Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-442-330/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-07
Bylos Nr.: e2A-442-330/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Dalia Kačinskienė, Tomas Venckus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Poilsis pajūryje“, E. K.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Balturas“, K. B., I. B., R. B.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Poilsis pajūryje“ ir E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Poilsis pajūryje“ ir E. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Balturas“, K. B., I. B., R. B. ir ribotos atsakomybės bendrovei „Balturas“ dėl neteisėto komercinės paslapties įgijimo (gavimo), atskleidimo bei naudojimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Poilsis pajūryje“ ir E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) uždrausti atsakovams I. B., R. B., UAB „Balturas“, K. B., ribotos atsakomybės bendrovei (toliau ? RAB) „Balturas“ naudotis, atskleisti, perduoti, skelbti ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ informaciją, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius (viešbučius, sanatorijas ir kt.), turistų pervežimo paslaugas teikiančius partnerius (vežėjus), turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas teikiančius partnerius, partnerių paieškos būdus ir sistemą, paslaugų kodavimo sistemą, paslaugų kainodarą, nuolaidų sistemą, klientus (turistus) (jų pavardes, adresus ir kitus klientą leidžiančius atpažinti požymius), informaciją apie konkretiems klientams taikomas paslaugų pardavimo sąlygas, nuolaidas, ieškovės sudarytų komercinių sutarčių ar susitarimų su klientais sąlygas, atsiskaitymo tvarką, sutarčių ir užsakymų formas; bet kuriam atsakovui, nevykdančiam teismo draudimo, skirti 10 000 Eur baudą už kiekvieną draudimo pažeidimo atvejį; 2) priteisti iš atsakovų I. B., R. B., UAB „Balturas“, K. B., RAB „Balturas“ solidariai ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ naudai 558 474 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ naudai iš atsakovės UAB „Balturas“ 38 595,11 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti iš atsakovų I. B., R. B., UAB „Balturas“, K. B., RAB „Balturas“ solidariai ieškovo E. K. naudai 150 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ nuo 1999 metų iki 2017 m. kovo 31 d. bendradarbiavo su Rusijos Federacijoje registruotomis atsakovės I. B. įsteigtomis ir (ar) vadovaujamomis įmonėmis. Atsakovė I. B. Rusijoje, Maskvos mieste, 2005 m. vasario 10 d. įsteigė atsakovę RAB „Balturas“. Atsakovė RAB „Balturas“ teikė turistų apgyvendinimo, pervežimo, maitinimo, ekskursijų, gidų, vertėjų ir kitas paslaugas Rusijos Federacijos rinkoje pagal ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ užsakymus, o ieškovė už tai mokėjo atsakovei RAB „Balturas“ atlyginimą. Nuo 2014 metų atsakovai I. B., R. B. ir K. B., veikdami asmeniškai bei per savo įsteigtus ir valdomus juridinius asmenis RAB „Balturas“, UAB „Balturas“ (įsteigta 2016 m. kovo 4 d.) ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami pakenkti ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ galimybėms konkuruoti. Jie nuosekliai mažino išlaidas ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ turistinio produkto reklamai, dėl to žymiai sumažėjo atvykstančių į Lietuvą turistų skaičius ir ieškovės gaunamos pajamos. 2014–2015 metais ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“ pritrūko apyvartinių lėšų, kurios, siekiant užtikrinti turistams palankias kainas ir poilsio vietas, turėjo būti avansu sumokėtos už viešbučius, oro linijų bilietus ir pan.

Šalies argumentai

3. Ieškovų teigimu, 2015 metais atsakovė I. B., turėdama tikslą sužinoti, kaip veikia turistinį produktą kurianti ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“, siekdama perprasti ieškovės darbo organizavimo ypatumus, kainodarą, sužinoti verslo kontaktus, ėmė prašyti ieškovo E. K. ją įdarbinti UAB „Poilsis pajūryje“. Primygtinai prašant bei ieškovui nieko neįtariant, 2015 m. rugsėjo 18 d. I. B. buvo įdarbinta UAB „Poilsis pajūryje“ turizmo vadybininke. Atsakovei I. B. dirbant UAB „Poilsis pajūryje“, I. B. duktė atsakovė K. B. 2016 m. kovo 4 d. įsteigė atsakovę UAB „Balturas“, kurios veikla yra iš esmės tokia pati, kaip ir ieškovės. Atsakovė I. B. 2016 m. lapkričio 2 d. išėjo iš darbo UAB „Poilsis pajūryje“ ir įsidarbino dukters vadovaujamoje UAB „Balturas“, kuriai, pažeisdama konfidencialumo pareigą, perdavė darbo UAB „Poilsis pajūryje“ metu gautą informaciją.

4. Ieškovų tvirtinimu, UAB „Poilsis pajūryje“, RAB „Balturas“, UAB „Balturas“ yra konkurentai, kadangi vykdo analogišką veiklą (ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 79.1), t. y. parduoda kelionių, ekskursijų, transporto ir apgyvendinimo paslaugas visuomenei ir verslo klientams didmeniniu ir mažmeniniu pagrindu. Ieškovų įsitikinimu, atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, be kita ko: 1) UAB „Balturas“ savavališkai naudojo atvykstančiųjų Rusijos klientų plačiai žinomą ieškovės žymenį „litva.lt“, tuo sudarydama sąlygas sukelti painiavą su ieškove UAB „Poilsis pajūryje“ bei jos veikla, siekdama nesąžiningai pasinaudoti ieškovės reputacija; 2) atsakovė UAB „Balturas“ be ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ sutikimo gavo iš atsakovų RAB „Balturas“, I. B., R. B., K. B. informaciją, kuri yra ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ komercinė paslaptis, nors šie asmenys neturėjo teisės šios informacijos perduoti, tačiau turėdami tikslą konkuruoti, siekdami naudos sau bei padarydami žalą ieškovei, tą informaciją neteisėtai naudojo; 3) atsakovė RAB „Balturas“ viešai bei ieškovės klientams asmeniškai nurodydama, kad ji yra įrašyta į Rusijos kelionių organizatorių registrą, kad apdraudusi savo veiklą, o atsakovė UAB „Balturas“ nurodydama apie 20 metų darbo patirties turėjimą, teikė neteisingą informaciją apie save, tuo padarydama žalos ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“.

Šalies argumentai

5. Ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ teigimu, 2016–2018 m. jos negautos pajamos ir patirti nuostoliai siekė 708 474 Eur. Ieškovai, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės UAB „Balturas“ šios nepagrįstai sutaupytas lėšas dėl ieškovės konfidencialios informacijos – dokumentų šablonų, apgyvendinimo įstaigų fotonuotraukų ir kitokios dokumentacijos – panaudojimo savo veikloje. Apgyvendinimo įstaigų fotonuotraukoms daryti ieškovė samdė M. B., kuriai nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. sumokėjo 8 595,11 Eur užmokestį. Fotonuotraukomis pasinaudojusi UAB „Balturas“ nepagrįstai sutaupė ieškovės sąskaita. Atsakovai iš neteisėtų veiksmų nepagrįstai praturtėjo: UAB „Balturas“ 2016 m. gavo nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur pajamų, o 2017 m. – jau nuo 500 000 Eur iki 1 000 000 Eur pajamų.

6. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovai tvirtino neatlikę neteisėtų veiksmų, kadangi informacija apie turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius (viešbučius, sanatorijas ir kt.), turistų pervežimo paslaugas teikiančius partnerius (vežėjus), turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas teikiančius partnerius, partnerių paieškos būdus ir sistemą, paslaugų kodavimo sistemą, paslaugų kainodarą ir nuolaidų sistemą, klientus (turistus), konkretiems klientams taikomas paslaugų pardavimo sąlygas ir nuolaidas, ieškovės sudarytų komercinių sutarčių ar susitarimų su klientais sąlygas, atsiskaitymo tvarką, sutarčių ir užsakymų formas tapo žinoma atsakovams RAB „Balturas“ ir I. B., tačiau ši informacija nėra komercinė paslaptis, nes ji viešai prieinama ir (arba) neturi jokios komercinės vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Dėl ieškovo E. K. reikalavimo teisės teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“, prieš teikdama ieškinį atsakovams dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, 2019 m. birželio 4 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido dalies nuostolių – 150 000 Eur atlyginimo reikalavimo teisę savo vadovui ir akcininkui E. K.. Taigi, ieškiniu ieškovė prašo priteisti 597 069 Eur, o jos vadovas – 150 000 Eur nuostolių atlyginimą. Nors atsakovai teigė, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, teismas su tokiu vertinimu nesutiko, nes ieškovas E. K. yra vienintelis ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ akcininkas, turintis teisę sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ neperleido reikalavimo teisės į atsakovę RAB „Balturas“, todėl ieškovas E. K., remdamasis reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, neturi teisės savo vardu reikšti reikalavimo atsakovei RAB „Balturas“ dėl nuostolių atlyginimo.

9. Įvertinęs šalių argumentus, 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos bei Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas bei tai, kad byloje yra pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius dėl nesąžiningos konkurencijos, teismas padarė išvadą, jog byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Nustatęs, kad byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl agentavimo sutarties vykdymo, kad tai nėra sutartimi nesureguliuotų klausimų sprendimas, teismas konstatavo, jog šiuo atveju ginčui spręsti taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

10. Ištyręs bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, teismas nustatė, kad visi byloje dalyvaujantys fiziniai asmenys, kaip turizmo vadybininkai, tiesiogiai ir per savo šeimos narius valdė tiek informaciją apie vienas kito veiklą, tiek apie turizmo veiklos organizavimo ypatumus, teikiamas paslaugas.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ negali būti laikoma komercinių paslapčių turėtoja, nes neturėjo komercinių paslapčių. Duomenys apie teikiamas paslaugas buvo viešai prieinami ir reklamuojami, verslo partneriai – viešbučiai ir sanatorijos, jų teikiamos paslaugos žinomos ir lengvai prieinamos, duomenys apie užsakovus – Rusijos turistus buvo teikiami ieškovės agento – atsakovės RAB „Balturas“, nes būtent ši atsakovė sudarinėjo sutartis su turistais. Teismas sutiko su ieškovais, kad visi UAB „Poilsis pajūryje“ lėšomis ir priemonėmis įgyti objektai – elektroninių puslapių kūrimas, programavimas, darbo veikloje naudojami viešbučių ir viešbučių kambarių šifravimai skaičiais, viešbučių nuotraukos – turi tam tikros vertės, tačiau tai nebuvo slapta informacija. Teismo vertinimu, ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ nesiėmė veiksmų išlaikyti valdomą informaciją paslaptyje, išskyrus tai, kad darytos viešbučių nuotraukos buvo pažymėtos ieškovės logotipais.

12. Byloje įrodyta, kad 2017 metais atsakovei RAB „Balturas“ rengiant svetainę „balturas.com“, buvo panaudotos ieškovės darytos viešbučių nuotraukos, taip pat viešbučių ir jų kambarių kodai skaičiais, kurie buvo naudojami ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ ir atsakovės RAB „Balturas“ bendradarbiavimo metu. Teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ įsakymais ar kitais teisės aktais nebuvo numatyta, kokia informacija ar jos dalis laikoma komercine paslaptimi, taip pat darbo sutartyse su atsakovais R. B. ir I. B. nebuvo numatytas įpareigojimas išlaikyti komercinių paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos slaptumą, ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ nebuvo su jais sudariusi nekonkuravimo sutarties, todėl sąžiningai konkuruoti su ieškove atsakovai galėjo.

13. Teismas akcentavo, kad visa ieškovų nurodyta informacija, iš jos ir konfidenciali – duomenys apie turistus, kainas, suteiktas ir gautas paslaugas – buvo valdoma abiejų agentavimo sutarties šalių – ieškovės ir atsakovės RAB „Balturas“ bei jų darbuotojų, buvo jiems akivaizdi, plačiai žinoma, su šia informacija buvo paprastai dirbama ir be jos nebūtų galima vykdyti bendros veiklos ar ji pasunkėtų. Nors atsakovai R. B., I. B. yra ieškovės konkurentai, jie tokią informaciją įgijo įprastomis darbo aplinkybėmis ir taip ši informacija tapo jų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ir žiniomis, o atsakovė RAB „Balturas“ valdė bei naudojo šią informaciją kartu su UAB „Poilsis pajūryje“ bendros veiklos vykdymo metu.

14. Byloje įrodyta, kad UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“ buvo susitarusios, kad jų sudarytos agentavimo sutarties, jos priedų ir papildomų susitarimų sąlygos yra konfidencialios, sutarties šalys įsipareigojo užtikrinti, kad jų darbuotojai be kitos šalies išankstinio sutikimo neinformuotų trečiųjų šalių apie sutarties ir jos priedų sąlygas. Tačiau ieškovė nepagrindė ir aiškiai nenurodė, kokią konkrečiai konfidencialią informaciją sutartyje, jos prieduose ar papildomose susitarimuose ir kam perdavė atsakovai ir (arba) jų darbuotojai. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyti turistai yra RAB „Balturas“ klientai, nes būtent su šia bendrove turistai sudarinėjo turistinių paslaugų sutartis. Teismas pažymėjo, kad turistinių paslaugų sutartyse nenurodyta, jog turisto kelionės organizatorius yra UAB „Poilsis pajūryje“.

15. Teismo vertinimu, tas faktas, kad su viešbučiais, kurių paslaugomis daugiausia prekiavo ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ per agentę RAB „Balturas“, po agentavimo sutarties nutraukimo paslaugų sutartis sudarė atsakovė UAB „Balturas“, nėra ir negali būti nesąžiningos konkurencijos įrodymu. Byloje nėra duomenų, kad viešbučiai ir sanatorijos, su kuriais bendradarbiavo ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“, įsipareigojo nesudaryti bendradarbiavimo sutarčių su kitomis Rusijos Federacijos turistus aptarnaujančiomis bendrovėmis. Byloje neįrodyta, kad turistai buvo viliojami, klaidinami, jiems buvo kitu būdu trukdoma vykti į Lietuvą ir pirkti ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ turistinį produktą.

16. Teismas pažymėjo, kad nesant nekonkuravimo susitarimo ir nenumačius atlygio už nekonkuravimą, net jeigu atsakovai I. B., R. B. bei K. B. ir konkuravo su ieškove, nėra pagrindo teigti, jog jie atliko neteisėtus veiksmus. Šiuo požiūriu nėra teisinio pagrindo konstatuoti ir nesąžiningą konkurenciją tarp ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ bei atsakovių UAB „Balturas“ ir RAB „Balturas“.

17. Teismas nurodė, kad yra nepagrįsti ieškovų argumentai apie jų klientų – Rusijos turistų klaidinimą. Byloje neįrodyta, kad bendro pobūdžio informacija elektroniniame laiške, jog RAB „Balturas“ tęsia veiklą per UAB „Balturas“, informacija apie naujo elektroninio puslapio kūrimą, turistus pasitinkančio asmens užrašas lentelėje, žymens „litva.lt“ naudojimas, neteisingų duomenų apie įmonės teikiamų paslaugų ir finansinį saugumą pateikimas turėjo suklaidinti turistus. Taip pat neįrodyta, kad turistams esminę reikšmę turėjo informacija, kas iš byloje dalyvaujančių asmenų organizuoja turizmo paslaugas Lietuvoje, nes turizmo paslaugų sutartį turistai sudarinėjo su RAB „Balturas“, kuri operavo klientų duomenimis bei kontaktais, teikė jiems informaciją ir reklamavo paslaugas.

