos sutarties nustatyta, jog 2012 m. lapkričio 2 d. Ieškovas, atstovaujamas R. G., sudarė Paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis) su R. G. ir paskolino jam 228 799,81 EUR (790 000 LTL) (žr. Ieškinio Priedą Nr. 3). Paskolos sutartimi Ieškovas, atstovaujamas paties R. G., ir R. G. susitarė, kad: Ieškovas suteikia R. G. 790 000 LTL (228 799,81 EUR) paskolą (Paskolos sutarties 1 p.); R. G. už suteiktą paskolą moka 2 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos (Paskolos sutarties 2 p.); R. G. įsipareigoja paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis grąžinti iki 2013 m. lapkričio 2 d., jei iki minėtos datos paskolos davėjas pareikalaus grąžinti paskolą. Nepareikalavus, laikoma, kad Sutartis automatiškai pratęsiama vienerių metų laikotarpiui. Paskolos suma R. G. buvo išmokėta 2012 m. lapkričio 5 d. grynaisiais pinigais iš Bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 537 (žr. Bendrovės buhalterės pranešimą ir kasos knygos išrašus - Ieškinio Priedas Nr. 4). Ieškovas, atstovaujamas R. G., ir R. G. sudarė Priedą prie Paskolos sutarties (žr. Ieškinio Priedą Nr. 5), kuriame susitarė dėl paskolos grąžinimo grafiko: R. G. įsipareigojo grąžinti paskolą Ieškovui tokiais terminais ir dalimis: 2015 m. - 57 924 EUR; 2016 m. - 86 886 EUR; 2017 m. - 83 989,81 EUR.
15. Bendrovės darbuotojams pasikreipus dėl bankroto bylos Ieškovui iškėlimo, R. G. buvo įpareigotas pateikti informaciją apie Bendrovės turtą. R. G. 2020 m. balandžio 29 d. pateikė Bendrovės dokumentus, įskaitant ir Bendrovės debitorių sąrašą, kuriame buvo įtrauktas ir paties R. G. įsiskolinimas Bendrovei (žr. Dubliko Priedą Nr. 8). Remiantis Ieškovo apskaitos dokumentu, parengtu 2019 m. spalio 3 d., kuriame buvo skaičiuojamas Atsakovo įsiskolinimo likutis pagal Paskolos sutartį, 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovas nebuvo grąžinęs 113 548,03 EUR paskolos ir padengęs 21 202,23 EUR palūkanų (žr. Dubliko Priedą Nr. 2). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog turto administratorius UAB „Insolvensa“ 2020 m. birželio 23 d. pretenzija pareikalavo R. G. grąžinti paskolą ir palūkanas, tačiau R. G. skolos nepadengė.
16. Byloje dėl avanso priteisimo nustatyta, jog laikinasis bendrovės turto administratorius UAB „Insolvensa“ 2020 m. birželio 29 d. ataskaitoje (žr. Ieškovo 2021 m. gruodžio 22 d. prašymo Priedą Nr. 10) konstatavo, kad R. G. 2020 m. kovo 13 d. duomenimis nėra grąžinęs Bendrovei avansu gautų 71 298,46 EUR grynųjų pinigų (žr. ataskaitos 20 psl.) ir nereagavo į UAB „Insolvensa“ raštu pateiktą reikalavimą grąžinti šias pinigines lėšas Bendrovei (žr. ataskaitos 19 psl.): Vadovas neperdavė kasos likučio (2020-03-13 dienai – 6991,69 EUR), negrąžino Bendrovės pinigų, kuriuos valdė kaip atskaitingas asmuo (2020-03-13 dienai – 71 298,46 EUR). Bendrovės nemokumo administratoriaus turimais duomenimis (2020 m. pradžiai), Atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, nebuvo grąžinęs Bendrovei 70 685,63 EUR avanso (žr. Dubliko Priedą Nr. 5). Taip pat nėra perdavęs dokumentų, patvirtinančių avanso likučio panaudojimą Bendrovės veikloje. Be to, Atsakovas tinkamai netvarkė ir nevedė apskaitos bei pvz. nėra pateikęs VMI deklaracijų dėl Bendrovės išrašytų sąskaitų už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisiniai argumentai
Dėl paskolos priteisimo
17. Atsakovas R. G. 2020 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. liepos 24 d. teikdamas Bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui Bendrovės debitorių sąrašus, nurodė, kad R. G. turi 134 750,26 EUR įsipareigojimus Bendrovei (žr. Dubliko Priedus Nr. 1 ir Nr. 8).
18. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 2 d. ieškovas, atstovaujamas R. G., sudarė Paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis) su atsakovu R. G. ir paskolino jam 228 799,81 EUR (790 000 LTL) (žr. Ieškinio Priedą Nr. 3). Minėta sutartis vėliau buvo pratęsta ir sudarytas paskolos grąžinimo grafikas.
19. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo(pactasuntservanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.
20. Pagal CK 6.870 str. 1 d. paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo, pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo, pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). CK 6.873 str. 1 d. nustato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
21. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą faktinę bylos aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
22. Atsakovas R. G. teigia, jog jo teikiamomis ieškovo, atstovaujamo R. G., ir atsakovo R. G. 2017 m. birželio 4 d. ir 2019 m. birželio 4 d. paskolos sutartimis iš tiesų buvo pratęstas jo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį vykdymo terminas iki 2022 m. birželio 4 d. Tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pažymėtina, kad atsakovas R. G., jau vieną kartą su ieškovu susitaręs dėl paskolos grąžinimo terminų Paskolos sutarties priedu (žr. Ieškinio Priedą Nr. 5), aiškiai žinojo, kad paskolos sutarties terminas turi būti tęsiamas būtent tokia forma, o ne naujai sudarant paskolas ir naujai įforminant paskolinius santykius. Teismas laiko pagrįstu ieškovo argumentą, jog atsakovas R. G. ieškovo, Bendrovės vykdančios verslą ir sudarančios nemažai sandorių, vadovas, todėl neabejotinai turėjo pakankamos patirties sandorių sudaryme bei suvokė dokumentų – sutarties ir sutarties pakeitimo/priedo skirtumus. 2017 m. birželio 4 d. ar 2019 m. birželio 4 d. paskolos sutartyse nėra visiškai užsimenama apie Paskolos sutartį. Priešingai, jose teigiama, kad paskolos gavėjas (R. G.) kreipėsi į paskolos davėją (Ieškovą) dėl paskolos suteikimo ir paskolos davėjas sutinka suteikti paskolą. Kaip matyti, 2017 m. birželio 4 d. ar 2019 m. birželio 4 d. paskolos sutartimi nebuvo susitarta pratęsti Paskolos sutarties termino, apie kažkokių terminų pratęsimą ar ankstesnius paskolinius santykius iš viso nebuvo užsimenama, todėl atsakovo teiginiai, jog tokiu dokumentu buvo pratęstas jo įsipareigojimo grąžinti paskolą vykdymo terminas, yra nepagrįsti. Be to, 2017 m. birželio 4 d. ar 2019 m. birželio 4 d. paskolos sutarčių nebuvo ieškovo apskaitoje, jos nebuvo pateiktos Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimui (apie tokias paskolos sutartis ar pratęsimus nėra kalbama VMI Patikrinimo akte – žr. Dubliko Priedą Nr. 3, kuriame VMI aptarė ir R. G. gautą paskolą ir rinkos sąlygų neatitinkančias palūkanas).
24. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas R. G. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog padengė minėtą paskolą. R. G. deklaratyvūs teiginiai, apie tai, kad jis atsiskaitinėjo iš asmeninių lėšų su įmonės darbuotojais ir trečiaisiais asmenimis, neįrodo, jog jis įvykdė paskolos sutartį tinkamai.
25. Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie atsakovo R. G. 2012 m. atliktas įmokas paskolai grąžinti, įrodo, jog atsakovas yra grąžinęs ieškovui tik dalį 115 251,78 EUR paskolos (žr. Dubliko Priedą Nr. 2).Taip pat ir VMI 2021 m. lapkričio 11 d. Patikrinimo akte pažymėta, kad 2015-2018 m. R. G. grąžino Bendrovei 115 251,78 EUR (žr. Dubliko Priedą Nr. 3, 42-43 psl.).
26. Taigi atsakovas R. G. iš viso padengė 115 251,78 EUR paskolos, likdamas skolingas 113 548,03 EUR. Šias aplinkybes papildomai patvirtina ir kiti dokumentai, pvz., paties atsakovo Bendrovės bankroto byloje 2020 m. liepos 24 d. teikti pasirašyti dokumentai, patvirtinantys atsakovo negrąžintos paskolos Bendrovei dydį. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie atliktus įskaitymus, ar kitokius atsiskaitymus pagal paskolos sutartį. Taigi teismas konstatuoja ir laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti Bendrovei 134 548,03 Eur skolą.
