- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- e2-106-995/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00219-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- D. Z.
- Advokatai
- Arūnas Tarutis, Gintaras Degimas, Raimondas Kivylius
trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, „(duomenys neskelbtini)“ AS atstovui įgaliotam asmeniui Gediminui Šepkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams D. Z. ir D. Z. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo neteisėtu ir paveldėto turto priteisimo, ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavus, (duomenys neskelbtini) AS, ieškinį atsakovams D. Z. ir D. Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos G. Š. mirties, nepriėmimą (atsisakymą) neteisėtu ir negaliojančiu; 2) pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2-5030), kuris buvo išduotas atsakovui D. Z.; 3) priteisti atsakovui D. Z. asmeninės nuosavybės teise G. Š. palikimą: 390/779 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių, (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovų D. Z. ir D. Z. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji yra atsakovo D. Z. kreditorė, turinti galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, kurią įgijo pagal 2020 m. balandžio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20-04- 1. Minima sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pradinė kreditorė) perleido reikalavimo teisę į atsakovą D. Z.. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo D. Z. motina G. Š.. Mirusioji G. Š. 2009 m. spalio 16 d. buvo sudariusi testamentą (notarinio registro Nr. 2-4230), kuriame buvo išreikšta palikėjos valia, jog visą jai priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis susidėtų, jos mirties dieną, o taip pat ir turtines teises, kurios gali atsirasti po jos mirties, palieka sūnui D. Z.. Po motinos G. Š. mirties atsakovas D. Z. įgijo teisę paveldėti tiek testamento pagrindu, tiek ir įstatymo pagrindu palikimo dieną palikėjai priklausiusį turtą. D. Z. laikydamas save vieninteliu įpėdiniu po G. Š. mirties yra paėmęs mirusiajai priklausančius daiktus. Atsakovas D. Z., neabejotinai žinodamas apie palikimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tuo vengdamas prievolių vykdymo kreditoriams. Atsakovui D. Z. neatlikus veiksmų, siekiant juridiškai įforminti faktinį palikimo priėmimą, palikimą priėmė atsakovo D. Z. sūnus, mirusiosios G. Š. anūkas, D. Z., kuriam buvo išduotas 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. 2-5030). Ieškovė mano, kad atsakovo D. Z. veiksmai (veiksmų neatlikimas), nesiimant teisinių veiksmų nuosavybei įgyti, laikytini nesąžiningi kreditorių atžvilgiu, kuriais siekiama, kad kreditoriai neįgytų teisės nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą. Ieškovės manymu, atsakovui D. Z. faktiškai priėmus, tačiau teisiškai neįforminus palikimo priėmimo (atsisakius) palikimo, buvo pažeisti ieškovės interesai, kadangi dėl tokių veiksmų ieškovė neteko galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo D. Z. paveldėtą turtą. Ieškovė, siekdama apsaugoti savo, kaip atsakovo D. Z. kreditorės interesus, reiškia actio Pauliana bei netiesioginį ieškinius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį abu atsakovai, iš pradžių atstovaujami to paties atstovo advokato Arūno Taručio, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai nurodė, kad ieškovė, ginčydama sandorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu bei, reikšdama netiesioginį ieškinį, akcentuoja atsakovo D. Z. veiksmus, kuriuos vertina kaip palikimo, atsiradusio po D. Z. motinos G. Š. mirties, priėmimą faktiniu valdymu, remiasi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2019 m. gegužės 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19996-19 nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovai pažymi, kad nustatyti juridinį faktą, jog palikimas yra priimtas faktinių valdymu, gali tik teismas, įstatymas nenumato kitokios tvarkos šiam juridiniam faktui nustatyti. Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Atsakovas D. Z. palikimą, atsiradusį po savo senelės G. Š. mirties priėmė, pateikdamas pareiškimą notarui iškart po jos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), tai parodo, jog D. Z. nesiekė jokių neteisėtų tikslų, priešingai, nei teigia ieškovė, D. Z. jokių susitarimu su savo tėvu nesudarė. Be to ir pati ieškovė nurodo 2019 m. gegužės mėnesio įvykius, kurie neva pagrindžia ieškovės teiginį, kad atsakovas D. Z. priėmė palikimą faktiniu valdymu, kurie įvyko gerokai vėliau, nei atsakovas D. Z. priėmė palikimą. Atsakovų nuomone, įvykių seka suponuoja loginę išvadą, kad jokio susitarimo tarp D. Z. ir D. Z. nebuvo. Taigi, D. Z. šiuo atveju yra sąžiningas įgijėjas, o jo tėvas atsakovas D. Z. pats savo valia apsisprendė nepriimti palikimo po motinos mirties. Atsakovų manymu, ieškovė pareikšdama ieškinį, veikia itin nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teise. Atsakovai mano, kad ieškovės tikslas visiškai nėra susijęs su kreditorinio reikalavimo patenkinimu, nes ieškovės tėvas yra ginčo turto bendraturtis, kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, pastato-gyvenamojo namo, kitų inžinerinių statinių, esančių Maironio g. 34, Palangoje. Atsakovas D. Z. 2020 m. sausio 30 d. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus, pareikšdamas ieškinį ieškovės tėvui dėl pareiškimo dėl teisės į testamentinę išskirtinę priėmimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė, matydama, kad D. Z. turi skolinių įsipareigojimų, 2020 m. balandžio 7 d. įgijo reikalavimo teises, ir nepranešdama apie įgytas reikalavimo teises nei vienam iš atsakovų nepranešė ir pareiškė ieškinį šioje civilinėje byloje. Be to, atsakovai nurodė, kad atsakovas D. Z. sutinka garantuoti garantijoje nurodytomis sąlygomis už savo tėvo D. Z. skolinį įsipareigojimą ieškovei. D. Z. turi pakankamai turto tokiai prievolei įvykdyti – jam asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovės pareikšto ieškinio ginčo turtas, kurio vertė 151629,41 Eur. Ieškovei nepasinaudojus šia galimybe, negali būti tenkinamas ieškovės pateiktas ieškinys.