Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai atliekančio direktoriaus funkcijas, V. D. (toliau- Institucija) teikimą dėl E. P. (toliau - E. P.) Kauno apygardos 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. P. yra nuteistas 1997 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu mirties bausme su turto konfiskavimu, kuri vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi yra pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Bausmės pradžia nuteistajam skaičiuojama nuo 1996 m. rugpjūčio 6 d., todėl šiuo metu jis yra atlikęs įstatyme numatytą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl šios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, t. y. atitinka formalųjį kriterijų.

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę vien šio formalaus įstatymo numatyto kriterijaus nepakanka - būtina įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Pažymėtina, kad teikimo, kuriuo prašoma pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę tenkinimas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius įstatymo reikalavimus. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir kitais teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su mama, drauge, paskirtų pasimatymų metu yra lankomas, su drauge ateityje tikisi sudaryti santuoką (nuteistojo teigimu yra numatyta santuokos data), pataisos įstaigoje dirba, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dailės terapijos užsiėmimuose, 24 kartus yra skatintas, neturi diskriminacinių nuostatų, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, nuo 2015 m. pataisos namuose dirba, yra motyvuotas darbinę veiklą tęsti. Visi šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam E. P. pagal OASys metodiką yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 49 balai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo minėta rizika sumažėjo tik 4 balais (2016 m. sausio 5 d. atlikto vertinimo metu nustatyti 53 balai). Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, tačiau jam vis dar nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai - informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju, įvertinus visą teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad iš nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 49 balų net 29 balai yra kintantys, t.y. priklausantys nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar yra galima.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad E. P. yra 24 kartus skatintas už stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau jis yra ir tris kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir nors jam nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, tačiau tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip pavyzdingo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2008 m. vasario 11 d. dirbo VĮ darbininko pareigose, nuo 2015 m. sausio 7 d. dirba staliaus, staklininko pareigose, kas leidžia teigti, jog pastaruoju metu stebima teigiama darbinė motyvacija. Nors gaunamų pajamų nuteistajam kasdieninėms išlaidoms pakanka, tačiau svarbu įvertinti ir tai ar nuteistasis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, ar įsipareigojo ją atlyginti ir deda visas įmanomas pastangas jos atlyginimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš nuteistojo E. P. solidariai priteista 1030,46 eurų žalos atlyginimas, tačiau pataisos namuose vykdomųjų raštų dėl skolos išieškojimo gauta nėra. Nuteistojo pateikti duomenys patvirtina, jog jo sąskaitoje esanti pinigų suma yra pakankama žalai atlyginti, nuteistasis ėmėsi iniciatyvos dėl žalos atlyginimo, tačiau šiuo metu to padaryti negali dėl duomenų stokos. Visgi pažymėtina, kad nuteistojo iniciatyva dėl žalos atlyginimo stebima tik pastaruoju metu, tuo tarpu gana ilgą laiką po nusikaltimo įvykdymo ir atliekant bausmę, nuteistasis jokių pastangų žalai atlyginti nedėjo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl padarytų nuskalstamų veikų pripažino tik iš dalies, šiuo metu nors ir kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, gailisi ir smerkia save dėl įvykdytų nusikaltimų, tačiau tik šių nuteistojo teiginių bausmės švelninimui nepakanka. Juolab, kad bausmę nuteistasis atlieka už keturių nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes - 3 asmenų (tame tarpe ir mažamečio vaiko bei nėščios moters) nužudymą iš savanaudiškų paskatų, bendrininkaujant su kitu asmeniu. Nurodytos aplinkybės dėl nusikalstamų veikų pobūdžio, kiekio ir padarymo aplinkybių neabejotinai atskleidžia ypatingą nusikaltimo pavojingumą ir nuteistojo žiaurumą bei pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą, jį patį apibūdina kaip itin cinišką, žiaurų ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams ir gyvybei. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad nuteistasis praeityje buvo teistas, periodiškai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato, ankstesni nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Nuteistasis kartojo tas pačias klaidas, nelinkęs pasimokyti iš ankstesnio patyrimo, tarp to ką laiko problema ir to, kaip nuteistasis suvokia prisidėjęs prie tos problemos atsiradimo yra prieštaravimų, praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas. Aptartų duomenų visuma, leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų, E. P. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai atliekančio direktoriaus funkcijas, V. D. teikimo, dėl nuteistajam E. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.