Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Klaipėda“, L. M., R. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būsto priežiūra“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams UAB „Mano būstas Klaipėda“, L. M., R. M. prašydama priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 9 385,05 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. įvykus vandentiekio avarijai buvo užlietas ieškovei priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. 4 įvykus vandentiekio avarijai. Vandentiekio avarijos metu buvo atliekami buto vidaus apdailos darbai, todėl ieškovė dėl žalos atlyginimo kreipėsi į butą (duomenys neskelbtini), apdraudusią bendrovę – AB „Lietuvos draudimas“, kuri už 2021 m. liepos 8 d. įvykį draudimo išmoką atsisakė išmokėti, nurodant, kad pagal esamus įrodymus avarija įvyko ne draudėjo (buto Nr. 4 savininko) administruojamuose (prižiūrimuose) tinkluose ir ne dėl draudėjo veikos, nes trūko bendro naudojimo karšto vandens vertikalus vamzdis. MB „Sensana“ 2021 m. liepos 22 d. surašė defektavimo aktą Nr. RS 21722/1, kuriame nurodyta, kad nustatyta, jog yra stipriai pažeistas korozijos senojo plieninio vamzdžio dn15 sriegis ir atitrūkęs nuo naujai prijungto vamzdžio dn20, ateinančio iš pirmo aukšto. Dėl padarytos žalos užfiksavimo ieškovė kreipėsi į antstolę, kuri 2021 m. liepos 28 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/21/F-1296. Daugiabučio namo administratorius UAB „Mano būstas Klaipėda“ raštu atsakė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygos ir tuo pagrindu įmonei nekyla pareiga įvertinti ir apmokėti žalos sumą, kadangi tinkamai vykdo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas. Tačiau ieškovė buto (duomenys neskelbtini), savininke yra nuo 2002 m., t. y. 20 metų, per kuriuos bendro naudojimo vamzdynai ieškovės žiniomis keisti nebuvo. Ieškovė neturi žinių, kad administratorius būtų siūlęs atlikti butų savininkams vamzdynų remonto ar keitimo darbus, tačiau gyventojai tam nepritarė ar atsisakė. Ieškovė mano, kad yra visos sąlygos atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ civilinei atsakomybei kilti. Be to, buto, Nr. 4 savininkai atsakovai L. M. ir R. M. galėjo matyti, kad jų bute esančioje techninėje spintoje matomas bendro naudojimo objektas – vandens stovas yra pažeistas korozijos ir informuoti namo administratorių, kad atlikus apžiūrą būtų galima įvertinti būklę ir nuspręsti dėl keitimo. Pažymėtina, kad vamzdis trūko bute Nr. 4 atliekant remonto darbus. Todėl administratorius ir buto Nr. 4 savininkai, kurie tiesiogiai nepasirūpino inžinerinės įrangos priežiūra, atnaujinimu, turi būti solidariai atsakingi. Pagal sudarytas sąmatas vandens užliejimu padarytai žalai atlyginti reikalinga remonto darbų kaina yra 9 022,05 Eur. Papildomai ieškovė patyrė 121 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 242 Eur už lokalinės sąmatos sudarymą, kurioje apskaičiuota po buto užliejimo vandeniu remonto darbams atlikti reikalinga lėšų suma.

3. Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nėra nei vieno įrodymo, jog namo administratorius būtų pažeidęs teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs. Ieškovė abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė galimų šiai atsakovei tenkančių pareigų nevykdymą, tačiau to niekaip nekonkretizavo. Ieškovei neįrodžius šios atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui. Dalies funkcijų, tokių kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Atsakovė nėra gavusi pranešimų iš gyventojo apie bendrųjų inžinerinių tinklų galimus pažeidimus ar gyventojų nusiskundimų (skundų) dėl netinkamai eksploatuojamų ar netinkamai prižiūrimų bendrųjų inžinerinių tinklų, į kuriuos savalaikiai ir tinkamai nereaguotų. Be to, vertinant byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, jog ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Ieškovės pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas.

4. Atsakovai L. M. ir R. M. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio jų atžvilgiu netenkinti. Nurodė, kad siekdami išsiaiškinti avarijos aplinkybes, po avarijos kartu su UAB „Mano būstas“ atstove arba galimai trečiojo asmens UAB „Mano būsto priežiūra“ atstove, apėjo visus butus laiptinėje bei apžiūrėjo techninėse spintose esančius vertikalius vamzdynus, tame tarpe ir ieškovės bute. Apžiūrint techninėje spintoje esančius vamzdžius ieškovės bute (atstovė fotografavo) buvo aptikta, kad yra sumontuoti ventiliai. UAB „Mano būstas“ atstovė teigė, jog to daryti nebuvo galima. Ieškovė neneigė keitusi bendrojo naudojimo vertikalų vamzdį jos bute esančioje techninėje spintoje, tačiau atsakovai pažymi, kad jie niekada techninėje spintoje savo buto koridoriuje jokių darbų iki 2021 m. liepos 8 d. įvykio neatliko, taip pat patekti į jų butą ir atlikti tokius darbus neprašė ir kiti asmenys, todėl darytina išvada, jog ieškovė bendro vamzdyno remonto darbus, įskaitant ir dviejų skirtingų diametrų vamzdžių sujungimą atsakovų buto techninėje spintoje, galėjo atlikti iki atsakovai nusipirko butą – iki 2007 m. kovo 27 d., t. y. ieškovė remonto darbus galėjo atlikti su buvusių savininkų žinia ir jų leidimu. Pagal defektavimo aktą, buvo stipriai pažeistas korozijos plieninio vamzdžio dn15 sriegis ir atitrūkęs nuo naujai prijungto vamzdžio dn20, ir yra didelė tikimybė, jog vamzdis sujungimo vietoje trūko ne dėl to, jog jis buvo senas ir nuo pastato statybos (1971 metų) galimai nekeistas, bet dėl netinkamo ar nekokybiško ieškovės atliktų vamzdyno dalies remonto darbų. Defektas bendro naudojimo karšto vandens tiekimo sistemoje atsirado ne dėl atsakovų kaltės. Labiausiai tikėtina, jog avarija kilo dėl pačios ieškovės netinkamai atlikto vamzdžio remonto darbų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovų veiksmai ar neveikimas sukėlė bendrojo naudojimo vamzdyno avariją ir dėl to ieškovei buvo padaryta žala. Be to, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jai padarytos žalos dydžio. Ieškovės nurodoma suma yra akivaizdžiai per didelė. Kelia abejonių paskaičiuotos darbų apimtys lokalinėje sąmatoje. Ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia jos realiai patirtos žalos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1) priteisė ieškovei D. B. iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ 9 385,05 Eur turtinės žalos, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 512 Eur bylinėjimosi išlaidų;