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, taip pat pateikė ieškinį atsakovams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo D. Z. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo motinos mirties; 2) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-5030, išduotą 2019 m. rugsėjo 27 d. D. Z. Palangos miesto 1-ąjame notarų biure; 3) panaikinti D. Z. vardu teisinę registraciją į nekilnojamąjį turtą 390/779 dalis žemės sklypo, 57/100 dalis gyvenamojo namo, 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių, esančias Maironio g. 34, Palangoje; 4) leisti nukreipti išieškojimą, vykdomą pagal Palangos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-154-824/2016 iš atsakovo D. Z. trečiojo asmens naudai, į atsakovui D. Z. po jo motinos mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą; 5) priteisti iš atsakovų trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais ieškinyje nurodė, kad jis yra atsakovo D. Z. kreditorius. Vykdymo procese antstolė nustatė, kad atsakovas D. Z. registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. D. Z. niekur nedirba, įsiskolinimo kreditorei nedengia. Vykdant išieškojimą antstolė nustatė, kad atsakovas D. Z. savo veiksmais atsisakė palikimo, tai patvirtina 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškimas Palangos miesto 1-ąjam notaro biurui, kuriuo atsakovas nurodo, kad sąmoningai nepriėmė palikimo po savo motinos mirties. Iš antstolės pateikto patvarkymo matyti, kad po atsakovo D. Z. motinos mirties, atsakovui D. Z. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas D. Z. yra testamentinis įpėdinis, o D. Z. paveldėjimo teisę įgijo tik testamentiniam įpėdiniui nepriėmus palikimo, D. Z. po savo motinos mirties turėjo įgyti nuosavybės teisę į testamentu jam paskirtą nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovas savo paveldėjimo teisės neįgyvendino, nepriėmė palikimo po savo motinos mirties ir tokiu būdu neteko teisės įgyti nuosavybės teises į jam priklausančią nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Trečiasis asmuo mano, kad yra visos kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana taikymo sąlygos. Ginčijamojo palikimo atsisakymo sandorio sudarymo metu kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą D. Z., kuri buvo pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Paveldėjimo teisių atsisakymo sandoris yra pažeidžiantis kreditoriaus interesus, nes tokiu būdu atsakovas D. Z. iš esmės sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Atsakovui D. Z. atsisakius palikimo, likusio jo turto (gaunamų pajamų) akivaizdžiai nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovas D. Z., sudarydamas ginčijamą sandorį neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą kreditoriui bei aiškiai suvokė, kad atsisakius po motinos mirties atsiradusio palikimo, iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimas, kadangi jokio turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, jis neturi, o geranoriškai atsiskaityti su ieškovu atsakovas vengia. Dėl šios priežasties, trečiojo asmens įsitikinimu, atsakovo D. Z. nesąžiningumas yra akivaizdus. Nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti. Kreditoriui nėra žinomos jokios aplinkybės, kurių pasėkoje, atsakovas D. Z. būtų neprivalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį ir tokiu būdu atsisakyti savo paveldėjimo teisių, tuo iš esmės apsunkinant priverstinio skolos išieškojimo kreditoriaus naudai procesą. Pripažinus D. Z. atsisakymą priimti palikimą, negaliojančiu, trečiasis asmuo prašo panaikinti D. Z. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir leisti nukreipti jo turimos skolos išieškojimą į atsakovui D. Z. po jo motinos mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.
Atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį atsakovai su trečiojo asmens pareikštais savarankiškais reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai nurodė, kad pripažinus atsakovo D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos G. Š. mirties, atsisakymą negaliojančiu, vis tiek būtų laikoma, jog atsakovas D. Z. palikimo, atsiradusio po motinos G. Š. mirties, nepriėmė. Įpėdinio sprendimas priimti palikimą vienašaliu sandoriu taptų tik tuomet, kai jis pradėtų įgyvendinti savo paveldėjimo teisę (įpėdinis kreipiasi su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, kreipiasi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ar juridinio fakto nustatymo ir t. t.). Be to atsakovas D. Z. palikimą, atsiradusį po savo senelės G. Š. mirties priėmė, pateikdamas pareiškimą notarui iškart po jos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), tai parodo, jog D. Z. nesiekė jokių neteisėtų tikslų, D. Z. jokių susitarimu su savo tėvu nesudarė, atsakovas D. Z. pats savo valia apsisprendė nepriimti palikimo po motinos mirties. Atsakovų vertinimu, trečiojo asmens į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina buvus visas actio Pauliana sąlygas, todėl trečiojo asmens reikalavimai dėl D. Z. pareiškimo dėl atsisakymo priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo motinos G. Š. mirties, bei pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-5030, išduotą 2019 m. rugsėjo 27 d. D. Z. Palangos miesto 1-ąjame notarų biure negali būti tenkinami. Atitinkamai negali būti tenkinami ir kiti trečiojo asmens reikalavimai, t. y. panaikinti D. Z. vardu teisinę registraciją į nekilnojamąjį turtą bei nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens nurodytą turtą.
Atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį ieškovė prašo tenkinti jos ir trečiojo asmens ieškinius, priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo ieškinio reikalavimus grindžia tapačiomis aplinkybėmis ir įrodymais kaip ir ieškovė. Esminis skirtumas tarp pareikštų reikalavimų yra tik tas, jog ieškovė prašo po atsakovo D. Z. motinos mirties atsiradusį palikimą priteisti atsakovo D. Z. asmenine nuosavybe, o tuo tarpu trečiasis asmuo teismo prašo panaikinti atsakovo D. Z. vardu teisinę registraciją į palikimo pagrindu atsiradusį turtą ir būtent į šį turtą leisti nukreipti išieškojimą. Tenkinus ieškovės reikalavimą ir palikimu atsiradusį turtą priteisus atsakovo D. Z. asmenin nuosavybėn būtų užtikrinta galimybė tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui nukreipti išieškojimą į atsakovui priteistą turtą. Kartu tokiu būdu būtų užtikrinti ir kitų atsakovo D. Z. kreditorių interesai, kuriems tikėtina šiai dienai nėra žinoma apie tai, jog atsakovui D. Z. faktiškai priėmus, tačiau teisiškai neįforminus palikimo priėmimo (atsisakius) palikimo, buvo pažeisti jų, kaip atsakovo kreditorių interesai ir kad dėl tokių veiksmų jie neteko galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo D. Z. paveldėtą turtą. Atsakovo D. Z. palikimo nepriėmimas (atsisakymas) pažeidžia atsakovo D. Z. kreditorių teises ir atsakovas D. Z. (skolininkas) apie tai žinojo, nes kito turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su savo kreditoriais, atsakovas neturėjo ir neturi, o siekdamas išvengti išieškojimo iš paveldimo turto, atsakovas faktiškai priėmęs palikimą neatliko jokių juridinių veiksmų dėl palikimo priėmimo, o priešingai, - pateikė tikrovės neatitinkantį pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo. Atsakovas D. Z. nepriėmęs (atsisakęs) palikimo tapo iš esmės nemokus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, pateikė dubliką į atsakovų pateiktą atsiliepimą, kuriame prašo tenkinti ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius, priteisti iš atsakovų ieškovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su atsakovų teiginiu, kad palikimo nepriėmimo atveju neatlikus jokių aktyvių veiksmų, skolininkas jokių sandorių nesudaro, jis yra pasyvus. Trečiasis asmuo nurodo, kad palikimo atsisakymas ir jokių veiksmų neatlikimas, o tai reiškia palikimo nepriėmimas, sukuria vienodas teisines pasekmes – įpėdinis neįgyja nuosavybės teisės į palikimą. Toks vienašalis atsakovo palikimo atsisakymo sandoris neabejotinai pažeidžia kreditoriaus interesus. Atsakovų argumentai, kuriais remiantis ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai negalėtų būti tenkinami, iš esmės yra deklaratyvūs bei niekaip nepaneigia byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Ieškovė nurodė, kad susipažinus su atsakovų paduotu atsiliepimu į ieškinį matyti, jog atsakovai nepateikia absoliučiai jokių argumentų, kurie paneigtų, jog D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos G. Š. mirties, nepriėmimas/atsisakymas nepažeidė jo kreditorių teisėtų interesų. Šio ginčo atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojama praktika, kurioje būtent yra nuosekliai pasisakoma, jog pripažinus, kad palikimo nepriėmimas/atsisakymas jį priimti, jeigu dėl to yra pažeidžiami palikėjo, kuris nepriėmė/atsisakė priimti palikimą, kreditorių interesus, yra pripažįstamas neteisėtu ir negaliojančiu. Tenkinus ieškovės reikalavimą ir palikimu atsiradusį turtą priteisus atsakovo D. Z. asmenin nuosavybėn, būtų užtikrinta galimybė tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui nukreipti išieškojimą į atsakovui priteistą turtą. Atsakovų vardu paduotame atsiliepime į ieškinį yra teigiama, jog atsakovas D. Z. buvo sąžiningas ir jis atsiradusį palikimą priėmė dar 2019 m. balandžio 9 d. paduodamas pareiškimą notarui. Ieškovė šioje vietoje tik nori pažymėti, jog sprendžiant dėl palikimo nepriėmimo (atsisakymo jį priimti), nėra aktuali asmens, kuris priėmė palikimą po to, kai pirmasis įpėdinis jo nepriėmė (atsisakė priimti), elgesys. Šioje vietoje yra aktualus būtent asmens, kuris palikimo nepriėmė (atsisakė jį priimti) elgesys ir jo sąžiningumas. Šio ginčo nagrinėjimo atveju yra visi pagrindai pripažinti atsakovo D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos G. Š. mirties, nepriėmimą (atsisakymą), bei 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (Notarinio registro Nr. 2-5030), kuris buvo išduotas atsakovui D. Z., negaliojančiais. Atsakovo D. Z. palikimo nepriėmimas (atsisakymas) pažeidžia atsakovo D. Z. kreditorių teises ir atsakovas D. Z. (skolininkas) apie tai žinojo, nes kito turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su savo kreditoriais, atsakovas neturėjo ir neturi, o siekdamas išvengti išieškojimo iš paveldimo turto, atsakovas faktiškai priėmęs palikimą neatliko jokių juridinių veiksmų dėl palikimo priėmimo, o priešingai, - pateikė tikrovės neatitinkantį pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo. Atsakovas D. Z. nepriėmęs (atsisakęs) palikimo tapo iš esmės nemokus.
Atsakovai pateikė tripliką į ieškovės ir trečiojo asmens dublikus, kuriame prašo atmesti ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius bei priteisti atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai nurodė, kad jų nuomone, ieškovė nepaneigė atsakovų atsiliepime išdėstytos pozicijos bei ją pagrindžiančių argumentų, kad nustatyti juridinį faktą, jog palikimas yra priimtas faktinių valdymu, gali tik teismas, o įstatymas nenumato kitokios tvarkos šiam juridiniam faktui nustatyti. Atsakovai pabrėžia, kad ieškovei, prieš įgyjant reikalavimo teises, buvo žinoma apie kitą nagrinėjamą civilinę bylą, kur ieškinį yra pareiškęs vienas iš atsakovų D. Z. ieškovės tėvui L. S. Šoblickui dėl pareiškimo dėl teisės į testamentinę išskirtinę priėmimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Tvirtina, kad ieškovės tikslas nėra piniginio reikalavimo patenkinimas, o tikrasis tikslas yra padėti savo tėvui L. S. Šoblickui minėtoje byloje, t. y. ieškovė siekia, kad D. Z. nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą būtų nuginčyta ir tokiu būdu būtų išvengta ginčo tarp ieškovės tėvo ir D. Z.. Ieškovė taip pat nurodo ir argumentą, jog tenkinus jos ieškinį būtų užtikrinti ir kitų atsakovo D. Z. kreditorių, kurie nėra pareiškę reikalavimų šioje byloje, interesai, tačiau šie ieškovės argumentai yra teisiškai nereikšmingi, kadangi nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiama dėl kitų, byloje nedalyvaujančių, asmenų teisių ir pareigų bei jų interesų.
Teismo posėdžio metu ieškovės I. K. atstovas advokatas Raimondas Kivylius palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų pagrindu. Nurodė, kad D. Z. turi daug kreditorių, skolų sumos yra didelės. Esant nesąžiningam susitarimui, kuris ginčijamas šioje byloje, reikalavimas turi būti tenkinamas visiškai, t. y. turi būti pripažintas negaliojantis paveldėjimo teisės liudijimas, kuris buvo išduotas D. Z.. Taip pat prašo tenkinti kitus reikalavimus, tam, kad būtų apgintos kreditorių teisės tiek šioje byloje, tiek kitose bylose. Ieškovės atstovas su dėstoma trečiojo asmens pozicija nesutinka dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikymo pasekmių, nes trečiasis asmuo remiasi 2007 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau ieškovė remiasi vėlesne kasacinio teismo praktika, t. y. 2008 m. nutartimi, kur buvo sprendžiamas panašus ginčas. Tenkinus ieškovės reikalavimą, bus išspręstas klausimas iš esmės. Be to visiems šioje byloje dalyvaujantiems asmenims žinoma, kad yra kitų kreditorių, jie yra aktyvūs vykdymo procese. Liudytojas nurodė, kad jo kitos bylos su atsakovu D. Z. neturi jokio ryšio su šia byla, liudytojas neturi jokio intereso, kad pasikeistų savininkas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė I. K. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jai nėra skirtumo kas jai grąžins skolą, ji yra už tai, kad būtų laikomasi velionės testamento, kad jos turtas liktų sūnui D. Z..
