Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ir atsakovų R. B. ir I. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovams R. B. ir I. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Rusijos Federacijoje registruotas juridinis asmuo ribotos atsakomybės bendrovė (RAB) „Balturas“(išregistruotas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. K. (toliau – ir ieškovas) 2022 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2022 m. lapkričio 14 d. patikslinęs, prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų I. B. ir R. B. ieškovui 36 446,20 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 33 800,40 Eur visiško sumokėjimo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisti iš atsakovės I. B. ieškovui 203 284,51 Eur skolą (padarytą žalą), 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Poilsis pajūryje“, vykdančios kelionių agentūros veiklą, steigėjas ir vadovas. UAB „Poilsis pajūryje“, kaip kelionių organizatorė, siekdama pritraukti turistus iš Rusijos Federacijos (Rusijos), turizmo paslaugų pardavimo tarpininku (agentu) nuo 2006 metų pasitelkė šioje valstybėje registruotą RAB „Balturas“, kurios steigėja, vienintelė akcininkė yra ir iki 2019 m. gegužės 24 d. vadovė buvo atsakovė I. B., o nuo 2019 m. gegužės 24 d. RAB „Balturas“ vadovavo I. B. sutuoktinis atsakovas R. B.. RAB „Balturas“ dirbo tik su UAB „Poilsis pajūryje“ ir vykdė apie 100 proc. visų UAB „Poilsis pajūryje“ pardavimų, o iš RAB „Balturas“ gaunamos pajamos buvo vienintelis UAB „Poilsis pajūryje“ pajamų šaltinis.

3. UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“ 2013 m. vasario 1 d. sudarė Užsienio kelionių operatoriaus kelionių realizavimo agentavimo sutartį (toliau – Agentavimo sutartis), kurios pagrindu agentė RAB „Balturas“ už atlyginimą įsipareigojo vykdyti UAB „Poilsis pajūryje“ sukurto turistinio produkto realizavimą Rusijos rinkoje, parduoti kelionių organizatorės UAB „Poilsis pajūryje“ organizuojamas Lietuvoje keliones Rusijos turistams.

4. Atsakovė I. B., siekdama tiesiogiai sužinoti ir perprasti UAB „Poilsis pajūryje“ verslo modelį bei sužinoti jos komercines paslaptis, 2015 m. rugsėjo 18 d. apgaulės būdu įsidarbino UAB „Poilsis pajūryje“ turizmo vadybininke. Atsakovės I. B. dukra K. B. 2016 m. kovo 4 d. Lietuvoje kelionių organizavimo veiklai įsteigė konkuruojančią bendrovę UAB „Balturas“. Atsakovė I. B., būdama RAB „Balturas“ vadove, neteisėtai, pažeisdama konfidencialumo pareigą, perdavė gautą ir žinomą UAB „Poilsis pajūryje“ veiklos informaciją – darbo organizavimo ypatumus, verslo kontaktus, kainodarą, informaciją apie klientus ir pan. UAB „Balturas“ šią informaciją naudojo neteisėtai savo veikloje ir jau antraisiais veiklos metais gavo šimtatūkstantines pajamas. Atsakovė I. B. 2016 m. lapkričio 2 d. išėjo iš darbo UAB „Poilsis pajūryje“ ir 2016 m. lapkričio 3 d. įsidarbino UAB „Balturas“, taip pat 2017 m. gegužės 11 d. UAB „Balturas“ įsidarbino ir R. B..

5. RAB „Balturas“ be išankstinio įspėjimo, nenurodant visiškai jokių priežasčių, 2017 m. kovo 31 d. raštu nuo 2017 m. balandžio 1 d. vienašališkai nutraukė Agentavimo sutartį, pakeitė ataskaitų formas ir dalį iš klientų gautų pinigų įvardijo kaip „kitų įgaliotojų paslaugos“ ir nepagrįstai pasisavino UAB „Poilsis pajūryje“ priklausančią 33 800,40 Eur sumą.

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 atsakovės RAB „Balturas“ vienašališkas Agentavimo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, UAB „Poilsis pajūryje“ priteista iš RAB „Balturas“ 33 800,40 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 33 800,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 645,80 Eur bylinėjimosi išlaidos. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-50-642/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7. UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. 2022 m. balandžio 20 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB „Poilsis pajūryje“ perleido, o naujasis kreditorius E. K. įgijo reikalavimo teisę į RAB „Balturas“ 33 800,40 Eur skolą, 2 799,79 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. ir toliau skaičiuojamas 6 proc. palūkanas, 2 645,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš viso – 39 245,99 Eur), pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021).

