- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-2967-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39648-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria ieškovės A. S. apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškovės A. S. ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir 2008 m. gruodžio 10 d. Kredito sutarties Nr. 1450818074101-67, sudarytos tarp akcinės bendrovės „SEB bankas“ ir A. S., Bendrosios dalies 4.5-4.6 punktuose įtvirtintos sąlygos dėl 0,1 procento dydžio delspinigių pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo kredito sutarties sudarymo dienos toje dalyje, kuri nustato didesnį nei 0,05 procentų delspinigių dydį, likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė A. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovei A. S. buvo nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą advokato arba pateikti įrodymus apie apeliantės aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo atmestas ir ieškovei nustatytas terminas iki 2018 m. spalio 12 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.
5. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, nepasirašytą advokato, taip pat prašymą (nurodytas apeliaciniame skunde bei atskirame prašyme, pateiktame kartu su apeliaciniu skundu) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės normos, įpareigojančios pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą advokato, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; taip pat suformuluoti prašymai (nurodyti apeliaciniame skunde bei atskirame prašyme, pateiktame kartu su apeliaciniu skundu) stabdyti bylos nagrinėjimą bei vykdymo veiksmus ieškovės atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės A. S. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos valstybėje asmenims, neturintiems pakankamai turtinių išteklių advokato teisinėms paslaugoms įsigyti, yra garantuojama antrinė teisinė pagalba, įskaitant ir galimybę gauti advokato teisines paslaugas, parengiant apeliacinį skundą, sprendė, kad CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtinanti apelianto pareigą pateikti apeliacinį skundą surašytą advokato, neeliminuoja byloje dalyvaujančio asmens teisės į apeliaciją bei atitinkamai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos principams, įskaitant ir asmens teisės kreiptis į teismą principui. Pastarąją išvadą patvirtina ir tai, kad įstatymo leidėjas numato galimybę atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti tuo atveju, jei apeliantas apeliacinio skundo trūkumus ištaiso (tai yra kreipiasi į advokatą dėl apeliacinio skundo surašymo) jau suėjus apeliacinio skundo padavimo/trūkumų ištaisymo terminui (CPK 78 straipsnis, 307 straipsnio 3 dalis).
8. Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą (įskaitant ir į apeliacinę instanciją) yra įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Taigi, vien ta aplinkybė, jog apeliantė kreipdamasi į apeliacinę instanciją turi laikytis proceso normos, kuri apeliantei nepriimtina, savaime nesuvaržo/neeliminuoja apeliantės teisės į apeliaciją.
9. Teismui sprendė, kad netenkinus ieškovės prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, neliko teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovės prašymo stabdyti bylą.
10. Ieškovei iki apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyto termino (2018 m. spalio 12 d.) neištaisius apeliacinio skundo trūkumo (tai yra pakartotinai pateikus apeliacinį skundą, nepasirašytą advokato), teismas apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskirajame skunde ieškovė A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir patenkinti jos naujus prašymus byloje iš esmės: sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl LR CPK 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, ar 2016 m. lapkričio 8 d. poįstatyminis aktas dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies nedraudžia asmeniui pačiam surašyti apeliacinį skundą, arba bylą sustabdyti, kol bus priimtas Konstitucinio teismo nutarimas dėl kito pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo Nr. 1B-4/2018 ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai; priimti ieškovės pateiktus naujus argumentus ir įrodymus (priedus); pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą iki naujo jos prašymo (skundo) išnagrinėjimo pabaigos; sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/01375 pagal hipoteka įkeistą turtą iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam sutarties turtui (butui, adresu - Gedimino pr. 44-23, Vilnius (unikalus Nr. 1094-0084-6017:0021 ir Nr. 1094-0084-6017:0022). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovės teisė kreiptis į teismą (įskaitant ir į apeliacinę instanciją) yra įgyvendinama ne tik įstatyme nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), nes pagal Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalėjo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, todėl ne aplinkybė, kad ieškovė kreipdamasi į apeliacinę instanciją turėjo laikytis proceso normos, kuri apeliantei buvo nepriimtina, o aplinkybė, kad tokia proceso norma iš esmės prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ES teisės principams, ir iš esmės suvaržė/eliminavo ieškovės teisės į apeliaciją, buvo šio ginčo (prašymo) esmė.
