- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- T-33-300/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 1998 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d., toliau ? BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems metams su viso turto konfiskavimu, pagal BK 16 straipsnį ir 278 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 278 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 105 straipsnio 2, 7, 8, 11, 12 papunkčius mirties bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu bausmės subendrintos ir paskirta mirties bausmė su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsniu bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal 1993 kovo 26 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė ? mirties bausmė su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Išteisino V. M. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo daryme. Tenkino civilinius ieškinius ir iš V. M. priteisė 200 Lt M. K., 200 Lt V. Š., 2 000 Lt E. K., 3 000 Lt Č. B., 560 Lt. R. T., taip pat priteisė solidariai iš V. M. bei kito nuteistojo L. S. 2 500 Lt B. B., 2 000 Lt V. T., 2 000 Lt M. V.. V. Š. civilinį ieškinį atmetė. Z. M. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. (5 t., b. l. 79–98, 103–120) Nuosprendis įsiteisėjo 1998 m. rugpjūčio 26 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas 1998 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo L. S. ir nukentėjusiosios Z. M. apeliacinius skundus. (5 t., b. l. 159–163)
2. Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 26 d. sprendimu iš dalies patenkino Z. M. civilinį ieškinį ir priteisė solidariai iš V. M. ir L. S. 4 600 Lt, iš V. M. 72 749 Lt, kitą civilinio ieškinio dalį atmetė. (5 t., b. l. 199–201; 6 t., b. l. 1–2)
Žemesnės instancijos teismas
3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu nuteistasis V. M. perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių. (Asmens bylos 2 t., b. l. 39)
4. 2019 m. liepos 31 d. nuteistasis V. M. pateikė prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriui vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsniu kreiptis į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. (Asmens bylos 2 t., b. l. 49)
5. 2019 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apygardos teisme gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 1998 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bausmę jis atlieka nuo 1996 m. gruodžio 5 d., V. M. yra septynis kartus teistas, Alytaus rajono teismo 1976 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs 8 klasių išsilavinimą bei mechanizatoriaus profesiją. V. M. neturi pilietybės, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje baigėsi 2004 m., nevedęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Nuteistasis charakterizuojamas kaip operatyvaus, abstraktaus, logika besiremiančio vidutinio intelekto asmenybė. Nuteistojo charakteryje dominuoja choleriko temperamento bruožai: energingumas, permainingumas, impulsyvumas ir kartais agresyvumas. Bendraujant su nuteistuoju jaučiamas emocingumas, dažniausiai kalba pakeltu tonu, tačiau noriai komunikuoja, stengiasi aktyviai dalyvauti pokalbyje, tačiau pokalbių temos dažniausiai apsiriboja jo asmeniniais, buitiniais interesais. V. M. didžiąją gyvenimo dalį praleido įkalinimo įstaigose, todėl įpratęs vadovautis nuteistųjų subkultūros taisyklėmis, kurias priima kaip norma. Nors nuteistasis turi choleriko bruožų, tačiau vengia konfliktinių situacijų tiek su administracija, tiek su kitais nuteistaisiais. Nuteistasis laikosi sanitarinių ir higieninių reikalavimų. Laisvalaikiu žiūri TV laidas, skaito. Dažniausiai apsiriboja fiziologinių poreikių tenkinimu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka, dar 2 kartus padarė drausmės pažeidimus, už kuriuos drausminės nuobaudos nebuvo skirtos. Šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį nuteistasis 5 kartus buvo skatintas. Galima teigti, kad nuteistasis adekvačiai reaguoja į taikomas elgesio korekcijos priemones, būdamas nubaustas daro atitinkamas išvadas, yra linkęs laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, geba kontroliuoti savo elgesį ir griežtai laikytis nustatytų draudimų. Nuteistasis socialinių ryšių praktiškai nepalaiko, bendrauja su viena pussesere, kuri, jo teigimu, kartais jį paremia finansiškai. Nuteistasis savo kaltę pripažįsta iš dalies, linkęs kaltinti visuomenę, aplinką bei asmenis su kuriais bendraudavo, neneigia padaryto nusikaltimo, tačiau, mano, kad dėl padaryto nusikaltimo svarbūs aplinkos veiksniai, kurie privertė jį taip pasielgti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo ir nesimokė, resocializacijos programomis labai nesidomėjo, jose dalyvaudavo. Vengia masinių renginių, dažniausiai laiką leidžia vienas kameroje. Nesidomi nei politiniu, nei visuomeniniu gyvenimu. Atvykęs į Šiaulių Tardymo izoliatorių, adaptavosi gerai, greitai prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių. 2019 m. birželio 18 d. buvo atliktas V. M. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta aukšta rizika (125 balai), kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (informacija apie teistumus, nusikaltimai sunkėja (statinis veiksnys)) bei nuolatinės gyvenamosios vietos ir socialinių ryšių neturėjimas (dinaminis veiksnys), apsauginiai veiksniai: teigiamas požiūris į įstatymus, tvarką bei discipliną. Nuteistasis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Nuosprendžiu iš nuteistojo priteista 5960 Lt žalos atlyginimo bei 6500 Lt žalos solidariai iš dviejų asmenų. Pagal Šiaulių Tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. išduotą pažymą Nr. 106/07-151, nuteistasis vykdomųjų raštų neturi bei savanoriškų įmokų nemokėjo. Duomenų apie atlygintą žalą nėra. V. M. charakterizuojamas patenkinamai. (6 t., b. l. 63)
6. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovė teismo posėdyje palaikė teikimą.
7. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti. Pažymėjo, kad V. M. yra nuteistas už 14 nusikalstamų veikų, iš jų 3 – priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, 1– itin sunkus nusikaltimas, jis yra pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Savo kaltės jis ilgą laiką nepripažino ir tik atlikdamas bausmę yra nurodęs kad kaltę pripažįsta iš dalies. V. M. nėra atlyginęs žalos. Teismas, atsisakydamas sušvelninti jam laisvės atėmimo bausmės režimą, pažymėjo, kad V. M. yra atlikęs daugiau nei 15 metų paskirtos bausmės, bet jo požiūris į pokyčius pasyvus, nėra linkęs savęs vertinti kritiškai. Nuteistasis atsisako dalyvauti reabilitacijos programose ir priemonėse, nesimokė, nedirbo. Pagal charakteristikas, kurios surašomos kasmet, jis apibūdinamas kaip linkęs konfliktuoti, sunkaus būdo, emociškai nestabilus, buvo paskelbęs bado akciją, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, jo charakterio bruožų pakitimų nestebima. Be to, anksčiau jis buvo atsisakęs atlikti pakartotinį nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą, tačiau toks vertinimas yra privalomas teikiant teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir 2019 m. birželio 18 d. jam buvo nustatytas aukštas rizikos lygis nusikalsti.
8. Nuteistasis, jo gynėjas prašė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme.
Atsiliepimas
9. Nukentėjusioji Z. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su teikimu. Pažymėjo, kad V. M. ne kartą teistas už sunkius nusikaltimus, pripažintas itin pavojingu recidyvistu, naujas nusikalstamas veikas daro vos paleistas iš įkalinimo įstaigos. Mano, kad išėjęs į laisvę V. M. ir vėl darytų naujus nusikaltimus, nes didžiąją gyvenimo dalį jis praleido įkalinimo įstaigoje. Pabrėžė, kad V. M. nužudė du jai artimus asmenis, iki šiol neatlygino žalos. (6 t., b. l. 80)
10. Nukentėjusieji Č. B., B. B., M. V., R. T., A. K., V. T., E. K., S. K., J. B., V. Š., M. K. ir V. Š. buvo informuoti apie teikimo nagrinėjimą Šiaulių apygardos teisme (6 t., b. l. 71–72), tačiau atsiliepimų nepateikė. Į paskirtą teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytas minėtas aplinkybes, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrą laikotarpį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitus kriterijus. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-218-487/2019, 11 punktas)
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. M. atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1996 m. gruodžio 5 d.), tačiau sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vien šio formalaus kriterijaus nepakanka, būtina įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai daryti nusikaltimų, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. ne kartą buvo skatintas (Asmens bylos 1 t., b. l. 54, 57, 66, 69, 71, 73; 2 t., b. l. 9), tačiau tai nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistojo elgesio korekcija jau yra pakankama, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų sušvelninta, nes bausmės atlikimo metu nuteistasis tris kartų pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, todėl jam buvo skirtos drausminės nuobaudos (Asmens bylos 1 t., b. l. 92, 163, 182), dėl kai kurių pažeidimų buvo apsiribota vien auklėjamaisiais pokalbiais (Asmens bylos 1 t., b. l. 85, 179), o už kai kuriuos, pavyzdžiui, nesutikimą su gydymo kursu, V. M. net buvo uždarytas į vienutę. (Asmens bylos 1 t., b. l. 78) Nors už padarytus pažeidimus nuteistajam paskirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Neigiamą nuteistojo nusistatymą prieš nustatytą pataisos namų vidaus tvarką ir netgi įstatymus patvirtina aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu jis net keturis skelbė bado akcijas (Asmens bylos 1 t., b. l. 27, 158–162, 187–189, 190–193) Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis net kelis kartus buvo įrašytas linkusių užpulti įskaitą, t. y. 1998 m. balandžio 