Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. S. (V. S.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties, kuria netenkintas Alytaus pataisos namų teikimas dėl nuteistajam V. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

5. Kauno apygardos teisme 2019 m. birželio 6 d. gautas (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimas dėl nuteistajam V. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nuteistasis V. S. skunde nurodo, kad atlikdamas bausmę išanalizavo savo klaidas, todėl išėjęs į laisvę nebenusikalstų. Nuteistasis nesutinka su jam 2019 m. liepos 1 d. skirta nuobauda už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Nuteistasis mano, kad pataisos įstaigos administracija psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą nustatė klaidingai, nesilaikydama visų numatytų taisyklių. Nuteistasis pažymi, kad jis narkotinių medžiagų niekada nevartojo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

11. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs 26 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1993 m. birželio 2 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

13. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, nustatydamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, Kauno apygardos teismas rėmėsi 2019 m. gegužės 27 d. socialinio tyrimo išvada (teikimo l. 2-5). Pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys nuteistojo V. S. nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo žema – 33 balai. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (10 balų) sudaro statiniai veiksniai, kurių V. S. negali sumažinti. Likusią balų dalį (23 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti kriminogeniniai veiksmai, kurie didina pakartotinio nusikalstamumo riziką: 1) informacija apie teisės pažeidimus; 2) gyvenimo stilius ir draugai; 3) mąstymas ir elgesys (daugiau paviršutiniškas savo veiksmų vertinimas, nesugebėjimas adekvačiai įvertinti situacijas ir priimti tinkamus problemų sprendimo būdus). Tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis savo elgesį analizuoja ir vertina, tačiau trūksta gilesnės savianalizės, daugiau konstatuojami įvykiai, susiklosčiusios situacijos ir elgsena jų metu. Elgesyje yra būdingas impulsyvumas, agresyvaus elgesio proveržiai, lengvabūdiškumas; 4) nuostatų problemos (kaltės sumenkinimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sprendžiant nuteistajam V. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, pastaruosius kriminogeninius veiksnius reikia vertinti kartu su kitais nuteistąjį pataisos proceso metu surinktais charakterizuojančiais duomenimis.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai daryti nusikaltimų, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistojo V. S. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose. Nuteistasis nuo 2003 m. iki 2009 m. dirbo pataisos įstaigos gamybos bare siuvėju, tačiau už darbo drausmės pažeidimus buvo atleistas (asmens bylos t. 1, l. 161), nuo 2013 m. sausio 21 d. dirbo VĮ „M“ (duomenys pakeisti) (asmens bylos t. 2, l. 164), perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus dirba pagalbinius darbus įrengiant sporto aikštyną, 2019 m. balandžio 25 d. kreipėsi su prašymu įtraukti dirbti nemokamus darbus (asmens bylos t. 3, l. 25). Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo skatintas 18 kartų. Šios aplinkybės rodo V. S. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau nuteistasis taip pat per visą bausmės atlikimo laiką buvo 5 kartus baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus: 1) 2007 m. gruodžio 17 d. kratos metu kameroje rasta audinių iš gamybos baro – atimta teisė 1 mėnesį pirkti maisto produktus (asmens bylos t. 2, l. 45); 2) 2009 m. kovo 31 d. kratos metu kameroje rastas savadarbis peilis – skirtas papeikimas (asmens bylos t. 2, l. 89); 3) 2010 m. kovo 25 d. dienotvarkėje nenumatytu laiku miegojo ir nevykdė pareigūno reikalavimų – skirtas papeikimas (asmens bylos t. 2, l. 127); 4) 2014 m. liepos 9 d. pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką atsisakė dirbti nemokamus darbus – skirtas papeikimas (asmens bylos t. 2, l. 178); 5) 2019 m. birželio 21 d. patikrinus dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, narkotestas buvo teigiamas ABP (sintetiniai kabinoidai) – skirtas pataisos įstaigos patalpų ir teritorijų tvarkymas be eilės (teikimo l. 14). Nors nuteistasis skunde apeliacinės instancijos teismui nesutinka su pastarąja nuobauda už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, tačiau šiuo metu ji nėra panaikinta ir yra galiojanti. Nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo V. S. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

15. Nagrinėjant galimybę pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą svarbi yra ir nuteistojo charakteristika. Iš V. S. asmens byloje esančių metinių charakteristikų matyti, kad iki 1999 m. nuteistojo elgesys buvo vertinamas patenkinamai (asmens bylos t. 1, l. 102, 111, 114), nuo 1999 m. iki 2008 m. – teigiamai (asmens bylos t. 1, l. 119, 133, 144, 150, 164, 176, 194; t. 2, l. 19, 37), nuo 2008 m. iki 2012 m. – patenkinamai (asmens bylos t. 2, l. 62, 111, 137, 159), 2013 m. – 2017 m. charakteristikos nepateiktos, 2018 m. – teigiamai (asmens bylos t. 2, l. 198). Taigi, šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo permainingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus V. S. metines charakteristikas, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad jo elgesys atliekant bausmę iš esmės sistemingai taisėsi. Nuteistasis vėl teigiamai charakterizuojamas tik nuo 2018 m.

16. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad šis teistumas V. S. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo teistas vieną kartą. Nusikaltimai, už kurių padarymą V. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padaryti bendrininkų grupėje ir vienas iš jų yra labai sunkus, t. y. jis buvo pripažintas kaltu už itin žiaurų nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Pažymėtina, kad nuteistasis pastarąjį nusikaltimą padarė itin struktūruotoje aplinkoje, t. y. pataisos įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už ankstesnį nusikaltimą. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą V. S. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, o tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. S. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuteistasis savo kaltę dėl nužudymo pripažino tik iš dalies. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kaltę dėl nusikaltimų linkęs minimizuoti, visiškai prisiima atsakomybę už tuos veiksmus, kur tikrai jaučiasi pasielgęs agresyviai (sudavęs kelis smūgius), neigia, jog aukai jis pats sudavęs daug smūgių, iš jo tyčiojosi, kitaip neadekvačiai elgėsi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, kad jis nepakankamai deda pastangų analizuoti savo elgesį, daryti išvadas ir keisti mąstymą.

17. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad, nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam V. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam V. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

18. 2019 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas nuteistojo V. S. prašymas leisti atstovei G. S. duoti papildomus parodymus dėl prašymo dėl nuteistajam V. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Skundas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, todėl prašymas netenkinamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka teismo posėdis nėra rengiamas ir proceso dalyviai į teismo posėdį nėra kviečiami.

19. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. S. (V. S.) skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.