11.2. Teismo nutartis priimta atmetus ir net nenagrinėjus ieškovės alternatyvaus prašymo dėl bylos sustabdymo ir jo argumentų ir motyvų yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
11.3. Ieškovė iki apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyto termino (2018 m. spalio 12 d.) ištaisė (pašalino) apeliacinio skundo trūkumus, kita ne apeliacinio teismo nutartyje nurodyta tvarka (tai yra ji pateikė pakoreguotą apeliacinį skundą, nepasirašytą advokato, ir ji pateikė naują prašymą).
11.4. Teismui neteisėtai ir nepagrįstai grąžinus apeliacinį skundą, liko dar kitas teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinant apeliacinio skundo dalyko būsimą įvykdymą, nes ši ginčo byla nebuvo užbaigta, nes atsakovo apeliacinis skundas buvo priimtas ir išsiųstas į apeliacinę instanciją, ir nes galutinis teismo sprendimas byloje galėjo turėti esminės įtakos vykdomojoje byloje pradėto priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovės įkeisto turto apimčiai.
11.5. Jeigu buvo pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas turėjo stabdyti bylą ir atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, turėjo kreiptis į jį, prašydamas spręsti ar tas įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją.
11.6. Šiuo atveju ieškovės teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su apeliaciniu skundu buvo paneigta todėl, kad ji neturėjo pakankamai lėšų kreiptis į advokatą dėl apeliacinio skundo surašymo, o nemokama teisinė pagalba jai buvo neteiktina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
14. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ieškovės apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.
15. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitus CPK 306 straipsnio 3 dalies redakcijai, apeliacinį skundą turi surašyti advokatas arba kitas šiame straipsnyje nurodytas subjektas (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys), o jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę ir jis pats.
16. Ieškovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja CPK 306 straipsnio 3 dalis. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui.
17. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą, pagrįstai pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą (įskaitant ir į apeliacinę instanciją) yra įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), taigi, vien ta aplinkybė, jog apeliantė kreipdamasi į apeliacinę instanciją turi laikytis proceso normos, kuri apeliantei nepriimtina, savaime nesuvaržo/neeliminuoja apeliantės teisės į apeliaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstituciniame Teisme yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-4/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja CPK 306 straipsnio 3 dalis. Tačiau, šiuo atveju teisės norma, kurios neatitinka ieškovės apeliacinis skundas (CPK 306 straipsnio 3 dalis), yra galiojanti, o aplinkybė, jog kitas teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl jos konstitucingumo, savaime nereiškia, jog ši teisės norma nustojo galioti.
18. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi jau pasisakė dėl ieškovės apeliacinio skundo trūkumų, minėtą nutartį Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paliko nepakeistą, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai apeliantės argumentų, dėl apeliacinio skundo trūkumų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
19. Apeliantė taip pat prašo sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/01375 pagal hipoteka įkeistą turtą iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam sutarties turtui (butui, adresu - Gedimino pr. 44-23, Vilnius (unikalus Nr. 1094-0084-6017:0021 ir Nr. 1094-0084-6017:0022), tačiau pažymėtina, kad analogiškas apeliantės prašymas jau buvo išspręstas ir atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, kurią Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą. Apeliantė jokių naujų argumentų, dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė, todėl toks apeliantės prašymas atmestinas.
20. Apeliantė taip pat nurodo, kad jos teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su apeliaciniu skundu buvo paneigta todėl, kad ji neturėjo pakankamai lėšų kreiptis į advokatą dėl apeliacinio skundo surašymo, o nemokama teisinė pagalba jai buvo neteiktina, tačiau apeliantė nepateikia jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.
21. Apeliantė prašo pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą iki skundo išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė jau pateikė apeliacinį skundą, todėl nėra pagrindo tokį prašymą spręsti, nes prašymo sprendimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.
22. Byloje nustačius, kad ieškovės paduotas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir ieškovei nepašalinus teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės apeliacinį skundą laikė nepaduotu (CPK 316 straipsnio 2 dalis).
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.