- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2-1024-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00490-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- R. G.
- Pareiškėjas
- A. L., A. S., J. D., S. V., J. S., L. D., R. P., P. B., R. S., R. B., S. P., S. A., T. M., V. M., V. Š., V. N., V. A., V. Ž.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjų A. L., A. S., J. D., S. V., J. S., L. D., R. P., P. B., R. S., R. B., S. P., S. A., T. M., V. M., V. Š., V. N., V. A. ir V. Ž. ieškinys dėl bankroto atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai buvo iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plieninis skydas“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjų A. L., A. S., J. D., S. V., J. S., L. D., R. P., P. B., R. S., R. B., S. P., S. A., T. M., V. M., V. Š., V. N., V. A. ir V. Ž. ieškinį patenkino ir iškėlė UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą, įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė D. V.. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
2.1. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre UAB „Plieninis skydas“ įregistruota 2002 m. rugsėjo 30 d., veiklos tikslai ir rūšys – šarvuotų bei apsauginių durų gamyba, prekyba bei visa kita su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas, kita gamybinė veikla. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis, paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai teikti už 2016 metus, tačiau į bylą atsakovė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 ir 2019 metus. Išanalizavęs pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad balanse nurodyta žemės vertė sudaro ne 868 860 Eur, o apie 255 500 Eur (ekspertės A. L. 2018 m. lapkričio 15 d. teismo ekspertizės aktas), taigi ir vertinama bendra įmonės turimo turto vertė atitinkamai mažinama. 2019 m. balanse taip pat nurodyta, kad trumpalaikis turtas sudaro 1 580 617 Eur, iš kurių atsargos (žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės) sudaro 335 418 Eur. Bendra turto vertė sudaro 1 925 078 Eur. 2019 m. balanse taip pat nurodyta, kad mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 2 106 086 Eur, taigi įvertinęs 2019 m. balanse pateiktus duomenis teismas sprendė, kad juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, kas atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo apibrėžimą. Teismo teigimu, byloje esančios 2018 m. ir 2019 m. pelno ir nuostolių ataskaitos patvirtino, kad įmonės veikla nuostolinga.
2.2. Iš pareiškėjų pateiktų duomenų matyti, kad bendrovė nuo 2019 m. kovo mėnesio neatsiskaito su tais pačiais kreditoriais – darbuotojais, preliminari įsiskolinimų suma darbuotojams sudaro 51 600 Eur, aplinkybę, kad darbuotojai nutraukia darbo sutartis su įmone patvirtina byloje esantys pareiškimai dėl darbo sutarčių nutraukimo. Be to, iš viešai prieinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 22 d. duomenimis, apdraustų asmenų skaičius įmonėje yra 45, nors 2015 m. darbuotojų skaičius sudarė 117. Įmonė nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. turėjo 14 103,41 Eur socialinio draudimo skolą, kuri palaipsniui didėjo (pavyzdžiui, 2017 m. liepos 18 d. skola sudarė 552,18 Eur, 2017 m. spalio 17 d. turėjo 19 297,36 Eur skolą, nuo 2020 m. vasario mėnesio augo), tokie duomenys patvirtina, kad įmonė sistemingai nepajėgia atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ypač su jautriausia jų dalimi – darbuotojais. Įmonės sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad teismų informacinės sistemos duomenims, įmonė kaip atsakovė dalyvauja nemažai teisminių ginčų dėl skolos priteisimo, darbo ginčuose. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų išrašo matyti, kad prieš atsakovę vykdomos vykdomosios bylos, kurių bendra suma sudaro 6 900,44 Eur.
2.3. Įmonės įsiskolinimai viršija turto vertę (antroji sąlyga), be to, egzistuoja ir pirmoji sąlyga – įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Aplinkybė, jog įmonė pakankamai ilgą laiką nėra pajėgi atsiskaityti su darbuotojais, VSDFV, be to, nesant duomenų, kad bent iš dalies dengtų šį įsiskolinimą, bei tai, kad įmonės įsiskolinimai viršija turtą, pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki. Atsakovė, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad nekilnojamojo turto įkeitimai žaliavų tiekėjams atlikti tam, kad būtų suteiktos žaliavos veiklai vykdyti, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, jog įsiskolinimai viršija turimą įmonės turtą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad įsiskolinimų darbuotojams nėra, arba kad jie dengiami, nepaneigė kitų reikšmingų pareiškėjų nurodytų aplinkybių apie prastą finansinę būklę, nepateikė tą paneigiančių įrodymų. Bendrovei restruktūrizavimo byla nebuvo keliama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei palikti nenagrinėtą ir bankroto bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Priimdamas ginčo nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvoje įvestą karantiną ir karantino metu galiojantį specialųjį reglamentavimą. Pareiškėjai atsakovei pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimą įteikė 2020 m. kovo 9 d., suteikdami atsakovei terminą atsiskaityti arba sudaryti pagalbos susitarimą iki 2020 m. kovo 24 d., t. y. patį minimaliausią įstatymo numatytą terminą. Tuo tarpu 2020 m. kovo 16 d. įvedus šalyje karantiną ir tam tikrus apribojimus buvo reikšmingai sumažinti užsakymai ir gaunamos pajamos. Nepaisant to, galiojant karantinui pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą atsakovei. Suinteresuoto asmens teigimu, atsakovė dar iki karantino susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nėra pagrindo teigti, kad bendrovė yra nemoki. Atkreipia dėmesį, kad įmonė yra įrašytą į sąrašą juridinių asmenų, kuriems be atskiro prašymo taikomos mokestinės pabaigos priemonės. Taigi, pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą bendrovei, kai įstatymų leidėjo ketinimai buvo visiškai priešingi – išvengti bankrotų, kas gali sąlygoti grandininę bankrotų reakciją ir bedarbių skaičiaus didėjimą dar net nesibaigus karantinui. Apelianto manymu, nagrinėjamoje situacijoje yra galimas atgalinis 2020 m. balandžio 21 d. priimto įstatymo, kuriuo yra sustabdomas tam tikrų JANĮ numatytų terminų skaičiavimas, taikymas, nauju reguliavimu sušvelninama įmonės, kuriai keliama bankroto byla, teisinė padėtis. Apelianto teigimu, šiuo atveju turėtų būti taikomas lex benignior retro agit principas, kuris yra pripažįstamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kuris nurodė, kad baudžiamieji įstatymai, galioję nusikaltimo padarymo metu ir įsigalioję vėliau, iki priimant galutinį nuosprendį, skiriasi, teismai turi taikyti įstatymą, kurio nuostatos kaltinamajam yra palankesnės. Civilinio proceso požiūriu apeliacinės instancijos teismui panaikinus neteisėtą skundžiamą nutartį, pareiškimas turėtų būti paliekamas nenagrinėtas ir bankroto byla nutraukiama.