21 d., po to, 2003 m. lapkričio 13 d. ir tik 2005 m. liepos 28 d. buvo iš jos išbrauktas. (Asmens bylos 1 t., b. l. 117, 118, 119) Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įkalinimo įstaigų nuo 1999 m. iki 2018 m. pateiktas metines charakteristikas, iš kurių matyti, kad V. M. vertinamas patenkintai, apibūdinamas kaip sunkaus būdo, nesugyvenamas, konfliktiškas, turintis polinkį į sadizmą, sunkiai sugebantis ieškoti kompromisų, žemo intelekto, nejaučiantis atsakomybės, gyvenimo reiškinius suvokiantis klaidingai, nesavikritiškas, atvirai didžiuojasi savo nusikalstamu gyvenimu, žavisi kriminaline subkultūra (Asmens bylos 1 t., b. l. 53, 65, 72, 84, 99, 105, 106, 114, 121, 127, 137, 147, 172, 180; 2 t., b. l. 21) Nors nuteistojo V. M. požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bausmės atlikimo laikotarpiu kito: iki 2001 m. jis ciniškai vertino savo nusikaltimus, nesigailėjo (Asmens bylos 1 t., b. l. 65, 72), vėliau jis savo kaltę pripažino iš dalies. (Asmens bylos 1 t., b. l. 147) Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, kad V. M. nepadarė tinkamų išvadų, neprisiėmė atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, nededa pastangų analizuoti savo elgesio, keisti mąstymo.
14. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme būtina atsižvelgti ir į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes tai yra vienas iš BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju pagal OASys vertinimo metodiką V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta (125 balai). V. M. nevedęs. Nuteistojo ryšiai su giminaičiais nutrūkę. Iki sulaikymo V. M. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, pilietybės, leidimas gyventi Lietuvoje baigėsi dar 2004 m. Didžiąją savo gyvenimą dalį V. M. praleido įkalinimo įstaigose, jau iki bausmės vykdymo pradžios 1996 m. gruodžio 5 d. įkalinimo įstaigose jis buvo išbuvęs dvidešimt penkerius metus. (Asmens bylos 1 t., b. l. 1) Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, V. M. yra aštuonis kartus teistas, iš viso padarė 14 nusikalstamų veikų dėl savanaudiškų paskatų, savo nusikaltimais sukėlė visuomenei itin didelį pavojų ir sunkias pasekmes, Alytaus rajono teismo 1976 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Visa tai rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. V. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, t. y. jis buvo pripažintas kaltu už dviejų žmonių nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Nors teikime nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neturi duomenų apie vykdomuosius dokumentus, išduotus V. M. atžvilgiu, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuosprendžiui, sprendimui įsiteisėjus teismo antstolių kontoroms buvo išsiųsti vykdomieji raštai dėl priteistų sumų išieškojimo. (5 t., b. l. 170–173; 6 t., b. l. 3) Be to, ir pats nuteistasis teismo posėdžio metu pripažino, kad žalos nėra atlyginęs. Taigi nuteistasis net nesistengė pašalinti savo nusikalstamais veiksmais kitiems asmenims padarytos žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbinė veikla yra ne vien tik pajamų šaltinis, bet ir viena iš socialinės reabilitacijos formų, todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti į visuomenę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti, tik jei patys pageidauja. Nagrinėjamu atveju nuteistasis niekur nedirbo, nesimokė. Be to, kaip matyti iš kalinimo vietos administracijos pateiktų duomenų, jam buvo siūloma užsiimti ir nemokamais darbais, tačiau ir šių nuteistasis atsisakė.
15. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad, nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, šiuo metu tai nesudaro pagrindo vertinti, jog pakeitus nuteistajam V. M. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme bus pasiekti bausmės tikslai, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
atmesti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.