Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, R. G. teikimą dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. R. nuteistas 1998 m. birželio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 8, 11 punktus mirties bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.

Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teikime pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, nurodo, kad nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Pataisos namuose P. R., bendraudamas su administracijos darbuotojais, stengiasi būti mandagus ir taktiškas, tačiau jam būdingas impulsyvumas, permainingos nuotaikos, kartais stebimi agresijos proveržiai. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai silpni, socialiniai ryšiai palaikomi tik su broliu bendraujant laiškais. Bausmės atlikimo metu P. R. nesimokė, nedirbo, 16 kartų buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 14 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, 9 kartus skatintas už gerą elgesį bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistajam nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 101 balas pagal OASys metodiką.

Teismo posėdyje prokuroras prašė teikimą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja – teikimą tenkinti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

Įstatymas įtvirtina galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka aukščiau nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (20 metų). Tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam keisti paskirtą bausmę. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia, be kita ko, atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. P. R. asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada Nr. 62-4341 patvirtina, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam yra nustatyta aukšta – 101 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurios pokyčio dinamikos nėra galimybės nustatyti, nes anksčiau P. R. buvo atsisakęs pakartotinio rizikos vertinimo atlikimo. Iš šiuo metu nuteistajam nustatytų 101 rizikos balų tik 20 balų yra statiniai, t. y. nekintantys, vadinasi, pavyzdingai elgdamasis ir aktyviai siekdamas resocializacijos, P. R. dar gali patekti tiek į vidutinės, tiek į žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupes. Nors pripažintina, kad vien tik nustatytas rizikos nusikalsti balų skaičius nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau nuteistasis visais atvejais privalo daryti akivaizdžią bei įtikinančią pažangą keisdamas savo netinkamą elgesį bei mąstyseną, tačiau šiuo atveju tai nėra nustatyta.

Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad P. R., net ir praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų nuo įvykdyto labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, vis dar nepripažįsta savo kaltės, dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių yra linkęs kaltinti aplinkinius, t. y. savo nusikalstamų veiksmų jis neanalizuoja ir apskritai nesugeba paaiškinti savo veiksmų. Socialinio tyrimo išvados rengėjai pažymėjo, kad įvertinimo metu nuteistasis yra pernelyg agresyvus, pertraukiantis pašnekovą, negebantis atsakyti nei į vieną užduodamą klausimą, kalbantis nerealius dalykus. P. R. kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, ką patvirtina penki ankstesni teistumai. Nuteistajam taip pat būdingas agresijos prieš kitus naudojimas (taip pat ir prieš savo artimuosius), lengvas savitvardos praradimas, gyvenimas šia diena, neturint jokių planų, net ir visiškai trumpalaikių. Nepaisant šių neigiamai P. R. charakterizuojančių aplinkybių, pats nuteistasis neigia, jog turi kokių nors problemų ir nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui.

Teisėjų kolegija taip pat įvertina nuteistojo socialinius ryšius, kurie yra labai silpni ir iš esmės nepuoselėjami. P. R. pasimatymų metu nėra lankomas, artimiesiems (broliui) laiškus rašo labai retai (teismo pasėdžio metu nuteistasis teigė apskritai nepalaikantis jokių ryšių su broliais, seserimi). Nuteistasis vedęs nebuvo, iki nuteisimo gyveno su mama, paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju vyktų gyventi pas artimuosius, tačiau tiksliai įvardyti pas ką ir kur vyktų negali. Dokumentų, patvirtinančių, jog nuteistąjį kas nors iš giminaičių priims gyventi, pataisos įstaigos administracija nėra gavusi. Taigi, P. R. neturi artimųjų palaikymo ir nesistengia atkurti nutrūkusių socialinių ryšių. Paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jis neturėtų pastovios gyvenamosios vietos, kas neabejotinai gali skatinti pakartotinį nusikalstamumą (netgi nepaisant garbaus amžiaus).