3.2. Skundžiama nutartimi bankroto byla buvo iškelta gyvybingai įmonei, kuri veikia ilgiau nei 17 metų. Šiuo atveju ypač svarbu tai, kad įmonė yra įsigijusi visą reikiamą įrangą ypač aukštos kokybės durų gamybai, todėl bankroto iškėlimas bendrovei pačiu sunkiausiu periodu, apelianto teigimu, yra neteisingas ir nepagrįstas. Pažymi, kad dalis kreditorių kreipėsi į teismą su prašymais dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau jų prašymai buvo išskirti į atskirą bylą, nors pagal teisinį reglamentavimą turėtų būti nagrinėjami kartu.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino į bylą pateiktus duomenis bei pažeidė pamatines teisės normas. Apelianto teigimu procesas pirmosios instancijos teisme turėjo vykti žodžiu, tačiau nei vienas dalyvis negavo kvietimo atvykti į teismą bei duoti paaiškinimus. JANĮ suteikia galimybę pačiam teismui rinkti įrodymus arba įpareigoti dalyvius atlikti procesinius veiksmus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo aiškiai neaktyvus. Teismas vadovavosi tik 2018-2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, tačiau pareiškėjai nurodė, kad jiems duomenys, nurodyti šiuose dokumentuose, nėra aiškūs. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neįpareigojo juridinio asmens finansininko pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus ir pan., klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei išsprendė skubotai. Teismas vertino įmonės turimo turto buhalterinę vertę, tačiau nevertino realios vertės, kas reikštų, kad įmonė turi turto, kurio vertė yra daugiau nei 3 mln. Eur. Kita vertus, teismas apskritai negalėjo savarankiškai nustatinėti bendrovės turimo sklypo vertes, kadangi jo įsigijimo kainos atitikimo realiai rinkos vertei klausimas yra visiškai kitos civilinės bylos dalykas, kur bendrovė yra pateikusi savo turto vertinimą ir dėl sklypo realios rinkos kainos vyksta teisminis ginčas, kuriame dar nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Taip pat teismas netinkamai nustatė neatsiskaitymo su darbuotojais terminą, teigdamas, kad su darbuotojais neatsiskaitoma nuo 2019 m. kovo mėn. Negana to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad bendrovėje mažėja darbuotojų skaičius, tačiau tai visiškai nereiškia įmonės nemokumo, o gali reikšti priešingas aplinkybes, pvz., gamybos efektyvumą. Taip pat teismas visiškai neįvertino didelės dalies į bylą pateiktos medžiagos, paaiškinančios įmonės finansinius rodiklius.
3.4. Vienas iš pareiškėjų P. B. yra pareiškęs bendrovei didelius turtinius reikalavimus teismuose. Taigi, galimai bankroto proceso inicijavimu yra siekiama nesąžiningų tikslų.
4. Pareiškėjai A. L., A. S., J. D., S. V., J. S., L. D., R. P., P. B., R. S., R. B., S. P., S. A., T. M., V. M., V. Š., V. N., V. A. ir V. Ž. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą R. G. dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuriame nurodė, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Atskirojo skundo padavimo metu, nušalintasis vadovas veikti bendrovės vardu įgaliojimų neturėjo, todėl bendrovės vardu atskirojo skundo R. G. pareikšti negalėjo. Kaip bendrovės akcininkas, R. G. taip pat nagrinėjamu atveju neturi įgaliojimų veikti bendrovės vardu, kadangi bendrovė veikia per administracijos vadovą, šiuo atveju – per turto administratorių.
4.2. Apeliantas neįrodė bendrovės mokumo. Atsakovė bankroto iškėlimo byloje veikė pasyviai, nepateikė atsiliepimo į pareiškėjų reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei nepateikė įrodymų, kuriuos pateikti įpareigojo atsakovę teismas. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė savo 2020 m. balandžio 14 d. atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties pati patvirtino aplinkybę, jog bendrovė patiria laikinus finansinius sunkumus. Tokiu būdu atsakovė pripažino, kad jos finansinė būklė yra bloga.
4.3. Kartu su atskiruoju skundu nušalintasis vadovas pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Nušalintasis vadovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau. Be to, nušalintasis vadovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę teikti kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus, kadangi šie įrodymai, kaip dokumentai, yra ankstesnių datų nei pradėta nagrinėti byla. Todėl, pareiškėjų įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus.
