Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. S. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Plieninis skydas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Šia nutartimi teismas patvirtino D. S., kaip įkaito turėtojos, 140 975 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 131 000 Eur skola ir 9 975 Eur palūkanos.

4. Nemokumo administratorius P. P. nesutinka su pareiškėjos pareikštu reikalavimu ir nurodė:

4.1. Nurodė, kad nemokumo administratorius siekdamas nustatyti materialią tiesą, 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė paklausimą kreditorės atstovei, kuriuo prašė nurodyti ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, kokius nuostolius kreditorė D. S. patyrė dėl nesavalaikių palūkanų gavimo ar negavimo iš UAB „Plieninis skydas“ pagal 2017 m. balandžio 28 d. paskolos sutartį ir jos pakeitimus. 2020 m. gruodžio 30 d. buvo gautas atsakymas, kuriuo kreditorė nuostolių nepagrindė. Iš to seka, vienareikšmė išvada, kad kreditorė nepatyrė jokių nuostolių, dėl kurių tokios neprotingos netesybos galėtų būti mažinamos iki nulio, vertinant aplinkybę, kad prašomos netesybos yra vertinamos kaip kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, t. y. sudaro 264,63 proc. metinių palūkanų vertės, kurios yra 23 580 Eur. Antra vertus, jei kreditorė net ir būtų patyrusi ženklius nuostolius dėl laiku negaunamų palūkanų (kas nėra įrodyta) - kreditorė galėjo ir privalėjo inicijuoti kredito sutarties nutraukimą, reikalaujant grąžinti paskolą prieš terminą, naudotis kaip hipotekos kreditorės reikalavimu išvaržyti turtą, o ne toliau, beveik metus piktnaudžiauti neveikimu ir auginant baudos dydį.

4.2. Pažymėjo, kad teismų praktikoje, civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Todėl nei nemokumo administratorius, nei teismas negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių sąskaita (nes netesybų reikalavimas užtikrintas įkeitimu). Taip pat atmetant 62 400 Eur netesybų kreditorinį reikalavimą turi būti vertinama, kad tai bankroto byla, t. y. viešo intereso byla.

Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo

6. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-233/2014).

Motyvuojamoji dalis

7. Bylos duomenimis nustatyta, jog D. S. ir UAB „Plieninis skydas“ 2017 m. balandžio 27 d. sudarė paskolos sutartį, kuria D. S. UAB „Plieninis skydas“ paskolino 55 000 Eur, 2017 m. rugpjūčio 24 d. sudarė paskolos sutartį, kuria D. S. paskolino 8 000 Eur ir 2017 m. spalio 27 d. sudarė paskolos sutartį, kuria paskolino 13 000 Eur. 2018 m. liepos 12 d. UAB „Plieninis skydas“ ir D. S. sudarė susitarimą dėl 2017 m. balandžio 27 d. paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo susitarė padidinti paskolos sumą, fiksuodami aukščiau išvardintų paskolos sutartimis paskolintas pinigų sumas, bei nurodydami, jog D. S. šiuo susitarimu papildomai skolina 55 000 Eur. Šalys patvirtino, kad bendra paskolos suma sudaromo susitarimo dienai, t. y. 2018 m. rugpjūčio 12 d., yra 131 000 Eur. Šalių susitarimu visa paskolos suma turėjo būti grąžinta iki 2022 m. balandžio 27 d. Prievolės įvykdymas užtikrintas 2017 m. balandžio 28 d. sutartine hipoteka bei 2018 m. liepos 12 d. susitarimu dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 1, kuria įkeista negyvenamojo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytas paskolos sutartis UAB „Plieninis skydas“ įsipareigojo kredito davėjai D. S. mokėti 1,5 procentų dydžio mėnesines palūkanas, mokamas kiekvieno mėnesio pirmą dieną. Pagal 2017 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties 3 punktą, šalys susitarė dėl netesybų, nustatant, kad paskolos gavėjui nesumokėjus palūkanų, už kiekvieną dieną mokama 300 Eur bauda.

8. Nagrinėjamu atveju, D. S. nemokumo administratoriui pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB „Plieninis skydas“ kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 131 000 Eur skola, 9 975 Eur palūkanos ir 62 400 Eur netesybos.

9. Nemokumo administratorius iš dalies sutiko su reiškiamu reikalavimu, t. y. dėl 131 000 Eur skolos ir 9 975 Eur netesybų (viso 140 975 Eur). Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. šį kreditorės, D. S., finansinį reikalavimą patvirtino.

10. Taigi, šioje byloje tarp nemokumo administratoriaus ir D. S. kilo ginčas dėl 62 400 Eur reikalavimo patvirtinimo, t. y. nemokumo administratorius nesutinka su pareiškėjos prašomomis 62 400 Eur netesybomis, kurias paskolos davėja paskaičiavo skolininkui vėluojant sumokėti palūkanas.

11. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.).

12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad skolininkas UAB „Plieninis skydas“ netinkamai vykdė savo prievolę laiku mokėti sutartines palūkanas.