8. Taip pat, vadovaudamasis Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021, ieškovas patikslintu ieškiniu reiškia atsakovei I. B. reikalavimą dėl 203 284,51 Eur žalos atlyginimo (dėl neteisėto Agentavimo sutarties nutraukimo teisinių padarinių), nes tokią teisę įgijo pagal 2022 m. lapkričio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį iš UAB „Poilsis pajūryje“. Nurodė, kad Agentavimo sutartį neteisėtai nutraukė I. B., būdama RAB „Balturas“ vadove. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendime konstatuoti neteisėti veiksmai faktiškai buvo atlikti būtent atsakovės I. B. siekiant asmeninės naudos, nes I. B. žinojo, kad 2017 metų pradžioje UAB „Poilsis pajūryje“ yra sumokėjusi avansus viešbučiams už klientus būsimam vasaros sezonui, taip pat žinojo, jog vasaros sezonui UAB „Poilsis pajūryje“ neteks klientų ir pajamų, tačiau, dirbdama konkuruojančioje savo dukters įsteigtoje UAB „Balturas“ ir siekdama būtent šiai įmonei turtinės naudos, per vieną dieną, nenurodydama visiškai jokių priežasčių, nuo 2017 m. balandžio 1 d. nutraukė su UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytą ilgametę Agentavimo sutartį, sudarė sutartį su UAB „Balturas“, kuriai perdavė UAB „Poilsis pajūryje“ 2017 m. sezonui paruoštą informaciją dėl turizmo paslaugų pardavimo klientams. Ieškovo vertinimu, I. B. tyčia, sąmoningais veiksmais siekė pažeisti kreditorės UAB „Poilsis pajūryje“ interesus – nutraukė ilgametę Agentavimo sutartį prieš pat vasaros sezono pradžią, suvokdama, kad UAB „Poilsis pajūryje“ klientai per jos vadovaujamą RAB „Balturas“ pirktų ne UAB „Poilsis pajūryje“, o UAB „Balturas“ organizuojamas keliones.

9. Atsakovai neteisėtais veiksmais siekė išvengti teismo sprendimo dėl priteistos skolos išieškojimo ir žalos atlyginimo dėl neteisėto sutarties nutraukimo pradiniam kreditoriui, nesumokėjo skolos, nepranešė apie likviduojamą užsienio valstybėje registruotą juridinį asmenį, jį likvidavo, taip padarydami tiesioginę žalą pradinei kreditorei UAB „Poilsis pajūryje“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis), todėl ieškovas, kaip pradinio kreditoriaus teisių perėmėjas, reiškia reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

12. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-330/2022 nusprendė, kad jokios žalos dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų UAB „Poilsis pajūryje“ nepatyrė, todėl atmetus E. K. ir UAB „Poilsis pajūryje“ ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais tariamai padarytos žalos atlyginimo, ieškovas neįgijo teisės skaidyti ankstesniu ieškiniu pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo į atskiras dalis.

13. Nurodė, kad UAB „Poilsis pajūryje“ apie tariamą savo teisės pažeidimą dėl Agentavimo sutarties nutraukimo prieš terminą turėjo sužinoti tuo pat metu, kai sužinojo apie patį sutarties nutraukimo faktą. Ieškovas neginčija, kad apie Agentavimo sutarties nutraukimą sužinojo ne vėliau nei 2017 m. balandžio 1 d., todėl ieškovui taikomos tos pačios ieškinio senaties termino taisyklės kaip ir UAB „Poilsis pajūryje“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – 1) priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų I. B. ir R. B. 36 446,20 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 33 800,40 Eur nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 33 800,40 Eur sumos visiško sumokėjimo; 2) atsisakė priimti ieškovo prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir jį grąžino jį padavusiam asmeniui; 3) priteisė ieškovui iš atsakovų po 50 Eur žyminį mokestį; 4) priteisė valstybei iš atsakovų po 336 Eur žyminį mokestį; 5) priteisė valstybei iš ieškovo 2 400 Eur žyminį mokestį; 6) priteisė atsakovams iš ieškovo po 1 394 Eur bylinėjimosi išlaidas.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 atsakovės RAB „Balturas“ vienašališką Agentavimo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu ir UAB „Poilsis pajūryje“ priteisė iš RAB „Balturas“ 33 800,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 33 800,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 645,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-50-642/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu pradinė kreditorė turėjo neginčijamą reikalavimo teisę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir ją perdavė ieškovui.

16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovas, perėmęs UAB ,,Poilsis pajūryje“ reikalavimo teisę, taip pat būdamas UAB ,,Poilsis pajūryje“ akcininkas ir direktorius, turi teisę reikšti ieškinį šios bylos atsakovams – skolininkės RAB ,,Balturas“ valdymo organui ir dalyviui, padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę reikšti ieškinį CK 2.70 straipsnio 9 dalies ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindais, nes RAB „Balturas“ nebuvo iškelta bankroto byla. Teismas pažymėjo, kad atsakovų bendrais veiksmais valdoma įmonė RAB ,,Balturas“ siekė nevykdyti Lietuvoje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl vien šio juridinio asmens išregistravimo faktas, nepranešus kreditoriui tuoj po teismo sprendimo įsiteisėjimo, leidžia konstatuoti šios įmonės akcininko ir vadovo nesąžiningus veiksmus.

17. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 203 284,51 Eur padarytos žalos atlyginimo iš atsakovės I. B. priteisimo, nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 atsakovė buvo RAB „Balturas“, kuri buvo 2013 m. vasario 1 d. Agentavimo sutarties šalimi, o atsakovė I. B. byloje nedalyvavo, todėl civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 nustatytos aplinkybės šioje byloje neturi prejudicinės galios. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė I. B. buvo vienintelė RAB „Balturas“ dalyvė ir kartu šios įmonės vadovė, kad ši ieškinio dalis reiškiama tiesiogiai kaip RAB „Balturas“ vadovei (CK 6.263 straipsniu), nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog vienašališkai nutrauktos Agentavimo sutarties šalis buvo atsakovė I. B..