2) atmetė ieškovės reikalavimą atsakovų R. M. ir L. M. atžvilgiu;

3) priteisė atsakovei R. M. iš ieškovės D. B. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4) priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ 19,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ 2021 m. liepos 8 d. atsakovams R. M. ir L. M. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvykusios vandens avarijos metu (kuomet buvo aplietas ieškovei priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini)) teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2020 m. sausio 20 d. sutarties pagrindu atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ techninės priežiūros, remonto ir kitus darbus (tarp jų ir šalto ir karšto vandens vamzdynų ir nuotakyno patikra, priežiūra; avarijos priežasties nustatymas (defektavimas)) daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), atlygintai perdavė vykdyti trečiajam asmeniui UAB „Mano būsto priežiūra“, tačiau ši aplinkybė nepašalina atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“, kaip daugiabučio namo administratoriaus, pareigos tinkamai organizuoti daugiabučio namo karšto vandens sistemos priežiūrą ir atsakomybės už šios pareigos tinkamą vykdymą. Byloje surinkti įrodymai, t. y. šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovės butas buvo užlietos dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio (esančio atsakovams R. M. ir L. M. priklausančiame bute), kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, todėl būtent atsakovei UAB „Mano būstas Klaipėda“ tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. nėra įrodymų, kad namo gyventojai, o ypač atsakovai R. M. ir L. M., būtų trukdę patekti į butus ir (ar) kitokiu būdu nesudarę sąlygų vykdyti bendro naudojimo vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą. Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, nevykdė Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo nuostatų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio reikalavimų, t. y. neužtikrino tinkamos pastato inžinerinių tinklų būklės, ir dėl tokių neteisėtų veiksmų (pasireiškusių neveikimu) įvyko ieškovei priklausančio buto užpylimas ir padaryta žala. Teismo vertinimu, byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ civilinei atsakomybei.

7. Teismas pažymėjo, jog nors bylos duomenimis, trūkusį vamzdį suremontavo atsakovų bute dirbusio darbininko iškviestas santechnikas, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė neeliminavo galimybės namo administratoriaus ar techninio prižiūrėtojo atstovui (ar atstovams) nedelsiant imtis priemonių avarijos priežasčiai nustatyti. Įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovų bute dirbę darbininkai būtų atlikę konkrečius veiksmus, kurie įtakojo karšto vandens vamzdžio trūkimą, nėra. Teismo vertinimu, teiginys, jog atsakovų bute įvykio dieną atliekamas remontas galėjo būti priežastimi vandens avarijos kilimui, yra tik deklaratyvus, grindžiamas prielaidomis, bet ne byloje surinktais objektyviais įrodymais. Įvykio dieną atsakovų bute atliekami remonto darbai negali būti laikoma savaime atsakovų R. M. ir L. M. neteisėtu, nerūpestingu elgesiu. Neįrodyta, kad šie atsakovai pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nėra visų būtinų sąlygų atsakovų jų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės reikalavimas šių atsakovų atžvilgiu atmestinas.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ atsiliepime į ieškinį formaliai nurodė, kad ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu, tačiau atsakovė nenurodė, kam konkrečiai turėtų būti taikomas nusidėvėjimas, neteikė savo paskaičiavimų, atsakovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotą žalos dydį. Atsakovei, nesutinkant su žalos dydžiu, ji turėjo galimybę kreiptis į nepriklausomus specialistus ar ekspertus, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrindė turtinės žalos faktą ir dydį, todėl iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ priteistina ieškovei 9 385,05 Eur turtinės žalos atlyginimo.

9. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalaujama suma priteistina iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (1 512 Eur) priteistinos iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas atsakovų R. M. ir L. M. atžvilgiu atmestas, šių atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (1 500Eur) priteistinos iš ieškovės. Advokatui 1 500 Eur sumokėjo atsakovė R. M., todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteistinos atsakovei R. M. 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistina iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

10. Ieškovė D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį dėl 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei R. M. iš ieškovės bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – R. M. patirtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“.

11. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad prieš kreipiantis į teismą tiek pati ieškovė kreipėsi į UAB „Mano būstas Klaipėda“ su prašymu atvykti apžiūrėti jos užpiltą butą, tiek ieškovės atstovė ne kartą prašė administratoriaus pateikti dokumentų kopijas bei informaciją, galinčią turėti įtakos apsisprendimui, kas reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo turi būti atsakovu, tačiau UAB „Mano būstas Klaipėda“ dokumentų bei informacijos neteikė (dokumentai buvo pateikti tik teismui po įpareigojimo, ne vieną kartą prašius pratęsti terminą dokumentų pateikimui). Ieškovė neatliko jokių nesąžiningų ar nepagrįstų veiksmų, dėl kurių būtų susidariusios bylinėjimosi išlaidos atsakovams R. M. ir L. M. Priteisus iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. M., buvo pažeista bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“. Ieškovės manymu, atlyginti bylinėjimosi išlaidas šiems atsakovams turėtų ne ji, o bylą pralaimėjusi atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“, kuri gindamasi nuo jai pareikšto ieškinio neįrodė, kad užpylimas įvyko ne dėl kito solidaraus atsakovo – buto, kuriame įvyko vandentiekio avarija, bendraturčių kaltės – atliktų remonto darbų ar neatidumo bei nerūpestingumo.

12. Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimą dalyje tenkintų ieškinio reikalavimų priteisti žalą iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“.

13. Atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju žala kilo dėl bendrojo naudojimo objekto defekto, tačiau trūkęs vamzdynas buvo atsakovams R. M. ir L. M. priklausančiame bute, todėl už šio įrenginio būklės netinkamą priežiūrą atsakomybė tenka šiems atsakovams. Egzistuoja šių atsakovų neteisėti veiksmai, nes įvykio metu atsakovai, nevykdė ir (ar) netinkamai vykdė tiek teisės aktuose nustatytas pareigas, tiek bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę skolininko kaltė, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovai R. M. ir L. M. savo kaltės nepaneigė, nes, kaip minėta, byloje neįrodinėjo, kad apie jų bute esančio vamzdyno avarinę būklę iki įvykio buvo pranešta namo administratoriui. Nors šie atsakovai teigė, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą jų bute buvusio vamzdyno būklę, tačiau (įvertinant teismo sprendime padarytas išvadas) matyti, kad įvykio metu trūkęs vamzdynas buvo avarinės būklės arba buvo pažeistas dėl kokio nors išorinio poveikio. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovės žalos atlyginimo absoliučiai neatsižvelgia į buto būklę. Ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu. Ieškovė nėra įrodžiusi nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Prievolė prašomos priteisti žalos dydį pagrįsti tinkamais įrodymais byloje kyla ieškovei, todėl būtent ieškovė, prašydama atlyginti padarytą žalą, privalo pateikti visus būtinus įrodymus, taip pat nurodyti kaip buvo apskaičiuotas nuostolių dydis ir kokio dydžio nuostolius realiai patyrė ieškovė. Taigi pagrįstai galima teigti, kad ieškovei tinkamai neįrodžius reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra atmestini. Įvertinus šias faktines aplinkybes bei ieškovės ir atsakovų pateiktų įrodymų visumą, akivaizdu, kad ieškovės pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas.

14. Ieškovė D. B. atsiliepimu į atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Ieškovė D. B. atsiliepime į atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinį skundą nurodė, kad pagrindinė avarijos priežastis buvo senas, korozijos pažeistas vamzdis ir nei aplinkybė, kad būtų išsaugota trūkusio vamzdžio dalis, nei nustatyta tiksli L. M. ir R. M. bute atliekamo remonto apimtis nebūtų turėjusi įtakos netaikyti atsakovui UAB „Mano būstas Klaipėda“ civilinės atsakomybės. Kad vamzdžiai buvo pažeisti korozijos ir rekomenduota seną sukorodavusį vamzdyną keisti nauju, buvo nurodyta Statinio techninės priežiūros aktuose jau keli metai iki įvykio – tiek 2019, tiek 2020 m., tiek 2021 m. aktuose buvo nurodoma ta pati informacija, tačiau namo administratorius – atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ jokių veiksmų nesiėmė, neinformavo gyventojų, nerengė susirinkimų, nesiūlė keisti vamzdyno. Nenustačius avarinės būklės šis atsakovas gal ir negalėjo savo iniciatyva jų keisti, tačiau turėjo pagrindą informuoti gyventojus apie prastą vamzdynų būklę ir siūlyti juos keisti, tačiau šių veiksmų neatliko. Administratoriaus neteisėti veiksmai pasireiškia būtent neveikimu. Po įvykio atsakovei R. M. kreipusis į administratorių dėl vamzdžių keitimo, gyventojai vamzdžius aprodė, jie buvo techninėse spintose nesunkiai prieinami bei apžiūrimi, tačiau anksčiau administratorius niekada nebuvo atvykęs vamzdžių apžiūrėti. Atsižvelgus į tai, kad po apžiūros vamzdynas buvo pakeistas per visus aukštus, galima daryti išvadą, kad vandentiekio avarijos metu jis tikrai buvo netinkamos būklės, o administratorius laiku tinkamai neatliko savo pareigų, detaliai nurodytų skundžiamame teismo sprendime.

16. Ieškovė D. B. atsiliepime į atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinį skundą taip pat nurodė, kad po vandentiekio avarijos administratoriaus atstovai niekada neatvyko nei apžiūrėti vamzdžių, nei apžiūrėti padarytos žalos, nors ieškovė administratorių kvietė. Padaryta žala buvo užfiksuota antstolės surašytame faktinių aplinkybių protokole, taip pat atsakovės R. M. į bylą pateiktose fotonuotraukuose. Dėl padarytos žalos dydžio apskaičiavimo ieškovė kreipėsi į kvalifikuotą specialistą, kuris sudarė sąmatą. Iki bylos nagrinėjimo remontas ieškovės bute nebuvo atliktas ir atsakovo atstovai, ginčydami žalos dydį galėjo atvykti ir apžiūrėti. Teismas taip pat klausė UAB „Mano būstas Klaipėda“ atstovo ar yra prieštaravimų ar klausimų dėl žalos dydžio, tačiau atstovas atsakė, kad ne. Už sąmatoje nurodytas darbų bei medžiagų kainas šiuo metu jau net nebūtų galimybių atlyginti padarytą žalą visiškai. Skaičiuojant nusidėvėjimą remonto darbams, reikalingiems patirtai žalai pašalinti, ieškovė ne dėl savo kaltės patirtų nuostolius, o žala nebūtų atlyginta visiškai. Ieškovė pateikė įrodymus dėl padarytos žalos ir jos dydžio – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su fotonuotraukomis, sąmatą, sudarytą specialisto, įrodymus dėl spintos. Administratorius bylos nagrinėjimo metu šių įrodymų neginčijo, savo įrodymų, susijusių su žalos dydžiu neteikė, jo argumentai dėl nepagrįsto žalos dydžio yra nepagrįsti ir turi būti atmesti. Byloje nustatytų aplinkybių bei esančių įrodymų visuma įrodo, kad teismo sprendimo dalis atsakovo UAB „Mano būstas Klaipėda“ atžvilgiu yra visiškai pagrįsta ir apeliacinio skundo tenkinimui nėra pagrindo.

17. Atsakovai L. M. ir R. M. atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, kad su ieškovės D. B. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo netenkinti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ir šių atsakovų interesai buvo priešingi. Ieškovė teigė, jog žalą kartu su kitu atsakovu solidariai turi atlyginti ir atsakovai L. M. ir R. M., tuo tarpu, šie atsakovai laikėsi visiškai priešingos pozicijos – nesutiko su jiems pareikštu reikalavimu. Tokią poziciją pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta bei ieškovės reikalavimo šių atsakovų atžvilgiu netenkino, t. y. laimėjusia šalimi dėl jiems pareikšto reikalavimo laikytini atsakovai L. M. ir R. M., o pralaimėjusia – ieškovė. Kadangi aptariama ieškinio dalis yra išspręsta ieškoves nenaudai, pirmosios instancijos teismas šių atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai paskirstė ir priteisė jas iš ieškovės, kaip pralaimėjusios šalies.