Teismo posėdžio metu atsakovo D. Z. atstovas advokatas Arūnas Tarutis prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės tikslas nėra patenkinti kreditorinį reikalavimą, ginčo turto bendraturtis yra ieškovės tėvas, taip pat ieškovės tėvui nustatyta testamentinė išskirtinė. D. Z. kitoje byloje ginčija testamentinę išskirtinę, tik pateikus ieškinį, ieškovė ėmėsi veiksmų, kad įgytų skolą. Informacijos buvo pradėta ieškoti 2020 m., po to kai D. Z. pareiškė ieškinį. Ieškovė nebandė susisiekti su atsakovu dėl skolos, o atsakovas D. Z. iš karto pateikė garantijas ieškovei. Ieškovė siekia padėti savo tėvui, ji tai patvirtino pati savo parodymais šioje byloje. Atsakovas D. Z. pateikė garantiją ieškovei, jis turi pakankamai turto atlyginti ieškovės ieškinį. Be to, joks teismas nėra nustatęs, kad D. Z. priėmė palikimą faktiškai valdydamas. D. Z. nėra priėmęs palikimo, tačiau jo sūnus D. Z. palikimą priėmė iš karto po senelės mirties, tai parodo jo sąžiningumą.
Atsiliepimas
Atsakovo D. Z. atstovas advokato padėjėjas Gintaras Degimas nurodė, kad jo atstovaujamasis iš esmės sutinka su ieškovės ieškiniu. Mano, kad turtas, kurį atsisakė paveldėti D. Z., turėtų būti priteistas D. Z., nes to turto pakanka atsikaityti su kreditoriais. D. Z. šiai dienai yra sveikas, dirba padienius darbus, ieškosi nuolatinio darbo, gyvena pas draugą. Neginčija, kad kreditorių reikalavimo teisės yra neabejotinos ir galiojančios, sandoris buvo sudarytas tarp artimųjų žmonių, ir testamentu paliktas turtas atsakovui buvo vienintelis, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Pripažįsta, kad atsakovas D. Z. atsisakydamas palikimo, pažeidė kreditorių interesus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atstovas Gediminas Šepkus nurodė, kad palaiko savo ieškinyje bei paruošiamuosiuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašo ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas Sigitas L. Š. nurodė, kad ieškovė yra jo dukra, jis pažįsta atsakovus, t. y. D. Z. yra jo buvęs posūnis, o D. Z. yra jo sūnus. (duomenys neskelbtini) mirė jo buvusi žmona G. Š., jis ją prižiūrėjau. Ji buvo D. Z. mama. Jos sūnus laidotuvėse nedalyvavo, nes jis yra asocialus. Nurodė, kad jis prieš daug metų su žmona pasirašė testamentus. Pasirašė testamento išskirtinę, kad likęs gyvas galėtu naudotis turtu ir turėtų ramybę iki gyvenimo galo. Tačiau tokie pasirašyti testamentai D. Z. nepatiko, dėl to jis tos ramybės neturi jau dvejus metus. D. Z. atėjęs į jo kiemą sunaikino jo automobilį. Jis kreipėsi į policiją ir D. Z. buvo paskirta bauda, tačiau jam tai nėra reikšminga, kadangi jis jų nemoka. Jis gyvena adresu Maironio 34, Palanga, viena dalis priklauso jam, o antroji dalis šiuo metu priklauso D. Z.. D. Z., siekdamas išvengti kreditorių, bendru sutarimu su D. Z. atsisakė paveldėjimo ir paveldimą turtą paveldėjo jo sūnus. Pažymi, kad jo dukros ieškinys su šia situacija neturi jokio ryšio, galbūt palankiomis sąlygomis nupirko D. Z. skolas, bet tai yra jos reikalas. D. Z. yra pareiškęs ieškinį dėl testamentinės išskirtinės panaikinimo, dabar ta byla yra sustabdyta. Jam yra žinoma, kad D. Z. yra parašęs laišką jo dukrai, kad jis sutiktų sumokėti skolą už D. Z., tačiau pati ieškovė turi pasakyti, ar ji sutiktų, kad D. Z. sumokėtų skolą už D. Z..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai tenkinami iš dalies.
Ginčo esmė
Tiek ieškovė I. K., tiek trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) AS, prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo D. Z. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo motinos G. Š. mirties, motyvuojant tuo, kad toks atsakovo D. Z. sandoris pažeidžia kreditorių interesus, nes jis atsisakydamas priimti palikimą iš esmės sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai kreditoriams nebus tinkamai įvykdyti. Kreditoriai mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui. Be to, ieškovė gina savo kaip kreditorės galbūt pažeistas teises ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio (netiesioginis ieškinys) pagrindu. Atsakovas D. Z. bei jo atstovas pripažįsta, kad atsakovas D. Z., atsisakydamas palikimo, pažeidė kreditorių teises. Atsakovas D. Z. bei jo atstovas su pareikštais kreditorių reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti, motyvuojant tuo, kad ieškovės tikslas nėra kreditorinio reikalavimo patenkinimas, ji pareiškė ieškinį, siekdama padėti savo tėvui, kuriam G. Š. testamentu, nustatyta testamentinė išskirtinė, ir dėl kurios teisme vyksta ginčas tarp ieškovės tėvo ir atsakovo D. Z..
Taigi byloje kilo šalių ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 6.68 straipsnio (netiesioginis ieškinys) taikymo, abiems bylos kreditoriams ginčijant atsakovo (skolininko) D. Z. sudarytą vienašalį sandorį – palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, nepriėmimą (atsisakymą), kurio pagrindu turtas atiteko atsakovo D. Z. sūnui atsakovui D. Z..
