- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2-527-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00490-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas įtraukti jį trečiuoju asmeniu į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ bankroto bylą Nr. eB2-879-640/2021,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plieninis skydas“ bankroto bylą (toliau – BUAB „Plieninis skydas“), nemokumo administratoriumi paskyrė P. P.; nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas R. G. pateikė prašymą, kuriuo prašė jį įtraukti į BUAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
3. Nurodė, kad jis yra BUAB „Plieninis skydas“ akcininkas, buvo bendrovės generalinis direktorius, turi finansinį reikalavimą dėl jam, kaip darbuotojui, neišmokėto darbo užmokesčio. Tiesioginį suinteresuotumą sieja su tuo, kad: 1) užbaigus bankroto procesą, likęs įmonės turtas bus padalintas tarp akcininkų, todėl turi tiesioginį interesą, jog bankroto byloje būtų pripažinti ir tenkinami pagrįsti reikalavimai bei bendrovės turtas realizuotas už maksimalią kainą; atliekami veiksmai dėl bendrovės skolų išieškojimo; 2) pareiškėjas, kaip buvęs įmonės vadovas, turi tiesioginį interesą, kad būtų kuo didesne apimtimi įvykdyti finansiniai reikalavimai, nes teoriškai gali būti keliamas klausimas dėl jo asmeninės atsakomybės; 3) nemokumo administratorius neturi pareigos ir nesirūpins pareiškėjo kaip akcininko interesais bei skaidraus ir nešališko bankroto proceso, kuris gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms ne kaip kreditoriui, bet kaip akcininkui, turinčiam 50 procentų akcijų, ir kaip asmeniui, kuris buvo generalinis direktorius, nes jam gali kilti atsakomybė dėl nepadengtų finansinių reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pakartotinį prašymą įtraukti į BUAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir ankstesniuose prašymuose, kurie buvo netenkinti. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas yra BUAB „Plieninis skydas“ akcininkas ar įmonėje užėmė generalinio direktoriaus pareigas, nepatvirtina jo faktinio bei teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi; nutarties priėmimo dienai pareiškėjo finansinis reikalavimas nėra patvirtintas, todėl tik teismui išsprendus finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje klausimą, jei pareiškėjas bus įtrauktas į kreditorių sąrašą, jis galės naudotis kreditoriaus teisėmis.
6. Teismas sutiko, kad akcininkas turi interesą gauti įmonės turto dalį, kuri liktų, turtą paskirsčius kreditoriams, tačiau pažymėjo, jog pareiškėjo suinteresuotumas bankroto bylos baigtimi galėtų būti grindžiamas interesu užtikrinti, kad bendrovės turtas būtų parduodamas kainomis, jog jį pardavus ir atsiskaičius su kreditoriais, liktų turto (lėšų), į kuriuos galėtų pretenduoti pareiškėjas. Teismo vertinimu, toks interesas kyla iš paties akcininko statuso, kurio nepakanka vertinant suinteresuotumą bylos baigtimi.
7. Pareiškėjas nepaaiškino, kaip cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotos taisyklės pagrindžia jo teisinį suinteresuotumą dalyvauti bankroto byloje trečiojo asmens teisėmis.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė tiesioginio suinteresuotumo atliekant bankroto procedūras, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantas R. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti jį trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas deklaratyviai atmeta apelianto prašymus, nespręsdamas nurodytų aplinkybių. Teismas išimtinai netenkina tik pareiškėjo prašymų, taip pažeisdamas lygiateisiškumo principą. Į bylą neleidžiama įstoti vieninteliam asmeniui, kuris atstovavo įmonę iki bankroto bylos iškėlimo, geriausiai žino apie įmonės santykius su kreditoriais ir skolininkais bei gali pasisakyti bylai reikšmingais klausimais.
9.2. Pareiškėjas yra BUAB „Plieninis skydas“ 50 procentų akcijų savininkas, buvęs generalinis direktorius, turi finansinį reikalavimą kaip darbuotojas, neišmokėto darbo užmokesčio apimtimi.