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Agentavimo sutartį RAB „Balturas“ nutraukė nuo 2017 m. balandžio 1 d. ir ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma nuo 2017 metų vasaros sezono pradžios. Teismas padarė išvadą, kad 3 metų ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti pasibaigė 2020 m. balandžio 1 d. ir ieškovas nenurodė jokių objektyvių argumentų, kodėl praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis dėl reikalavimo atsakovei I. B. netenkinta, ir priimti naują sprendimą – šią dalį patenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų neteisėtų atsakovės I. B. veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, o apsiribojo tik argumentu, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021, kuriuo RAB „Balturas“ vienašališkas Agentavimo sutarties nutraukimas 2017 m. kovo 31 d. raštu nuo 2017 m. liepos 1 d. pripažintas neteisėtu, atsakovei I. B. neturi prejudicinės galios, nes ji civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo savarankiškai vertinti šioje byloje Agentavimo sutarties nutraukimo priežastis, aplinkybes ir pasisakyti, ar Agentavimo sutartis atsakovės I. B. buvo nutraukta teisėtai, o jei ne – atitinkamą atsakovės I. B. elgesį vertinti kaip neteisėtus veiksmus, lėmusios žalos UAB „Poilsis pajūryje“ padarymą.

19.2. Pareikšdamas tiesioginį ieškinį RAB „Balturas“ vadovei I. B. prašant iš jos priteisti patirtus nuostolius dėl jos RAB „Balturas“ vardu atlikto neteisėto Agentavimo sutarties nutraukimo, RAB „Balturas“ ieškinio pareiškimo metu esant nemokiai bei jau likviduotai, ieškovas vadovavosi CK 6.263 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos.

19.3. Pirmosios instancijos teismui konstatavus atsakovų nesąžiningus veiksmus likvidavus RAB „Balturas“, kai dėl to ši įmonė negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui, įskaitant sąmoningą panaikinimą subjekto, kuriam būtų galima pareikšti reikalavimus dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto Agentavimo sutarties nutraukimo, atlyginimo, teismas galėjo (arba turėjo) konstatuoti, jog juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio – I. B., nesąžiningų veiksmų, todėl turėjo taikyti I. B. subsidiariąją atsakomybę priteisiant iš jos 203 284,51 Eur žalos atlyginimą.

19.4. Pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo iš I. B. CK 6.263 straipsnio pagrindu, teismas nepagrįstai nevertino ir nesprendė, ar atsakovei civilinė atsakomybė netaikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, 2.70 straipsni 9 dalį.

19.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas ieškinį dėl žalos priteisimo pateikė praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, tai lėmė nepagrįsto sprendimo atmesti ieškinį priėmimą.

19.6. Nors ieškinys buvo pripažintas pagrįstu ir tenkintas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovų nepriteistos formaliai. Teismas, bylą nagrinėjant paskutinio teismo posėdžio metu (2023 m. gegužės 15 d.), nesuteikė ieškovui galimybių laiku pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius duomenis.

20. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

20.1. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas (savo iniciatyva pakeitė ieškinio dalyką), kadangi priteisė ieškovui tai, ko jis neprašė. Ieškovas 36 446,20 Eur prašė priteisti kaip skolą, tačiau skundžiamu sprendimu šis reikalavimas buvo išspręstas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

20.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl tariamai neteisėto RAB „Balturas“ likvidavimo pradinė kreditorė UAB „Poilsis pajūryje“ nepatyrė jokios žalos, kadangi visa reikalavimo perleidimo sutarties suma (39 245,99 Eur) sumažino savo priešpriešinius kreditinius įsipareigojimus E. K. (reikalavimo perleidimo sutarties 1.5 papunktis). Pagal 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį pradinė kreditorė UAB „Poilsis pajūryje“ naujajam kreditoriui E. K. perleido tik reikalavimo teisę pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 į RAB „Balturas“, bet neperleido reikalavimo teisių į pradinio kreditoriaus patirtą turtinę žalą į atsakovus.

20.3. Pirmosios instancijos teismas nebuvo saistomas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 (ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-50-642/2022) padarytų išvadų, kadangi šis sprendimas (ir nutartis) neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje, nes atsakovė I. B. nebuvo dalyvaujantis asmuo nurodytoje civilinėje byloje.

20.4. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas (kuriuo grindžiamas ieškinys) įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas Rusijos Federacijoje, todėl ieškinys turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu.

21. Ieškovas su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

21.1. Priešingai nei nurodo atsakovai, ieškinys atsakovams dėl 36 446,20 Eur priteisimo buvo pareikštas aiškiai nurodant ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą – ieškovas, būdamas RAB „Balturas“ kreditoriumi (pagal 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su pradine kreditore UAB „Poilsis pajūryje“), pareiškė tiesioginį ieškinį RAB „Balturas“ vadovui R. B. ir RAB „Balturas“ dalyvei I. B., kadangi pastarieji ieškinyje nurodytais neteisėtais veiksmais, nukreiptais į konkretaus RAB „Balturas“ pradinio kreditoriaus – UAB „Poilsis pajūryje“, kurio reikalavimo teisė kilo iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, teisių pažeidimą, pastarajai įmonei padarė turtinę žalą, t. y. tiesioginis ieškinys pareikštas CK 6.263 straipsnio pagrindu, kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

21.2. Atsakovams reiškiamas reikalavimas yra išvestinis, nes atsakovai, atstovaudami RAB „Balturas“, veikdami bendrai, atliko neteisėtus veiksmus UAB „Poilsis pajūryje“ atžvilgiu siekiant išvengti prievolės pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 minėtam kreditoriui įvykdymo. Todėl ieškovui perleidus reikalavimo teisę į minėtu sprendimu priteistą skolą, pastarasis, kaip atitinkamos teisės turėtojas, įgijo teisę reikšti reikalavimus pagrindinio skolininko RAB „Balturas“ vadovui ir dalyvei, dėl kurių neteisėtų veiksmų pagrindinis skolininkas tapo nemokus ir neįvykdė savo aptariamos prievolės. Ieškovo reikalavimo teisė į atsakovus kyla iš jo, kaip teisės į RAB „Balturas“ kreditinį įsiskolinimą turėtojo, ir yra jo, kaip atitinkamo turto savininko, subjektinių teisių įgyvendinimo realizavimas.