18. Atsakovai L. M. ir R. M. atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, kad nesutinka su atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kuriais yra keliami klausimai dėl šių atsakovų (ne)veikimo ir kaltės bei priežastinio ryšio su ieškovei padaryta žala. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog nėra visų būtinų sąlygų šių atsakovų civilinei atsakomybei, tokių sąlygų buvimo nepatvirtina ir atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ argumentai, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl neteisėtų jų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala, nes šie atsakovai jokio fizinio poveikio, kuris galėjo būti avarijos priežastimi, bendriems vandens tiekimo vamzdynams nepadarė, jie neturėjo pareigos rūpintis jų technine būkle, t. y. nėra jokio adekvataus ryšio tarp šių atsakovų veiksmų ir kilusių pasekmių.

19. Atsakovė R. M. prašo priteisti 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – sumokėtas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės D. B. ieškinys atsakovams UAB „Mano būstas Klaipėda“, L. M., R. M., ir: 1) priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ 9 385,05 Eur turtinės žalos, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 512 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) atmetė ieškovės reikalavimą atsakovų R. M. ir L. M. atžvilgiu; 3) priteisė atsakovei R. M. iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ 19,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

23. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su ta skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš jos atsakovei R. M. priteista 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės teigimu, R. M. ir L. M. į bylos nagrinėjimą atsakovais buvo įtraukti dėl atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ kaltės, todėl ir atsakovų R. M. ir L. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš bylą pralaimėjusios atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“.

24. Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliaciniu skundu nesutinka su ta skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ priteista 9 385,05 Eur turtinės žalos. Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ teigia, kad atsakomybė tenka atsakovams R. M. ir L. M., be to, ieškovė nėra įrodžiusi nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo.

25. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovei D. B. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams L. M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis virš ieškovės buto.

26. Namą (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“. UAB „Mano būsto priežiūra“ 2020 m. sausio 20 d. techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutartimi, sudaryta su atsakove UAB „Mano būstas Klaipėda“, įsipareigojo atlygintinai vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų sutarties priede Nr. 2 (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros, remonto ir kitus darbus, kurie yra detalizuoti sutarties priede Nr. 1 (tarp jų ir šalto ir karšto vandens vamzdynų ir nuotakyno patikra, priežiūra, avarijos priežasties nustatymas (defektavimas)), o užsakovas UAB „Mano būstas Klaipėda“ įsipareigojo atsiskaityti už darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

27. Iš 2019 m. spalio 31 d., 2020 m. gegužės 18 d., 2021 m. gegužės 18 d. statinio, adresu (duomenys neskelbtini), periodinių (kasmetinių) apžiūros aktų matyti, kad ties vandentiekio vamzdynu pažymėta: vandentiekio sistema vietomis sena ir sukarodavusi, trūksta tvirtinimų, vamzdynų izoliacijos; rekomendacija – tikslinga seną sukorodavusį vamzdyną keisti nauju, įrengti reikalingus tvirtinimus, kur reikia izoliuoti vamzdynus. Iš statinio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalo matyti kad statinio būklės stebėjimai atlikti nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio. Stebėjimai buvo atlikti kas 2-3 mėnesius. 2021 m. liepos mėnesį atlikus stebėjimą nurodyta, kad statinio konstrukcijų naujų defektų nepastebėta.

28. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 8 d. įvyko vandentiekio avarija – buto techninėje spintoje trūkus karšto vandens cirkuliaciniam stovui (trūko sriegis per sujungimą) buvo užlietas ieškovei priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. liepos 22 d. MB „Sensana“ direktoriaus R. S. defektavimo akto Nr. RS 21722/1 matyti, kad kaip defektas nurodyta sukorodavęs gyvatuko stovas dn15 techninėje spintoje. Nurodytos priežastys: objekte (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 8 d. vykdant vidaus apdailos darbus išgirstas vandens šniokštimas techninėje spintoje ir pastebėta, kad yra atitrūkęs naujai prijungtas vamzdis nuo senojo; iškviesta avarinė tarnyba ir uždarytas vanduo stovui; nustatyta, kad yra stipriai pažeistas korozijos senojo plieninio vamzdžio dn15 sriegis ir atitrūkęs nuo naujai prijungto vamzdžio Dn20, ateinančio iš pirmojo aukšto (1 buto); sutvarkius vamzdyną atidarytas vanduo ir nuorinta cirkuliacinė linija. Pažymėta, kad dėl korozijos buvo pažeisti bendri inžineriniai tinklai.

29. Antstolė V. D. 2021 m. liepos 28 d. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/21/F-1296, kuriame fiksavo ieškovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), dėl vandentiekio avarijos įvykusio užpylimo padarytą žalą, ir konstatavo, kad sugadinta koridoriaus bei virtuvės sienų ir lubų apdaila. Nurodė, jog sienos subėgusios, vietomis apdaila išpūsta, atšokusi nuo pagrindo, lubos subėgusios, pageltusios, parketas nuo drėgmės vietomis deformavosi, išsikilnojo atplėšdamas grindjuostes, sugadinta vonios sienų bei lubų apdaila, sugadinta miegamojo kambario lubų bei sienų apdaila, nuo drėgmės išbrinko ir deformavosi iš medžio plaušo plokščių pagaminti baldai – koridorinė spinta, spintos durys lygiai neužsidaro, sugadinta šarvuotų buto durų apdaila, durys nusėdusios, sunkiai rakinasi – stringa durų spynos mechanizmas rakinant spyną.

30. Statybos skaičiuojamosios kainos sudarymo projekto dalies ekspertizės vadovo M. L. 2021 m. spalio mėn. sudarytoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuota, kad remonto darbų, reikalingų patalpoms po vandens užpylimo (duomenys neskelbtini), kaina būtų 6 410,87 Eur. Iš MB „Baldų idėjų fabrikas“ pasiūlymo matyti, kad 3 stumdomos durys 3070x2500 kaina 695 Eur. UAB „Larinta“ sudarytoje spintos atstatymo sąmatoje nurodyta, kad: reikalingų darbų ir detalių kaina būtų 2 611,18 Eur; pastaba – apžiūrėjus baldą, remonto darbai negalimi, daug pažeidimų, siūlymas keisti į naujas detales; iš pateikto spintos brėžinio matyti, kad spinta yra 6050 mm ilgio.

31. Iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ pateiktų atliktų darbų aktų matyti, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio mėn. 1 laiptinės rūsyje keistas buitinių nuotekų vamzdynas ir 1 laiptinėje keisti vandentiekio vamzdžiai su fasoninėmis dalimis ir nuotekų vamzdžiai su fasoninėmis dalimis.

32. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 9385,05 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro 6410,87 Eur remonto darbų kaina, paskaičiuota pagal ekspertizės vadovo M. L. 2021 m. spalio mėn. sudarytą lokalinę sąmatą, 2 611,18 Eur naujos spintos darbų ir detalių kaina, paskaičiuota pagal UAB „Larinta“ sąmatą, taip pat ieškovės patirtos 121 Eur išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 242 Eur už lokalinės sąmatos sudarymą, kurioje apskaičiuota po buto užliejimo vandeniu remonto darbams atlikti reikalinga lėšų suma.

Dėl atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų

33. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalyje, kuria pripažinta, jog egzistuoja visos UAB „Mano būstas Klaipėda“ civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, išdėstytiems motyvams ir argumentams.

34. Ieškovės ir atsakovų L. M. ir R. M. butai yra daugiabučiame name. Byloje nėra ginčo, kad žala ieškovei kilo ne dėl L. M. ir R. M. bute (duomenys neskelbtini), esančių ir asmeninės nuosavybės teise šiems atsakovams priklausančių kokių nors inžinerinių sistemų ar kt. gedimo, trūkumų ar pan., o dėl bendrąja daline nuosavybės teise daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkams priklausančio karšto vandens cirkuliacinio stovo gedimo. Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

35. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsniu, žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, o pareiga paneigti šią prezumpciją tenka būtent atsakovui (ne ieškovui). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino ir konstatavo atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ veiksmų neteisėtumą, su kuo atsakovė apeliaciniame skunde ir nesutinka bei dėsto nesutikimo su tuo argumentus.

36. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo prievolė kildinama iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba, kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

37. Vertinant civilinės atsakomybės sąlygas, pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

38. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jai civilinė atsakomybė dėl įvykusios vandentiekio avarijos, dėl kurios buvo padaryta žala ieškovės turtui (butui), nekyla. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

39. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. balandžio 4 d.) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; teikia nurodytą planą derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

41. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (ginčui aktuali redakcija nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) (toliau – ir Reglamentas). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 papunktis). Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus, be kita ko, siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

42. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas); pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais; pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius; daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius; daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

43. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarką reglamentuoja Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 (ginčui aktuali redakcija nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.) (toliau – ir Aprašas). Aprašo 9 punkte įtvirtinta, kad pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos privalomų priežiūros (eksploatavimo) darbų bendrasis sąrašas, kuriame nurodytais techniniais veiksmais, statinio projekte (ar jo dalyje) bei šildymo ir karšto vandens sistemos komponentų gamintojų instrukcijose nurodytais veiksmais užtikrinama, kad pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos, nustatytai jų eksploatavimo trukmei, atitiktų statinio projekte (ar jo dalyje) numatytus reikalavimus, nustatytas šio Aprašo 3 priede. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) konkretūs darbai nustatomi daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) dokumentuose (šio Aprašo 3 skyrius); šiuos dokumentus rengia pastato savininkas ar Bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba jų pavedimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas ir teikia tvirtinti daugiabučio namo savininkų susirinkimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka (Aprašo 11 punktas). Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas (administratorius), vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis (Aprašo 20 punktas). Daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Aprašo 1 priedo 9 punktas) (Aprašo 26¹ punktas). Aprašo 3 priedo 17 lentelės 33 punkte nurodyta, kad karšto vandens sistemos vamzdyno magistralių, atšakų, stovų ir įrenginių būklės tikrinimas, bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių apžiūra iki atsišakojimo į patalpos vidaus tinklą arba pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje atliekami pagal poreikį ir atlikus šiame sąraše nurodytus remonto darbus, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

44. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

45. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Mano Būstas Klaipėda“ yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovei ir atsakovams L. M. ir R. M. priklausantys butai, bendrojo naudojimo objektų administratore. UAB „Mano būsto priežiūra“ 2020 m. sausio 20 d. techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutartimi, sudaryta su atsakove UAB „Mano būstas Klaipėda“, įsipareigojo atlygintinai vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų sutarties priede Nr. 2 (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros, remonto ir kitus darbus, kurie yra detalizuoti sutarties priede Nr. 1 (tarp jų ir šalto ir karšto vandens vamzdynų ir nuotakyno patikra, priežiūra, avarijos priežasties nustatymas (defektavimas)), o užsakovas UAB „Mano būstas Klaipėda“ įsipareigojo atsiskaityti už darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

46. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą (CK 4.84 straipsnio 8 dalį, Nuostatų 3, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6, 7.1, 7.7 punktus, Reglamento 96 punktą, Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Aprašo 11, 20, 26¹ punktus), sutiktina, jog tai, kad karšto vandens vamzdyno priežiūrą vykdė trečiasis asmuo UAB „Mano būsto priežiūra“, nepašalina atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“, kaip daugiabučio namo administratoriaus, pareigos tinkamai organizuoti daugiabučio namo karšto vandens sistemos priežiūrą ir atsakomybės už šios pareigos tinkamą vykdymą.

47. Kaip minėta, iš 2019 m. spalio 31 d., 2020 m. gegužės 18 d., 2021 m. gegužės 18 d. Statinio, adresu (duomenys neskelbtini), periodinių (kasmetinių) apžiūros aktų matyti, kad ties vandentiekio vamzdynu pažymėta: vandentiekio sistema vietomis sena ir sukarodavusi; trūksta tvirtinimų, vamzdynų izoliacijos; rekomendacija – tikslinga seną sukorodavusį vamzdyną keisti nauju, įrengti reikalingus tvirtinimus, kur reikia izoliuoti vamzdynus. Iš Statinio ((duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros žurnalo matyti kad statinio būklės stebėjimai atlikti nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėn.; stebėjimai buvo atlikti kas 2-3 mėnesius; 2021 m. liepos mėnesį atlikus stebėjimą nurodyta, kad statinio konstrukcijų naujų defektų nepastebėta.