4.4. Karantino įvedimas nebuvo atsakovės nemokumo priežastimi. Pareiškėjams, kaip bendrovės darbuotojams, darbo užmokestis nebuvo mokamas dar iki karantino įvedimo. Bendrovė ilgą laiką (daliai net jau nuo 2019 m. lapkričio mėn.) neatsiskaito su darbuotojais ir / ar buvusiais darbuotojais, tame tarpe su pareiškėjais ir dar iki karantino paskelbimo bendrovėje veikla nevyko, mažėjo turto – tiek nekilnojamojo, tiek atsargų. Kai kurie darbuotojai pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus atlyginimo negavo nuo darbo santykių pradžios. Be to, bendrovės finansinių prievolių nevykdymas kreditoriams taip pat prasidėjo dar iki karantino įvedimo, o bendrovė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui. Paskutinė finansinė atskaitomybė pateikta tik už 2016 metus.
4.5. Pareiškėjai pranešimą, kuriame bendrovei buvo suteiktas 15 dienų terminas padengti finansinius įsipareigojimus, atsakovei įteikė 2020 m. kovo 9 d., todėl teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai įgijo 2020 m. kovo 25 d. COVID-19 įstatymas įsigaliojo 2020 m. balandžio 25 d. Šiame įstatyme jo galiojimas atgal nenustatytas. Todėl COVID-19 įstatymas taikomas tik nuo jo įsigaliojimo 2020 m. balandžio 25 d. Atskirajame skunde nušalintojo vadovo teiginiai apie COVID-19 įstatymo taikymą pagal lex benignior retro agit principą, t. y. pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią, nagrinėjamu atveju civiliniams teisiniams santykiams nėra taikytinas. Pamini ir tai, kad pagal COVID-19 įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas taikytinas ne visiems, bet tik juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po karantino įvedimo. O atsakovė nemokia tapo dar iki karantino įvedimo.
4.6. Nagrinėjamu atveju Bendrovei restruktūrizavimo byla nebuvo keliama. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad kiti kreditoriai teikė teismui pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir dėl to Vilniaus apygardos teisme buvo užvestos visiškai atskiros bylos, tačiau, pareiškėjų žiniomis, Vilniaus apygardos teismas pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nepriėmė (tikėtina, nebuvo įgyvendinta kreipimosi tvarka). Skundžiamos nutarties priėmimo metu nesant pradėtoms bendrovės restruktūrizavimo byloms, bendrovės gyvybingumo sąlyga apskritai neprivalėjo būti vertinama, o vertinama privalėjo būti tik bendrovės nemokumo sąlyga. Vis dėlto, pareiškėjų įsitikinimu, atskirajame skunde nurodytos gyvybingumo sąlygos atsakovė taip pat neatitinka. Nušalintasis vadovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad bendrovė ne tik vykdo ūkinę komercinę veiklą, bet ir kad bendrovės komercinė veikla leis bendrovei ateityje vykdyti prievoles. Pareiškėjų žiniomis, bendrovėje de facto ne gamyboje dirbančių darbuotojų yra vos keletas. Nušalintasis vadovas sąmoningai vilkino ir neformindavo bendrovės darbuotojų atleidimų (tai matyti iš DGK sprendimų), nors de facto darbuotojai jokių darbo funkcijų, ypatingai gamybos srityje, nevykdė. Iš 35 įmonės darbuotojų beveik nėra vykdančių faktinių darbo užduočių, kadangi: 6 darbuotojai yra nedarbingume; 9 darbuotojai jau yra pateikę prašymus nutraukti darbo santykius ir laukia atleidimų; 4 darbuotojai yra motinystės / tėvystės atostogose; 4 darbuotojai yra pareiškę pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, taigi, neatgauna darbo užmokesčio. Pareiškėjų žiniomis, vykdančioji direktorė A. G. (nušalintojo vadovo sutuoktinė) yra pateikusi administratoriui prašymą nutraukti darbo santykius ir išmokėti kompensaciją už 250 dienų nepanaudotų atostogų, todėl bendrovės įsipareigojimai susiję su darbo santykiais dėl tokio prašymo yra ženkliai padidėję. Be to, bendrovė neturėjo ir neturi reikšmingų, lyginant su bendrovės kreditoriniais įsipareigojimais, gamybos užsakymų. Bendrovės vadovas savinasi įmonės turtą, yra išėmęs didelę sumą iš bendrovės kasos, nemoka nuomos mokesčio už nuomojamas patalpas, neperduoda finansinės atskaitomybės dokumentų ir turto administratoriui, tai gi, sąmoningai kenkia bendrovės veiklai.
