Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Justo Namavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. 2019 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teisme gautas 2019 m. liepos 2 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas Nr. 62-2476 dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi šio teikimo netenkino, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumos nepakanka tam, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnyje nurodyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmę vykdanti institucija, gavusi nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

6. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitus kriterijus.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį (laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1997 m. gruodžio 16 d.). Tačiau šio BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto formalaus pagrindo buvimas savaime nėra pakankamas sprendimui pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme priimti. Toks sprendimas gali būti priimtas tik įvertinus visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

8. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) m. nuteistasis A. S. Vilniaus suaugusiųjų ir jaunimo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo (duomenys neskelbtini) dirba Valstybės įmonėje „M. a.“ (duomenys neskelbtini) ir yra motyvuotas darbinę veiklą tęsti, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, bausmės atlikimo metu už gerą elgesį ir stropų darbą buvo 20 kartų skatintas, yra atlyginęs nukentėjusiesiems padarytą žalą. Šios aplinkybės leidžia nuteistąjį charakterizuoti teigiamai, tačiau jos negali būti vertinamos atskirai nuo kitų, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų.

9. Bausmės atlikimo metu nuteistasis A. S. net 14 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (už uždraustų daiktų gaminimą ir laikymą, fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis, psichotropinių medžiagų vartojimą ir kt.) (asmens bylos 2 tomas, 68 l.). Už padarytus pažeidimus nuteistajam paskirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau tai nepaneigia teismo diskrecijos atsižvelgti į ankstesnes nuteistojo drausmines nuobaudas siekiant charakterizuoti jo asmenybę, įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Šios praėjus gan ilgam laikui nuo bausmės vykdymo pradžios (1998–2006 m. laikotarpiu) nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos rodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis buvo linkęs pažeisti nustatytą pataisos namų vidaus tvarką. Neigiamą nuteistojo nusistatymą prieš nustatytą pataisos namų vidaus tvarką ir netgi įstatymus patvirtina aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu jis 2006 m. balandžio 27 d., 2007 m. spalio 25 d., 2012 m. kovo 22 d. skelbė bado akcijas, o 2015 m. rugsėjo 3 d. badavo dėl bausmių vykdymo kodekso pakeitimų, jo manymu, darančių neigiamą įtaką jo bausmės atlikimo sąlygoms. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens byloje (3 t., 2 d., 12 l.) esančioje Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2018 m. liepos 20 d. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis vis dar ne visada sugeba atsiriboti nuo neigiamos socialinės įtakos savo priimamiems sprendimams ir veiksmams, kartais pasiduoda kriminalinės subkultūros pagrindu egzistuojančioms neteisėto elgesio normoms ir taisyklėms, todėl pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas tik patenkinamai.

10. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme būtina atsižvelgti ir į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. 2019 m. liepos 2 d. socialinėje išvadoje Nr. 62-2475 nurodoma, kad atlikus A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys vertinimo metodiką ši rizika išlieka vidutinė (74 balai) ir yra artimesnė aukštai, o ne žemai rizikai. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo A. S. skunde, pakankamai reikšmingą dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (29 balus) sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali koreguoti, tačiau šiuo metu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kokią įtaką ateityje taikomos programos turės nuteistajam ir ar jos padės žymiai sumažinti dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. Ankstesnio, daugiau kaip prieš dvejus metus (2017 m. kovo 6 d.) atlikto, vertinimo metu nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 78 balais, šiuo metu ji yra sumažėjusi tik 4 balais, todėl nuteistojo progresas siekiant mažesnės jo nusikalstamo elgesio rizikos nelaikytinas reikšmingu ir pakankamu, kad būtų galima į jį atsižvelgti keičiant jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje nustatyti teigiami nuteistojo A. S. elgesio pokyčiai – jis pagal galimybes palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dirba, yra skatinamas, gan ilga laiką nepažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, kitas aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties naikinti nėra pagrindo, ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.