27. Atsakovas taip pat turi prievolę mokėti susikaupusias 2 proc. dydžio metines palūkanas. CK 6.37 str. 1 d. numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.872 str. 1 d. įtvirtina, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Paskolos sutarties 2 p. ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovas mokės ieškovui 2 proc. dydžio metines palūkanas už naudojimąsi paskolintomis lėšomis. Tokios šalių sutartos palūkanos atlieka mokėjimo funkciją, t. y. leidžia paskolos davėjui uždirbti iš to, kad tam tikram laikui kitam asmeniui paskolina savo lėšas. Atsakovas turėjo prievolę ieškovui kasmet nuo 2012 metų mokėti palūkanas nuo likusios paskolos sumos, tačiau tokios savo pareigos tinkamai nevykdė. Atsakovas, pateikdamas ieškovo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui savo paties parengtą ir pasirašytą dokumentą, pats yra pripažinęs savo vykdytiną prievolę sumokėti 21 202,23 EUR palūkanas, susikaupusias ir nepadengtas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šiuo atveju skolininkui pripažinus prievolę, ieškinio senatis nutrūksta (CK 1.130 str. 2 d.), todėl Ieškovas reikalavimas priteisti iš atsakovo R. G. šias iki 2018 m. gruodžio 31 d. susikaupusias nepadengtas palūkanas tenkinamas. Taip pat papildomai paskaičiuotinos 2 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki ieškinio pareiškimo, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. Atsižvelgiant į tai iš R. G. priteistinos 2 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos, t. y. 27 391,13 EUR (21 202,23 EUR + 6 188,90 EUR) Ieškovo naudai.
28. CK 6.874 str. 1 d. numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
29. Paskolos sutarties 6 p. numatyta, kad jei paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos, jis privalo mokėti paskolos davėjui (Ieškovui) įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo negrąžintos sumos už kiekvieną praleistą dieną.
30. CK 6.210 str. 1 d. įtvirtina, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
31. Atsakovas R. G. praleido terminus grąžinti paskolą: nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki ieškinio pateikimo dienos negrąžino Ieškovui 113 548,03 EUR paskolos, nors būtent iki šios datos Atsakovas buvo įsipareigojęs visiškai grąžinti paskolos likutį pagal Paskolos sutartį ir jos Priedą.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas, vadovaudamasis CK 1.125 str. 5 d. 1 p., taip pat iš R. G. priteisia 5 proc. dydžio metines palūkanas už paskutines 180 dienų iki ieškinio pateikimo, t. y. 2 799 EUR.
33. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo R. G. priteisia 113 548,03 EUR negrąžintos paskolos, 27 391,13 EUR mokėjimo palūkanų, 2 799,00 EUR kompensacinių palūkanų už termino praleidimą ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistų sumų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl avanso
34. Kadangi Bendrovei iškelta bankroto byla, atsakovas turi pareigą Bendrovei grąžinti avansu gautas lėšas. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo R. G.,63 EUR skolos.
35. Bendrovės nemokumo administratoriaus turimais duomenimis (2020 m. pradžiai), R. G., kaip atskaitingas asmuo, nėra grąžinęs Bendrovei 70 685,63 EUR avanso (žr. Dubliko Priedą Nr. 5). Taip pat nėra perdavęs dokumentų, patvirtinančių avanso likučio panaudojimą Bendrovės veikloje. Atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie grąžintą 70 685,63 EUR skolą (avansą) įmonei (CPK 12 str., 177 str.).
36. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas R. G. negrąžino ieškovui išsimokėto avanso, todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo R. G. 70 685,63 EUR skolą (avansą).
37. Ieškovas prašo priteisti 542 899,42 EUR žalos iš buvusio vadovo (atsakovo R. G.). Ieškovas iš esmės rėmėsi VMI atliktu Ieškovo veiklos mokestiniu patikrinimu už 2015 m. – 2018 m. (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), tai patvirtina VMI 2021 m. lapkričio 11 d. Patikrinimo aktas Nr. (21.222) FR0680-348 (toliau – Patikrinimo aktas) (žr. Dubliko Priedą Nr. 3). Patikrinimo aktas yra patvirtintas 2021 m. gruodžio 16 d. VMI sprendimu (žr. 2022 m. kovo 23 d. Ieškovo prašymo priedą Nr. 7).
Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos padalinio priimto patikrinimo akto ir jo pagrindu priimto sprendimo vertinimo kaip oficialiojo rašytinio įrodymo
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. spalio 6 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, pasisakydamas dėl mokesčių administratorius akto įrodomosios reikšmės nurodė, mokestinis tyrimas – tai pareigūno atliekama mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti mokėtojo pateiktų mokesčių deklaracijų (ataskaitų, apyskaitų), dokumentų bei kitos apie mokėtoją turimos informacijos analizę ir vertinimą, mokėtojo vizitavimą, mokėtojo veiklos kontrolę, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalis). Tai reiškia, kad mokestinio tyrimo metu institucijos priimtuose rašytiniuose dokumentuose (šiuo atveju įsiteisėjusiame Patikrinimo akte ir Sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo) užfiksuoti su mokesčių mokėtojo mokestine veikla susiję faktai, paprastai turi didesnę įrodomąją galią, o vien aplinkybė, jog institucija, išdavusi į bylą pateiktą rašytinį įrodymą, yra bylos šalis, per se nesudaro pagrindo įrodymo nepripažinti oficialiuoju, tiek, kiek juose konstatuotos su nagrinėjamu ginču susijusios faktinės aplinkybės pagal įrodymą išdavusios institucijos kompetenciją. Kita vertus, tai nereiškia, kad oficialiajame rašytiniame įrodyme užfiksuoti duomenys apie su ginčo nagrinėjimu susijusias aplinkybes negali būti paneigiami priešingos šalies, t. y. oficialaus rašytinio įrodymo įrodomoji galia nėra absoliuti. Nepaisant to, ar teismas rašytinį įrodymą pripažįsta oficialiuoju, ar ne, tai nekeičia teismo pareigos šį įrodymą vertinti pagal bendrąsias įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką (nutarties 30-31). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktas patikrinimo aktas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, kurį atsakovas R. G. turi teisę paneigti kitais įrodymais.
Dėl vadovo atsakomybės
45. Vadovo civilinės atsakomybės klausimai yra detaliai aptarti kasacinio teismo praktikoje, taip pat šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas yra pateikęs Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą, kuriai pritarta 2016 m. lapkričio 23 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų pasitarime.
46. Lietuvos įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad bendrovės vadovas atstovauja įmonei exofficio, t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (CK 2.81 straipsnio 1 dalis; ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įmonės vadovui deliktinė atsakomybė dėl įmonei padarytos žalos gali būti taikoma dviem savarankiškais pagrindais – CK 2.87 straipsnio pagrindu prieš bendrovę (išvestinė atsakomybė akcininkams ir kreditoriams) ir ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu išvestinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, jeigu, bendrovei esant nemokiai, vadovas neinicijavo bankroto bylos (Apžvalgos 44 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Apžvalgos 67 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Apžvalgos 68 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009. Teismų praktika, 2009, Nr. 32; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, Nr. 35).
47. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Ieškovo įrodinėjimo naštos apimtis įrodyti valdymo organų neteisėtus veiksmus skiriasi priklausomai nuo to, ar valdymo organo narys pažeidė imperatyvias pareigas, fiduciarines pareigas ar priėmė netinkamą verslo sprendimą. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas valdymo organo narys privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Fiduciarinėspareigos reikalauja viso elgesio atitikties rūpestingumo ir lojalumo standartams. Fiduciarinių ir imperatyvių pareigų pažeidimai yra savarankiški valdymo organo nario atsakomybės pagrindai, t. y. ir nepažeidus konkrečių įstatymuose įtvirtintų imperatyviųjų normų valdymo organų veiksmai gali būti neteisėti dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo. Tačiau tais atvejais, kai bendrovės valdymo organai priima verslo sprendimus, jie neprivalo užtikrinti, kad visi verslo sprendimai būtų naudingi bendrovei, t. y. neprivalo pasiekti tam tikro rezultato, todėl verslo sprendimo atveju neteisėtumas vertintinas kitaip, nei imperatyvios pareigos pažeidimo atveju. Teismui vertinant vadovo veiksmus verslo sprendimų aspektu expost reikia nustatyti, ar sprendimo priėmimo metu vadovas nepažeidė fiduciarinių pareigų – ar veikė sąžiningai, ar jam įtakos nedarė interesų konfliktas ir jis tinkamai ištyrė sprendimui reikšmingą informaciją, kitaip tariant, teisėtu gali būti laikomas ir nuostolingas sprendimas, jei jo priėmimo metu buvo veikiama geriausiais bendrovės interesais, todėl šiuo atveju nustatant bendrovės valdymo organų veiksmų neteisėtumą taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė.
