- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-29
- Bylos Nr.
- T-7-875/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- A. D.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gražvydo Poškaus, Laisvydo Zederštremo,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistajam A. D..
Aprašomoji dalis
teismas nustatė:
1. A. D. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 6 straipsnyje ir 234 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnyje ir 105 straipsnio 2, 8, 12 punktuose bei nuteistas pagal BK 6 straipsnį ir 234 straipsnio 1 dalį – 5 (penkeriems) metams laisvės atėmimo, pagal BK 6 straipsnį ir 105 straipsnio 2, 8, 12 punktus – mirties bausme, pakeičiant ją laisvės atėmimu iki gyvos galvos kalėjime, su dalies turto konfiskavimu. Remiantis BK 42 straipsniu griežtesne bausme apimant švelnesnę, A. D. galutinę bausmę paskyrė mirties bausmę pakeičiant ją laisvės atėmimu iki gyvos galvos kalėjime, su dalies turto konfiskavimu (BK straipsnių redakcija galiojusi iki 1998 m. gruodžio 31 d.).
2. Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 6 d. išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo išvadą dėl Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. birželio 16 d. nutarties, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtų A. D. byloje, panaikinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir priėmė sprendimą atsisakyti atnaujinti bylą pagal minėtą išvadą.
4. A. D. bausmė pradėta vykdyti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K). 2012 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentui buvo pateiktas nuteistojo A. D. malonės prašymas, kuris buvo netenkintas.
5. 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi tenkino Lukiškių TI-K administracijos teikimą ir A. D. iš Lukiškių TI-K perkeltas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, tolesnės bausmės atlikimui.
6. 2017 m. rugsėjo 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi A. D. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gražintas atgal į Lukiškių TI-K, tolesnės bausmės atlikimui.
7. Vykdant Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas planą, nuteistasis A. D. 2019 m. vasario 13 d. perkeltas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, o 2019 m. kovo 28 d. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antro sektoriaus – į Šiaulių TI.
8. 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių tardymo izoliatorius su teikimu dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę A. D. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą.
8.1. Teikime nurodyta, kad A. D. anksčiau teistas, bausmės pradžia 1997 m. liepos 17 d., bausmės pabaiga neterminuota., bausmė pradėta vykdyti Lukiškių TI-K. Nuteistasis Lukiškių TI-K buvo charakterizuojamas kaip emocionaliai reaguojantis į gyvenimo įvykius, nepalankiose situacijose būdavo konfliktiškas. Daug faktų buvo linkęs vertinti vienpusiškai, jautėsi išankstinis nusistatymas įvairiais klausimais. Vyravo daugiau negatyvių emocijų nei pozityvių. Bendraudamas su administracijos atstovais stengiasi išlaikyti atstumą, tačiau būdavo mandagus. Nuteistasis pripažino, kad nusikalstamo pasaulio subkultūra egzistuoja, bet jos netoleravo, tačiau jos reiškiniai įtakojo nuteistojo gyvenimo būdą, ribojo bendravimo ratą tarp kitų nuteistųjų.
8.2. Nuteistasis atlikinėdamas bausmę Lukiškių TI-K ir Pravieniškių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje tris kartus kreipėsi su prašymais dėl leidimo dirbti, tačiau mokamas darbas jam nebuvo suteiktas (komisijos sprendimai neįdarbinti). Dirbo jam pasiūlytus nemokamus darbus, turėjo leidimą užsiimti individualia kūrybine veikla. Bausmės atlikimo pradžioje Lukiškių TI-K nuteistasis A. D. darė daug drausmės pažeidimų (reikalavimų nevykdymas, surogato turėjimas, draudžiamų daiktų turėjimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, įstaigos turto gadinimas, įstaigos tvarkos nesilaikymas) už kurių padarymą 40 (keturiasdešimt) kartų buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis, skatintas 5 (penkis) kartus. Paskutinį kartą skatintas 2018 m. liepos 18 d. padėka už aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones. Nuo 2019 m. kovo 28 d. A. D., atlikdamas bausmę Šiaulių TI, padarė vieną drausmės pažeidimą – 2019 m. gegužės 21 d. turėjo surogato. Dėl minėto drausmės pažeidimo svarstytas Drausmės komisijoje, drausminė nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu Drausmės komisijoje.