Žemesnės instancijos teismas
4.7. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bendrovės nemokumą pagal abu požymius, bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir jos įsipareigojimai viršija turto vertę. Pareiškėjai nėra vieninteliai atsakovės darbuotojai, su kuriais ji negali atsiskaityti, pavyzdžiui, ji yra skolinga A. B. ir S. J.. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad balanse žemės vertė nurodoma 868 860 Eur. Tačiau pagal byloje esančią ekspertizės ataskaitą jos reali vertė yra 271 000 Eur. Atsargos (bandomojo balanso 200 eilutė, likutis periodo pabaigai, debetas) 328 630,87 Eur. Byloje nėra pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos aktas, kuris parodytų tikrąją atsargų situaciją. Inventorizacijos aktas nebuvo pateiktas ir administratoriui. Balanse nurodomas kuras nėra įmonės turtas ir įtrauktas siekiant išpūsti bendrą turto masę. Pirkėjų (debitorių) įsiskolinimas (bandomajame balanso 24001 eilutė, likutis periodo pabaigai, debetas) – 955 031,97 Eur. Pagal tokiose bylose formuojamą teismų praktiką pradelstos neišieškotos skolos turėtų būti iš turto masės pašalintos, įskaitant ir bendrovės vadovo pasisavintą 71 298,46 Eur sumą. Taigi, iš atsakovės balansinio turto, kaip faktiškai nepagrįsta, išskaitytina bendra turto vertė yra 1 452 263,80 Eur (597 860 Eur (neegzistuojanti žemės vertė); 298 630,87 Eur (realiai nesančios atsargos); 12 197,18 Eur (nenurašytas kuras); 90 596,51 Eur (beviltiška S. S. D. LTD skola); 11 385,55 Eur (beviltiška S.S. D. L.) skola; 71 298,46 Eur (vadovo R. G. atsiskaitytinai paimta iš kasos lėšų suma, kuri yra pasisavinta ir nebus grąžinta); 294 929,13 Eur (daugelį metų akcininkų, neturinčių turto, negrąžinamos paskolos UAB „Roterdem group“ paskola, visos – beviltiškos ir neatgautinos skolos); 75 366,10 Eur – ateinančių laikotarpių sąnaudos, ne turtas. Atsakovo įsipareigojimai nurodyti 2020 m. kovo 31 d. bandomojo balanso 4 eilutėje, likutis periodo pabaigai, kreditas, iš viso yra 2 676 719,70 Eur. Prie šių įsipareigojimų taip pat papildomai skaičiuotini ir atsakovės įsipareigojimai kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai pareikšti teismuose ar arbitraže. Tačiau net ir be minėtų kreditorių įsipareigojimų, balansiniai įsipareigojimai (2 676 719,70 Eur) viršija realią atsakovės turto vertę (1 641 625,20 Eur). Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas įvertino bei pagrįstai konstatavo ir kitą bendrovės nemokumo sąlygą – negalėjimą vykdyti turtinių prievolių.
4.8. Atsakovės nuostolis pagal 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą – 68 257 Eur. Tačiau jeigu ne dirbtinai padidinta balansinė turto vertė, kuri yra mažintina pagal šiuose paaiškinimuose išdėstytus motyvus, atsakovės nuostolis 2019 m. gruodžio 31 d. dienai būtų ženkliai didesnis. Pažymėjo, kad atsakovė iš viso per 2015-2018 metus patyrė net 1 103 117 Eur nuostolio. Tokia ženkli suma ir pastovi nuostolinga atsakovės veikla neleidžia spręsti apie atsakovės galimybes pasiekti teigiamų veiklos rezultatų bei atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė 2020 m. per tris mėnesius pasiekė vos 157 930,96 Eur apyvartą, kai tuo tarpu per minėtą laikotarpį sąnaudos buvo apie 257 000 Eur. Iš bandomojo balanso 20001 eilutės matyti, kad per 3 mėn. atsakovė nupirko atsargų už 61 tūkst. Eur, o sunaudojo tik už 21 tūkst. Eur. Taigi, net ir įmonei patiriant finansinius sunkumus, yra perkamos tris kartus didesnės vertės atsargos nei jų reikia gamybai.
4.9. Pažymi ir tai, kad bendrovės vadovas sudarinėja įmonei nenaudingus sandorius, atsakovė dalyvauja 48 teisminiuose procesuose dėl skolos priteisimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iškėlė bankroto bylą, o buvusio vadovo deklaratyvūs teiginiai, tik siekis permesti kaltę dėl bendrovės bankroto vienam iš pareiškėjų. Prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsakovės UAB „Plieninis skydas“ turto administratorė UAB „Insolvensa“ pateikė atsiliepimą į apelianto R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuriame nurodė, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Teismas pagrįstai įvertino, jog atsakovės turto vertė yra mažesnė nei nurodyta apelianto pateiktame 2019 m. balanse. Turto administratorius atliko kilnojamojo turto preliminarią inventorizaciją, pagal kurią nustatė, kad atsakovės turimų atsargų ir produkcijos vertė galimai sudaro apie 30 000 Eur (vietoj 335 418 Eur). Taigi bendroje sumoje, atsakovės turto vertė galimai sudaro 2 538 438 Eur – 613 360 Eur – 335 418 Eur = 1 589 660 Eur. Pagal administratoriui pateikiamus duomenis atsakovės skolos yra galimai didesnės nei nurodo apeliantas. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, išsamiai ir visapusiškai ištyręs į bylą pateiktus duomenis, vadovaudamasis taikytina teise bei savo vidiniu įsitikinimu, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką byloje nagrinėjamais klausimais. Sprendžiant dėl atsakovės mokumo, pirmosios instancijos teismo įvertinta atsakovės turtinė padėtis laikytina realia skundžiamos nutarties priėmimo momentui, nes ji buvo nustatyta pagal byloje esančius duomenis. Prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3004643/2020 palikti nepakeistą.
