Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, Ramūno Grigonio teikimą dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

H. D. nuteistas 2013 m. birželio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 m.) 227¹ straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 m.) BK 150 straipsnio 2 dalį (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 m.) BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), (1961 m.) BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 300 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šias bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 14 d. išbūtas laikas bei pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžius atlikta bausmė.

Teikime pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, nurodo, kad nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą adaptavosi gerai, greitai sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių. Pirminio pokalbio metu su Psichologinės tarnybos specialistu nuteistasis H. D. teigė, kad jam svarbios neformaliosios nuteistųjų bendrijos elgesio tradicijos, siekis būti autoritetu, laikytis savo vertybinės sistemos nuostatų, įsitikinimų. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltu neprisipažino, neigė savo atsakomybę. Vertinimo metu nuteistasis taip pat kaltės nepripažįsta, nurodė, kad yra nekaltas, nuteistas neteisingai ir per griežtai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 9 kartus skatintas, 3 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu jis turi galiojančią drausminę nuobaudą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuteistasis H. D. kreipėsi į administraciją dėl leidimo dirbti, tačiau Sveikatos priežiūros skyriui konstatavus, kad nuteistasis gali dirbti su apribojimais, įdarbintas nebuvo. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis darbo-neatsisakė, tačiau galimybių įsidarbinti neieškojo, šiuo metu nedirba. Nuteistasis finansiškai yra priklausomas nuo artimųjų paramos. Pataisos įstaiga, nuteistojo vardu yra gavusi vykdomąjį patvarkymą 45021,89 eurų sumai, kuris šiuo metu yra nevykdomas. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2018 m. gegužės 21 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta: esant nuteistojo pageidavimui ir administracijos galimybėms įdarbinti nuteistąjį, įsidarbinti; dengti priteistą civilinį ieškinį; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų. Per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis darbo neatsisakė, tačiau darbinės veiklos nepradėjo. Vykdomojo patvarkymo 45021,89 eurų sumai, vykdyti nepradėjo. Nuteistasis užsiima veiklomis, kurios jam yra malonios ir naudingos. Nuteistasis šiuo metu turi galiojančią drausminę nuobaudą. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė rizika - (88 balai). Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo rizika yra padidėjusi nuo 78 balų iki 88 balų. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką išryškėjo Kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

Įstatymas įtvirtina galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka aukščiau nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis H. D. anksčiau teistas, o šiuo metu bausmę atlieka už daugybę nusikalstamų veikų, tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu H. D. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (20 metų). Tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam keisti paskirtą bausmę. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. H. D. asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam yra nustatyta vidutinė – 88 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo padidėjo 10 balų, be to, ją sudaro itin didelis dinaminių balų skaičius – 48 svertiniai taškai, kuriuos bausmę atliekantis asmuo pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. tačiau šiuo metu H. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika netgi nėra artima žemai ir kaip jau minėta nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo padidėjusi 10 balų, todėl pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Nors pripažintina, kad vien tik nustatytas rizikos nusikalsti balų skaičius nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti. Sprendžiant šį klausimą kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keturi nuteistojo H. D. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis anksčiau teistas, nusikaltimas veikas atliko su bendrininkais, veikdamas nusikalstamame susivienijime, linkęs greitai veikti, ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Nusikaltimuose dominuoja ne vienas agresijos panaudojimo pavyzdys, pats nuteistasis neigia, jog naudojo smurtinius veiksmus. Nuteistasis praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, be to pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Pažymėtina, kad šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus H. D. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra. Juo labiau, jog nuteistojo elgesys ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu – bausmės atlikimo metu H. D. 3 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kadangi buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė elektros prietaisų naudojimo tvarką bei laikė draudžiamus daiktus. Paskutinį kartą nuteistajam, už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, drausminė nuobauda skirta 2019 m. rugsėjo 12 d., kuri šiuo metu yra galiojanti, todėl neabejotina, kad tinkamų išvadų iš savo neteisėto elgesio H. D. vis dar nėra padaręs, prisitaikyti prie bendrųjų taisyklių ir jų laikytis jis negeba net ir pataisos namuose, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra įtikinanti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistojo požiūris į nuteistųjų bendrijos tradicijas yra ambivalentiškas (prieštaringas), tikėtina, jog jam svarbu išlaikyti tam tikrą statusą nuteistųjų tarpe. Pirminio pokalbio metu su Psichologinės tarnybos specialistu nuteistasis H. D. teigė, jog jam svarbios neformalios nuteistųjų bendrijos elgesio tradicijos, siekis būti autoritetu, laikytis savo vertybinės sistemos nuostatų, įsitikinimų. Šiuo atveju tai, kad nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultūros pažiūrų, kelia pagrįstų abejonių jo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų.

Teikimą nagrinėjanti kolegija įvertina ir tai, jog H. D., net ir praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų nuo įvykdytų labai sunkių smurtinių nusikaltimų, vis dar nepripažįsta savo kaltės, nusikaltimą sąlygojusias aplinkybes analizuoja paviršutiniškai iš subjektyvių pozicijų, nurodo, kad yra nekaltas, nuteistas neteisingai ir per griežtai. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme. Toks nuteistojo požiūris leidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus jam paskirtą bausmę.

Abejonių, kad pakeitus nuteistajam H. D. paskirtą bausmę į švelnesnę, likusiu laikotarpiu bus pasiekti bausmės tikslai, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo socialinė reabilitacija. Nuteistojo asmens bylos duomenys rodo, kad 2018 m. gegužės 21 d. H. D. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta: esant nuteistojo pageidavimui ir administracijos galimybėms įdarbinti nuteistąjį, įsidarbinti; dengti priteistą civilinį ieškinį; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų. Išvadoje apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą nurodyta, kad nuteistasis nevykdo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis per sudaryto plano vykdymo laikotarpį darbo neatsisakė, tačiau nedirbo. Jis turi įsiskolinimų antstoliams, pataisos įstaiga, nuteistojo vardu yra gavusi vykdomąjį patvarkymą, kuris yra nevykdomas. Nuteistasis užsiima veiklomis, kurios jam yra malonios ir naudingos. Per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis 1 kartą pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką buvo baustas drausmine nuobauda, paskirta nuobauda šiuo metu galiojanti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas iš dalies neleidžia teismui konstatuoti aplinkybių, palankių bausmės švelninimui ir kelia abejonių dėl teigiamo jau atliktos bausmės dalies poveikio nuteistajam.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir teismo posėdžio metu pateikti duomenys apie tai, kad nuteistasis dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, kad nuo 2019 m. lapkričio 18 d. (jau po teikimo pateikimo apygardos teismui) pradėjo dirbti Pravieniškių filialo Medienos ir baldų gamybos cecho darbininko pareigose bei iš dalies padengė civiliniais ieškiniais priteistą žalą. Šių duomenų visumoje įvertinus aptartas labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik prieš ne pilną mėnesį pradėtas darbinės veiklos vykdymas bei pagal vykdomuosius raštus priverstinis žalos išieškojimas, pakankamos teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam H. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Išskirtine aplinkybe, galinčia lemti bausmės švelninimą H. D., nelaikytina ir prasta jo sveikatos būklė, ką patvirtina ir teismo posėdžio metu pateikti medicinos dokumentų išrašai. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad H. D. pataisos namuose nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Šiame kontekste pažymima, kad BVK 174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Taigi, H. D. turi teisę ir galimybę prašyti bausmės atlikimo vietos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas.

Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam H. D. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.