- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 1S-220-453/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- R. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties, kuria netenkintas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktus, 234 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta išimtine mirties bausme, pagal BK 24 straipsnį mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Iš nuteistųjų R. S. ir R. K. solidariai priteista 15 763,84 Lt ir 2 387 Lt civiliniams ieškiniams atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nuteistojo R. K. ir nuteistojo R. S. gynėjo apeliaciniai skundai atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. vasario 23 d. nutartimi nuteistųjų R. K. ir R. S. kasaciniai skundai atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktai, 234 straipsnio 1 dalis, 278 straipsnio 2 dalis perkvalifikuoti į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 23 d. nutartimi R. S. gynėjo skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartis.
2. Vilniaus pataisos namai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą teikimu dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi Vilniaus pataisos namų teikimas netenkintas. Teismas, įvertinęs visas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes ir atsižvelgęs į atliktos bausmės dydį, nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis R. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį ir Vilniaus pataisos namų teikimą tenkinti. Nuteistasis cituoja socialinės reabilitacijos specialisto M. V. duotus paaiškinimus teisme, Vilniaus pataisos namų būrio viršininkės R. A. išduotą jo charakteristiką, kuriais patvirtinamos jo teigiamos savybės. Tačiau jis nesutinka su Vilniaus pataisos namų atstovės psichologės K. K.-L. išvada, kad nuteistasis bendraudamas nelinkęs atsiskleisti, yra nelankstus bendraudamas su pašnekovu, sunkiai gebantis priimti kito asmens nuomonę bei požiūrį. Jo nuomone, objektyvesnės yra pareigūnų ir specialistų išvados, kurie metų metus bendrauja su nuteistaisiais ir mato juos įvairiose situacijose, o ne psichologės, kuri po bendravimo su nuteistuoju pusantros valandos atlieka formalų testą. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad būtent jis atlygino civilinius ieškinius, kurių sumos 15 763,84 Lt ir 2 387 Lt, nes kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo buhalteriją 2008 m., kai pradėjo dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ po to, kai neatskaičiuodavo civilinio ieškinio. Teigia, kad atlyginti nusikaltimu padarytą žalą buvo jo moralinė pareiga aukų artimiesiems.
Nuteistasis dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad pagal OASys metodiką jam nustatyta vidutinė rizika (42 balai), kuri artima žemam lygiui, nes skiriasi tik 2 balais. Be to, 19 kartų skatintas ir 5 (ar 4) baustas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų artimųjų atsiprašė dar 1998 m., tardamas paskutinį žodį, visiškai atlygino žalą, turi kur gyventi, išėjęs į laisvę turėtų darbą. Pažymi, kad jo tėvai yra garbaus amžiaus (80 ir 75 metų), jų sveikata prasta ir jiems reikia jo pagalbos. Taigi visa tai patvirtina, jog jis atitinka visus BK 51 straipsnyje numatytus kriterijus, kuriais remiantis būtų pakeista bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, nesilaikydamas suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015), nepašalinęs esminių prieštaravimų ir neįvertinęs to, kad jis teistas pirmą kartą, nusikaltimas spontaniškas, padarytas ginant savo sveikatą ir gyvybę, nes prieš tai pats buvo sumuštas ir apiplėštas. Taip pat teismas, konstatuodamas, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir su kitu asmeniu, jį nuteisė antrą kartą už tą patį nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, nuteistojo R. S. skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad yra pagrindas R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šiuo metu nuteistasis R. S. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt dvejus metus laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistasis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteitajam, taip pat tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja visiškai atlyginti ar pašalinti padarytą žalą.