6. Suinteresuotas asmuo advokato padėjėjas D. O. pateikė atsiliepimą į apelianto R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuriame nurodė, kad su atskirojo skundo argumentais sutinka. Atsakovė yra skolinga suinteresuotam asmeniui už teisinių paslaugų teikimą, todėl yra suinteresuotas, kad visa skola būtų sumokėta. Vis tik suinteresuoto asmens manymu, ne bankroto procesas, o būtent gamybinės veiklos tęsimas pasibaigus karantinui leistų bendrovei per tam tikrą laiką atsiskaityti su visais kreditoriai. UAB „Plieninis skydas“ yra ilgametė lietuviška bendrovė, per ilgus metus ištobulinusi savo gaminius, įgijusi visą eilę ypač aukštą gaminių saugumo lygį patvirtinančių sertifikatų, todėl turi gerą vardą tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. Dėl to pirmiausiai ekonominiu, ūkiniu požiūriu yra nepagrįsta iškelti ilgametei įmonei bankroto bylą būtent per Lietuvoje įvestą karantiną, kai iš esmės visos įmonės yra susidūrusios su mokumo iššūkiais. Labiau tikėtina, kad, kaip ir paaiškinta atskirajame skunde, bankroto procesu iš tiesų siekiama visai kitų tikslų, nei viešai deklaruojama pareiškime dėl jo iškėlimo. Pirma, tarp bendrovės ir su P. B. susijusių įmonių buvo sudaryta eilė įvairių susitarimų, netgi sandorių grupių, kurie galėtų būti vertinami kaip tam tikra sutartinė schema siekiant įgyti kontrolę bendrovėje. Antra, P. B. netgi buvo įsidarbinęs atsakovėje. Suinteresuotam asmeniui sukėlė įtarimų, kodėl žinomas verslininkas įsidarbino duris gaminančioje įmonėje. Tuometinis bendrovės vadovas paaiškino, kad tarp įmonės akcininkų vyksta teisminis ginčas dėl priverstinio akcijų pardavimo. Apeliantui laimėjus bylą ir perpirkus bendrovės akcijas iš R. G. jos būtų perleistos P. B. arba su juo susijusiems juridiniams asmenims. Tuo tarpu P. B. itin domėjosi visais, su bendrove susijusiais, klausimais. Visai netrukus, su P. B. susijusios įmonės pradėjo reikšti atsakovei ieškinius teismuose bei tarptautiniame komerciniame arbitraže. Galiausiai P. B. su kitais pareiškėjais kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, bendrovės vadovas buvo nušalintas nuo įmonės valdymo, o jos administravimas perduotas pareiškėjų pasirinktai bendrovei. Suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Iš bylos akivaizdu, kad priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas neišsiuntė pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo. Todėl bendrovės vadovui, kuris nėra teisininkas, nebuvo tinkamai išaiškintos teisės dėl pareigos atsiliepimą pateikti. Pagaliau, teismas nustatė įpareigojimą bendrovės vadovą pateikti labai konkrečius duomenis, tačiau neišaiškino, kad asmuo gali teismui apskritai paaiškinti, sutinka ar nesutinka su pareikštu pareiškimu. Teismui nurodžius tik numatytą teismo posėdžio datą rašytinio proceso tvarka, tai sudarė prielaidas manyti, jog byloje dalyvaujantys asmenys su byla susijusią medžiagą gali pateikti iki teismo posėdžio. Nežiūrint to, teismas 2020 m. balandžio 29 d. gautos medžiagos galimai net nevertino. Savo ruožtu išsamus ir atidus klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kuri ilgus metus buvo darbdavys daugeliui darbuotojų ir mokesčių mokėtojas valstybės biudžetui, yra viešas interesas. Todėl palaiko prašymą apeliacinės instancijos teisme šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudarant galimybę apklausti bendrovės darbuotojus. Apskritai nei vienas teismo priimtas procesinis sprendimas nebuvo priimtas sudarant galimybę šalims pasisakyti. Taip pat neaišku, kokie galimi vadovo veiksmai galėjo lemti tokios kraštutinės priemonės, kaip vadovo nušalinimas nuo pareigų, kuriai taikyti įprastai netgi reikėtų teismo sprendimo priėmimo, taikymą. Nors R. G., kaip bendrovės akcininko ir vadovo, laikinai nušalinto nuo savo pareigų, atskirasis skundas buvo teismo priimtas, byloje gali kilti klausimas dėl jo teisės pareikšti atskirąjį skundą. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, tokią teisę šis asmuo turi. Skundžiama nutartis teismo buvo priimta 2020 m. balandžio 29 d. ir R. G. nutarties priėmimo metu turėjo teisę dėl jos pareikšti atskirąjį skundą. Todėl vien tai, kad procesinė teisė, kurią asmuo turėjo nutarties priėmimo metu, buvo įgyvendinta per įstatyme numatytą terminą, neatima ir nepaneigia tokios procesinės teisės. R. G., tiek kaip vadovo, tiek kaip akcininko, suinteresuotumas skundžiama nutartimi ir apskritai bankroto bylos iškėlimu bendrovei yra tiesioginis ir neabejotinas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Apeliantas R. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad byloje reikalinga teisingai nustatyti įmonės finansinę padėtį, kas reikalauja finansinių duomenų betarpiškos analizės bei vyr. buhalterės paaiškinimų dėl jų.
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad apeliantė, teikdama prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydama išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
11. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien apelianto pateiktas deklaratyvus prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino / netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepateikus jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas R. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos naujus įrodymus – VMI puslapio informacija; Rekvizitai.lt puslapio informacija; Sutartys su užsakovais, užsakymų lapai; UAB ,,Plieninis skydas“ ir UAB ,,ROKOR“ preliminari pirkimo-pardavimo sutartis; UAB ,,Plieninis skydas“ ir UAB ,,Lintiva“ preliminari pirkimo-pardavimo sutartis; P. B. el. laiškas (vertimas bus pateiktas artimiausiu metu); vaizdo įrašas.
13. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo advokato padėjėjas D. O. šiuos naujus įrodymus – stenogramą ir el. laiško kopiją.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
15. Pirmiausia pažymėtina, kad nei apeliantas, nei suinteresuotas asmuo nesuformulavo apeliacinės instancijos teismui prašymo dėl dokumentų prijungimo prie bylos ir vertinimo kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaizdo įrašas, stenograma ir el. laiško kopija neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nenustačius minėtų dokumentų priėmimo būtinybės, dokumentai kaip nauji įrodymai, nepriimtini. Trečia, teismas, nagrinėdamas bylą, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ketvirta, kaip nurodė ir pats apeliantas, kartu su atskiruoju skundu yra pridedamas P. B. elektroninis laiškas, kurio vertimas į valstybinę kalbą nėra pateiktas (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir jo tenkinimo iš dalies
16. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Plieninis skydas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ.