21.3. Nepagrįsti atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas nesikreipė dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo pripažinimo ir vykdymo Rusijos Federacijoje, nes: 1) Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 15 d.; 2) Rusijos Federacija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo karą prieš Ukrainą, dėl to jai buvo taikytos tarptautinės sankcijos bei faktiškai jokios tarptautinės sutartys su šia teroristine pripažinta valstybe nebuvo ir iki šiol nėra realiai vykdomos, 3) 2022 m. vasario 25 d. R. B. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su juridine įmone „Kodeks“ dėl RAB „Balturas“ likvidavimo procedūrų pradėjimo, 4) 2022 m. kovo 15 d. vienintelės dalyvės I. B. iniciatyva buvo įregistruotas RAB „Balturas“ likviduojamos įmonės statusas, 5) 2022 m. birželio 6 d. RAB „Balturas“ jau buvo likviduota.

21.4. Priešingai nei nurodo atsakovai, ieškovas niekada neteigė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo nustatytos kokios nors prievolės Baltrūnams, kaip fiziniams asmenims. Šioje byloje buvo įrodyta, kad R. B., kaip RAB „Balturas“ vadovas, ir jo sutuoktinė I. B., kaip šios įmonės steigėja ir vienintelė vadovė, jų valdomą RAB „Balturas“ likvidavo, taip atlikdami nesąžiningus veiksmus, dėl to kreditorė UAB „Poilsis pajūryje“ neteko galimybės atgauti iš įmonės priteistą skolą. Taigi, atsakovams civilinę atsakomybę buvo prašoma taikyti, kaip RAB „Balturas“ vadovui ir steigėjai už jų kreditoriaus atžvilgiu atliktus nesąžiningus veiksmus.

22. Atsakovai su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1. Priešingai nei nurodo ieškovas, 2022 m. lapkričio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyje, pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 nebuvo sukurta jokių teisių nei į RAB „Balturas“ dalyvius, nei į valdymo organus „dėl neteisėtu 2013 m. vasario 1 d. Užsienio kelionių organizatoriaus kelionių realizavimo sutarties nutraukimu sukeltų nuostolių atlyginimo“, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 reikalavimai buvo reiškiami tik RAB „Balturas“, tą pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo skundžiamą sprendimą.

22.2. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė I. B. nebuvo dalyvaujantis civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 (apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. e2A-50-642/2022) asmuo (nei kaip atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo), darytina išvada, jog šiose bylose priimti sprendimas ir nutartis neturi res iudicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galios atsakovės šioje byloje I. B. atžvilgiu, tą pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

22.3. Nors Agentavimo sutartis buvo terminuota, tačiau sutarties 8 straipsniu šalys susitarė, kad bet kuri sutarties šalis turi besąlyginę teisę bet kuriuo metu nutraukti šią sutartį prieš terminą, nusiųsdama raštišką̨ pranešimą̨ kitai šaliai. Įgyvendindama Agentavimo sutarties 8.3 papunktyje numatytą teisę, RAB „Balturas“ 2017 m. kovo 31 d. nutraukė Agentavimo sutartį su UAB „Poilsis pajūryje“ ir pradėjo bendradarbiavimą̨ su UAB „Balturas“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog dėl Agentavimo sutarties nutraukimo, UAB „Poilsis pajūryje“ buvo padaryta žala.

22.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškinys dėl žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju paduotas praleidus įstatyme nustatytą trejų metų senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) ir nėra jokių priežasčių jam atnaujinti. Vien ta faktinė aplinkybė, kad ieškovui nepavyko apginti savo tariamai pažeistų teisių jo pasirinktu civilinių teisių gynimo būdu reiškiant ieškinį kitoje byloje dėl nuostolių atlyginimo), negali būti laikoma objektyvia kliūtimi, nepriklausančia nuo jo valios.

22.5. Ieškovo patikslintu ieškiniu pareikštas naujas reikalavimas dėl 203 284,51 Eur žalos atlyginimo (kuris skundžiamu sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas) jau buvo išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. e2A-442-330/2022. Atsižvelgiant į tai, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, darytina išvada, jog bylos dalis dėl 203 284,51 Eur skolos priteisimo iš atsakovės I. B. nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl 36 446,20 Eur skolos bei procesinių palūkanų priteisimo ir sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės I. B. ieškovui 203 284,51 Eur žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

29. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 patvirtino R. B., I. B. ir E. K. 2017 m. vasario 28 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė, kad E. K. skolos R. B. ir I. B. dydis yra 195 888,64 Eur. E. K. įsipareigojo grąžinti R. B., I. B. 195 888,64 Eur skolą iki 2018 m. gruodžio 31 d.

31. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 atsakovės RAB „Balturas“ vienašališką Agentavimo sutarties nutraukimą pripažinto neteisėtu, UAB „Poilsis pajūryje“ priteisė iš RAB „Balturas“ 33 800,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33 800,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 645,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-50-642/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

32. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) UAB „Poilsis pajūryje“, atstovaujama direktoriaus E. K., 2022 m. vasario 15 d. pateikė prašymą Klaipėdos apylinkės teismui išduoti vykdomąją raštą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021. Ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“ atstovaujančiam asmeniui 2022 m. vasario 25 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriuo UAB „Poilsis pajūryje“ iš RAB „Balturas“ priteista 33 800,40 Eur skola, 6 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą 33 800,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 645,80 Eur bylinėjimosi išlaidos. Vykdomajame rašte išieškotoja nurodyta UAB „Poilsis pajūryje“, skolininkė – Rusijos Federacijoje, Maskvoje, registruota RAB „Balturas“. Šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie vykdomojo rašto pateikimą priverstinio vykdymo veiksmams atlikti, taip pat nėra prašymų dėl sprendimo vykdymo perdavimo užsienio valstybei pagal atitinkamą tarptautinę teisinės pagalbos sutartį bei prašymų dėl procesinių teisių perėmimo sprendimo teisiniame santykyje, pranešimų apie išieškotojo pakeitimą vykdymo procese.

33. UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. 2022 m. balandžio 20 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB „Poilsis pajūryje“ perleido, o naujasis kreditorius E. K., pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021, įgijo reikalavimo teisę į RAB „Balturas“ 33 800,40 Eur skolą, 2 799,79 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. ir toliau skaičiuojamas 6 proc. palūkanas, 2 645,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 39 245,99 Eur. Pagal sutarties sąlygas, naujasis kreditorius prisiėmė garantijas – procesinių dokumentų ruošimą, korespondencijos siuntimą bei kitus skolos išieškojimo veiksmus atlikti savo lėšomis, taip pat įstatymų nustatyta tvarka informuoti skolininką apie reikalavimo teisių perleidimą bei įsipareigojimų perėjimą naujajam kreditoriui (sutarties 4.2 ir 4.4. papunkčiai). Reikalavimo perleidimo sutarties 1.5 papunktyje nurodyta, kad naujasis kreditorius su pradiniu kreditoriumi už reikalavimo teisės perleidimą atsiskaito atitinkama suma sumažindamas pradinio kreditoriaus skolinį įsipareigojimą. Prie šios sutarties nėra pridėta (nurodyta) dokumentų, patvirtinančių reikalavimo teises.

35. 2022 m. kovo 15 d. vienintelio juridinio asmens dalyvio – steigėjos I. B. iniciatyva buvo įregistruotas RAB „Balturas“ likviduojamos įmonės statusas. Nurodytas likvidavimo terminas – 2023 m. kovo 3 d., likvidatoriumi paskirtas F. C.. Bendrovė išregistruota 2022 m. birželio 6 d.

36. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-220-513/2021 atmetė ieškovų UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. ieškinį atsakovams UAB „Balturas“, K. B., I. B., R. B. ir RAB „Balturas“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės paslapties įgijimo (gavimo), atskleidimo bei naudojimo, veiksmų uždraudimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-330/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad žalos dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų UAB „Poilsis pajūryje“ nepatyrė.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo (ieškovo reikalavimo teisės pagal 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir ieškinio atsakovams dėl 36 446,20 Eur skolos kaip žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo)

38. Atsakovai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas Rusijos Federacijoje, todėl ieškinys turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu.

40. Ieškovas pareikštu tiesioginiu ieškiniu atsakovams įrodinėjo, kad RAB „Balturas“ vadovai neteisėtais veiksmais (likvidavus RAB „Balturas“) padarė tiesioginę žalą ir pradinei RAB „Balturas“ kreditorei UAB „Poilsis pajūryje“ (CK 6.263 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad dėl neteisėtų veiksmų žala gali būti padaroma ūkio subjektui, taip pat teisingai nurodė, jog ūkio subjekto akcininkas nėra civilinės atsakomybės teisinių santykių dalyvis, tačiau teismas, nustatęs, jog ieškovas yra ne tik UAB ,,Poilsis pajūryje“ akcininkas, bet ir RAB „Balturas“ kreditorius, nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 36 446,20 Eur skolos bei procesinių palūkanų, kaip žalos atlyginimo, priteisimo.

41. Pareigos tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis bei asmeninis atsakomybės už šių pareigų nevykdymą pobūdis akcentuojamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, kurioje nurodyta, kad, turėdamas procesines teises ir galėdamas jomis naudotis, asmuo negali neturėti procesinių pareigų, nes tai reikštų nepateisinamų privilegijų jam suteikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo (dėl likvidavimo RAB „Balturas“, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo), priteisimo, vadovaudamasis 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi (sprendimo 33 punktas), neįrodė šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

42. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Reikalavimo perleidimas (cesija) nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).

43. Šiuo konkrečiu atveju, skolininko interesus sauganti taisyklė, įtvirtinta CK 6.109 straipsnio 1 dalyje, nustato pareigą informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą. Šio pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019). Prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2022).

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

45. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento. Toks atsakovo informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitinka CK nustatytą pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Aptariamu atveju, UAB „Poilsis pajūryje“ 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartis RAB „Balturas“, kuri buvo byloje trečiuoju asmeniu, buvo teikiama kartu su ieškiniu, todėl laikytina, kad jai buvo tinkamai pranešta apie šios sutarties sudarymą nuo šio ieškinio ir jo priedų gavimo dienos.