8.3. Be to, nurodoma, kad nuteistasis A. D. brangina socialinius ryšius su artimaisiais, dažnai bendrauja su sūnumi, bei žmonos broliu, kartais telefonu susiskambina su žmona. Žmona ir sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Artimieji nedidelėmis sumomis remia nuteistąjį materialiai. Nuteistojo teigimu, iki įkalinimo buvo įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą bei inžinieriaus technologo specialybę. Turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Buvo vedęs ir augino sūnų. Nuteistasis laikosi sanitarinių ir higieninių reikalavimų.
8.4. Nuteistasis A. D. kaltės nepripažįsta. Atvykęs į Šiaulių TI adaptavosi gerai, greitai prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių. Nuteistajam 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta žema rizika (40 balų) ir šie kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (informacija apie teistumus, nusikaltimai sunkėja (statinis veiksnys)), su emocine gerove susijusios problemos, darbinė patirtis ir nuostata į darbą (dinaminiai veiksniai). Apsauginiai veiksniai: palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, piniginių lėšų tvarkymo įgūdžiai.
8.5. Nuteistajam A. D. 1999 m. vasario 9 d. Disciplinarinės komisijos pasitarimo protokolo išraše nurodyta, kad buvo svarstoma ar nuteistasis A. D. linkęs pabėgimui, tai buvo daroma remiantis baudžiamąja byla, asmens byla ir kita operatyvine medžiaga. Taip pat asmens byloje yra įrašų, kad 2003 m. sausio 10 d. Drausmės komisijos posėdžio protokolu dėl nuteistojo (kalinamojo) įrašymo įlinkusių nusižudyti, save žaloti ar užpulti įskaitą, buvo nutarta A. D. įrašyti į linkusių nusižudyti, save žaloti ar užpulti įskaitą. 2005 m. spalio 24 d. Lukiškių TI-K Drausmės komisijos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistąjį išvedus iš kameros ir vedant Lukiškių TI-K teritorijoje naudoti antrankius. 2008 m. liepos 22 d. drausmės komisijos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta atmesti nuteistojo A. D. prašymą išvedant iš kameros nedėti antrankių. 2011 m. rugsėjo 6 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis A. D. buvo išbrauktas iš asmenų linkusių užpulti įskaitos. Šiuo metu nuteistasis A. D. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Nuteistasis A. D. vykdomųjų raštų neturi. Savanoriškų įmokų nemoka.
9. Teismo posėdžio metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovė neišreiškė nuomonės dėl pareikšto teikimo, nuteistasis A. D. ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, prokurorė prašė teikimo netenkinti.
10. Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas netenkinamas.
Šalies argumentai
11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
12. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytas minėtas aplinkybes, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrą laikotarpį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitus kriterijus.