18. Nagrinėdamas UAB „Poilsis pajūryje“ reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Balturas“ 38 595,11 Eur dydžio nepagrįstai sutaupytas lėšas (jas sudaro ieškovės darbuotojai, dirbusiai interneto svetainės dizainere, išmokėtas darbo užmokestis), teismas nustatė, kad 2017 m. svetainės „balturas.com“ rengimo metu buvo panaudotos, tikėtina, ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ darbuotojų kurtos viešbučių nuotraukos, kurios buvo naudojamos kelis mėnesius, o po to iš svetainės pašalintos. Teismo vertinimu, šios nuotraukos nėra komercinė paslaptis ar konfidenciali informacija. Nuotraukas ieškovė buvo paskelbusi viešoje elektroninėje erdvėje, kas reiškia, kad jas nesunkiai galėjo rasti ir panaudoti tiek turizmo verslo specialistai, tiek paprastas vartotojas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojai sumokėtas darbo užmokestis buvo ne tik už nuotraukų darymą, nes ji dirbo svetainės dizainere, todėl reikalavimas priteisti darbuotojai sumokėto darbo užmokesčio atlyginimą yra nepagrįstas.

19. Nagrinėdamas aplinkybes dėl ieškovės nurodytų patirtų nuostolių (246 555 Eur) ir negautų pajamų (461 919 Eur), teismas nurodė, kad jos susijusios su agentavimo sutarties nutraukimu bei dėl to atsiradusiais netekimais. Teismo vertinimu, net jeigu agentavimo sutartis ir būtų vykdoma, ieškovai leistinais įrodymais nepagrindė teiginių apie tokių pačių pardavimo pajamų ir grynojo pelno planavimą bei gavimą, koks jis buvo šalims bendradarbiaujant 2012–2015 metais. Be to, nustatyta, kad šalys 2013 m. vasario 1 d. agentavimo sutartyje buvo nustačiusios, jog sutartis galioja iki 2018 m. vasario 1 d.

20. Ieškovams neįrodžius, kad atsakovai naudojasi, perduoda, skelbia, atskleidžia ieškinyje nurodytą kaip komercinę paslaptį sudarančią informaciją, teismas atmetė ieškovų reikalavimą uždrausti atsakovams atlikti tokius veiksmus ir taikyti baudą už draudimo nesilaikymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Ieškovai UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nes skundžiamame sprendime nenurodė, kokiomis teisės normomis rėmėsi, neanalizavo ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, neatskleidė jų esmės, netaikė jokių teisės aktų ginčo teisiniams santykiams kvalifikuoti, nenurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis padarė sprendime pateiktas išvadas ir kokių teisės aktų pagrindu ieškinį atmetė.

21.2. Egzistuoja dvi esminės sąlygos atsakovės UAB „Balturas“ veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais: a) ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ ir atsakovė UAB „Balturas“ yra konkurentai (ginčo dėl to nėra); b) UAB „Balturas“ atliko įstatymo draudžiamus veiksmus, nes savavališkai naudojo atvykstančių Rusijos klientų plačiai žinomą ieškovės žymenį „litva.lt“, tuo sudarydama sąlygas sukelti painiavą su ieškove UAB „Poilsis pajūryje“ bei jos veikla, siekdama nesąžiningai pasinaudoti ieškovės reputacija; be ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ sutikimo gavo iš atsakovų RAB „Balturas“, I. B., R. B., K. B. informaciją, kuri yra ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ komercinė paslaptis, nors šie asmenys neturėjo teisės šios informacijos perduoti, tačiau turėdami tikslą konkuruoti, siekdami naudos sau bei padarydami žalą ieškovei, tą informaciją neteisėtai naudojo; 3) apie save pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją.

21.3. RAB „Balturas“ pažeidė savo, kaip ieškovės agento, pareigą būti lojaliu ieškovei, saugoti jos komercines paslaptis, perdavė konkuruojančiam ūkio subjektui UAB „Balturas“ ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją be ieškovės sutikimo. I. B. ir R. B. pažeidė įstatymą, kadangi be ieškovės sutikimo naudojo bei perdavė ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją dukrai K. B. bei jos įsteigtai UAB „Balturas“.

21.4. Teismo išvadą, kad turistams neturėjo esminės reikšmės jiems paslaugas Lietuvoje teikiantis kelionių organizatorius (jo tapatybė), paneigia faktas, jog daugelį metų per ieškovę į Lietuvą atvykdavo tie patys turistai, nes jie buvo patenkinti ieškovės teikiamomis paslaugomis, jautėsi saugūs ir užtikrinti kelionės kokybe, o ieškovės vadovas E. K. ir darbuotojai turistus per daugelį metų pažino asmeniškai.

21.5. Byloje pateiktais įrodymais patvirtinta, kad atsakovės RAB „Balturas“ ir UAB „Balturas“ be ieškovės leidimo ir sutikimo nukopijavo bei patalpino tinklalapyje „www.balturas.com“ ieškovės interneto svetainėje „www.litva.lt“ esančias nuotraukas su žymeniu „litva.lt“, o atsakovė I. B. suvokė, kad ieškovės žymens „litva.lt“ naudojimas yra neteisėtas.

21.6. Ieškovės agentas RAB „Balturas“, I. B. (RAB „Balturas“ steigėja ir vadovė, UAB „Balturas“ darbuotoja, buvusi ieškovės darbuotoja) ir R. B. (buvęs ieškovės darbuotojas, UAB „Balturas“ darbuotojas“) ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją neteisėtai perdavė K. B. ir jos įsteigtam konkuruojančiam ūkio subjektui UAB „Balturas“. Atsakovės K. B. ir UAB „Balturas“, turėdamos tikslą konkuruoti, siekdamos naudos sau bei padarydamos žalą ieškovei, tą informaciją neteisėtai įgijo bei naudojo.

21.7. Teismas peržengė kompetencijos ribas ir už ieškovę nusprendė, kad turima informacija nėra jos komercinė paslaptis, taip pat konstatavo, kad ūkio subjektas (ieškovė) apskritai neturi komercinių paslapčių.

21.8. Ieškovė per daugelį veiklos metų surinko, apibendrino, užkodavo, suvedė į savo sukurtą kompiuterinę duomenų bazę ir naudojo daugybę duomenų, susijusių su turistams teikiamomis apgyvendinimo, pervežimų, maitinimo, ekskursijų ir kitomis paslaugomis. Ieškovės sukaupta duomenų bazė buvo pagrindas ir būtina sąlyga turizmo verslui vykdyti.

21.9. Ieškovė įrodinėjo, kad jos komercinę paslaptį sudaro ta informacija, kuri būtent jai yra vertinga, suteikia konkurencinį pranašumą, nes jos nežino nesusiję tretieji asmenys. Tokios informacijos, kaip pavyzdžiui, ieškovės teisėta įgyta bei naudojama unikali jos teikiamų paslaugų kodavimo sistema, niekur viešai ar laisvai negausi.

21.10. Dėl ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ turimos unikalios paslaugų kodavimo sistemos, ilgamečių ryšių su apgyvendinimo, pervežimo paslaugų teikėjais ieškovė gali suteikti kiekvienam turistui asmeniškai jo pageidaujamas sąlygas ir paslaugas, pasiūlyti turistams itin patrauklias paslaugų kainas. Ieškovės sukaupta informacija turi neįkainojamą komercinę vertę ir apskritai yra jos, kaip verslo subjekto, egzistavimo pagrindas.