48. Fiduciarinės bendrovės valdymo organų pareigos taikomos visiems bendrovės valdymo organams ir jų valdymo organų nariai turi laikytis visą buvimo valdymo organais laikotarpį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, be pareigų, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas (pvz., administracijos vadovas turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį pranešimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valdyba turi svarstyti ir tvirtinti bendrovės veiklos strategiją (Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kt.), yra įtvirtintos fiduciarinės pareigos, t. y. veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Apžvalgos 70 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Lietuvos teismų praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo pagrįstos pareigos (Apžvalgos 71 nuoroda; pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006. Teismų praktika. 2006, Nr. 26; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009. Teismų praktika. 2009, Nr. 32; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, Nr. 35, kt.). Juridinio asmens valdymo organų santykis yra fiduciarinis juridinio asmens atžvilgiu, nes jie yra svetimo turto valdytojai. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą (Apžvalgos 72 nuoroda). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
49. Mokios bendrovės valdymo organų pareiga – veikti atsižvelgiant į ilgalaikius bendrovės akcininkų interesus. Kol įmonė neturi mokumo problemų, valdymo organai, veikdami akcininkų naudai, kartu tenkina ir kreditorių bei darbuotojų interesus – jei įmonės veikla bus pelninga, jos tęstinumui nekils pavojus ir su kreditoriais bus atsiskaityta laiku. Akcininkų ir kreditorių interesai ima konkuruoti, kai įmonei iškyla mokumo problemų. Suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Apžvalgos 75 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012. Teismų praktika. 2012, Nr. 37). Visą juridinio asmens veiklos laikotarpį juridinio asmens valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad juridinis asmuo gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jam nebūtų padaryta žalos. Atsižvelgiant į tai, valdymo organai įpareigojami ne tik laikytis formalių konkrečių veiksmų atlikimo procedūrų, tačiau veikti maksimaliai protingai, rūpestingai ir atidžiai (Apžvalgos 76 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniaisantykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Apžvalgos 78 nuoroda; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Taigi, bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto (Apžvalgos 79 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006), bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus, o jo subjektyvios savybės konkrečios bylos aplinkybėmis gali šį standartą padaryti tik aukštesnį (pavyzdžiui, jei vadovas turi specialiųjų žinių, rūpestingumo pareiga reikalauja, kad šios žinios būtų panaudotos priimant verslo sprendimą). Kasacinėje jurisprudencijoje nurodyta, kad ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią (rūpestingumo) pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Apžvalgos 81 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006. Teismų praktika. 2006, Nr. 26; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, Nr. 35; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 41; kt.). Antrasis kasacinio teismo praktikoje aptartas valdymo organų rūpestingumo pareigos aspektas yra tas, kad bendrovės vadovai, tvarkydami įmonės reikalus, turi elgtis kvalifikuotai ir atidžiai, kaip dera tos srities protingam verslininkui, ištirti konkrečiam verslo sprendimui priimti reikšmingą informaciją. Kasacinis teismas pažymėjo, kad bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija (Apžvalgos 84 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 41).
51. Taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę pirmiausia būtina nustatyti, ar priimtas sprendimas buvo verslo sprendimas. Verslo sprendimu laikomas toks vadovo (ar valdybos) veiksmas, kurio atlikimas nebuvo susijęs su imperatyvų, nustatytų įstatymuose ir įmonės dokumentuose, įvykdymu, t. y. vadovas turėjo diskreciją priimti konkretų sprendimą ir tuo metu nebuvo žinoma, ar šis pasiteisins. Verslo sprendimu galėtų būti pripažintas vadovo sprendimas įmonės vardu sudaryti įvairius sandorius (pirkimo, nuomos, kreditavimo, mainų, kt.), investuoti bendrovei priklausančias lėšas ir pan. Antra, bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų. Jeigu verslo sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, verslo sprendimo vertinimo taisyklės apsauga vadovui nebus taikoma, kadangi jo veiksmai neatitinka rūpestingumo pareigos standarto – sąžiningas ir protingas vadovas nebūtų veikęs pažeisdamas imperatyviąsias normas (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Trečia, verslo sprendimas turi būti priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – tiek rūpestingumo, tiek ir lojalumo. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos fiduciarinės pareigos, kurių nepažeidus vadovus saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Ketvirta, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad protinga komercinė rizika yra teisėtas ir pozityvus reiškinys, pažymėjo, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieštarautų vadovavimo bendrovėms tikslams plėtoti verslą (Apžvalgos 115 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti (Apžvalgos 116 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 41). Jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sąžiningai, ištyrus reikšmingą informaciją ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimą atsakomybė nekyla, nors sandoris ir buvo nuostolingas.
52. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais nustatyta ir nepaneigta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš Ieškovo kasos ir banko sąskaitų buvo panaudota 542 899,42 EUR lėšų sumokėti kitiems asmenims už paslaugas, kurių Ieškovas negavo ir/arba nepanaudojo savo veikloje, negavo iš to ekonominės naudos ar netgi tokių ūkinių operacijų iš viso nebuvo atlikta. Kadangi buvęs ieškovo vadovas nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų ir įrodymų apie nurodytas panaudotas ieškovo lėšas (CPK 12, 178 str.), taip pat konstatuotina, jog atsakovas R. G. veikė aiškiai aplaidžiai ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus, dėl to atsirado jo civilinė atsakomybė.
53. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – panaudojo Ieškovo lėšas apmokėti sąskaitas už paslaugas, kurių Ieškovas negavo ir/ar veikloje nepanaudojo už 382 755,67 Eur – VMI Patikrinimo akte patikrinus Ieškovui bendrovių UAB „Joalge“, UAB „DRT Group“, UAB „Autosapnas“, UAB „AV Group“ 2015-2018 m. išrašytas sąskaitas nustatyta, kad nemaža dalis sąskaitų išrašyta už paslaugas, kurios nebuvo panaudotos Bendrovės veikloje, Bendrovės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti (žr. Patikrinimo akto 20-29 psl.). Atsakovas apmokėjo arba nurodė apmokėti Ieškovo lėšomis sąskaitas už paslaugas, kurios Ieškovui niekada nebuvo suteiktos (VMI įvertino UAB „DRT Group“ išrašytas sąskaitas už durų skydų paruošimo dažymui, dažymo paslaugas ir konstatavo, jog tokios paslaugos už 160 143,75 EUR niekada Ieškovui nebuvo suteiktos (žr. Patikrinimo akto 29-34 psl.).
54. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas šią ieškinio dalį pripažinti pagrįsta ir priteisti ieškovui iš atsakovo 542 899,42 EUR žalos, padarytoslaikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Dėl prašomos priteisti žalos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
55. Ieškovas taip pat nurodo, kad gavus VMI Patikrinimo aktą, peržiūrėtos ir kitos UAB „Joalge“ bei UAB „DRT Group“ sąskaitos, išrašytos Ieškovui ir Ieškovo apmokėtos ankstesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Šiuo laikotarpiu Ieškovas iš UAB „Joalge“ bei UAB „DRT Group“ gavo sąskaitų už 230 049,51 EUR (794 314,96 LTL) ir jas apmokėjo: 46 939,88 EUR (162 074,01 LTL) buvo išrašytos už durų dažymą ir paruošimą dažyti, t. y. už paslaugas, kurių, kaip konstatavo VMI ir nurodė VMI apklausti liudytojai, Ieškovas niekada nepirko iš kitų asmenų; 183 109,64 EUR (632 240,95 LTL) buvo išrašytos UAB „Joalge“ bei UAB „DRT Group“ už transporto priemonių remonto darbus, autodetales, plovimo ir valymo darbus. Taigi, ieškovo manymu, ne tik VMI peržiūrėtu laikotarpiu, bet dar iki jo – nuo 2012 m. Ieškovo lėšos buvo naudojamos apmokėti ūkines operacijas, kurios faktiškai nevyko, apmokėti paslaugas, kurių Ieškovas negaudavo ir taip būdavo „išgryninamos“ lėšos iš Ieškovo.