17. Šiuo atveju į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Plieninis skydas“ kreipėsi kreditoriai įmonės darbuotojai A. L., A. S., J. D., S. V., J. S., L. D., R. P., P. B., R. S., R. B., S. P., S. A., T. M., V. M., V. Š., V. N., V. A. ir V. Ž.. Pareiškėjų teigimu, atsakovė dar nuo 2019 m. kovo 9 d. su darbuotojais neatsiskaito, neišmokėtos sumos svyruoja nuo 681,81 Eur iki 12 000 Eur (bendras įsiskolinimas sudaro maždaug 51 600 Eur). Bendrovė ilgą laiką neatsiskaito su darbuotojais ir / ar buvusiais darbuotojais, veikla nevyksta, bendrovėje mažėja turto – tiek nekilnojamojo, tiek atsargų. Nurodo, kad bendrovė ilgą laiką neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, tai leidžia manyti, kad finansinė padėtis yra slepiama.
18. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
19. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Juridinių asmenų registre UAB „Plieninis skydas“ įregistruota 2002 m. rugsėjo 30 d., veiklos tikslai ir rūšys – šarvuotų bei apsauginių durų gamyba, prekyba bei visa kita su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas, kita gamybinė veikla. Taigi bendrovė vykdo veiklą ir Lietuvos rinkoje egzistuoja jau daugiau nei 17 metų.
20. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014; 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį neatsižvelgė į savo paties cituojamą teismų praktiką ir sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Plieninis skydas“ priėmė skubotai, neįvertinęs, kad Lietuvoje dėl COVID-19 įvestas karantinas ir dėl to sutriko beveik visų įmonių gamybinė- komercinė veikla.
Dėl specialios teisinės reglamentacijos karantino laikotarpiu
22. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 1-3 dalys).
23. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad aukščiau nurodyto straipsnio pagrindu pareiškėjai pranešimą skolininkei įteikė 2020 m. kovo 9 d., suteikdami minimalų terminą atsiskaitymui, t. y. 15 dienų. Taigi, teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pareiškėjai įgijo 2020 m. kovo 25 d.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. įvestas karantinas dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos (toliau – Vyriausybės nutarimas). Nurodyto nutarimo pagrindu tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus veikla esant galimybei privalėjo būti organizuojama nuotoliniu būdu (Nutarimo 3.2.1 punktas), o parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla draudžiama (Nutarimo 3.2.7 punktas). Karantino situacija Lietuvos Respublikoje įvesta iki šiol, šios nutarties priėmimo dieną karantino laikotarpis pratęstas iki š. m. birželio 16 d.
25. 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronavirusio (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas Nr. XIII-2861, kuris taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. karantino įvedimo (toliau – COVID-19 įstatymas). Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditoriui, inicijavusiam juridinio asmens nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas karantino laikotarpiu.
26. Apelianto teigimu 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojęs įstatymas turėtų būti taikomas atgal, kadangi jis yra švelninantis bendrovės padėtį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
27. Kaip teisingai nurodo pareiškėjai atskirajame skunde apelianto nurodomas principas lex benignior retro agit (švelninantis subjektų padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią) civiliniams santykiams nėra taikytinas. Pats apeliantas cituoja ir nagrinėjamam atvejui taiko teismų praktiką, suformuotą baudžiamosiose bylose. Tuo tarpu bylos dėl bankroto bylos iškėlimo yra nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, vadovaujantis civilinės teisės normomis.
28. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, niekaip neatsižvelgė į Lietuvoje ir pasaulyje susidariusią nepaprastąją padėtį, nepasisakė dėl aukščiau nurodomų COVID-19 įstatymo ir Vyriausybės nutarimo priėmimo ir jų įtakos nagrinėjamai bylai, taip pat neišanalizavo COVID-19 įstatymo ir Vyriausybės nutarimo galimos įtakos pareiškėjų nustatyto termino atsakovei dėl atsiskaitymo skaičiavimui. Nagrinėjamoje situacijoje itin svarbu objektyviai įvertinti pareiškėjų teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, kai jų nustatytas terminas atsiskaitymui pasibaigė karantino laikotarpiu, taip pat įvertinti aplinkybes, ar karantino laikotarpis galėjo turėti įtakos galimam neatsiskaitymui su darbuotojais, ar susidariusi epideminė situacija nesudaro pagrindo pratęsti pareiškėjų nustatyto termino atsiskaitymui, atsižvelgiant ir į COVID-19 įstatymo nuostatas. Ir nors pareiškėjai nurodo, kad karantino laikotarpis niekaip neįtakojo atsakovės galimybei atsiskaityti su jais, su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Karantino laikotarpis yra sudėtinga situacija ne vien fiziniams asmenims, tačiau iššūkis ir juridiniams asmenims bei visai šalies ekonomikos sistemai. Todėl neįvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių nagrinėjamo klausimo kontekste, galėtų susidaryti situacija, kai dėl nepalankios epideminės situacijos būtų iškeliamos bankroto bylos bendrovėms susidūrusioms su tam tikrais iššūkiais, finansiniais sunkumais, kurie pasibaigus karantino laikotarpiui galėtų būti pašalinti, net jei jie atsirado dar iki karantino šalyje įvedimo. Todėl nors nagrinėjamu atveju yra suprantamas pareiškėjų lūkestis kaip įmanoma greičiau atgauti jiems priklausančias sumas, sutiktina su suinteresuoto asmens advokato padėjėjo D. O. argumentais, kad galimai ne bankroto procesas, o būtent gamybinės veiklos tęsimas pasibaigus karantinui leistų bendrovei per tam tikrą laiką atsiskaityti su visais kreditoriai.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi vien tik įmonės darbuotojų grupė, kuriems bendra įsiskolinimų suma sudaro apie 51 600 Eur. Nagrinėjamu atveju, nekvestionuojant įmonės darbuotojų, kaip įmonės kreditorių, teisės kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, turėtų būti įvertinta kiek procentaliai sudaro šių kreditorių reikalavimai bendrovės finansinės atskaitomybės kontekste. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės turto vertė sudaro maždaug 1 925 078 Eur, o įsipareigojimai – 2 106 086 Eur. Taigi, pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai visų bendrovės turimų įsipareigojimų kontekste sudaro vos 2,5 procentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje liko neįvertintos aplinkybės, kad nei vienas stambus bendrovės kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kad pareiškėjų skola lyginant su bendrovės kitais kreditoriniais įsipareigojimais negali būti laikoma ženklia, galiausiai teismas neįvertino aplinkybių, kad dalis darbuotojų savo interesus jau apgynė kreipęsi į Darbo ginčų komisiją arba į teismą dėl skolos priteisimo. Be to įmonei tęsiant veiklą, darbuotojai galėtų ne tik greičiau atgauti įsiskolinimą, bet ir turėtų išsaugotas darbo vietas.
30. Atsižvengiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta neįvertinant visų byloje pateiktų aktualiam klausimui svarbių duomenų, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo taisykles ir neatskleidė bylos esmės ginčijamos nutarties priėmimo metu.
Dėl įmonės gyvybingumo ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais ateityje
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog galimos situacijos, kada įmonės veikloje atsiradęs nemokumas (gali būti trumpalaikis) dėl vėlesnės sėkmingos įmonės komercinės veiklos yra panaikinamas, t. y. įmonės mokumas atkuriamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-684/2019).
32. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, vadovavosi atsakovės pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais bei viešai prieinamais duomenimis, iš kurių nustatė, kad bendrovėje ženkliai sumažėjo darbuotojų skaičius. Tačiau apelianto paaiškinimais, tai gali rodyti ir gamybos proceso efektyvumą. Šie duomenys taip pat liko neįvertinti bankroto bylos iškėlimo kontekste. Apeliantas teigia, kad bendrovė sudaro sutartis ir priima naujus užsakymus. Pareiškėjai nurodo visiškai priešingas aplinkybes, kad bendrovė veiklos nevykdo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, viešasis interesas dominuojantis bankroto procese ne tik įpareigoja teismą aktyviai rinkti įrodymus savo iniciatyva, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir įpareigoti šalis teikti paaiškinimus bei įrodymus jų argumentams pagrįsti. Todėl nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, ar iš tiesų bendrovė gauna užsakymus, ar vykdo veiklą, ir ar yra galimybė, jog ateityje ji pajėgs atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat iš ginčijamos nutarties nėra aišku, ar bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais (kaip ji pati teigia), ar jos finansinė būklė pablogėjo tiek, kad ji tapo nemokia bei nėra galimybės įmonei restruktūrizuotis.
33. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Be to, analizuojant bendrovės turimus įsipareigojimus, svarbu ne vien nustatyti bendrovės bendrą įsipareigojimų sumą, tačiau pradelstus įsipareigojimus. Kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Byloje nėra nei vienos suvestinės, kurioje būtų nurodyti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams su vykdymo terminais, iš kurių galima būtų padaryti išvadą apie pradelstas bendrovės skolas. Atitinkamai pasakytina ir apie bendrovės debitorinius įsipareigojimus.
34. Taip pat teismas nustatė, kad bendrovės skola VSDFV tik augo. Tačiau su tokiais pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais sutikti galima tik iš dalies. Pats pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs viešai prieinamus VSDFV duomenis konstatavo, kad nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. turėjo 14 103,41 Eur socialinio draudimo skolą, kuri palaipsniui didėjo (pavyzdžiui, 2017 m. liepos 18 d. skola sudarė 552,18 Eur, 2017 m. spalio 17 d. turėjo 19 297,36 Eur skolą, nuo 2020 m. vasario mėnesio augo), tokie duomenys patvirtina, kad įmonė sistemingai nepajėgia atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais. Tačiau neatsižvelgė į tai, kad nuo 2020 m. kovo 17 d. bendrovė turėjo 15 334,32 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2020 m. kovo 16 d. tik – 1 547,46 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2020 m. kovo 12 d. – 3 066,08 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2020 m. kovo 9 d. – 6 255,80 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2020 m. vasario 28 d. – 12 540,76 Eur socialinio draudimo skolą. Taigi, išanalizavus vien kovo mėnesio duomenis matyti, kad bendrovės skola valstybės biudžetui tai augo, tai buvo ženkliai dengiama, tačiau šios aplinkybės liko neįvertintos.
35. Suinteresuotas asmuo advokato padėjėjas D. O. pažymėjo, kad bendrovė yra įtraukta į ilgametį teisminį ginčą tarp jos akcininkų. Savo ruožtu, ypač ūmus akcininkų konfliktas lemia, kad nei viena Lietuvoje veikianti kredito įstaiga tokiais atvejais bendrovės veiklos nefinansuoja. Savo ruožtu kai kredito įstaigų finansavimo neprieinamumas dėl akcininkų ginčo dar buvo papildytas bendros ekonominės situacijos dėl įvesto karantino ir užsakymų sumažėjimo, būtent ir lėmė momentinį negalėjimą pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai itin svarbios aplinkybės nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kurios taip pat liko neįvertintos.