21.11. Ieškovė ėmėsi protingų pastangų savo komercinėms paslaptims apsaugoti: informacija apie klientus, verslą ir kt. buvo saugoma pagrindiniame kompiuteryje (serveryje), prisijungimas prie duomenų buvo apsaugotas slaptažodžiais. Teismas nepagrįstai suabsoliutino faktą, kad ieškovė nebuvo patvirtinusi komercinių paslapčių sąrašo.

21.12. Byloje įrodyta, kad tarp ieškovės ir RAB „Balturas“ buvo susiklostę komercinio atstovavimo teisiniai santykiai: ieškovė buvo kelionių organizatorius, o RAB „Balturas“ – ieškovės agentas Rusijos Federacijoje. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad turistai turistinių paslaugų teikimo sutartis sudarinėjo ne su ieškove per jos agentą RAB „Balturas“, o su RAB „Balturas“, kaip savarankišku asmeniu. Tokia klaidinga teismo išvada lėmė kitą neteisingą išvadą, kad turistai buvo ne ieškovės, o RAB „Balturas“ klientai.

21.13. Byloje įrodyta, kad RAB „Balturas“ ir I. B. agentavimo sutarties pagrindu bei I. B. darbo ieškovės įmonėje laikotarpiu sužinojo apie nuolatinius ieškovės klientus, jų asmeninius bei kontaktinius duomenis (telefonų numerius, el. pašto adresus), konkretiems klientams taikomas nuolaidas ir kitą informaciją, kurios joks trečiasis asmuo nežino.

21.14. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad RAB „Balturas“ veiksmai elektroniniais laiškais informuojant turistus apie tai, kad RAB „Balturas“ tęsia veiklą per UAB „Balturas“, apie naujo el. puslapio „www.balturas.com“ kūrimą, apie keliones, akcijas ir kitas paslaugas, turistus pasitinkančio asmens lentelėje užrašas „Balturas“, žymens „litva.lt“ naudojimas, neteisingų duomenų apie teikiamų paslaugų ir finansinį saugumą pateikimas, nelaikytini turistus klaidinančiais veiksmais dėl to, kad esą nėra įrodymų, jog turistams esminę reikšmę turėjo kelionių organizatoriaus Lietuvoje tapatybė.

21.15. RAB „Balturas“ ir I. B. neteisėtai perdavė atsakovėms UAB „Balturas“ ir K. B. ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ieškovės kainodarą bei klientams taikomą nuolaidų sistemą.

21.16. Nesąžiningos konkurencijos veiksmais laikytinas ne pats atsakovės UAB „Balturas“ sutarčių sudarymas su viešbučiais, bet derybose su viešbučiais neteisėtas pasinaudojimas ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, atsakovės gautos išskirtinės sąlygos, kainos ir nuolaidos, kurios analogiškos ieškovės turimoms.

21.17. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovės komercinės paslapties apie turistų pervežimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius (vežėjus), kainodarą ir kt., neteisėtu perdavimu, įgijimu ir naudojimu.

21.18. Atsakovės I. B. ir K. B. gali steigti savo įmones, naudotis savo sukauptomis profesinėmis žiniomis, tačiau tai turi daryti sąžiningai: savarankiškai susikurti unikalią programinę įrangą, paslaugų kodavimo sistemą (jei tai reikalinga), duomenų bazę, atlikti didžiulio masto viešbučių fotografavimo darbus ir kitus laikui, piniginiams bei žmogiškiesiems resursams imlius veiksmus.

21.19. Darbuotojo pareiga saugoti darbdavio komercinę paslaptį kyla ne tik iš sutarties, bet ir iš įstatymo.

21.20. Atsakovės K. B. 2016 m. Lietuvoje įsteigtą juridinį asmenį atsakovai sąmoningai pavadino analogiškas paslaugas Rusijoje teikiančios RAB „Balturas“ vardu (tapatus pavadinimas), kad galima būtų suklaidinti ilgamečius per ieškovės agentą RAB „Balturas“ atvykstančius ieškovės klientus dėl paslaugų teikėjo tapatybės.

21.21. Viešbučių fotonuotraukas darė ieškovės darbuotojai, todėl ieškovei priklauso autoriaus teisės į šias fotonuotraukas, o atsakovų panaudojimas šių fotonuotraukų savo komerciniams tikslams be ieškovės sutikimo yra neteisėtas ir vertintinas kaip vienas iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

21.22. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pasisavinant viešbučių rezervavimo paraiškos formą.

21.23. Teismas nei faktiniais duomenimis, nei teisės aktų nuostatomis nepagrindė išvados, kad ieškovė nuostolius patyrė tik dėl agentavimo sutarties su RAB „Balturas“ nutraukimo.

21.24. Teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, todėl negali būti pripažintas pagrįstu teismo sprendimas netenkinti ieškinio dėl žalos atlyginimo tik dėl to, kad ieškovas tiksliai neįrodė nuostolių dydžio.

21.25. Teismui atsisakius byloje skirti ekspertizę, sprendžiant dėl žalos turėjo būti vadovautasi ieškovų pateiktais įrodymais ir skaičiavimais.

21.26. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi byla išnagrinėta šališko teismo.

Atsiliepimas

4. Atsakovai R. B., I. B., UAB „Balturas“, K. B., RAB „Balturas“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai atsikirtimai į skundą:

Motyvuojamoji dalis

22.1. Ieškovai UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo byloje padarytų išvadų pagrįstumo.

22.2. UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“ nebuvo sudarę susitarimo dėl nekonkuravimo, todėl RAB „Balturas“ ir jos akcininkė kartu su savo šeimos nariais turėjo teisę įsteigti su UAB „Poilsis pajūryje“ tapačioje rinkoje konkuruojantį subjektą Lietuvos Respublikoje ir pirkti iš jo visas su turizmo paslaugų teikimu RAB „Balturas“ klientams susijusias paslaugas.

22.3. Ieškovų nurodoma informacija apie turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius (viešbučius, sanatorijas), turistų pervežimo paslaugas teikiančius partnerius (vežėjus), turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas teikiančius partnerius, partnerių paieškos būdus ir sistemą yra viešai prieinama, todėl nėra ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ komercinę paslaptį sudarančia informacija.

22.4. Ieškovo nurodyti pervežimo paslaugų teikėjai UAB „Lismus“ ir UAB „Dainija“ yra valdomi atsakovų asmeniškai pažįstamų asmenų.

22.5. Atsakovai nenaudoja jokių ieškovei priklausančių sutarčių ir (ar) užsakymų formų.

22.6. Vien tai, kad tam tikros RAB „Balturas“ dokumentų formos buvo naudojamos bendradarbiaujant su UAB „Poilsis pajūryje“, savaime nereiškia, kad RAB „Balturas“ neteko teisės jų naudoti po bendradarbiavimo sutarties su ieškove pasibaigimo.

22.7. Informacija apie atsakovių UAB „Balturas“ ir RAB „Balturas“ esamus klientus ir jiems teikiamas paslaugas bei jų sąlygas, niekaip nėra susijusi su nagrinėjama byla, kadangi bendradarbiavimo sutarties pagrindu RAB „Balturas“ iš ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ nėra gavusi jokių duomenų apie UAB „Poilsis pajūryje“ klientus, o ieškovai apskritai neįrodinėja, kad būtų perdavę tokią informaciją atsakovams.

Žemesnės instancijos teismas

22.8. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantų komercine paslaptimi įvardijama informacija neatitinka kasacinės instancijos teismo suformuotų komercinės paslapties požymių: (i) informacija nebuvo apeliantų saugoma; (ii) dalis informacijos apskritai yra vieša; (iii) likusi dalis informacijos neturi jokios komercinės vertės.

