Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

bausmę vykdančios institucijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovei G. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. (toliau – ir Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 1996 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8, 12 punktą, 16 straipsnį, 272 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta išimtinė mirties bausmė. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 1989 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 26 straipsnio 1 dalimi, R. M. pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi BK 16 straipsnio 2 dalis, 272 straipsnio 3 dalis perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Pagal BK 105 straipsnio 5, 8, 12 punktą nusikaltimas neperkvalifikuotas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi iš dalies pridėta 1989 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1995 m. liepos 15 d.

Teikime nurodoma, kad pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi gerai, greitai sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos gerai, greitai orientuojantis situacijoje, ramaus, nekonfliktiško būdo. Nuteistųjų bendrijoje nuteistasis stengiasi neišsiskirti, tvirtai laikosi savo vertybinių nuostatų, bendraujant tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su administracijos atstovais, visada išlieka mandagus ir pagarbus, kalba sklandžiai ir aiškiai. Neformaliosios nuteistųjų bendrijos subkultūros elgesio tradicijos ir taisyklės nuteistajam nėra svarbios, jis jų nesilaiko. Iki nuteisimo įgijo spec. vidurinį išsilavinimą, turi statybininko specialybę. Iki suėmimo dirbo apie metus, tačiau neoficialiai. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2004 m. lapkričio 10 d. dirbo staliumi valstybės įmonėje prie Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Lukiškių filiale Nr. 2, vėliau dirbo skalbykloje, o po to vėl staliumi iki 2019 m. vasario mėnesio. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nedirba. Pajamų šaltinis iki suėmimo buvo darbinės pajamos. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pragyveno iš darbo užmokesčio. Teismo nuosprendžiu nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys, kurį nuteistasis teigia yra padengęs. Nuteistojo vardu įstaiga nėra gavusi vykdomųjų patvarkymų. Nuteistasis dėl nužudymo savo kaltės nepripažino, dėl turto užvaldymo pripažino iš dalies. Pokalbio metu savęs neteisina, bet mano, kad yra nuteistas per griežtai. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis vieną kartą baustas drausmine nuobauda, dvidešimt du kartus skatintas. Atliekant bausmę su nuteistuoju vykdomos individualios konsultacijos apie smurto prevenciją, taip pat kalbėta savižudybių ir savęs žalojimo tematika, nuteistajam nuolat teikiama informacija apie bausmių vykdymo kodekso, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei dienotvarkės pakeitimus, su nuteistuoju vykdomos individualios konsultacijos apie kriminalinės subkultūros apraiškas, jų neigiamą įtaką resocializacijos procesui bei kaip jas atpažinti. Nuteistasis yra skatinamas nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono bei pravardžių. Atliekant bausmę su nuteistuoju vykdomos individualios konsultacijos dėl nusikaltimo elgesio analizės, atsakomybės už savo veiksmus ir kaltės pripažinimo. Tiek Lukiškių tardymo izoliatoriuje, tiek Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, ypatingai mėgsta dalyvauti sportinėse varžybose. Su nuteistuoju vykdomos individualios konsultacijos apie alkoholio vartojimą ir pasekmes jį vartojant. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką buvo baustas už apsvaigimą nuo alkoholio, dėl ko labai gailisi. Supranta ir pripažįsta alkoholio žalą jį vartojančiam asmeniui bei aplinkiniams. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dalyvauja psichologinėse konsultacijose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, nustatyta vidutinė rizika – 48 balai. Kadangi atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuteistasis raštu buvo atsisakęs, kad jam būtų atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, todėl rizikos pokyčio nustatyti nėra galimybės. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertimo nustatyti kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas vieną kartą), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininku), mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius). Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – gyvenimo sąlygos, nusiteikimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

Teismo posėdyje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovė paliko teismui spręsti klausimą dėl bausmės pakeitimo, prokurorė prašė teikimą netenkinti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimas netenkinamas.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. anksčiau teistas vieną kartą, o šiuo metu bausmę atlieka ne tik už apysunkį, bet ir labai sunkų nusikaltimą – būdamas anksčiau teistas už tyčinį nužudymą, vėl tyčia, itin žiauriai ir dėl savanaudiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

Teikime pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (48 balai pagal OASys metodiką). Nusikalstamo rizikos pokyčio nustatyti negalima, kadangi nuteistasis nusikalstamo rizikos vertinamo buvo atsisakęs, be to, šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika netgi nėra artima žemai, todėl pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Taip pat teismas pažymi, kad BK 51 straipsnio 2 dalis, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, netgi ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant šį klausimą kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo dvidešimt du kartus skatintas, tačiau taip pat buvo vieną kartą pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą, dėl ko jam buvo paskirta viena griežčiausių nuobaudų – 15 parų karceris, ir nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pažymėtina, kad nors egzistuoja nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, tačiau yra nustatyti ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas vieną kartą), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininku), mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius), kas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą. Nors nuteistasis atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2004 m. lapkričio 10 d. dirbo staliumi, vėliau dirbo skalbykloje, po to vėl dirbo staliumi iki 2019 m. vasario mėnesio, tačiau šiuo metu pataisos namuose nedirba, kas neleidžia daryti išvados apie jo teigiamą požiūrį į darbą. Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šiuo metu nuteistasis santykinai yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytą dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės terminą, kuomet nuteistasis gali teikti prašymą pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas terminuoto laisvės atėmimo bausme nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį, žalos atlyginimo klausimą, priima sprendimą.

Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo nuteistajam R. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimo dėl nuteistajam R. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.