Dėl bendrovės vadovo teisės teikti atskirąjį skundą
36. Pareiškėjai nurodė, kad bendrovės vadovas (apeliantas) yra nušalintas nuo bendrovės valdymo, o bendrovės valdymas yra perduotas paskirtam turto administratoriui, dėl to nušalintasis vadovas neturėjo teisės teikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
37. Susipažinus su nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjų ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir taikė laikinąsias apsaugos priemones bei turto administratoriumi paskyrė UAB „Insolvensa“. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, kurią apeliantas apskundė joje nurodytais terminais padavęs 2020 m. gegužės 7 d. atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi patenkintas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir UAB „Plieninis skydas“ vadovas R. G. nuo UAB „Plieninis skydas“ vadovo pareigų nušalintas iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. teismo nutarties įsiteisėjimo. Ši nutartis taip pat yra apskųsta apelianto 2020 m. gegužės 7 d. atskiruoju skundu.
38. Pagal CPK reglamentaciją teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai ir atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 straipsnio 1, 3 dalys). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. balandžio 29 d. nutarties priėmimo metu apeliantas nebuvo nušalintas nuo vadovo pareigų. Taip pat sutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, kad apelianto R. G. suinteresuotumas bylos baigtimi yra tiesioginis. Aplinkybė, kad R. G. yra laikinai nušalintas nuo savo, kaip vadovo, pareigų vykdymo bendrovėje, nepaneigia jo kaip vadovo ir juridinio asmens atstovo statuso pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, kurį renka ir atšaukia tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Taigi, vien aplinkybė, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, negali paneigti jo, kaip bendrovės vadovo, teisės kreiptis teisminės gynybos ir prašyti peržiūrėti galimai neteisėtai priimtą teismo nutartį, juolab kad bendrovės akcininkas taip pat gali gyvendinti teisę į apeliaciją ir priešinga išvada gali pažeisti jo įstatymų saugomus interesus.
Dėl procesinių teisės normų galimų pažeidimų
39. Dėl pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo teismas priima nutartį (JANĮ 19 straipsnio 1 dalis). Teismas, priėmęs pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi teisę: 1) įpareigoti kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti; 2) kviesti į teismą kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su juridinio asmens nemokumo byla. Juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją (JANĮ 20 straipsnis).
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, paskyrė jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 29 d. 10.00 val. Apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdį paskelbė specialiame internetiniame tinklapyje. Ta pačia nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė įpareigoti atsakovės UAB „Plieninis skydas“ vadovą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie teismo priimtą pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo gavimo dienos apie tai informuoti juridinio asmens dalyvius; įpareigoti atsakovę UAB „Plieninis skydas“ iki 2020 m. balandžio 20 d. pateikti teismui duomenis apie ieškovams priklausantį išmokėti darbo užmokestį, bendrovės 2018 ir 2019 metų balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, UAB „Super status“ 2019 m. balandžio 8 d. turto vertinimo ataskaitą ir teismo ekspertės A. L. 2018 m. lapkričio 15 d. teismo ekspertizės aktą.
41. Taigi, kaip teisingai pažymėjo suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas neišaiškino atsakovei, kad ji turi pareigą teikti atsiliepimą į pareiškėjų ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, nurodyta nutartis buvo išsiųsta atsakovei nepridėjus pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo. Todėl Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje be pagrindo konstatavo, kad atsakovė atsiliepimo į pareiškėjų ieškinį nepateikė. Taip pat laikytini nepagrįstais pareiškėjų argumentai apie atsakovės pasyvumą bankroto procese.
42. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas tiek 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, tiek 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje nustatęs turto administratoriui darbo užmokestį už įmonės turto administravimą bei nušalindamas atsakovės vadovą nuo bendrovės valdymo, nei karto nepaprašė atsakovės pozicijos bent vienu klausimu.
Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
43. Tiek apeliantas atskirajame skunde, tiek suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad galimai bankroto bylos iškėlimu yra siekiama visai ne pagrindinių tikslų – kaip galima greičiau atsiskaityti su įmonės kreditoriais, o galimai yra siekiama verslo perėmimo.
44. Kadangi šie argumentai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir įvertinti pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Įstatymo normos draudžia remtis naujais argumentais apeliacinės instancijos teisme, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tačiau šiuo individualiu atveju apeliacinės instancijos teismas apelianto ir suinteresuoto asmens argumentus pripažįsta svarbiais, todėl juos išanalizuoti ir dėl jų atitinkamas išvadas padaryti bei sąsajas su nagrinėjama byla nustatyti turėtų pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kurią yra teisinis pagrindas panaikinti, o klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylos nagrinėjimo metu šalių pateiktų prašymų
46. Suinteresuotas asmuo advokato padėjėjas D. O. 2020 m. gegužės 28 d. taip pat pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei apklausti liudytojus ir dėl įrodymų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
47. Atsakovės UAB „Plieninis skydas“ turto administratorė UAB „Insolvensa“ 2020 m. birželio 1 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos įrodymus, kurie gali būti svarbūs nagrinėjant klausimą dėl nemokumo bylos UAB „Plieninis skydas“ iškėlimo.
48. Pareiškėjai 2020 m. birželio 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo prijungimo prie bylos.
49. Kaip jau minėta įstatymo normos draudžia remtis naujais argumentais apeliacinės instancijos teisme, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
50. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nenustatydamas atsakovei termino atsiliepimo į pareiškėjų ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimui, netinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, nagrinėjamo klausimo kontekste neatsižvelgė į susidariusią nepaprastąją padėtį Lietuvoje ir pasaulyje bei klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjo skubotai, neatskleidė bylos esmės ginčijamos nutarties priėmimo metu bei skundžiamą nutartį panaikinus, aukščiau išvardyti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos, įrodymų prijungimo prie bylos bei rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos, atsižvelgiant į tai, kad gali turėti įtakos klausimui dėl nemokumo bylos UAB „Plieninis skydas“ iškėlimo, yra perduodami spręsti pirmosios instancijos teismui. R. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (DOK-20874), kurį Lietuvos apeliacinis teismas gavo 2020 m. birželio 9 d. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, nes kaip jau buvo minėta, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.