22.9. Kadangi pagal UAB „Poilsis Pajūryje“ ir RAB „Balturas“ 2013 m. vasario 1 d. sudarytos agentavimo sutarties sąlygas agentas RAB „Balturas“ įsipareigojo sudaryti sandorius savo vardu, būtent agentas buvo šalis pagal tiesiogiai su vartotoju (turistu) sudaromas sutartis ir atitinkamai prisiėmė visus įsipareigojimus, kylančius iš sutarčių sąlygų.

22.10. Apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių identifikacinių paslaugų kodų sukūrimą ar ekonominę jų vertę. Iš esmės šie kodai yra atsitiktiniai simbolių deriniai, kurių naudojimas nėra ribojamas, kadangi patys savaime jie neturi jokios komercinės vertės ir nėra saugomi.

22.11. Byloje apklausta liudytoja patvirtino, kad viešbutis „Palanga Spa“ yra laisvas derėtis ir susitarti su klientais (tame tarpe su UAB „Balturas“) dėl paslaugų tiekimo sąlygų bei apmokėjimo už paslaugas, kad viešbutis nėra įsipareigojęs ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“ nuolaidų kitiems klientas sąlygas derinti tik su ja.

22.12. Apeliantai (ieškovai) savo subjektyvios nuomonės apie tariamą teismo palankumą kitai bylos šaliai nepagrindė objektyviais duomenimis, tik išreiškė deklaratyvų teiginį apie pirmosios instancijos teismo teisėjos tendencingumą.

22.13. Ieškovai pareiškė didelės vertės ieškinį, kurio bendra suma net 747 069 Eur, tačiau kartu su ieškiniu nepateikė iš esmės jokių ieškovų tariamai patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, ieškinio reikalavimus grindė niekuo nepagrįstomis prielaidomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3. Apeliaciniame skunde, be kita ko, tvirtinama, kad egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Ieškovų (apeliantų) teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė kooperacijos (bendradarbiavimo), rungimosi bei teisėjų ir teismų nešališkumo principų, kadangi netenkino daugelio ieškovų procesinių prašymų. Teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti bylai reikšmingus įrodymus, teismas išdavė tik po atkaklių prašymų ir daugiau nei po metų nuo bylos nagrinėjimo pradžios, be to, tik apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovų atskirąjį skundą, atsakove į bylą įtraukta RAB „Balturas“, o nors atsakovės K. B. dalyvavimas bylos nagrinėjime ir buvo pripažintas būtinu, tačiau atsakovei pateikus laikiną nedarbingumą pagrindžiančius dokumentus, šiai atsakovei buvo leista nedalyvauti bylos nagrinėjime.

4. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

5. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog teismo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ar šališkumo nebuvimą, kas gali būti nustatoma pagal subjektyviuosius kriterijus – vertinant konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį nagrinėjamoje byloje, ir objektyviuosius kriterijus – vertinant, ar apskritai teismas, jo sudarymas užtikrino pakankamas garantijas, kad būtų galima atmesti bet kokias teisėtas abejones jo nešališkumu (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją Nr. 29369/10, 73 p. ir jame nurodytą praktiką). Analizuojamu atveju ieškovai nekelia abejonių dėl teismo nešališkumo objektyviuoju aspektu. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nagrinėtina tik tai, ar apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu pagal subjektyviuosius kriterijus.

6. EŽTT jurisprudencijoje yra pabrėžta, jog asmeninis teisėjo nešališkumas privalo būti preziumuojamas, kol nepateikiami tam prieštaraujantys įrodymai (pvz., EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimo byloje Hauschildt prieš Daniją 47 punktas). Apeliaciniame skunde abejonės dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo motyvuojamos pirmosios instancijos teismo teisėjos priimtais ieškovams nepalankiais procesiniais sprendimais, trukdymu ieškovams surinkti įrodymus, ekspertizės neskyrimu, neoperatyviu teismo liudijimo išdavimu bei nešaukimu į teismo posėdžius atsakovės K. B..

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai pirmosios instancijos teismo teisėjai nušalinimą pareiškė 2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje. Pareiškimas dėl nušalinimo buvo grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja nesilaikė šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų, netinkamai vertino ir nagrinėjo procesinius prašymus dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo, šalims nustatė skirtingus procesinius terminus įrodymų pateikimui. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovų prašymas dėl teisėjos nušalinimo atmestas kaip nepagrįstas, konstatavus, jog teismo procesinių veiksmų teisėtumas įprastu atveju tikrinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal bylos šalių skundus ir tokie procesiniai veiksmai nėra teisėjo nušalinimo pagrindas. Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartyje išdėstytų motyvų ir išvadų ieškovai apeliaciniame skunde nepasisako.

8. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinio proceso dispozityviose bylose (o tokia yra nagrinėjama byla) veikiant rungimosi principui, teismas neturi būti aktyvus – bylos šalys privalo įrodymais pagrįsti savo argumentus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). CPK 199 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą, apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 55 punktas ir jame nurodyta praktika). Vadinasi, bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, teismas gali padėti jiems surinkti jų įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančius duomenis, tačiau toks teismo ir šalių bendradarbiavimas negali tapti teismo pareiga būti aktyviu ir surinkti visus su byla susijusius įrodymus už byloje dalyvaujančius asmenis.

9. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, tačiau nenurodytos aplinkybės, galinčios pagrįsti, jog atsakovams buvo sudarytos palankesnės sąlygos įrodymais pagrįsti savo atsikirtimus į ieškinį. Ieškovai teigdami, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo palanki atsakovams, nurodė tik aplinkybę, jog atsakovei K. B. leista nedalyvauti teismo posėdžiuose, pateikus duomenis apie laikiną nedarbingumą, nors prieš tai atsakovės dalyvavimas procese buvo pripažintas būtinu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovę K. B. teismo posėdžiuose atstovavo profesionali teisininkė – advokatė. Apeliaciniame skunde tvirtindami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė nutartį pripažinti atsakovės K. B. dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, ieškovai nenurodė, kokias išskirtines aplinkybes teismo posėdyje galėtų paaiškinti tik pati atsakovė K. B., jog jos atstovės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pakankamas. Kadangi bylos šalys turi teisę bylą vesti tiek pačios, tiek per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog dėl objektyvių priežasčių neatvykus atsakovei į teismo posėdį, teismas nusprendė nepripažinti atsakovės dalyvavimo būtinu kitame teismo posėdyje, nesudaro pagrindo vertinti teisėjos elgesį kaip šališką, išskirtinai palankų vienai iš bylos šalių.

10. Iš to, kas išdėstyta, galima padaryti išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo įvertinti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti, kad byla išnagrinėta šališko pirmosios instancijos teismo teisėjo. Kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Dėl proceso formos ir naujų įrodymų

11. Apeliaciniame skunde pareikštas prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuojant tuo, kad byla yra sudėtinga dėl specifinio UAB „Poilsis pajūryje“ vykdomos veiklos modelio, kurį suvokti vien iš procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teismui gali būti sunku, taip pat dėl daugialypių atsakovų veiksmų vertinimo, taikytinų teisės normų pobūdžio ir apimties, didelės ieškinio sumos.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

13. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nenustatė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos šalys raštu išdėstė išsamius argumentus dėl savo sutikimo ar nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, šalių įrodinėjamos aplinkybės iš esmės grindžiamos rašytiniais įrodymais, žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalims buvo sudaryta galimybė išsamiai išdėstyti paaiškinimus, atskleidžiant ir ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ veiklos modelio specifiką, o pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų (garso įrašų) medžiaga yra sudėtinė nagrinėjamos bylos medžiagos dalis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad šiuo atveju CPK numatyta išimtis dėl žodinės proceso formos netaikytina.

14. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus – Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties kopiją bei 2022 m. gegužės 11 d. išrašo iš vieningo valstybinio juridinių asmenų registro kopiją apie RAB „Balturas“ registro duomenis.