8. Vilniaus pataisos namų teikime nurodoma, kad nuteistasis R. S. 5 kartus baustas: 2002 m. sausio 21 d. dienotvarkės pažeidimas, nevykdė pareigūno reikalavimų; 2002 m. gegužės 20 d. rasti uždrausti daiktai; 2002 m. lapkričio 22 d. nevykdė pareigūnų reikalavimų, grasino pareigūnui fiziniu susidorojimu; 2003 m. balandžio 24 d. koja spyrė pareigūnui; 2013 m. liepos 31 d. konfliktavo su kitu nuteistuoju. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 19 kartų skatintas. Nuteistasis, išėjęs į laisvę, turėtų kur gyventi ir dirbti. Šiuo metu dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Darbą suvokia kaip privalumą ir supranta darbo naudą, yra motyvuotas dirbti. Nuteistasis neturi finansinių problemų, materialiai remia savo artimuosius. Jis neturi vykdomųjų raštų. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2015 m. sudarė antrą santuoką su kita nuteistąja. Nuteistasis reguliariai bendrauja ir palaiko santykius su savo šeimos nariais, apie juos kalba su meile. Taip pat jis atpažįsta socialinius veiksmus, skatinančius jo nusikalstamą veiką, ir vengia situacijų, galinčių suteikti galimybę nusikalsti. Jis glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, gerai sutaria ir tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais. Nuteistasis dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse, jas vykdo. Teikime taip pat nurodoma, kad atlikus mąstymo ir elgesio srities įvertinimą nustatyta, kad šiuo metu su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję šie dalykai: agresyvus praeities elgesys, netinkama emocijų kontrolė bei raiška, silpni problemų sprendimų įgūdžiai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis itin neigiamai reaguoja, kai nepatenkami jo poreikiai ar jis susiduria su neigiamu atsakymu. Taip pat pažymima, kad bendraudamas yra nelinkęs atsiskleisti, nelankstus bendraudamas su pašnekovu, sunkiai geba priimti kito asmens nuomonę bei požiūrį, pokalbio metu sudaro nenatūralaus asmens įspūdį. Nuteistajam būdingos greitos emocinės reakcijos ir jų kaita, tačiau jis daugeliu atvejų nėra linkęs pradžioje veikti. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo elgesio apibūdinimas pataisos įstaigos teikime vertintinas nei teigiamai, nei neigiamai, tačiau, kaip jau minėta pirmiau, teismas vertina nuteistojo elgesį ne tik remdamasis teikime nurodytomis aplinkybėmis, bet ir visa asmens byla per visą bausmės atlikimo laikotarpį.
9. Iš teismui pateiktos nuteistojo R. S. asmens bylos matyti, kad nuteistasis iš viso padarė 13 vidaus tvarkos pažeidimų ir tik už 5 iš jų buvo skirtos nuobaudos, o dėl kitų apsiribota auklėjamaisiais pokalbiais (asmens byla t. 1, b. l. 38, 82, 86, 98, 119, 139–144, 155–162, 180–184; t. 3, b. l. 148–152, 164–168, 195–213; t. 4, b. l. 21–25). Žemesnės instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad nors šiuo metu ir nėra galiojančių nuobaudų už vidaus tvarkos pažeidimus, tačiau praeityje kai kurie iš jų buvo padaryti būtent nuteistajam panaudojus smurtą sprendžiant konfliktus. Nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistas R. S., taip pat buvo konfliktinės situacijos sprendimo naudojant smurtą padarinys. Visa tai tik parodo, kad net ir praėjus nemažam laiko tarpui nuteistasis vis dar nemoka tinkamai spręsti konfliktinių situacijų. Iš asmens byloje esančių nuteistojo R. S. pateiktų paaiškinimų matyti, kad jis neprisiėmė atsakomybės už padarytus pažeidimus, o kaltina kitus asmenis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į įkalinimo įstaigų nuo 1999 m. iki 2018 m. pateiktas charakteristikas, iš kurių matyti, kad nuteistasis R. S. tik 2011 m. vasario 19 d. charakterizuojamas teigiamai ir yra visiškai pripažinęs kaltę, tačiau 2013 m. birželio 27 d. pažeidžia vidaus tvarką, t. y. 4-ajame gamybos skyriuje kilus žodiniam nuteistųjų konfliktui, R. S. sudavė vieną smūgį J. M. į veidą, todėl buvo išbrauktas iš dirbančiųjų sąrašo (asmens byla t. 1, b. l. 64, 79, 106, 150; t. 2, b. l. 3, 16, 87, 193; t. 3, b. l. 56, 81, 169; t. 4, b. l. 143; malonės prašymų byla). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis 2002 m. gruodžio 16 d. buvo įrašytas į linkusių užpulti įskaitą ir tik 2005 m. liepos 27 d. iš jo išbrauktas (t. 1, b. l. 171, 180). Šių aplinkybių visuma, jų kontekste įvertinus ir tai, kad R. S. pirminio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka vidutinę rizikos grupę (42 balai), teisėjų kolegijos įsitikinimu, neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų sušvelninta.
10. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad yra ir teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių: palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra skatinamas, pastaruoju metu nepažeidžia vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, atlygino žalą, išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi ir galėtų dirbti, pataisos įstaigoje mokėsi, tačiau atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skunde nuteistasis, nepagrįstai gretindamas specialisto M. V. duotus paaiškinimus teisme, Vilniaus pataisos namų būrio viršininkės R. A. 2018 m. gruodžio 12 d. Išduotą charakteristiką Nr. 52-415 (asmens byla t. 3, b. l. 143), kritikuoja psichologės K. K.-L. išvadas atliekant OASys tyrimą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. posėdžio metu buvo apklausti pataisos įstaigos atstovai – specialistas M. V. ir psichologė K. K.-L., kurie paaiškino teikimo esmę. Jie, atsakydami į kolegijos pirmininko klausimą, nurodė, kad nereiškia nuomonės, ar nuteistajam gali būti pakeista bausmė, tik pritaria, kad asmuo atitinka straipsnyje nurodytus kriterijus ir teismas gali spręsti šį klausimą. Nuteistojo skunde cituojami specialisto paaiškinimai paimti iš Vilniaus pataisos namų teikimo, tačiau tik ta jų dalis, kuri palanki nuteistajam ir kurioje visai neminimos jo charakterį neigiamai apibūdinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti psichologės kvalifikacija ar jos padarytomis išvadomis atliekant tyrimą. Psichologė apygardos teisme parodė, kad savo išvadas padarė remdamasi pokalbiu, interviu, bendravimu su pačiu nuteistuoju bei atliktu stebėjimu. Ji nurodė, kad nuteistasis sudaro nenatūralaus asmens įspūdį, nėra linkęs atsiskleisti pašnekovui, yra linkęs nutylėti tam tikras detales arba sudaryti kitą įspūdį. Ji nustatė, kad šiuo metu išryškėja neigiamos nuteistojo nuostatos, kai nėra patenkinami jo poreikiai ar gaunamas neigiamas atsakymas. Taip pat ji nurodė, kad tuo metu jis tampa nelankstus, sunkiai priima kito asmens požiūrį, pasireiškia jo nepasitenkinimas. Smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, t. y. smurtinis elgesys gali pasireikšti, bet ne kiekvieną kartą, kai jis kuo nors nepatenkintas. Psichologė taip pat paaiškino, kad nuteistasis dalyvavo jos vedamose grupinio pobūdžio priemonėse-intervencijose, kuriose jis buvo stebimas. Atliekant OASys tyrimą, įvertinimo laikas trunka apie pusantros valandos ir toks laikas yra pakankamas, nes nuteistojo stebėjimas atliekamas ir kitų susitikimų metu bei remiantis kitais duomenimis, renkamais iš kitų darbuotojų ir aplinkos (t. 6, b. l. 84–88). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad OASys tyrimo metodika ir pataisos įstaigų pareigūnų surašomos charakteristikos negali būti gretinamos dėl jų skirtingų vertinimo metodikų. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad nuteistajam ši metodika anksčiau nebuvo taikoma, nes jis atsisakė atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio. Visų duomenų kontekste nuteistojo R. S. nepakankamas gebėjimas kritiškai vertinti savo poelgių, kitų kaltės akcentavimas, savikontrolės stoka leidžia daryti išvadą, kad dalyvavimas privalomose socialinės reabilitacijos programose dar nėra padaręs pakankamą teigiamą įtaką nuteistojo mąstymui, todėl šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės rūšies bausme yra per anksti.
11. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad apygardos teismo nutartis priimta nesivadovaujant teismų praktika dėl įrodymų vertinimo ir nepašalinus esminių prieštaravimų. Be to, jo nurodomos aplinkybės, kad teistas pirmą kartą, nusikaltimas spontaniškas, padarytas ginant savo sveikatą ir gyvybę, nes prieš tai pats buvo sumuštas ir apiplėštas, jau buvo vertinamos priimant nuosprendį. Sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės rūšies bausme iš esmės vertinamas ne tik jo elgesys įkalinimo įstaigoje, bet ir tai, kiek jis deda pastangų pasikeisti, siekia vėl sugrįžti į visuomenę ir laikytis nustatytų teisės normų.
12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.