Bylos faktinės aplinkybės
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. balandžio 3 d. UAB „Gelvora“ (pradinė kreditorė) ir ieškovė I. K. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20-04-01, pagal kurią 2020 m. balandžio 3 d. UAB „Gelvora“ perleido, o I. K. įgijo reikalavimo teisę į atsakovo D. Z. skolas kreditoriams UAB „Mokilizingas“ pagal kredito sutartis Nr. LMS711202BPC ir Nr. LO17053001P, viso 580,76 Eur sumai, ir AB „Citadelė“ bankui pagal kredito sutartį Nr. VS/14/1423 – 7846,51 Eur sumai, ir pagal kredito sutartį Nr. VCL/10885 – 793,57 Eur sumai. Pradinio kreditoriaus turimus reikalavimus pagrindžiančia byloje esantys vykdomieji raštai Nr. 2-694-83/2013, 2-1280-83/2009, 2-235-588/2012 bei antstolių pažymų kopijos, vartojimo kredito sutartys Nr. VS/14/1423, Nr. VCL/10885. Nustatyta, kad antstoliai A. Selezniovas, R. Vizgaudienė ir L. Pužienė vykdo priverstinį skolos išieškojimą pagal 2010 m. vasario 4 d. Palangos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą 2009 m. gruodžio 15 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1280-83/2009 pagrindu. Pagal šį vykdomąjį raštą iš atsakovo D. Z. neišieškota skolos suma sudaro – 3063,93 Eur skola, 4725,03 Eur palūkanos ir 57,55 Eur būtinosios vykdymo išlaidos; 2012 m. balandžio 10 d. Palangos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, išduotą 2012 m. vasario 22 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-235-588/2012 pagrindu. Pagal šį vykdomąjį dokumentą iš atsakovo D. Z. neieškota skolos suma sudarė – 375,42 Eur skola, 391,22 Eur palūkanos ir 26,93 Eur vykdymo išlaidos. 2013 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, išduotą 2013 m. liepos 17 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-694-83/2013 pagrindu; pagal šį vykdomąjį dokumentą iš atsakovo D. Z. neišieškota skolos suma sudarė: 425,87 Eur skola, 126,89 Eur palūkanos ir 28 Eur būtinosios vykdymo išlaidos.
Taip pat nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-154-824/2016, tenkino ieškovo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškinį visiškai ir iš D. Z. priteisė 9921,46 Eur skolos, 11 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 9921,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos teisme 2015 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 223 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Danske Bank A/S naudai. Kreditorius Danske Bank A/S 2016 m. birželio 4 d. verslo dalies perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į minėtą atsakovo D. Z. įsiskolinimą AB „Swedbank“, o AB „Swedbank“ 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises kreditoriui „PlusPlus“ OU, o 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „PlusPlus“ OU perleido reikalavimo teisę į šį atsakovo įsiskolinimą kreditoriui ieškovui PlusPlus Capital AS. Antstolė B. Tamkevičienė 2019 m. lapkričio 27 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-19-5-37649, vykdomojoje byloje Nr. 0005/19/01574 pakeitė pradinį išieškotoją Danske Bank A/S naujuoju kreditoriumi PlusPlus Capital AS.
2009 m. spalio 16 d. testamentu, patvirtintu Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. Bluškienės (notarinio registro Nr. 2-4239), G. Š. jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų jos mirties dieną, o taip pat turtines teises, kurios gali atsirasti po jos mirties, paliko savo sūnui atsakovui D. Z.. G. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas D. Z. 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškimu Palangos miesto 1-ajam notarų biurui nurodė, kad jis savo motinos G. Š. jam testamentu palikto palikimo nepriima ir jokių pretenzijų kitiems įpėdiniams nereiškia (notarinio registro Nr. 2-4965). 2019 m. balandžio 9 d. pareiškimu Palangos miesto 1-ajam notaro biurui atsakovo D. Z. sūnus atsakovas D. Z. pareiškė, kad jis priima palikimą, atsiradusį po senelės G. Š. mirties (notarinio registro Nr. 2-2121). 2019 m. rugsėjo 27 d. Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė A. Bluškienė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovui D. Z., patvirtindama, kad palikėjos G. Š. įpėdinis vaikaitis D. Z. paveldi visą palikėjos turtą, kurį sudaro - 390/779 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. 2-5030). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovas D. Z. 2019 m. rugsėjo 30 d. VĮ „Registrų centras“ įregistravo savo nuosavybę į paveldėtą turtą 2019 m. rugsėjo 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-5030 pagrindu.
Dėl sandorio ginčijimo CK 6.68 straipsnio pagrindu
Ieškovė, gindama savo pažeistas teises, be kita ko, reiškia savo reikalavimus ir CK 6.68 (netiesioginis ieškinys) straipsnio pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, kaip atsakovo D. Z. kreditorė, yra laisva pasirinkti būdą, kuriuo gina savo kaip kreditorės interesus, neperžengdama ieškovės suformuoto faktinio ieškinio pagrindo, įvertina, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi.
Jei sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, jis gali ginčyti tokį sandorį reikšdamas actio Pauliana ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir pasinaudojo šia galimybe, pareikšdama ieškinį, be kitų teisinių pagrindų grindžiamą CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana), tačiau ieškovė nepagrįstai reiškia ieškinį ir CK 6.68 straipsnio pagrindu. Actio Pauliana ieškinys ir netiesioginis ieškinys yra savarankiški kreditorių teisių gynimo būdai, kurie kiekvienas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį ir taikymo sritį. Actio Pauliana atveju skolininkas perleidžia savo turtą trečiajam asmeniui, o netiesioginio ieškinio atveju – skolininkas (jo vardu – kreditorius) reikalauja įvykdyti prievolę iš savo skolininko. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Taigi actio Pauliana naudojamas tada, kai siekiama nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, dėl kurių sumažėjo kreditoriaus galimybė sulaukti reikalavimo patenkinimo iš skolininko. Tuo tarpu netiesioginis ieškinys naudojamas tada, kai skolininkas neįgyvendina savo reikalavimo teisės į savo skolininkus (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir tuo nepagerina savo mokumo, todėl vietoje skolininko tokį reikalavimą gali pareikšti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę turintis kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012).
Viena iš netiesioginio ieškinio būtinųjų sąlygų, neatsiejamai susijusi su pačia šio ieškinio esme – priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu – yra ta, jog skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-370-464/2015). Šiuo atveju, kaip matyti iš ieškovės suformuluotos pozicijos, ieškovė dar tik siekia sukurti turtinę teisę atsakovo atžvilgiu, nuginčijus jo sudarytą sandorį (palikimo atsisakymą). Vadinasi, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama, jog ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama įgyvendinti skolininko jau egzistuojančią turtinę teisę. Todėl, teismo nuomone, ieškovės pareikštas ieškinys vertintinas kaip neturintis netiesioginio ieškinio požymių.