15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Šiuo atveju 2022 m. gegužės 11 d. išrašo iš vieningo valstybinio juridinių asmenų registro apie RAB „Balturas“ registravimo duomenis priėmimo klausimas išspręstas priimant dokumentus, kuriais buvo grindžiamas apeliacinės instancijos teismui pateiktas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje. CPK 179 straipsnio 3 dalis sudaro prielaidas bylą civilinio proceso tvarka nagrinėjančiam teismui naudotis teismų informacinės sistemos duomenimis, taip pat ir susipažinti su procesiniais sprendimais, priimtais susijusiose civilinėse bylose. Dėl nurodytos priežasties nėra poreikio prie nagrinėjamos bylos kaip įrodymą pridėti kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvauja ginčo šalys, priimtos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties kopiją.

Dėl byloje pareikštų materialiųjų reikalavimų

16. Byloje reikalavimai pareikšti siekiant uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti, atskleisti informaciją, kuri, ieškovų teigimu, sudaro ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ komercinę paslaptį, taip pat atlyginti ieškovų patirtus nuostolius dėl atsakovų neteisėto komercinės paslapties atskleidimo bei naudojimo. Atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovai kildina būtent iš UAB „Poilsis pajūryje“ komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėto atskleidimo, perdavimo bei naudojimo.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija (CK 1.116 straipsnio 2 dalis).

18. Teismų praktikoje yra išaiškina, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 38 punktas).

19. Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Komercinių paslapčių įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 7 punktuose numatyta, kad komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir reikalauti nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą, taip pat reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Komercinės paslapties turėtoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, teisėtai valdantys komercinę paslaptį (Komercinių paslapčių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

20. Be to, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.

21. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jis neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, privalo atlyginti komercinės paslapties turėtojui turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, taip pat dėl padarytos žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, priklausomai nuo faktinių aplinkybių, asmenims, pažeidusiems CK ir Konkurencijos įstatyme nustatytą draudimą atskleisti, įgyti, naudoti informaciją, sudarančią kito subjekto komercinę paslaptį, gali būti taikoma ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė. Jų taikymui būtina nustatyti visas sutartinės ir (ar) deliktinės atsakomybės būtinąsias sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021 35 punktas ir jame nurodyta praktika). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

22. Apeliaciniame skunde ieškovai akcentavo, kad UAB „Poilsis pajūryje“ komercine paslaptimi laikoma tokia informacija: apie turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius (viešbučius, sanatorijas ir kt.), turistų pervežimo paslaugas teikiančius partnerius (vežėjus), turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas teikiančius partnerius, partnerių paieškos būdus ir sistemą, paslaugų kodavimo sistemą, paslaugų kainodarą, nuolaidų sistemą, klientus (turistus) (jų pavardes, adresus ir kitus klientą leidžiančius atpažinti požymius), apie konkretiems klientams taikomas paslaugų pardavimo sąlygas, nuolaidas, ieškovės sudarytų komercinių sutarčių su klientais sąlygas, atsiskaitymo tvarką, sutarčių ir užsakymų formas.

Dėl paslaugų identifikacinių kodų

23. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės veikloje naudojama viešbučių ir viešbučių kambarių kodavimo (šifravimo skaičiais) sistema nėra slapta informacija, todėl ji nelaikytina komercine paslaptimi. Ieškovų tvirtinimu, identifikaciniai turistinių paslaugų kodai yra matematinis modelis, kuris sudaro ieškovės verslo pagrindą, o dėl didžiulės informacijos gausos, veiklos vykdymas be šių kodų būtų neįmanomas. Ieškovai pabrėžė, kad atsakovės RAB „Balturas“ naudojama kompiuterinė programa, su kuria ši atsakovė dirba iki šiol, be identifikacinių kodų negali veikti. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad kodai yra atsitiktiniai simbolių deriniai, kurių naudojimas nėra ribojamas, o patys savaime jie neturi komercinės vertės ir nėra saugomi. Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aptariami kodai buvo visiems viešai prieinami, todėl galimas jų naudojimas nėra ribojamas.

24. Šioje byloje ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“, reikšdama reikalavimus dėl uždraudimo naudoti (taip pat perduoti, skelbti, atskleisti) informaciją bei atlyginti dėl neteisėto informacijos perdavimo bei naudojimo padarytą žalą, savo komercine paslaptimi laikomą paslaugų kodavimo sistemą iš esmės siejo su septynių ženklų identifikaciniais turistinių paslaugų kodais. Nors apeliaciniame skunde užsimenama apie sistemos matematinį modelį, tačiau ieškovai neatskleidė tokio matematinio modelio sudarymo principo, jo veikimo, taip pat išsamiai nepaaiškino priežasčių, dėl kurių atsakovės RAB „Balturas“ naudojama kompiuterinė programa negalėtų veikti su kitais pagal programos veikimo principą sudarytais kintamaisiais (septynių ženklų skaičiais, pagal kuriuos identifikuojami paslaugų teikėjai), arba tuo atveju, jei kodai nėra kintamieji, – kad šie kodai nėra RAB „Balturas“ naudojamos kompiuterinės programos sudedamoji dalis.

25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1999 m. kelionių kataloge „Poilsis Lietuvos pajūryje“ ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ informacija apie apgyvendinimo vietas pateikta nurodžius apgyvendinimo vietos kodą bei naudojamus numerių (kambarių, apartamentų) kodus (el. b. t. 2, b. l. 118–128). Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad aptariami ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ naudoti identifikaciniai paslaugų kodai buvo paviešinti, tai yra jie nebuvo slepiami nuo trečiųjų asmenų, kadangi bet kuriam nesusijusiam asmeniui, nežinančiam šių kodų reikšmės, jų prasmės, panaudojimo galimybių, neturinčiam reikiamos programinės įrangos, šie kodai būtų beverčiai, neaktualūs ir nenaudingi. Tai reiškia, kad ieškovai iš esmės pripažįsta, jog aptariami identifikaciniai kodai galėjo būti komercine paslaptimi tik atsakovės RAB „Balturas“, turinčios programinę įrangą, pritaikytą tokių kodų naudojimui, atžvilgiu.

26. Kaip minėta, vienas esminių komercinės paslapties požymių yra tas, kad informacija yra slapta – arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma, arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija (CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ viešai skelbti identifikaciniai kodai patys savaime negali būti laikomi informacija, sudarančią komercinę paslaptį CK 1.116 straipsnio prasme. Apeliaciniame skunde akcentuojamos identifikacinių kodų panaudojimo galimybės, kas suponuoja nuostatą, jog ieškovų nurodytą komercinę vertę turinčią informaciją turėtų sudaryti bent du komponentai – patys kodai ir kita slapta informacija, įgalinanti naudoti identifikacinius kodus. Analizuojamu atveju ieškovai apeliaciniame skunde netvirtina, kad atsakovai būtų neteisėtai pasisavinę ieškovų sukurtą algoritmą, kompiuterinę programą, unikalų slaptą identifikacinių kodų sudarymo principą ir pan. Vadinasi, šioje byloje ieškovai neįrodė teiginio, kad egzistuoja slapta informacija, leidžianti panaudoti viešai paskelbtus paslaugų identifikacinius kodus, kurią neteisėtai įgijo, atskleidė, perdavė ar panaudojo atsakovai.

27. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ naudoti paslaugų teikimo identifikaciniai kodai neatitinka CK 1.116 straipsnyje komercinės paslapties požymius atitinkančiai informacijai keliamų teisinių reikalavimų. Tai reiškia, kad ieškovai nepagrindė atsakovų veiksmų, susijusių su paslaugų teikimo identifikacinių kodų naudojimu, neteisėtumo.