46. Ieškovas iš esmės nurodo, kad jis reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu įgijo teisę į išvestinį ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, nes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – teismo sprendimo nevykdymo geruoju, atsakovės sprendimo likviduoti juridinį asmenį apie tai nepranešus kreditoriui, jo neįtraukus į kreditorių sąrašą, neapskaitant jo reikalavimo įmonės buhalterinėje apskaitoje, ieškovas patyrė žalą. Dėl tokių atsakovų veiksmų sprendimas apskritai tampa neįvykdomu. Taip pat nurodo, kad dėl susidariusios situacijos, t. y. dėl Rusijos pradėtos karinės agresijos prie Ukrainą, ieškovas ir negalėjo pasinaudoti tarptautine sutartimi numatyta procedūra dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo užsienio valstybėje, o juridinis asmuo bus likviduotas. Atsakovai tokius ieškovo teiginius neigia, nurodydami, kad jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o ginčo sprendimas nebuvo vykdomas, nes nebuvo pripažintas užsienio valstybėje.

49. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovams dėl padarytos 36 446,20 Eur žalos atlyginimo, atsiradusios RAB „Balturas“ neįvykdžius Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021, kuriuo pradiniam kreditoriui (UAB „Poilsis pajūryje“) iš RAB „Balturas“ buvo priteista 33 800,40 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 33 800,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 645,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, pagrįstai nurodo galimos padarytos žalos dydį, tačiau atsakovams paneigiant savo kaltę teisiniu argumentu, jog teismo sprendimas nuo jo įsiteisėjimo turėjo būti vykdomas skolininko buveinės valstybėje, neįrodė kitų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad vien atsakovės priimtas sprendimas likviduoti RAB „Balturas“ (ne juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva) ir pradėta jo vienerių metų likvidavimo procedūra savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į pradinį kreditorių UAB „Poilsis pajūryje“ ar į ieškovą, nes nepateikta įrodymų, kad toks veiksmas (sprendimo priėmimas) prieštaravo įstatymui. Be to, objektyviai vertinant, atsakovams ir trečiajam asmeniui (skolininkui) iki ieškinio pateikimo, prie kurio buvo pridėta reikalavimo perleidimo sutartis, net nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovas perėmė reikalavimo teisę. Taip pat ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovų sprendimas likviduoti RAB „Balturas“ buvo priimtas siekiant nevykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021. Pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, jog jis po reikalavimų teisių perėmimo ar sužinojęs apie skolininkui pradėtą likvidavimo procedūrą, iki šio ieškinio pateikimo negalėjo kreiptis tarptautinės sutarties nustatyta tvarka per pirmosios instancijos teismą į Rusijos Federacijos kompetentingą teismą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 pripažinimo ir vykdymo, RAB „Balturas“ likvidavimo procese pareikšti tiesioginius reikalavimus dėl teismo sprendimu priteistos skolos sumokėjimo ir dėl to kalti atsakovai, nes nėra pateikta duomenų, kad ieškovas būtų ėmęsis bent minimalių veiksmų tokiai procedūrai atlikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius turėjo vykdomąjį dokumentą, išduotą minėto sprendimo pagrindu, tačiau, ar buvo pradėti kokie nors išieškojimo veiksmai Lietuvoje, duomenų nėra, kaip ir nėra duomenų, jog skolininkas turėjo turto Lietuvoje.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo toliau plėtojamoje praktikoje dėl užsienio valstybės teismo sprendimo vykdymo, kuria remiasi ir atsakovai, nurodoma, kad tam, jog teismo sprendimas sukeltų teisinius padarinius, įskaitant res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir prejudicinę galią, kitoje valstybėje (kitose valstybėse), paprastai reikalinga tokį teismo sprendimą pripažinti, o tuo atveju, jeigu teismo sprendimas reikalauja vykdytinumo, siekiant jį vykdyti, taip pat reikalingas leidimas jį vykdyti. Sąlygos, pagal kurias yra pripažįstami tarp skirtingų valstybių ir vykdomi teismo sprendimai, yra išdėstytos skirtingose teisės aktų grupėse – Europos Sąjungos reglamentuose, tarptautinėse sutartyse ir nacionalinėse proceso teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019, 31 punktas). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-695/2016, 20 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-916/2022, 15 punktas). Taigi, užsienio teismo priimto sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti suteikia jam faktiškai tokią pačią teisinę galią, kaip ir nacionalinio teismo priimto sprendimo. Vis dėlto, nors užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti lemia šio sprendimo privalomumą pripažįstančioje valstybėje, teismas, spręsdamas klausimą dėl užsienio valstybės teismo priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, neatlieka šio teismo sprendimo turinio revizijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-943/2023, 14–15 punktai).

52. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis) 50 straipsnio 1 dalį susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ieškovo argumentus, kad dėl nesikreipimo į Rusijos Federacijos kompetentingą teismą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 pripažinimo ir vykdymo, nes nors Rusijos Federacija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo karą prieš Ukrainą, dėl to jai buvo taikytos tarptautinės sankcijos, tačiau Dvišalės sutarties galiojimas nebuvo sustabdytas, ji iki šiol turi teisinę galią pripažįstant ir vykdant užsienio teismo sprendimus susitariančioje šalyje. Tai patvirtina ir cituojama kasacinės praktikos nutartis.

53. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutarties dalyje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės ir atsakovės subsidariosios atsakomybės (CK 6.263 straipsnis, 2.50 straipsnio 3 dalis) sąlygų (neteisėtų, nesąžiningų veiksmų, CK 6.246 straipsnis) bei priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), taip pat neįrodė CK 6.70 straipsnio 9 dalies taikymo pagrindo, nes sprendimą likviduoti juridinį asmenį priėmė juridinio asmens dalyvis, o ne juridinių asmenų registro tvarkytojas. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą (CPK 330 straipsnis) ir nepagrįstai tenkino šią ieškinio dalį. Dėl šios priežasties skundžiama sprendimo dalis panaikinama.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo (ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės I. B. ieškovui 203 284,51 Eur žalos atlyginimą pagal 2022 m. lapkričio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį)

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 atsakovė buvo RAB „Balturas“, tačiau I. B. byloje nedalyvavo. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė I. B. buvo vienintelė RAB „Balturas“ dalyvė ir kartu šios įmonės vadovė, jog ši ieškinio dalis reiškiama tiesiogiai kaip RAB „Balturas“ vadovei (CK 6.263 straipsniu), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vienašališkai nutrauktos Agentavimo sutarties šalis buvo atsakovė I. B.. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui konstatavus atsakovų nesąžiningus veiksmus likvidavus RAB „Balturas“, teismas turėjo konstatuoti, jog juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio – I. B., nesąžiningų veiksmų (jų nevertino), todėl turėjo taikyti I. B. subsidiariąją atsakomybę priteisiant iš jos 203 284,51 Eur žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais.

55. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008).

56. Pažymėtina, kad pagal 2022 m. lapkričio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 papunktį pradinis kreditorius (UAB „Poilsis pajūryje“) perleido, o naujasis kreditorius (ieškovas) sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka įgijo pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 į RAB „Balturas“ (kai perleidimo dieną buvo akivaizdu, kad tokio juridinio asmens nebėra) arba RAB „Balturas“ dalyvius, valdymo organus dėl neteisėtu Agentavimo sutarties nutraukimu sukeltų nuostolių atlyginimo.

57. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-220-513/2021 atmetė ieškovų UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. ieškinį atsakovams dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo UAB „Poilsis pajūryje“, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-330/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą nustačius, kad UAB „Poilsis pajūryje“ žalos dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų nepatyrė, pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 203 284,51 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės I. B.. Šiuo konkrečiu atveju, pagal 2022 m. lapkričio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas naujasis kreditorius (ieškovas) sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka įgijo pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021, kurioje atsakovė I. B. nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 neturi prejudicinės galios atsakovės I. B. atžvilgiu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

58. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendime dėl vienašališko sutarties nutraukimo, konstatuota, jog šalys buvo susitarusios dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį, tokią teisę turėjo vienodai abi šalys, todėl atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį vienašališkai, tačiau nutraukė be svarbios priežasties. Teismas pripažino, kad toks teisės realizavimo terminas, t. y. pranešimas apie terminuotos ilgalaikės sutarties nutraukimą, kuris buvo numatytas sutartyje, prieštarauja įstatymui, nes turėjo būti pranešta prieš keturis mėnesius. Vadinasi, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės I. B., kaip RAB „Balturas“ vadovės, kuri sprendė dėl vienašališko sutarties nutraukimo, remdamasi sutarties sąlyga, kurią tik teismas pripažino neatitinkančia įstatymo, veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, nukreiptais prieš kreditorių.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendime nenustačius atsakovės I. B. neteisėtų veiksmų, susijusių su Agentavimo sutarties nutraukimu, taip pat nustačius, kad UAB „Poilsis pajūryje“ 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovui buvo perleista teisė tik į 39 245,99 Eur, o pagal 2022 m. lapkričio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį ieškovui (naujajam kreditoriui) buvo perleista reikalavimo teisė pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 (kurioje atsakovė I. B. nedalyvavo) dėl neteisėtu Agentavimo sutarties nutraukimu sukeltų pasekmių, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė I. B. yra subsidiariai atsakinga priteisiant iš jos 203 284,51 Eur žalos atlyginimą.

Dėl ieškinio senaties termino

60. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovas nepraleido sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino pareikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovės I. B. ieškovui 203 284,51 Eur žalos atlyginimą nustatė, kad Agentavimo sutartį RAB „Balturas“ nutraukė nuo 2017 m. balandžio 1 d. ir ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma nuo 2017 metų vasaros sezono pradžios. Teismas padarė išvadą, kad trejų metų ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti pasibaigė 2020 m. balandžio 1 d. ir ieškovas nenurodė objektyvių argumentų, kodėl praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

61. Ieškovo vertinimu, apie savo teisės pažeidimą (2017 m. balandžio 1 d. Agentavimo sutarties nutraukimu patirtą turtinę žalą) UAB „Poilsis pajūryje“ sužinojo 2018 m. vasario 1 d., t. y. tą dieną, kai oficialiai turėjo baigtis terminuota Agentavimo sutartis, todėl ieškinio senaties pradžios terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. vasario 1 d. Taip pat nurodo, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti atnaujintas, nes jis bandė savo pažeistas teises ginti kitais būdais – kreipėsi į prokuratūrą su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, reiškė įvairius ieškinius kitose civilinėse byloje.

62. Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tačiau galimi atvejai, kai asmuo apie savo teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo ar galėjo tai padaryti, jei būtų pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tokiu atveju konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, tačiau savo teiginiams apie sužinojimo momentą pagrįsti asmuo turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

63. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jog atsakovė I. B. žinojo, kad 2017 metų pradžioje UAB „Poilsis pajūryje“ buvo sumokėjusi avansus viešbučiams už klientus būsimam vasaros sezonui, taip pat žinojo, kad vasaros sezonui UAB „Poilsis pajūryje“ neteks klientų ir pajamų ir dėl to patirs nuostolius. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui patvirtinus, kad UAB „Poilsis pajūryje“ 2017 metų pradžioje buvo sumokėjusi avansinius mokėjimus už būsimų klientų apgyvendinimą viešbučiuose, 2017 m. prasidėjus turistiniam sezonui turėjo kilti pagrįstų įtarimų dėl tolesnio bendradarbiavimo su RAB „Balturas“, kuri 2017 m. balandžio 1 d. vienašališkai nutraukė Agentavimo sutartį. Tokias UAB „Poilsis pajūryje“ abejones ir įtarimus turėjo patvirtinti sumažėjęs klientų srautas ir negaunamos pajamos už anksčiau teiktas paslaugas, todėl darytina išvada, kad UAB „Poilsis pajūryje“ apie Agentavimo sutarties nutraukimą turėjo būti žinoma vėliausiai nuo 2017 m. balandžio 1 d., kai pradinis kreditorius gavo pranešimą apie sutarties nutraukimą ir dėl neteisėto sutarties nutraukimo kreipėsi į teismą, todėl ieškovas kaip teisių perėmėjas, 2022 m. lapkričio 14 d. pareikšdamas ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo dėl neteisėto atsakovės veiksmo nutraukti sutartį, praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas per CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą trejų metų terminą nepareiškęs ieškinio, šią aplinkybę pateisino atitinkamomis priežastimis, o būtent, jog nesavalaikį ieškinio pareiškimą teisme iš esmės lėmė tai, jog RAB „Balturas“ nepripažino, kad Agentavimo sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir UAB „Poilsis pajūryje“ buvo priversta sutarties nutraukimo neteisėtumą įrodinėti teisme ir tik įsiteisėjus 2022 m. vasario 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 paaiškėjo, kad Agentavimo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, o pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-220-513/2022 (sprendimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 7 d.) Agentavimo sutarties nutraukimas, nebuvo pripažintas nesąžiningos konkurencijos veiksmu. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, susijusias su tokio ieškinio nepareiškimu, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atnaujinti ieškovui dėl pateisinamų priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą, nes tokio termino praleidimą iš esmės lėmė objektyvios priežastys, susijusios su kitose civilinėse bylose nagrinėtomis aplinkybėmis.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas yra praleistas, tačiau byloje yra nustatytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis bei objektyviomis (CK 1.127, 1.128 straipsniai, 1.131 straipsnio 2 dalis).

67. Taip pat teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad ieškovas reikalavimą atsakovei I. B. pareiškė patikslintu, 2022 m. lapkričio 10 d. suformuotu ieškiniu, jį pateikdamas teismui 2022 m. lapkričio 14 d., pridėdamas 2022 m. lapkričio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kurioje nėra duomenų apie pradinio kreditoriaus konkretų nuostolių dydį ir nėra perduota privalomų pagal CK 6.104 straipsnio 1 dalį dokumentų, patvirtinančių reikalavimo teisę. Todėl neaišku, kokiais dokumentais (įrodymais) ieškovas turėjo teisę grįsti ir grindė ieškinio reikalavimo dydį. Labiau tikėtina, jog pats ieškovas, dar neturėdamas reikalavimo teisės ir ją pagrindžiančių dokumentų, piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, pareikšdamas nepagrįstą ieškinį atsakovei.

68. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

69. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės I. B. ieškovui 203 284,51 Eur žalos atlyginimą pagal 2022 m. lapkričio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Tačiau netinkamai taikė šiame sprendime nurodytas proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, nes ieškovas neįrodė atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės ir atsakovės subsidariosios atsakomybės sąlygų bei priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir žalos, taip pat neįrodė CK 6.70 straipsnio 9 dalies taikymo pagrindo, todėl nepagrįstai ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovų apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl reikalavimo priteisti 36 446,20 Eur skolą bei procesines palūkanas atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

70. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Skundžiamo sprendimo dalį panaikinus ir ieškovo ieškinio dalį atmetus, perskirstytinos ir šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

71. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai už advokatės teisinės paslaugas pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo iš esmės patyrė iš viso 3 400 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į ginčo pobūdį, bylos apimtį ir jos sudėtingumą, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytus dydžius, daro išvadą, kad atsakovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl jos yra lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovo.

72. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 766 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atmetus ieškinį valstybei iš ieškovo priteisiamas mokėtinas 766 Eur žyminis mokestis.

73. Atsakovai nurodė, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas R. B. patyrė 3 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas, taip pat sumokėjo žyminį mokestį – 776 Eur, iš viso patyrė 4 076 Eur išlaidas. Atsakovo R. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos atsakovui priteistinos iš priešingą suinteresuotumą turėjusio ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

74. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 2 400 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo Lietuvos apeliaciniame teisme šioje civilinėje byloje priėmimo. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą valstybei iš ieškovo priteisiamas 2 400 Eur žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimai, panaikinti ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti atsakovams I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti valstybei iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 766 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už ieškinį.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 076 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.