56. Atsakovai teismui nurodė, kad ieškovas neturi kompetencijos tikrinti ir už šį laikotarpį prašyti priteisti žalos, nes yra suėjusi 3 metų ieškinio senatis. Su šiuo atsakovų teiginiu nesutiktina.
57. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-873-640/2022) BUAB „Plieninis skydas“ bankrotą pripažino tyčiniu, dėl tyčinio bankroto sukėlimo kaltu pripažino buvusį vadovą R. G.. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-637-933/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis palikta nepakeista.
58. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nemokumo administratorius per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos turi teisę kreiptis į teismą: 1) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; 2) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actioPauliana), pripažinimo negaliojančiais. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju laikoma, kad senaties terminai kreiptis į teismą yra nepraleisti.
59. Taigi, priešingai nei teigia atsakovai, atsižvelgiant į nurodytas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, kai bankrotas yra pripažintas tyčiniu, nemokumo administratoriui suteikta teisė tikrinti iš esmės visus įmonės sudarytus sandorius, jeigu jis įtaria, kad tie sandoriai galėjo pakenkti įmonei. T. y. šioje teisės normoje nėra nustatyti jokie laiko apribojimai sandorių patikrinimui, juo labiau, kad minėto straipsnio antroje dalyje yra nurodyta, jog laikoma, jog senaties terminai kreiptis į teismą nėra praleisti.
60. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė, nors ir apmokėjo pateiktas sąskaitas, iš UAB „Joalge“ bei UAB „DRT Group“ negavo jokių paslaugų. Atsakovas R. G. taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog nurodytos paslaugos įmonei buvo būtinos ir realiai suteiktos (CPK 12 str., 178 str.). Taigi, teismas konstatuoja, jog ieškinio dalis dėl 230 049,51 Eur žalos priteisimo irgi yra pagrįsta, todėl ją taip pat tenkina.
Dėl ieškovo 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės
61. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. spalio 3 d. buvo gautas ieškovo 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymas, kuriuo ieškovas prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-1060-661/2022 nagrinėjimą iš esmės. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nuspręsta tęsti iki teisminį tyrimą dėl Bendrovės sandorių su UAB „Joalge“, UAB „DRT Group“, UAB „Autosapnas“, UAB „AV Group“ teisėtumo. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės bus reikšmingos ir šioje byloje dėl žalos Bendrovei atlyginimo. Dėl šios priežasties turi būti atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Teismas su šiuo prašymu nesutinka.
62. Vadovaujantis CPK 7 straipsniu, civilinės bylos turi būti nagrinėjamos vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Tai reiškia, kad bylos turi būti išnagrinėjamos per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį ir neturi būti vilkinamos.
63. Ši byla iš esmės jau yra išnagrinėta, joje yra nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Jeigu būtų tenkintas ieškovo reikalavimas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, šios civilinės bylos nagrinėjimas užsitęstų tol, kol būtų baigtas nurodytas ikiteisminis tyrimas (Nr. M-2-02-00572-22) ir, tikėtina, išnagrinėta baudžiamoji byla. Tokiu atveju, šios civilinės bylos nagrinėjimas užsitęstų nepagrįstai ilgą laiką (neatmestina, kad netgi kelis metus), todėl būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai.
64. Be to, kaip buvo argumentuota šiame sprendime, ieškovas pagrįstai prašo priteisti žalą ir už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl 2022 m. rugsėjo 30 d. prašyme nurodytos aplinkybės jau nebeturi jokios reikšmės šios bylos išnagrinėjimui. Dėl išvardintų priežasčių atmetamas ieškovo 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
65. Patenkinus ieškinį, išspręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 96, 98 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 2 029,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma laikytina pagrįsta, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo R. G..
66. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
67. Ieškovui yra iškelta bankroto byla, taigi jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis – 8381 Eur, valstybei priteisiamas iš atsakovo R. G..
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo BUAB „Plieninis skydas“ (j.k. 126053826)ieškinį tenkinti visiškai:
priteisti ieškovui BUAB „Plieninis skydas“ (j.k.126053826)iš atsakovo R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 113 548,03 EUR negrąžintos paskolos, 27 391,13 EUR mokėjimo palūkanų, 2 799,00 EUR kompensacinių palūkanų už termino praleidimą, 70 685,63 Eur skolos (negrąžinto avanso), 772 948,94 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (987 372,73 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo (2021-09-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 029,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. G. 8381 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.