Dėl informacijos apie kainodarą, nuolaidas, sutartis su paslaugų teikėjais

28. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovės RAB „Balturas“ ir I. B. atsakovėms K. B. bei UAB „Balturas“ neteisėtai perdavė duomenis apie ieškovės paslaugų kainodarą, klientams taikomą nuolaidų sistemą, apgyvendinimo, pervežimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius, sutarčių sąlygas bei atsiskaitymo procedūras.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžta, kad paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020 55 punktas ir jame nurodyta praktika).

30. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ įsakymais ar kitais lokaliniais aktais nebuvo nustatyta, kokia informacija ar jos dalis yra laikoma ieškovės komercine paslaptimi. Darbo sutartyse su atsakovais R. B. ir I. B. nebuvo nustatytas įpareigojimas išlaikyti komercinių paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos slaptumą, nebuvo sudaryta nekonkuravimo sutartis. Apeliaciniame skunde ieškovai deklaratyviai teigia, kad informaciją, susijusią su kainodara, klientams taikomomis nuolaidomis, apgyvendinimo, pervežimo paslaugas teikiančiais ieškovės partneriais, sutarčių sąlygomis bei atsiskaitymo procedūromis jie laiko konfidencialia, tačiau nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų, jog buvo sudarytos sąlygos atsakovams ir kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, kad UAB „Poilsis pajūryje“ buvo parengta ir patvirtinta tvarka, kaip su šia informacija susipažinti, kaip buvo užtikrintas tokios tvarkos laikymasis ir pan. (CPK 178 straipsnis).

31. Nenustačius, kad ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ aiškiai ir nedviprasmiškai atsakovams leido suprasti, jog informacija apie ieškovės kainodarą, klientams taikomą nuolaidų sistemą, apgyvendinimo, pervežimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius, sutarčių sąlygas bei atsiskaitymo procedūras, yra konfidenciali ir sudaranti ieškovės komercinę paslaptį, negalima konstatuoti, jog egzistuoja CK 1.116 straipsnyje įtvirtinta komercinių paslapčių sąlyga – ieškovės protingos pastangos, nukreiptos informacijos slaptumui išsaugoti. Tai reiškia, kad ieškovai neįrodė atsakovų veiksmų, susijusių su duomenimis apie ieškovės kainodarą, klientams taikomą nuolaidų sistemą, apgyvendinimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius, sutarčių sąlygas bei atsiskaitymo procedūras, neteisėtumo, todėl šiuo teisiniu aspektu civilinė atsakomybė atsakovams taip pat negali būti taikoma.

Dėl informacijos apie klientus ir jiems taikomas paslaugų sąlygas

32. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovės RAB „Balturas“ ir I. B. neteisėtai perdavė atsakovėms K. B. bei UAB „Balturas“ duomenis apie ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ klientus. Ieškovų teigimu, neteisėtai buvo perduoti turistų asmens duomenys – pavardės, adresai, kiti klientus leidžiantys atpažinti duomenys, taip pat duomenys apie konkretiems klientams taikomas paslaugų pardavimo sąlygas, nuolaidas, sutarčių ir užsakymų formos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė RAB „Balturas“ minėtą informaciją įgijo ieškodama ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“ klientų Rusijos Federacijoje, tai yra veikdama kaip ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ agentas, o atsakovė I. B. – dirbdama UAB „Poilsis pajūryje“ bei RAB „Balturas“.

33. Šiame kontekste pažymėtina, kad sąvokos „konfidenciali informacija“ ir „komercinė paslaptis“ nėra tapačios. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių; informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma; duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-248/2018 29 punktas).

34. Teismų praktikoje taip pat yra nurodyta, kad rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį, priskiriamas, be kita ko, ūkio subjekto klientų sąrašas, kadangi ši informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018 25 punktas). Visgi, teisminiais precedentais reikia remtis apdariai – teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018 ir šioje apeliacinės instancijos teisme dabar nagrinėjamoje byloje egzistuoja esminis skirtumas – ieškovai UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. apeliaciniame skunde neįrodinėja, kad buvo sudarę konfidencialumo susitarimą su atsakovais RAB „Balturas“ bei I. B..

35. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“ buvo susitarę tik dėl sudarytos agentavimo sutarties, jos priedų bei papildomų susitarimų sąlygų konfidencialumo ir buvo užtikrinti, kad šalių darbuotojai be kitos šalies išankstinio sutikimo neinformuotų trečiųjų šalių apie agentavimo sutarties ir jos priedų sąlygas. Ieškovės klientų (turistų) asmens tapatybės ir kontaktiniai duomenys nebuvo sudėtinė agentavimo sutarties ir (ar) jos priedų sąlygų dalis, todėl negalima daryti išvados, kad egzistavo ieškovės ir jos agento bei jų darbuotojų susitarimas dėl tokių duomenų konfidencialumo užtikrinimo. Ištyrus bylos medžiagą, nenustatyta, kad ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ kokiu nors būdu būtų teisiškai užfiksavusi, jog duomenys apie klientus yra konfidencialūs ir sudaro jos komercinę paslaptį.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius esminės aplinkybės, kad atsakovės RAB „Balturas“ ir I. B. buvo informuotos apie ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ turimą konfidencialią informaciją, sudarančią ar galinčią sudaryti ieškovės komercinę paslaptį, taip pat nenustačius atsakovų RAB „Balturas“ bei I. B. įsipareigojimo saugoti ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ konfidencialią informaciją buvimo fakto, nėra pagrindo apeliaciniame skunde įvardintus atsakovų veiksmus, susijusius su klientų (turistų) duomenų naudojimu ir (ar) perdavimu, pripažinti neteisėtais CK 6.246 straipsnio normų prasme.

Dėl darbuotojų įgyjamos patirties ir įgūdžių vertinimo

37. Apeliantai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovų R. B. ir I. B. veiksmus nepagrįstai vertino vien tik jų kaip buvusių UAB „Poilsis pajūryje“ darbuotojų teisinio statuso aspektu. Ieškovų nuomone, turėtų būti vertinama atsakovų bendrų tęstinių veiksmų visuma – šie atsakovai konfidencialią informaciją gavo ieškovės su RAB „Balturas“ sudarytos agentavimo sutarties pagrindu bei dirbdami pas ieškovę, o vėliau nusprendė, kad jų nebetenkina gaunamas komisinis atlygis ir nutarė perimti pelningai vykdytą ieškovės verslą.

38. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad vadovaujantis Komercinių paslapčių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo laikomas neteisėtu, jeigu komercinė paslaptis gauta atlikus šiuos veiksmus: 1) neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį juos pasisavinus ar padarius jų kopiją; 2) atlikus kitus veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, laikomi prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai.

39. CPK 12 straipsnyje numatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti, o šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Byloje nagrinėjamu atveju jau buvo konstatuota, kad ieškovų nurodyta informacija neatitiko įstatymo komercinėms paslaptims keliamų sąlygų (dalis informacijos neatitiko slaptumo požymių, dėl dalies informacijos neįrodyta, kad ji būtų ieškovės saugota kaip konfidenciali, įpareigojant su tokia informacija dirbančius asmenis saugoti informacijos slaptumą). Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kokiais byloje esančiais įrodymais paneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovų R. B. ir I. B., kaip buvusių ieškovės darbuotojų, sąžiningai įgytos patirties, įgūdžių, gebėjimų, žinių, jie nepagrindė savo teiginių, kad atsakovai ginčytiną informaciją gavo neteisėtai, atlikę veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai.

40. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad ieškovai neįrodė atsakovų R. B. ir I. B. veiksmų, kiek tai susiję su ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ veikloje naudotos informacijos sužinojimu ir įgijimu (gavimu), neteisėtumo.