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nepuoselėja darbinės motyvacijos ir apskritai nėra išreiškęs noro užsiimti jokia pozityvia veikla. Nors šiuo metu P. R. jau yra sulaukęs pensinio amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jis nedirbo ir nesimokė viso bausmės atlikimo metu, t. y. nei karto neišreiškė iniciatyvos įsidarbinti ar išmokti konkretaus amato. Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau nuteistajam manant, kad jis yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu, turi būti aiškinamasi ir jo požiūris į darbą. Pažymėtina, kad darbinė veikla yra ne vien pajamų šaltinis, bet ir viena iš socialinės reabilitacijos formų. Todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti į visuomenę. Nagrinėjamu atveju, jau minėta, kad P. R. neturi jokių ateities planų, t. y. jis negali pasakyti nei kuo užsiims būdamas laisvėje, nei iš kokių pajamų pragyvens. Akivaizdu, jog nuteistasis ir toliau gyventų iš valstybės skiriamų lėšų ir jokia prasminga veikla neužsiimtų, o tai iš esmės prieštarauja sėkmingos resocializacijos tikimybei. Be to, pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai dėl 1169,47 Eur išieškojimo, tačiau jie nėra vykdomi, nes nuteistasis nedirba ir negauna darbinių pajamų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog civilinio ieškinio suma nėra didelė, per dvidešimt metų ją tikrai buvo galima pilnai atlyginti, tačiau akivaizdu, jog P. R. į turimus įsiskolinimus žiūri visiškai atsainiai ir net negalvoja apie jų atlyginimą. Toks nuteistojo požiūris tik patvirtina, kad jis nėra pasirengęs gyvenimui laisvėje ir bausmės tikslai jo atžvilgiu dar nepasiekti.

Teikimą nagrinėjanti kolegija įvertina ir tai, kad P. R. bausmės atlikimo metu šešiolika kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, keturiolika kartų yra baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis, nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip nesugebantį prisitaikyti prie nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Kolegijos vertinimu, tam tikri nuteistojo poelgiai, už kuriuos jis baustas drausmine tvarka, liudija, kad nuteistasis ne visada geba adekvačiai elgtis, turimą energiją išlieja stokodamas savitvardos bei savivokos. Pavyzdžiui, P. R. yra baustas dėl prižiūrėtojo ir maisto dalintojo apipylimo karšta arbata. Aptarto neprognozuojamo nuteistojo elgesio nenusveria bausmės atlikimo metu gauti devyni paskatinimai, be to, septyni paskatinimai yra gauti pirmaisiais ketveriais bausmės atlikimo metais (1988-2001 m.), o nuo 2002 m. P. R. yra gavęs vos du paskatinimus (paskutinį kartą 2017 m. gruodžio mėnesį), kas rodo, jog nuteistojo elgesyje aptinkamos tik trumpalaikės pavyzdingo elgesio apraiškos, tačiau vertinti, jog P. R. pastoviai elgiasi nepriekaištingai, nėra pagrindo.

Asmens bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistasis negrįžtamas pasekmes sukėlusį smurtinį nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Taigi, šiuo atveju P. R. turėtų pakankamai dėmesio skirti piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis prevencijai, tačiau dalyvauti kokiose nors prevencinėse programose nuteistasis noro neišreiškė, kas akivaizdžiai prieštarauja socialinio tyrimo išvadoje nurodytam teiginiui, kad P. R. yra motyvuotas dalyvauti minėtose programose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis yra linkęs daugiau deklaratyviai bei abstrakčiai kalbėti, nei realiai imtis aktyvių veiksmų kokiam nors išsikeltam pozityviam tikslui pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis išskiriami penki P. R. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – mąstymas ir elgesys, socialiniai ryšiai (nutrūkęs bendravimas su artimaisiais), informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai), lėšų tvarkymas ir pajamos (turi priteistą civilinį ieškinį, kurio nesistengia atlyginti), gyvenimo sąlygos, ir vos vienas riziką pakartotinai nusikalsti mažinantis veiksnys – kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. Toks riziką nusikalsti didinančių bei mažinančių veiksnių santykis neleidžia spręsti apie nuteistojo sėkmingą integraciją į visuomenę. Juo labiau, kad Psichologinės tarnybos atstovai yra pastebėję, jog P. R. yra visiškai neempatiškas, jis džiaugiasi savo žiaurumu, pateisina savo smurtinį elgesį, elgiasi neadekvačiai ir impulsyviai, išlaiko teigiamas nuostatas į nusikalstamą elgesį (2 t., b. l. 32). Be to, nuteistasis pasyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tvirtai laikosi savo požiūrio, kas neleidžia jam priimti pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos, t. y. P. R. mąstymas nėra lankstus, jis nesugeba prisitaikyti konkrečioje situacijoje, klaidingai interpretuoja kitų asmenų veiksmus. Ši informacija teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog nuteistojo mąstysena yra ydinga, jis patenkintas savimi, tuo, kokia asmenybė yra, todėl mažai tikėtina, jog nuteistasis dės reikiamas pastangas keisti savo netinkamą elgesį ir, būdamas laisvėje, nepažeidinės įstatymų imperatyvų.

Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam P. R. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti. Todėl vien aplinkybė, kad nuteistasis yra garbaus amžiaus, nesuteikia pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšies. P. R. yra pavojingas visuomenei (paskutinį nusikaltimą padarė būdamas pripažintas itin pavojingu recidyvistu) ir turi tęsti bausmės atlikimą izoliuotas nuo visuomenės.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus pareigas, R. G. teikimo dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.