48. Taigi, atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ nepateikė jokių įrodymų, kad turėdama, mažiausiai kelių metų duomenis apie tai, kad vandentiekio sistema vietomis sena ir sukarodavusi ir ją tikslinga keisti, būtų planavusi atlikti bent jau bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių namo gyventojų butuose, apžiūrą, apie tai būtų tinkamai gyventojai informuoti. Byloje nėra duomenų, kad namo gyventojai (tarp jų ir atsakovai L. M. ir R. M.) būtų trukdę patekti į butus ir (ar) kitokiu būdu nesudarę sąlygų vykdyti bendro naudojimo vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“, kaip namo administratorius, ar jos pasitelktas karšto vandens sistemos prižiūrėtojas UAB „Mano būsto priežiūra“ ėmėsi priemonių ir realiai atliko bendro naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo butuose, apžiūrą ir tai atliko tinkamai. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, kad butų ir kitų patalpų savininkai gali pastebėti tam tikrus butuose esančių šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdžių defektus, pavyzdžiui, kad vamzdis nesandarus ir pro jį teka vanduo, tačiau akivaizdu, kad pastarieji, priešingai nei namo administratorius ar šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, kurie yra savo srities profesionalai, neturi specialiųjų žinių, todėl gali būti nepajėgūs įvertinti visų defektų, pavyzdžiui, nusidėvėjimo, korodavimo lygio ar pan., galinčių sukelti avarinę situaciją.

49. Kita vertus, atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ nepateikė jokių įrodymų, kad turėdama, mažiausiai kelių metų duomenis apie tai, kad vandentiekio sistema vietomis sena ir sukarodavusi ir ją tikslinga keisti, būtų organizavusi susirinkimus namo gyventojams dėl statinio apžiūros aktuose nustatytų rekomendacijų, gyventojus faktiškai supažindinusi su apžiūros aktais, kad būtų gyventojams teikusi siūlymus dėl vamzdyno keitimo ir pan. Taip pat nėra objektyvių duomenų, kad namo gyventojai būtų nesutikę ar atsisakę keisti vamzdyną.

50. Byloje pateiktas vienintelis rašytinis įrodymas, pagrindžiantis 2021 m. liepos 8 d. avarijos priežastis – R. S. defektavimo aktas, kuriame nurodyta, kad: atitrūko naujai prijungtas vamzdis nuo senojo; uždarius vamzdį ir apžiūrėjus trūkimo vietą nustatyta, kad stipriai pažeistas korozijos senojo plieninio vamzdžio dn15 sriegis ir atitrūkęs nuo naujai prijungto vamzdžio dn20, ateinančio iš pirmojo aukšto; dėl korozijos buvo pažeisti bendri inžineriniai tinklai.

51. Nors atsakovei UAB „Mano būstas Klaipėda“ apie 2021 m. liepos 8 d. įvykusią avariją buvo nedelsiant pranešta, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ ar jos pasitelkto karšto vandens sistemos prižiūrėtojo UAB „Mano būsto priežiūra“ atstovai būtų atvykę į avarijos vietą, apžiūrėję trūkusį vamzdį, įvertinę situaciją, nustatę vandens avarijos priežastį ir surašę defektavimo aktą. Taigi, namo administratorius nesiėmė veiksmų nustatyti, ar bendro naudojimo vamzdis trūko dėl nusidėvėjimo, korozijos, ar vamzdis buvo pažeistas mechaniškai (pvz., dėl atsakovų bute atliekamo remonto). Net ir suremontavus trūkusį karšto vandens vamzdį ir apie tai tapus žinoma namo administratoriui nei atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“, nei jos pasitelkto karšto vandens sistemos prižiūrėtojo UAB „Mano būsto priežiūra“ atstovai neatvyko apžiūrėti suremontuoto bendrojo naudojimo objekto, neįsitikino, ar karšto vandens vamzdis suremontuotas tinkami, ar nekelia grėsmės namo gyventojų sveikatai ir turtui.

52. Įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovų L. M. ir R. M. bute remonto darbus atlikę darbininkai, ar kiti asmenys būtų atlikę konkrečius veiksmus, kuriais būtų mechaniškai pažeistas karšto vandens vamzdis ir tai būtų įtakoję jo trūkimą, byloje nėra. Taigi, sutiktina, jog teiginys, kad atsakovų bute įvykio dieną atliekamas remontas galėjo būti priežastimi vandens avarijos kilimui, yra tik deklaratyvus, grindžiamas prielaidomis, bet ne byloje surinktais objektyviais įrodymais. Kita vertus, apeliacinės instancijos vertinimu, net jei būtų duomenų, kad vamzdis trūko būtent nuo vibracijos atliekant remonto darbus atsakovų bute ar kitame bute, tai dar nereiškia, jog vamzdis buvo be defektų, o priešingai – tikėtina, kad jis buvo stipriai paveiktas korozijos ir jį jau reikėjo pakeisti daug anksčiau. Taip pat, sutiktina, jog reikšminga aplinkybe laikyta tai, jog po vamzdžio trūkimo (2021 m. liepos 8 d.) kelių mėnesių bėgyje daugiabučio namo laiptinėje, kurioje yra ieškovės ir atsakovų butai, buvo pakeisti vandentiekio vamzdžiai, kas suponuoja išvadą, jog vamzdžiai prieš jų keitimą nebuvo tinkamos būklės.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju tai, kaip atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionale, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir (ar) kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo. Kadangi ieškovės butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens vandentiekio vamzdyno), už kurio techninę priežiūrą atsakinga atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“, trūkumų, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Tačiau, byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių nustatytai problemai išspręsti.

54. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

55. Pažymėtina, kad jei nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ būtų buvusi aktyvi, apdairi ir rūpestinga, tinkamai atlikusi bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimus, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti konkrečius vandentiekio vamzdyno trūkumus ir organizuoti šių trūkumų pašalinimą (informuoti gyventojus dėl būtinumo keisti ar tvarkyti vamzdynus), taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Šiuo atveju būtent atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo vandentiekio vamzdyno priežiūros įgyvendinimas lėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovei kilusios žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala (ginčo dėl žalos fakto byloje nekilo) bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis). Taigi, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ civilinei deliktinei atsakomybei, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl žalos dydžio

57. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).

58. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai reiškia, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Todėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio nustatymas yra svarbi įrodinėtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.

59. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą, neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ pirmosios instancijos teisme, atsikirsdama į ieškovės ieškinio reikalavimus, kvestionavo žalos dydį, be kita ko, teigdama, kad, apskaičiuojant žalą, nebuvo įvertintas nusidėvėjimas. Tuos pačius argumentus atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ nurodo ir apeliaciniame skunde.

61. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

62. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

63. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog byloje pateiktas ieškovės reikalavimas apibrėžė ginčo ribas ir nulėmė proceso šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos pobūdį bei atitinkamai teismo pareigą išsamiai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, susijusius su teikiamo reikalavimo (ne)pagrįstumu. Ieškovė, siekdama, kad jai iš atsakovų būtų priteistas žalos atlyginimas, turėjo išsamiai nurodyti ne tik jos atlyginimo pagrindą, tačiau pateikti ir jos dydį pagrindžiančius įrodymus, t. y. aiškiai nurodyti, kokią žalą yra siekiama prisiteisti, kaip ji apskaičiuota ir pateikti tą pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu atsakovė turėjo teisę teikti savo atsikirtimus bei įrodymus, susijusius su prašoma priteisti žala. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, buvo saistomas pareigos įvertinti prašomos priteisti žalos pobūdį (t. y. kokio pobūdžio yra ši žala, kokiu pagrindu susiformavo), jos (ne)pagrįstumą, įskaitant ir jos dydžio apskaičiavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę pareigą tinkamai paskirstyti šalims įrodinėjimo pareigą, esant būtinybei, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 159, 178, 179 straipsnis).

64. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamo sprendimo turinys suponuoja, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, susijusių su prašomu priteisti žalos dydžiu, šiuo aspektu neatskleidė į bylą pateiktų įrodymų turinio, jų nedetalizavo ir iš esmės nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ atsiliepime į ieškinį formaliai nurodė, kad ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu, tačiau atsakovė nenurodė, kam konkrečiai turėtų būti taikomas nusidėvėjimas, neteikė savo paskaičiavimų, atsakovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotą žalos dydį. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ atstovas žalos dydžio neginčijo, neginčijo ieškovės pateiktose sąmatose nurodytų sugadinimų, darbų apimties ar darbų bei medžiagų kainos. Teismas teigė, kad atsakovei, nesutinkant su žalos dydžiu, ji turėjo galimybę kreiptis į nepriklausomus specialistus ar ekspertus, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrindė turtinės žalos faktą ir dydį, todėl iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ priteistina ieškovei 9 385,05 Eur turtinės žalos atlyginimo.

65. Vis dėl to, ieškovei prašant priteisti konkretų žalos atlyginimą, o atsakovei, remiantis į bylą pateiktais įrodymais (įskaitant lokalinę sąmatą), pateikus atsikirtimo argumentus, kad, vertinant žalos dydį, nebuvo paskaičiuotas nusidėvėjimas, būtent ieškovė turėjo pareigą pateikti argumentus ir įrodymus dėl to, kad toks nusidėvėjimas buvo paskaičiuotas (pateikti dėl to paskaičiavimus) arba argumentus, kad šiuo atveju nusidėvėjimas neturėjo būti skaičiuojamas, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis), visa tai teisiškai įvertinti ir spręsti dėl ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio (ne)pagrįstumo. Šiuo atveju tas padaryta nebuvo ir pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė bei nevertino šalių argumentų, aplinkybių, turinčių įtakos žalos dydžiui (nusidėvėjimo (ne)buvimo).

66. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė net ir atsiliepime į atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinį skundą tik abstrakčiai nurodo, kad už sąmatoje nurodytas darbų bei medžiagų kainas šiuo metu jau net nebūtų galimybių atlyginti padarytą žalą visiškai, o skaičiuojant nusidėvėjimą remonto darbams, reikalingiems patirtai žalai pašalinti, ieškovė ne dėl savo kaltės patirtų nuostolius, o žala nebūtų atlyginta visiškai.

67. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei UAB „Mano būstas Klaipėda“ ginčijant iš jos ieškovei prašomą priteisti žalos dydį, remiantis argumentais dėl to, kad nebuvo paskaičiuotas nusidėvėjimas, šios aplinkybės (tai, ar yra pagrindas skaičiuoti turto nusidėvėjimą ir jei taip, kokį, nuo kurio momento ir kt.) teismo turėjo būti išsamiai ištirtos ir įvertintos, padarytos teisiškai pagrįstos ir motyvuotos išvados, o to nepadarius galimai buvo padaryta klaida, nustatant tikrąjį žalos dydį. Todėl spręstina, kad šiuo atveju byloje yra poreikis šalims įrodinėti, o teismui – nustatyti šios bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinti byloje dalyvaujančių asmenų argumentus (įskaitant ieškovės argumentus dėl jos bute galimai atlikto remonto, kada tas įvyko ir kt.), taip pat į bylą pateiktus rašytinius įrodymus dėl žalos dydžio.

68. Kadangi pirmosios instancijos teismas faktiškai įrodymų tyrimo ir vertinimo anksčiau nurodytais aspektais neatliko, ginčijamame sprendime dėl to iš esmės nepateikė jokių motyvuotų ir pagrįstų išvadų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, nes tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, lemiančios, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia ginčo iš esmės. Be to, išnagrinėjus žalos atlyginimo, jos dydžio klausimą apeliacinės instancijos teisme, šalys prarastų ir teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka). Dėl to apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų (žalos visiško atlyginimo ir kt.) ir šioje dalyje ginčo nesprendžia.

69. Šiame kontekste paminėtina, kad pirmiausia būtent ieškovė, reikalaujanti žalos atlyginimo, turi pareigą pateikti iš naujo bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui detalius reikalaujamos žalos paskaičiavimus bei pridėti visus su tuo susijusius įrodymus, iš kurių būtų aiškus žalos dydžio pagrindimas. Tik tuomet atsakovė turės galimybę pateikti aiškius ir detalius (ne)sutikimo su žalos dydžiu argumentus (savo žalos dydžio paskaičiavimus, kt.), o teismas turės galimybę tinkamai juos įvertinti.

70. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir pagrįstai sprendė dėl to, kad atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ turi pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą, visgi, neatlikęs byloje išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, teismas tinkamai nenustatė tikrojo žalos dydžio, o tai lėmė, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsti byloje pareikšti reikalavimai (CPK 185 straipsnis), todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

Dėl iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų

71. Ieškovė D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį dėl 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei R. M. iš ieškovės bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – R. M. patirtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“.

72. Ieškovės teigimu, prieš kreipiantis į teismą tiek pati ieškovė kreipėsi į UAB „Mano būstas Klaipėda“ su prašymu atvykti apžiūrėti jos užpiltą butą, tiek ieškovės atstovė ne kartą prašė administratoriaus pateikti dokumentų kopijas bei informaciją, galinčią turėti įtakos apsisprendimui, kas reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo turi būti atsakovu, tačiau UAB „Mano būstas Klaipėda“ dokumentų bei informacijos neteikė (dokumentai buvo pateikti tik teismui po įpareigojimo, ne vieną kartą prašius pratęsti terminą dokumentų pateikimui). Ieškovės manymu, atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovams L. M. ir R. M. turėtų ne ji, o bylą pralaimėjusi atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“, kuri gindamasi nuo jai pareikšto ieškinio neįrodė, kad užpylimas įvyko ne dėl kito solidaraus atsakovo – buto, kuriame įvyko vandentiekio avarija, bendraturčių kaltės – atliktų remonto darbų ar neatidumo bei nerūpestingumo.

73. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 20 punktas).

74. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovų L. M. ir R. M. atžvilgiu buvo atmestas, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šių atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės.

75. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

76. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

77. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

78. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).

79. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), nes nenustatytas UAB „Mano būstas Klaipėda“ elgesys, kuris nekeltų abejonių dėl šios šalies nesąžiningumo, taip pat nenustatyta UAB „Mano būstas Klaipėda“ kaltė dėl proceso kitų atsakovų atžvilgiu.

80. Paskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą, svarbią reikšmę šiuo atveju turi tai, kad ieškovė reikalavimą reiškė solidariai keliems atsakovams, prašydama iš visų atsakovų priteisti turtinę žalą. Pastebėtina, kad ieškovė ketindama atsakovais įtraukti L. M. ir R. M., pirmiausia galėjo kreiptis į juos pačius dėl duomenų apie avarijos aplinkybes pateikimo. Tačiau tokių duomenų, kad ieškovė kreipėsi į šiuos atsakovus ar kad šie atsakovui būtų atsisakę teikti minėtus duomenis ieškovei byloje nėra. Ieškovė nenurodo kokie konkrečiai atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ vėliau į bylą pateikti dokumentai ar informaciją sudarė pagrindą apsispręsti dėl tinkamo atsakovo parinkimo ir ar apskritai ši atsakovė tokius duomenis ir informaciją turėjo. Kita, vertus, nėra duomenų, kad atsakovei UAB „Mano būstas Klaipėda“ pateikus į bylą kokius nors dokumentus ar informaciją, ieškovė ieškinio atsakovams L. M. ir R. M. būtų atsisakiusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ visą laiką nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atsakomybė turi teikti atsakovams L. M. ir R. M. nesudaro pagrindo jos elgesį vertinti kaip nesąžiningą ar šią atsakovę laikyti kalta dėl proceso kitų atsakovų atžvilgiu. Nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ nesąžiningai naudojosi proceso teisėmis, neatliko procese jai nustatytų pareigų, teikė melagingus duomenis ar pan. ir kad dėl to kuriai nors iš šalių padidėjo ar atsirado papildomų bylinėjimosi išlaidų.

81. Taigi atsakovų L. M. ir R. M. bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl ieškovės kaltės, pastarajai pareiškus ieškinį dėl solidarios atsakovų atsakomybės. Šiuo atveju atsakovai, kurių atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčija. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

82. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės D. B. ieškinys atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ atžvilgiu, t. y. dalį, kuria iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ priteista ieškovei 9 385,05 Eur turtinės žalos, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 512 Eur bylinėjimosi išlaidų ir kuria iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ priteista valstybei 19,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

83. Kitoje dalyje skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis ieškovės D. B. apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės D. B. apeliacinis skundas atmestinas ir kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

84. Kaip minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

85. Pažymėtina, kad atsakovų L. M. ir R. M. atsiliepime į apeliacinius skundus pasisakyta tiek dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų motyvų ir argumentų, tiek ir dėl atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliaciniame skunde nurodytų motyvų ir argumentų. Atsakovė R. M. prašo priteisti ir pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Atsakovų L. M. ir R. M. atsiliepime į apeliacinius skundus nenurodoma kiek konkrečiai ir iš kurios šalies prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisti.

86. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį susijusią su bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš ieškovės atsakovei R. M. atmestinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu, spręstinas klausimas dėl atsakovų L. M. ir R. M. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo dalies į ieškovės apeliacinį skundą parengimą atlyginimo priteisimo.

87. Ieškovės apeliacinis skundas buvo pateiktas tik dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl pagal sudėtingumą prilygintinas atskirajam skundui. Atsižvelgiant į tai ir į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus į kuriuos atsižvelgtina nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, tarp kurių ir klausimo sudėtingumas (Rekomendacijų 2.1 punktas), į Rekomendacijų 8.16 punktą ir kitas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės R. M. prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės atžvilgiu tenkintinas iš dalies ir atsakovei R. M. iš ieškovės priteisina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

88. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ ir atsakovų L. M., R. M. interesas šioje apeliacinės instancijos teismo byloje buvo priešingas, spręstinas klausimas dėl atsakovų L. M. ir R. M. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo dalies į atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinį skundą parengimą atlyginimo priteisimo. Likusi atsakovės R. M. prašoma priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 600 Eur neviršija ir nesiekia Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio priteistino už atsiliepimo į atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinį skundą parengimą, todėl yra pagrindas atsakovei R. M. šią patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“.

89. Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinės instancijos teismui pateikė pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūra, kurioje yra duomenų apie šios atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

90. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ atžvilgiu naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių kitų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės D. B. ieškinys atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda“ atžvilgiu, t. y. dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda“ priteista ieškovei 9 385,05 Eur turtinės žalos, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 512 Eur bylinėjimosi išlaidų ir kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda“ priteista valstybei 19,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovei R. M. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda“ atsakovei R. M. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šalių kitų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palikti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.