Dėl neteisingos informacijos pateikimo, fotonuotraukų bei užsakymų paraiškos formų naudojimo

41. Apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas argumentais, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus: 1) interneto tinklalapyje „www.balturas.com“ pagrindinio puslapio kontaktų skiltyje patalpindami duomenis apie ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ turistinę licenciją; 2) interneto svetainėje neteisėtai panaudoję ieškovės darytas viešbučių nuotraukas; 3) neteisėtai naudodami ieškovės kelionių rezervavimo, viešbučių užsakymo paraiškos formas.

42. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021 24 punktą ir jame nurodytą praktiką). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018 35 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

43. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, tai yra kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-52-701/2021 42–43 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).

44. Šioje byloje ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ įrodinėjo 2016–2018 m. laikotarpiu patirtų nuostolių bendrą 708 474 Eur sumą, kurią sudaro: 461 919 Eur negautas pelnas bei 246 555 Eur patirti tiesioginiai nuostoliai. Prašomi priteisti nuostoliai yra ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ 2016–2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose deklaruoti nuostoliai. Ieškovai nurodė, kad prašomas priteisti negautas pajamas sudaro ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ vidutinis metinis pelnas, apskaičiuotas įvertinus ieškovės vidutines pardavimo pajamas 2012–2015 m. laikotarpiu ir pritaikius 3,95 proc. grynojo pelno maržą bei padauginus iš trejų metų (nuostolių atlyginimą prašoma priteisti už 2016–2018 m. laikotarpį). Be to, patirtos žalos faktą bei dydį ieškovai grindė 2021 m. balandžio 7 d. konsultacine specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad: 1) 2006–2015 m. laikotarpiu UAB „Poilsis pajūryje“ bendrojo pelno metinis vidurkis už Rusijos Federacijos klientams parduotus turizmo produktus, tarpininkaujant RAB „Balturas“, buvo 345 774,96 Eur; 2) jeigu 2016–2019 m. bendradarbiavimas su RAB „Balturas“ būtų vykęs įprasta tvarka, tai iš turizmo veiklos ieškovės gautas bendrasis pelnas galėjo būti 905 137,67 Eur; 3) jei RAB „Balturas“ ir UAB „Poilsis pajūryje“ 2006–2017 m. iš turizmo produktų pardavimo Rusijos Federacijos klientams gautą pelną (neeliminavus tarpininkavimo mokesčio ir mokėtino PVM nuo maržos sąnaudų) būtų dalijęsi po lygiai, tai UAB „Poilsis pajūryje“ būtų išmokėjusi 331 343,72 Eur mažesnį tarpininkavimo mokestį RAB „Balturas“. Taigi, konsultacinėje išvadoje tikėtini ieškovės pelno (pajamų) gavimo rodikliai priežastiniu ryšiu siejami būtent su RAB „Balturas“ ir UAB „Poilsis pajūryje“ bendradarbiavimo ir jo pasibaigimo aplinkybėmis, bet ne su kitokiais konkrečiais atsakovų veiksmais.

45. Šios nutarties 65 punkte išdėstyti duomenys nepagrindžia fakto, kad ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ patyrė nuostolių dėl atsakovų veiksmų, susijusių su ieškovės darytų fotonuotraukų, nuorodos apie ieškovės turizmo licenciją patalpinimu atsakovės UAB „Balturas“ interneto svetainėje bei ieškovės sukurtų viešbučių registracijos paraiškos formų panaudojimu. Nenustačius UAB „Poilsis pajūryje“ pajamų netekimo ar sumažėjimo dėl paminėtų konkrečių atsakovų veiksmų, nėra būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio), todėl nėra teisinio pagrindo kilti tokiai atsakomybei.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo lėšų sutaupymo būdu

46. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovės UAB „Balturas“ 38 595,11 Eur sumą, kaip nepagrįstą praturtėjimą, t. y. šios atsakovės nepagrįstai sutaupytas lėšas dėl ieškovės sukurtų dokumentų šablonų, apgyvendinimo įstaigų fotonuotraukų ir kitos dokumentacijos panaudojimo savo veikloje. Ieškovų prašomą priteisti nepagrįstai sutaupytų lėšų sumą sudaro išmokėtas darbo užmokestis ieškovės darbuotojui, kurio funkcija buvo sukurti dokumentų šablonus (formas) bei fotonuotraukas.

47. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).

48. Turtinės autorių bei gretutinės teisės, jų gynybos būdai yra reguliuojami Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Autorių teisių įstatymas). Pagal Autorių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Remiantis Autorių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punktu, autorių teisių objektais yra fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai. Be to, autorių teisių objektais laikomi išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai) bei kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas (Autorių teisių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai).

49. Autorių teisių įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje numatyti pažeistų autorių teisių gynybos būdai – autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis (liet. savitas, tam tikras) teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu); 5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu; 6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o Autorių teisių įstatymo 80 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą; 7) sumokėti kompensaciją; 8) areštuoti, o kai priimtas galutinis teismo sprendimas, išimti iš apyvartos taip, kad teisių turėtojui nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta jo teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes, utilizuoti ar taikyti kitas panašias priemones), perduoti nukentėjusiajam jo prašymu ar sunaikinti pažeidėjo lėšomis jo turimas neteisėtas kūrinių, kompiuterių programų, audiovizualinių kūrinių (filmų) ir fonogramų kopijas bei gamybos priemones ar įrangą, kuri buvo naudojama platinimui skirtoms neteisėtoms kopijoms gaminti ar tiražuoti; 9) taikyti kitus įstatymų nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus. Toks galiojantis teisinis reguliavimas reiškia, kad nagrinėjamu byloje atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas dėl savo subsidiarumo negali būti taikomas.

50. Kadangi ieškovai, prašydami priteisti 38 585,11 Eur sumą, reikalavimą kildina iš esą neteisėto atsakovės UAB „Balturas“ pasinaudojimo ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ turėtais autorių teisių objektais (fotografijos, originalių dokumentų formų kūriniais), tačiau nepasirinko nei vieno iš Autorių teisių įstatyme numatytų pažeistų teisių gynimo būdų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 38 585,11 Eur sumą iš atsakovės UAB „Balturas“.

Dėl kitų skundo argumentų ir bylos procesinės baigties

51. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

52. Padarius išvadą, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylos medžiagos (ne)viešumo ir bylinėjimosi išlaidų

53. CPK 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo byloje tirta informacija nepripažinta turinčia komercinės paslapties požymių. Esant tokiai aplinkybei, nėra teisinio pagrindo pripažinti bylos medžiagą nevieša, todėl remiantis CPK 10 straipsnio 1 dalimi šios bylos medžiaga laikoma vieša.

54. Atsakovė UAB „Balturas“ pateikė duomenis apie patirtas 1 200 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei 800 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokato padėjėjai gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesinių dokumentų rengimas, teisinių konsultacijų teikimas patenka į atstovavimo sąvoką. Kadangi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą yra neatlyginamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2022). Taigi, išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą parengiant atsakovų atsiliepimą į apeliacinį skundą šioje byloje neatlyginamos. Atsakovės UAB „Balturas“ išlaidos už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimas atsakovei UAB „Balturas“ priteisiamas iš ieškovų lygiomis dalimis, tai yra po 600 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Kiti atsakovai duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl tokių išlaidų atlyginimo jiems klausimas nesprendžiamas. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jų prašymas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti apeliacinės instancijos teisme jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą negali būti tenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Balturas“ (juridinio asmens kodas 304198461) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Poilsis pajūryje“ (juridinio asmens kodas 141745098) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Balturas“ (juridinio asmens kodas 304198461) iš ieškovo E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia KačinskienėGintaras PečiulisTomas Venckus