Be kita ko, teismų praktikoje pripažįstama, jog išieškotojų teisės, panaikinant nesąžiningus skolininkų sandorius atsisakyti turto paveldėjimo ir leidžiant nukreipti išieškojimą į tretiesiems asmenims priklausantį turtą, kurį atsakovai atsisakė paveldėti, siekiant išvengti išieškojimo veiksmų, yra ginamos ne remiantis CK 6.68 straipsniu, bet būtent CK 6.66 straipsnio pagrindu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1038-253/2019 ir kt.).
Dėl būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovui.
Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo
Pirma actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo. Kasacinio teismo konstatuota, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; taip pat civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė I. K. savo reikalavimą į atsakovą D. Z. kildina iš jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pradinė kreditorė) sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20-04-01, pagal kurią 2020 m. balandžio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido, o I. K. įgijo reikalavimo teisę į atsakovo D. Z. skolas kreditoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kredito sutartis Nr. LMS711202BPC ir Nr. LO17053001P, viso 580,76 Eur sumai, ir AB „Citadelė“ bankui pagal kredito sutartį Nr. VS/14/1423 – 7846,51 Eur sumai, ir pagal kredito sutartį Nr. VCL/10885 – 793,57 Eur sumai. Pradinės kreditorės turimus reikalavimus pagrindžiančia byloje esantys vykdomieji raštai Nr. 2-694-83/2013, Nr. 2-1280-83/2009, Nr. 2-235-588/2012. Nustatyta, kad antstoliai A. Selezniovas, R. Vizgaudienė ir L. Pužienė vykdo priverstinį skolos išieškojimą pagal 2010 m. vasario 4 d. Palangos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą 2009 m. gruodžio 15 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1280-83/2009 pagrindu. Pagal šį vykdomąjį raštą iš atsakovo D. Z. neišieškota skolos suma sudaro – 3063,93 Eur skola, 4725,03 Eur palūkanos ir 57,55 Eur būtinosios vykdymo išlaidos; 2012 m. balandžio 10 d. Palangos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, išduotą 2012 m. vasario 22 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-235-588/2012 pagrindu. Pagal šį vykdomąjį dokumentą iš atsakovo D. Z. neieškota skolos suma sudarė – 375,42 Eur skola, 391,22 Eur palūkanos ir 26,93 Eur vykdymo išlaidos. 2013 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, išduotą 2013 m. liepos 17 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-694-83/2013 pagrindu; pagal šį vykdomąjį dokumentą iš atsakovo D. Z. neišieškota skolos suma sudarė: 425,87 Eur skola, 126,89 Eur palūkanos ir 28 Eur būtinosios vykdymo išlaidos.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais savo reikalavimą į atsakovą D. Z. kildina iš jo ir „(duomenys neskelbtini)“ OU sudarytos 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutarties, pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ Ou perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui kreditoriui (duomenys neskelbtini) AS į šį atsakovo D. Z. įsiskolinimą. Byloje rašytiniais įrodymais bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimais nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-154-824/2016, tenkino ieškovo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškinį visiškai ir iš D. Z. priteisė 9921,46 Eur skolos, 11 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 9921,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos teisme 2015 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 223 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Danske Bank A/S naudai. Kreditorius Danske Bank A/S 2016 m. birželio 4 d. verslo dalies perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į minėtą atsakovo D. Z. įsiskolinimą AB „Swedbank“, o AB „Swedbank“ 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“ OU, o 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „(duomenys neskelbtini)“ OU perleido reikalavimo teisę į šį atsakovo įsiskolinimą kreditoriui ieškovui (duomenys neskelbtini) AS. Antstolė B. Tamkevičienė 2019 m. lapkričio 27 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-19-5-37649, vykdomojoje byloje Nr. 0005/19/01574 pakeitė pradinį išieškotoją Danske Bank A/S naujuoju kreditoriumi (duomenys neskelbtini) AS.
Taigi kaip matyti, nagrinėjamu atveju atsakovas D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakė tuo metu, kai jau iš jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolų išieškojimas pradiniams kreditoriams. Nors kreditorių I. K. bei trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) AS reikalavimai atsirado po ginčijamo sandorio sudarymo, tačiau tai nepaneigia jų reikalavimo teisės skolininkui D. Z., kadangi reikalavimo teisės perleidimo atveju reikalavimo įgijėjas tampa egzistuojančios prievolės dalyviu (kreditoriumi) vietoje reikalavimą perleidusio asmens ir jam pereina visos buvusio kreditoriaus papildomos teisės (CK 6.101 straipsnis), jis išsaugo buvusio kreditoriaus teisę ginčyti jo teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu. Taigi, darytina išvada, kad perleistą reikalavimo teisę įgiję kreditoriai įgijo visas pradinių kreditorių teises, įskaitant ir teisę ginčyti skolininko D. Z. sudarytus sandorius.
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijamo sandorio metu pradiniai kreditoriai turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, o pastariesiems perleidus reikalavimo teises naujiems kreditoriams, jie tapo atsakovo D. Z. kreditoriai, turinčiais teisę ginčyti jų teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl šiuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta. Pažymėtina, kad atsakovas D. Z. atstovas bylos nagrinėjimo metu ieškovės bei trečiojo asmens turimos reikalavimo teisės neginčijo, nors turėjo visas galimybes ir teises.
A. D. Z. atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškovė pareikšdama ieškinį veikia itin nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, nes jos tikslas nėra susijęs su kreditorinio reikalavimo patenkinimu, ji tik siekia padėti savo tėvui, kuris yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis ir kurio atžvilgiu atsakovas D. Z. yra pareiškęs ieškinį teisme.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliano ieškinį, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o tik siekė, kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, leidžiančių teismui neabejotinai manyti, kad ieškovė turi kitų, su šiuo ieškiniu, nesuderinamų tikslų, byloje nėra, o atsakovo D. Z. nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovės siekiamais tikslais, pareiškus actio Pauliana ieškinį, paremtos tik jo paties subjektyviu manymu, ir nepaneigia byloje pareikštų ieškovės (atsakovo D. Z. kreditorės) reikalavimų pagrįstumo. Dėl to, teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
Viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – tai sąlyga, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeistos skolininko kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
Nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016; kt.).
Ieškovė ir trečiasis asmuo nurodo, jog atsakovui nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami jų kaip kreditorių interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, jog būtų išieškota skola, kurią jie įgijo Reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu, kadangi kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 1 d. mirus atsakovo D. Z. motinai G. Š., atsakovas atsisakė priimti jam testamentu paliktą palikimą, pareikšdamas notarei pareiškimą apie palikimo nepriėmimą. Taigi atsakovas D. Z. atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą.