Šalies argumentai
13. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. D. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka, kadangi yra būtina įvertinti ir atsižvelgti į minėtas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. D. anksčiau teistas, o šiuo metu bausmę atlieka už keletą nusikaltimų, tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą, t. y. tyčinius trijų asmenų nužudymus iš savanaudiškų paskatų. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. D. skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
15. Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir kitais teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (sūnumi, žmona, žmonos broliu). Nuteistasis turi teigiamą nuostatą į darbą, pataisos įstaigoje dirbo jam pasiūlytus nemokamus darbus (mokamo darbo įstaiga negalėjo suteikti), narkotinių medžiagų nevartoja, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, 5 kartus yra skatintas, neturi diskriminacinių nuostatų, dalyvauja įkalinimo įstaigos įvairiuose administracijos organizuojamuose užsiėmimuose. Visi šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam A. D. pagal OASys metodiką yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 40 balų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, tačiau jam vis dar nustatomi net 7 kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, darbinės patirties stygius, finansinio stabilumo trūkumas, netinkamas gyvenimo stiliaus pasirinkimas, savitvardos stoka, kriminalinės subkultūros toleravimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju, įvertinus visą teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas, siekiant pakeisti savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad iš nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 40 balų net 32 balai yra kintantys, t. y. priklausantys nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar yra galima. Taip pat teismas pažymi, kad BK 51 straipsnio 2 dalis, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant šį klausimą kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
17. Teikimą nagrinėjanti kolegija įvertina ir tai, kad A. D. bausmės atlikimo metu net 40 kartų buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis (tarp kurių ne kartą ir pačiomis griežčiausiomis – 15 parų karceriu) už nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, be to, 2020 m. kovo 10 d. A. D. buvo nubaustas 41 kartą dėl pareigūno reikalavimų nevykdymo, tačiau ją A. D. yra apskundęs. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis A. D. teismo posėdžio metu nagrinėjant teikimą nurodė, kad jam nuobaudos buvo skiriamos neva nepagrįstai, jį išprovokavus. Taigi, šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip nesugebantį prisitaikyti prie nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Kolegijos vertinimu, tam tikri nuteistojo poelgiai, už kuriuos jis baustas drausmine tvarka, liudija, kad nuteistasis ne visada geba adekvačiai elgtis, turimą energiją išlieja stokodamas savitvardos bei savivokos. Pavyzdžiui, A. D. yra baustas už pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir jų įžeidinėjimą, įžūlų elgesį, keletą kartų už pareigūnų užpuolimą, dėl fizinio konflikto su nuteistuoju, neteisėto daiktų laikymo. Be to, dėl nuteistojo elgesio ir jo padarytų drausmės pažeidimų, A. D., nuo 2003 m. sausio 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. buvo įtrauktas į asmenų linkusių nusižudyti, save žaloti ar užpulti įskaitą. Aptarto neprognozuojamo nuteistojo elgesio nenusveria bausmės atlikimo metu gauti 5 paskatinimai, paskutinį kartą skatintas tik 2018 m. liepos 18 d., kas rodo, jog nuteistojo elgesyje aptinkamos tik trumpalaikės ir itin retos pavyzdingo elgesio apraiškos, tačiau vertinti, jog A. D. pastoviai elgiasi nepriekaištingai, nėra pagrindo. Taigi, nurodytos aplinkybės apie nuteistojo elgesį atliekant bausmę, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą. Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
18. Kolegija įvertina ir tai, jog A. D., net ir praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų nuo įvykdyto labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, vis dar nepripažįsta savo kaltės, mano, kad yra nubaustas neteisingai. Be to, kaip minėta, nuteistasis nepripažįsta ir jam paskirtų drausminių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo atliekant laisvės atėmimo bausmę, dėl padarytų nuobaudų kaltina kitus asmenis. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme. Toks nuteistojo požiūris leidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus jam paskirtą bausmę.
19. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 6 d. išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo išvadą dėl Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. birželio 16 d. nutarties, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtų A. D. byloje, panaikinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir priėmė sprendimą atsisakyti atnaujinti bylą pagal minėtą išvadą. Nuteistasis A. D. teigia, kad į buvusį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turi būti atsižvelgiama nagrinėjant teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos vertinimu, procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti bylą, sprendimas įsiteisėjęs, todėl neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjant šį teikimą.
20. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
21. Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šiuo metu nuteistasis A. D. santykinai yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytą dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės terminą, kuomet nuteistasis gali teikti prašymą pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, jog analogiškos praktikos laikomasi ir Kauno apygardos teismo nutartyse Nr. T-158-397/2019, T-92-594/2019, T-93-290/2019, T-116-238/2019, T-161-579/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartyse Nr. T-32-875/2019, T-33-300/2019 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse Nr. 1S-220-453/2019, 1S-207-307/2019, 1S-230-307/2019 ir kt.
22. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. A. D. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad žiaurius nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos.
23. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Ši nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.