Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Nerijaus Meilučio,

bausmę vykdančios institucijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovei Gintarei Matulionytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą, dėl nuteistajam R. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2, 7, 12 punktą, BK 235 straipsnį, BK 278 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktą, BK 258 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsniu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1997 m. kovo 19 d.

Bausmę vykdanti institucija teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą nuteistajam R. K. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teikime nurodoma, kad pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi gerai, greitai sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos gerai, greitai orientuojasi situacijoje, ramaus, nekonfliktiško būdo. Nuteistųjų bendrijoje nuteistasis stengiasi neišsiskirti, tvirtai laikosi savo vertybinių nuostatų, bendraujant tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su administracijos atstovais, visada išlieka mandagus ir pagarbus, gerai perteikia mintis, kalba sklandžiai ir aiškiai. Neformaliosios nuteistųjų bendrijos subkultūros elgesio tradicijos ir taisyklės nuteistajam nėra svarbios, jis jų nesilaiko. 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo paskelbęs bado akciją dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimų. Teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies, nes teigė, kad neturėjo išankstinės tyčios nužudyti žmones. Pokalbio metu kaltę pripažįsta, gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, analizuoja savo veiksmus ir kritiškai vertina padarytus nusikaltimus.

Teikime taip pat nurodoma, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, dirbo pagal turimą specialybę įstaigos gamybos bare siuvėju, kurią yra įgijęs Vilniaus 3-ioje buitininkų mokykloje kartu su viduriniu išsilavinimu. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2002 m. spalio 4 d. dirbo siuvėju, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ staklininku, darbinę veiklą tęsia iki šiol. Nuostata į darbą teigiama, darbą suvokia kaip privalumą. Teismo sprendimu nuteistajam priteistas civilinis ieškinys 25 220,84 Lt, kurį nuteistas yra padengęs. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų dėl skolos išieškojimo nėra gavusi. Kitokių finansinių įsipareigojimo nuteistasis teigia neturintis. Nuteistasis per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis laisvu nuo darbo metu aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose, nustatytos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo (per visą bausmės atlikimo laiką 2 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, 1 kartą baustas drausmine nuobauda), 27 kartus skatintas. Atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nustatyta žema rizika – 39 balai. 2019 m. gegužės 22 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta rizika žema, balai sumažėjo nuo 39 iki 33. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertimo nustatyti kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirinkdavo tinkamus elgesio modelius). Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, teigiama darbinė motyvacija, specialybės, darbinių įgūdžių turėjimas, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

Institucijos teikimas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalis numato, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmę vykdanti institucija atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Jis pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Visa tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų, sprendžiant šį klausimą, nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. anksčiau nebuvo teistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka ne tik už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų nusikaltimą, bet ir už labai sunkų nusikaltimą – keturių žmonių nužudymą siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. K. skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (33 balai pagal OASys metodiką), tačiau nuo pirminio vertinimo sumažėjo tik 6 balais, todėl pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Taip pat teismas pažymi, kad BK 51 straipsnio 2 dalis, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant šį klausimą kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo dvidešimt septynis kartus skatintas, tačiau taip pat buvo du kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir vieną kartą baustas drausmine tvarka, ir nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pažymėtina, kad nors egzistuoja nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, tačiau yra nustatyti ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirinkdavo tinkamus elgesio modelius), kas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė visiškai prarado pavojingumą. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, į šias aplinkybes yra privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytą dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės terminą, kuomet jis gali teikti prašymą pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas terminuoto laisvės atėmimo bausme nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį, žalos atlyginimo klausimą, priima sprendimą.

Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika po truputį mažėja, dirba, yra atlyginęs padarytą žalą, tačiau atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo nuteistajam R. K. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo, nuteistajam R. K. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.