Byloje taip pat nustatyta, o ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė ir trečiasis asmuo turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui D. Z.. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad išieškojimas pagal kreditorių antstoliams pateiktus vykdomuosius raštus yra vykdomas atitinkamai nuo 2009 metų (2009 m. gruodžio 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1280-83/2009), 2012 metų (2012 m. balandžio 10 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-235-588/2012), 2013 metų (2013 m. liepos 17 d. Plungės apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-694-83/2013), 2016 metų (2016 m. sausio 8 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-154-824/2016), tačiau atsakovas D. Z. kreditoriams turimų prievolių savarankiškai nevykdo, o ir kreditorių naudai atsakovo D. Z. turima skola priverstinai taip pat nebuvo išieškota. Bendras atsakovo D. Z. įsiskolinimas 2020 m. kovo 20 d. - 2020 m. kovo 23 d. ieškovei yra 9220,84 Eur, o trečiajam asmeniui – 2020 m. gegužės 21 d. – 15000,03 Eur. Iš teismui pateiktos į bylą 2020 m. gegužės 21 d. antstolės B. Tamkevičienės pažymos Nr. S-20-5-21819 matyti, kad antstolė vykdydama išieškojimą iš atsakovo D. Z. nustatė, kad atsakovas niekur nedirba, jokių socialinių išmokų negauna, jis turi dar kitų vykdomų vykdomųjų bylų, jo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamo turto, į kurį būtų galima realiai nukreipti išieškojimą ir per protingą terminą grąžinti skolą ieškovei bei trečiajam asmeniui, atsakovas neturi, nors jo vardu registruotas ginklas - pistoletas „Makarov“, tačiau Valstybinio ginklų registro duomenimis turto arešto aktu jis yra areštuotas, atsakovo vardu atidarytos penkios sąskaitos, tačiau nurašytų piniginių lėšų nuo atsakovo sąskaitų šiai dienai nėra. Teismo posėdžio metu atsakovo D. Z. atstovas nurodė, kad jo atstovaujamasis turėjo problemų su alkoholio vartojimu, jis be šių kreditorių byloje, dar turi kitų kreditorių, jis niekur nedirbo, tačiau šiuo metu dirba pavienius darbus, taigi nuolatinio darbo užmokesčio negauna, gyvena pas draugą, ir pripažino, kad jo turtinė padėtis yra itin prasta.
Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad faktiškai atsisakius palikimo, atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atsisakymas priimti savo motinos palikimą, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės bei trečiojo asmens, kaip atsakovo kreditorių, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą bei nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.
Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymas pažeidė ieškovės bei trečiojo asmens interesus.
Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).
Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).
Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
Nagrinėjamu atveju atsakovas D. Z. neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti vienašalį sandorį, kuriuo atsakovas būtų privalėjęs atsisakyti palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties. Atsakovai į bylą nėra pateikę jokių, priešingas aplinkybes pagrindžiančių, objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių. Taigi remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje ir ši actio Pauliana sąlyga yra pripažintina įrodyta.
Dėl sandorio šalių sąžiningumo
Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šioje byloje atsakovo D. Z. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – atsisakius palikimo, dėl ko atsakovui pagal testamentą priklausiusį palikimą paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo sūnus D. Z., nepaneigta. Atsisakydamas palikimo D. Z. žinojo apie savo prievoles kreditoriams, šių prievolių tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad toks vienašalio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Dėl atsakovo D. Z. (ne)sąžiningumo teismas nurodo, kad jam CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, D. Z. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, minėta, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jo sąžiningumo ar nesąžiningumo.
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada ieškovė bei trečiasis asmuo sužinojo (turėjo sužinoti), jog atsakovas D. Z. nepriėmė po jo motinos mirties atsiradusio palikimo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas D. Z. 2019 m. rugsėjo 23 d. su pareiškimu kreipėsi į Palangos miesto 1-ąjį notarų biurą, nurodydamas, kad jis savo motinos G. Š. jam testamentu palikto palikimo nepriima ir jokių pretenzijų kitiems įpėdiniams nereiškia (notarinio registro Nr. 2-4965). Taigi atsakovo D. Z. ginčijamas vienašalis sandoris sudarytas 2019 m. rugsėjo 23 d.. Ieškovė į teismą, reikšdama actio Pauliana ieškinį, kreipėsi 2020 m. balandžio 8 d., o trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus – 2020 m. gegužės 28 d., t. y. nepraleisdami CK 6.66 straipsnio 3 dalyje ieškinio senaties termino savo reikalavimams pareikšti.
Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių
Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas D. Z. negali būti įpareigotas priimti mirusios mamos palikimą. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Kartu pažymėtina ir tai, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Visumos išdėstytų argumentų pagrindu, teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės bei trečiojo asmens reikalavimai pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo D. Z. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos G. Š. mirties, tenkintini visiškai.
Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).
Ieškovė prašo priteisti atsakovui D. Z. asmeninės nuosavybės teise G. Š. palikimą, o trečiasis asmuo prašo nukreipti išieškojimą, vykdomą pagal Palangos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-154-824/2016 iš atsakovo D. Z. kreditoriaus (duomenys neskelbtini) naudai, į atsakovui D. Z. po jo motinos G. Š. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą. Taigi šios bylos kreditoriai reikalauja taikyti skirtingas ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmes.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės ir trečiojo asmens, kreditorių pažeistos teisės turi būti ginamos ir jų reikalavimai turi būti tenkinami to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo D. Z. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės bei trečiojo asmens pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo D. Z. prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės ir trečiojo asmens interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovo D. Z. paveldėtą iš šiuo metu nuosavybės teise valdomą turtą, kurio atsisakė atsakovas D. Z..
Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovui D. Z. nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis atsakovo D. Z. teisėtus interesus, nes atsakovui D. Z. neatlikus nesąžiningų ir šios bylos kreditorių teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus G. Š. testamentu jam paliktą visą savo turtą, atsakovas D. Z. nebūtų įgijęs teisės šio turto paveldėti. Taigi atsakovo D. Z. turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo D. Z. veiksmų nepriimant palikimo, todėl atsakovui iš neteisės teisė negali atsirasti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti atsakovui D. Z. asmeninės nuosavybės teise G. Š. palikimą, atmestinas, nes atsakovui D. Z., nepriėmus palikimo ir netapus paveldėjimo teisinių santykių dalyviu, paveldimas turtas jam nuosavybės teise nepriklauso, o priverstinis paveldėjimas nėra galimas.