13. Kaip minėta, pagal sudarytas paskolos sutartis UAB „Plieninis skydas“ įsipareigojo kredito davėjai D. S. mokėti 1,5 procentų dydžio mėnesines palūkanas, mokamas kiekvieno mėnesio pirmą dieną. Pagal 2017 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties 3 punktą, šalys susitarė dėl netesybų, nustatant, kad paskolos gavėjui nesumokėjus palūkanų, už kiekvieną dieną mokama 300 Eur bauda.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad BUAB „Plieninis skydas“ 2020 m. sausio mėnesį vėlavo sumokėti palūkanas 30 dienų (30 d. x 300 Eur =9000 Eur); 2020 m. vasario mėnesį 29 dienas (29 d. x 300 Eur =8700 Eur); 2020 m. kovo mėnesį 31 dieną (31 d. x 300 Eur = 9300 Eur); 2020 m. balandžio mėnesį 30 dienų (30 d. x 300 Eur = 9 000 Eur); 2020 m. gegužės mėnesį 31 dieną (31 d. x 300 Eur = 9 300 Eur); 2020 m. birželio mėnesį 30 dienų (30 d. x 300 Eur = 9 000 Eur); 2020 m. liepos mėnesį 27 dienas (27 d. x 300 Eur = 8 100 Eur). Iš viso pareiškėja D. S. paskaičiavo, kad BUAB „Plieninis skydas“ skolinga 62 400 Eur netesybų sumą, kurią prašo patvirtinti ir įtraukti kaip D. S. reikalavimą BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje.

15. Pažymėtina, kad sutarties šalys yra laisvos sudaryti sutartis, nustatyti jose tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.), o sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

16. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

17. Tačiau pažymėtina, kad netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156 str., 6.189 str.) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 str. 2 d.). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).

18. Nagrinėjamu atveju, pagal sudarytą 2017 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties 3 punktą, šalys susitarė dėl netesybų, nustatant, kad paskolos gavėjui nesumokėjus 1,5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų, už kiekvieną dieną yra mokama 300 Eur bauda, kuri už pareiškėjos paskaičiuotus 2020 m. sausio – liepos mėnesius (iš viso už 208 dienas) sudaro 64 000 Eur sumą. Pažymėtina, kad ši prašoma priteisti 64 000 Eur netesybų suma sudaro net 264,63 procentų metinių palūkanų vertės, kurios yra 23 580 Eur (18 proc. metinių palūkanų (1,5 proc. mėn. palūkanų x 12 mėn.) * 131 000 Eur). Vadinasi, netesybos už kiekvieną pavėluotą sumokėti palūkanas dieną sudaro net 0,73 proc. (264,63 proc. / 365 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio dydžio netesybos laikomos aiškiai per didelėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007). Teismų praktikoje, laikomasi nuostatos, jog aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje pripažįstami ir 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

19. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1d., 6.156 str.), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių.

20. Šiuo atveju netesybos buvo nustatytos bendra šalių laisva valia. Abi sutarties šalys – verslo subjektai, taigi, turėjo patirties verslo ir derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Šalių sudaryta paskolos sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad kreditorės priskaičiuota netesybų suma, lyginant su per metus mokėtinų palūkanų suma, yra itin didelė, t. y. netesybos (64 000 Eur) per metus mokėtinas palūkanas (23 580 Eur) viršija beveik 3 kartus. Be to, UAB „Plieninis skydas“ mokėjimo palūkanas pagal paskolos sutartis vėlavo sumokėti 2020 m. sausio-liepos mėnesiais, kai tuo tarpu įmonė jau buvo nemoki (nors bankroto byla iškelta 2020 m. rugsėjo mėn., o nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo tik lapkričio mėn., tačiau pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Plieninis skydas“ gautas 2020 m. balandžio mėn., o nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatyta, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su savo darbuotojais jau nuo 2019 m.). Šiuo metu BUAB „Plieninis skydas“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl svarbu įvertinti tai, kad BUAB „Plieninis skydas“ su kreditore neatsiskaitė dėl kilusių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių jai buvo iškelta bankroto byla.

21. Įvertinus aukščiau nurodytas nustatytas aplinkybes, yra pagrindas 2017 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties 3 punkte, numatytą 300 Eur baudą (kas per dieną sudaro 0,73 proc. netesybų), mažinti iki 0,1 proc. Tokio dydžio netesybos atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, jais bus užtikrinta sutarties šalių interesų pusiausvyra.

22. Taigi, sumažinus netesybas už kiekvieną praleistą dieną sumokėti palūkanas iki 0,1 proc. bei nustačius, kad BUAB „Plieninis skydas“ 2020 m. sausio-liepos mėnesiais iš viso vėlavo sumokėti palūkanas 208 dienas, konstatuotina, jog D. S. turi teisę į 4 904,64 Eur netesybas (23 580 x 0,1 proc. x 208 d.), kurios yra tvirtintinos BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje.

23. Be to, pažymėtina, kad priteisus šią netesybų sumą yra visiškai padengiami 3 055,50 Eur (1 559,25 Eur + 1 496,25 Eur) pareiškėjos nurodyti nuostoliai, kuriuos ji privalės sumokėti kaip gyventojų pajamų mokestį, dėl to, kad BUAB „Plieninis skydas“ neįvykdė 2017 m. spalio 27 d. sudarytos paskolos sutarties 8.1 punkte numatytos prievolės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos D. S. prašymą dėl 64 200 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje tenkinti iš dalies.

Patvirtinti kreditorės D. S., kaip įkaito turėtojos, papildomą finansinį reikalavimą 4 904,64 Eur sumai BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.