Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, konstatuodamas, kad teismo žinioje tebevyskta tapatus ginčas (dėl proceso atnaujinimo kitoje tapačioje civilinėje byloje). Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi konstatavus, kad ieškovė neturi teisės nei dabar, nei ateityje inicijuoti naujos civilinės bylos pagal reiškiamą ieškinį, nėra nei vienos iš trijų teisinių prielaidų pirmosios instancijos teismui spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną pirmosios instancijos teisme, nesant iškeltos civilinės bylos bei teismui konstatavus, kad ji negali būti keliama ateityje (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Be kita ko, teismas ieškovei išaiškino, kad jeigu ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, bei atitinkamai nebuvo išspręsti kiti procesiniai klausimai, kurie sprendžiami tik priėmus ieškinį (įskaitant ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), ieškovė turi teisę būtent apeliacinės instancijos teismo, kurio žinioje yra byla dėl ginčo esmės, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 147 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir stabdyti vykdymo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Be kita ko, apeliantė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdymo sustabdymo).Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėja neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Pažymi, kad teismas tinkamai neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo grėsmės ir nepagrįstai atsisakė priimti prašymą taikyti laikinąsias apsaugo priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo.Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir netgi dar nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 2, 3 dalys). Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pareikštas ieškinyje, priešieškinyje, pareiškime išduoti teismo įsakymą; paduodamas kartu su ieškiniu arba atskirai, kai byla jau iškelta ir nagrinėjama teisme. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 245 straipsnio 3 dalis). Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai. Šią išvadą pagrindžia dar ir tai, kad teismo nutartis laikinųjų apsaugos priemonių klausimu gali būti ne tik skundžiama apeliacine (išskyrus kasaciją) tvarka (CPK 151 straipsnis), bet ir pats laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas gali laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 straipsnis) arba papildomai pritaikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir netgi šias panaikinti (CPK 150 straipsnis).Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad ieškovė neturi teisės nei dabar, nei ateityje inicijuoti naujos civilinės bylos pagal reiškiamą ieškinį, nėra nei vienos iš trijų teisinių prielaidų pirmosios instancijos teismui spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik priėmus ieškinį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną pirmosios instancijos teisme, nesant iškeltos civilinės bylos bei teismui konstatavus, kad ji negali būti keliama ateityje (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Be kita ko, teismas ieškovei išaiškino, kad jeigu ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, bei atitinkamai nebuvo išspręsti kiti procesiniai klausimai, kurie sprendžiami tik priėmus ieškinį (įskaitant ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), ieškovė turi teisę būtent apeliacinės instancijos teismo, kurio žinioje yra byla dėl ginčo esmės, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 147 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išdėstytais argumentais bei motyvais.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareikšto apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.