9.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcininkas turi tiesioginį interesą bankroto bylos baigtimi, todėl privalo būti įtraukiamas į bankroto bylą. Užbaigus bankroto procesą, likęs įmonės turtas būtų padalintas akcininkams, todėl pareiškėjas turi tiesioginį interesą, kad bankroto byloje būtų tenkinami pagrįsti reikalavimai, bendrovės turtas realizuotas už maksimalią kainą.
9.4. Pareiškėjas turi teisę žinoti apie administratoriaus veiksmus bankroto procese, bei teisę pasisakyti dėl jo atliekamų veiksmų, kurie tiesiogiai lems bankroto bylos baigtį.
9.5. Nemokumo administratorius atstovauja kreditorių, bet ne akcininko interesus, todėl siekiant išvengti galimos atsakomybė neatsiskaičius su visais kreditoriais, jis turi tiesioginį suinteresuotumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar pareiškėjas gali dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje bankrutuojančios įmonės bankroto byloje.
12. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ nėra reglamentuota bankrutuojančios įmonės pareiškėjų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą tvarka, pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 1 straipsnio 1–2 dalys, 37 ir 47 straipsniai).
13. CPK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi nurodyta įstatymo dalis nustato apibendrintą byloje dalyvaujančių asmenų sampratą, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi.
14. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019).
15. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, jog gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese; bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir panašios aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis nei teisinio reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 24 punktas).
16. Taigi remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju reikia išspręsti klausimą, ar egzistuoja pakankamas (glaudus) bankroto bylos ryšys su asmens, esančio bankrutuojančio juridinio asmens akcininku bei buvusiu generaliniu direktoriumi, materialinėmis teisėmis ir pareigomis.
17. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pareiškėjui esant suinteresuotam bylos baigtimi. Apeliantas suinteresuotumą bankroto byla iš esmės įrodinėja tuo, kad jis yra BUAB „Plieninis skydas“ 50 procentų akcijų savininkas ir buvęs generalinis direktorius, todėl patenkinus kreditorių reikalavimus bankroto byloje likusi įmonės turto dalis gali atitekti jam kaip akcijų savininkui; jis turi teisę vertinti nemokumo administratoriaus veiksmus ir sprendimus, siekiant išvengti galimos atsakomybės dėl galimai liksiančių nepadengtų finansinių reikalavimų visa apimtimi.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi ir todėl nėra pagrindo įtraukti jį į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nors apeliantas teigia norįs kontroliuoti nemokumo administratoriaus veiksmus bankroto procese, kadangi jis kaip buvęs vadovas ir atstovavęs įmonę, geriausiai žino santykius su kreditoriais, bei jam kaip įmonės vadovui gali kilti atsakomybė tuo atveju, jei nebus atsiskaityta su kreditoriais, tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti pakankamą teisinį ryšį su jo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis byloje, kadangi realius kreditorių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti bendrovė, atstovaujama nemokumo administratorės. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta bankrutuojančios bendrovės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios bendrovės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus.
19. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta administratoriaus pareiga ginti visų bendrovės kreditorių interesus turi būti derinama su toje pačioje teisės normoje nustatyta pareiga ginti bankrutuojančios bendrovės teises ir teisėtus interesus. Administratorius, vykdydamas JANĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti ir atlikti bankroto proceso darbus valdydamas, naudodamas bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės turtą, juo disponuodamas (parduodamas), kad būtų sukaupta kuo daugiau bankrutuojančios bendrovės turto (lėšų), iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios bendrovės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš bendrovės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios bendrovės ūkinę komercinę veiklą ir pan. Taigi bankrutuojančios bendrovės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas bendrovei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).
20. Kaip jau nurodyta nutarties 18 punkte, apeliantas siekia trečiuoju asmeniu įstoti į bylą, nurodydamas, kad jam kaip buvusiam bendrovės vadovui gali kilti asmeninė atsakomybė prieš įmonės kreditorius, tačiau tuo atveju, jei nemokumo administratorius (kitas asmuo) kreiptųsi su ieškiniu dėl žalos, patirtos dėl buvusių bendrovės vadovų ir / ar akcininkų galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo, apeliantas tokioje byloje kaip dalyvaujantis byloje asmuo turėtų teisę naudotis visomis įstatyme jam suteiktomis teisėmis bei pareigomis.
21. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra bankrutuojančios įmonės akcininkas pati savaime nepatvirtina faktinio bei teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi. Vadovaujantis šiuo klausimu suformuota ir aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, tokiu atveju pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kaip bankroto procedūros gali tiesiogiai paveikti jo interesus. Tačiau pareiškėjas nei pateikdamas prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nei pateikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta įtraukti trečiuoju asmeniu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip tiesiogiai jo interesus gali paveikti bankroto procedūros (atliekami įstatyme numatyti veiksmai). Pareiškėjas nurodė, kad jam reikalinga informacija apie bankroto bylos eigą, nes turi teisę vertinti nemokumo administratoriaus veiksmus ir sprendimus, siekiant išvengti galimos atsakomybės dėl galimai nepadengtų finansinių reikalavimų apimties. Sutiktina su pareiškėju, kad bendrovės akcininkas tam tikrais atvejais gali turėti teisinį suinteresuotumą tais atvejais, kai įmonei vykdoma bankroto procedūra. Tačiau siekdamas šį interesą apginti, akcininkas gali pasinaudoti įstatyme numatytais civilinių teisių gynimo būdais, tarp jų ir pareikšdamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurio negaliojimo padariniai sumažintų bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių kreditoriams mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014). Nurodydamas siekį apginti savo kaip bankrutuojančios bendrovės akcininko teises, pareiškėjas realių reikalavimų nepareiškė, nedetalizavo kokių konkrečių veiksmų ketina imtis, ginant savo teises. Tuo atveju, jei akcininkas įmonės interesais pareikštų ieškinį, siekiant sumažinti įmonės skolų apimtį, byloje jis įgytų procesinį teisinį dalyvaujančio byloje asmens statusą ir galėtų įgyvendinti atitinkamas procesines teises.
22. Apeliantas nurodo ir tai, kad teisinis suinteresuotumas bankroto byloje, yra jo kaip akcininko teisė gauti įmonės turto dalį, likusį atsiskaičius su bankrutuojančios bendrovės kreditoriais Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis apelianto interesas kyla iš paties akcininko statuso (savininko teisių), kurio nepakanka įtraukimui į bendrovės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
23. Apeliantas taip pat teigia, kad jis BUAB „Plieninis skydas“ turi finansinį reikalavimą dėl jam, kaip darbuotojui, neišmokėto darbo užmokesčio. Visų pirma, nurodytina, kad pareiškėjas nėra įtrauktas į kreditorių sąrašą bei neturi teismo patvirtinto finansinio reikalavimo bankroto byloje. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo yra kreditorius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (nagrinėjamu atveju – JANĮ) prasme, savaime nedaro kreditoriaus dalyvaujančiu byloje asmeniu. Kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą, gali įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties priėmimo, tik teismo nutarčiai, kuria patvirtinti finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
24. Tiek prašyme dėl įtraukimo į BUAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, teiktame pirmosios instancijos teismui, tiek ir atskirajame skunde apeliantas cituoja kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriose buvo sprendžiamas asmenų įtraukimo į bankrutuojančios bendrovės bankroto bylą, klausimai. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjo cituojama teismų praktika tik patvirtina, kad vien buvimas bankrutuojančios įmonės akcininku nėra vertinamas pakankamu pagrindu suteikti trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų procesinį statusą byloje. Kaip jau minėta, asmuo, siekiantis būtį įtrauktas į bankrutuojančios įmonės bankroto procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi įrodyti suinteresuotumą bankroto byla bei pagrįsti turimo intereso reikšmingumą ir dalyvavimo bankroto procese tikslingumą. Šiuo atveju apeliantas nenurodė, kokie BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje taikomi apribojimai paveiks jo teises ar interesus, jog tai suteiktų pagrindą įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
25. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nepagrįstas asmenų įtraukimas dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, neabejotinai apsunkintų ir lėtintų bylos procesą, sudarytų prielaidas nepagrįstoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.