Ieškovė bei jos atstovas akcentavo, kad D. Z. yra atlikęs veiksmus, priimdamas palikimą CK 5.51 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. faktiniu valdymu, motyvuojant tuo, kad jis laikydamas save vieninteliu įpėdiniu po G. Š. mirties yra paėmęs mirusiajai priklausančius daiktus, dėl to atsakovas buvo išreiškęs valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, ir dėl to yra pagrindas palikimo pagrindu atsiradusį turtą priteisti būtent atsakovui D. Z.. Tokius savo argumentus ieškovė bei jos atstovas grindžia Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2019 m. gegužės 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19996-19 nurodytomis aplinkybėmis.
Teismas su tokiais ieškovės bei jos atstovo argumentais sutikti negali, kadangi palikėjui priklausiusių daiktų paėmimas, lango išdaužimas, net ir pastato, kuris įeina į paveldimo turto balansą, dalyje, priešingai, nei teigia ieškovė, nepagrindžia akivaizdžios atsakovo D. Z. valios priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Palikėjo asmeninių daiktų paėmimas ir pirmiau nurodytų veiksmų atlikimas negali būti laikomas palikimo priėmimu. Byloje nėra jokių ieškovės teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas D. Z. rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, įrodymais taip pat nepatvirtinta, kad jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo turtą faktiškai valdyti. Priešingai byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas D. Z., nepriimdamas palikimo, kreipėsi 2019 m. rugsėjo 23 d. į notarą su pareiškimu, kuriuo aiškiai išreiškė savo valią sudaryti vienašalį palikimo atsisakymo (nepriėmimo) sandorį.
Taigi byloje nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise nepriimti palikimo, pažeidė kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju ieškovės bei trečiojo asmens, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos, susidariusio įsiskolinimo išieškojimą nukreipiant į tą turtą, kurį dėl negaliojančiu pripažinto sandorio vykdymo perėjo nuosavybėn atsakovui D. Z..
Akcentuotina, jog ieškovė ir trečiasis asmuo, ginčydami atsakovo D. Z. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties, prašo pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą (registro Nr. 2-5030), kuris buvo išduotas atsakovui D. Z., tačiau teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti actio Pauliana instituto kompensacinę paskirtį, šios bylos kreditorių teisės bus tinkamai apgintos pripažinus nurodytą atsakovo D. Z. atisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, negaliojančiu, ir vykdymą nukreipiant į atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris turėjo atitekti atsakovui D. Z.. Tuo labiau, kad VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovui D. Z. tenkančios turto dalies vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 151629,41 Eur, o atsakovo D. Z. turima bendra skola šios bylos kreditoriams, yra ženkliai mažesnė, t. y. 24220,87 Eur, kas reiškia, kad yra visiškai reali galimybė apginti šios bylos kreditorių teises, pripažinus negaliojančiu atsakovo D. Z. vienašalį sandorį (palikimo nepriėmimą) ir nukreipus skolos išieškojimą į turto, kurį, be kita ko, sudaro keli atskiri objektai (žemės sklypo dalis, gyvenamojo namo dalis, pagalbinio pastato dalis, kitų statinių bei inžinerinių tinklų), esančio atsakovo D. Z. nuosavybėje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas D. Z. vis dar turi teisę pasinaudoti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta teise patenkinti šios bylos kreditorių reikalavimus, taip išsaugodamas nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, įgydamas regreso teisę į skolininką D. Z.. A. D. Z. atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo atstovaujamasis yra suinteresuotas skolų grąžinimu ir sutinka padengti jo tėvo turimas skolas šios bylos kreditoriams.
Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad actio Pauliano ieškinio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, kad actio Pauliano instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003), ieškovės bei trečiojo asmens reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-5030 išduotą atsakovui D. Z. netinkintinas, nes teismo vertinimu, priešingas sprendimas, neproporcingai ir, aplinkybių visumoje įvertinus, nesąžiningai pablogintų atsakovo D. Z., priėmusio savo senelės palikimą, padėtį. Atmetus reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, atmestinas ir trečiojo asmens išvestinis reikalavimas - panaikinti D. Z. vardu teisinę registraciją į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
Dėl ieškovės bei trečiojo asmens argumentų, kad panaikinus paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovui D. Z., būtų užtikrinti ne tik šios bylos kreditorių, bet ir kitų atsakovo D. Z. kreditorių interesai, teismas dar kartą pažymi, kad pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).
Kiti šalių bei jų atstovų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi byloje nustatant, kiek procentų ieškinio reikalavimų yra patenkinama, atsižvelgiama į visus – tiek turtinius, tiek neturtinius, reikalavimus, taip pat, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, vertinama, ar reikalavimas yra pagrindinis ar išvestinis.
Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos G. Š. mirties, nepriėmimą (atsisakymą) neteisėtu ir negaliojančiu; pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą atsakovui D. Z.; priteisti atsakovui D. Z. asmeninės nuosavybės teise G. Š. palikimą.
Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo D. Z. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo motinos mirties; pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-5030, išduotą 2019 m. rugsėjo 27 d. D. Z. Palangos miesto 1-ąjame notarų biure; panaikinti D. Z. vardu teisinę registraciją į nekilnojamąjį turtą 390/779 dalis žemės sklypo, 57/100 dalis gyvenamojo namo, 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių, esančias (duomenys neskelbtini); leisti nukreipti išieškojimą, vykdomą pagal Palangos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-154-824/2016 iš atsakovo D. Z. trečiojo asmens naudai, į atsakovui D. Z. po jo motinos mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.
Iš visų nurodytų ieškovės reikalavimų buvo patenkintas tik reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos G. Š. mirties, nepriėmimą (atsisakymą) negaliojančiu, o trečiojo asmens – du reikalavimai, t. y. pripažinti negaliojančiu atsakovo D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos G. Š. mirties, nepriėmimą (atsisakymą) negaliojančiu, ir leisti nukreipti jo turimo skolos atsakovui D. Z. išieškojimą į po G. Š. mirties atsiradusį palikimą sudariusį turtą. Kiti ieškovės ieškinio bei trečiojo asmens reikalavimai buvo atmesti. Priimtas teismo sprendimas yra palankus ir atsakovui D. Z., nes, kaip jis ir siekė, jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo panaikintas ir jis išsaugojo jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį jis paveldėjo po savo senelės G. Š. mirties.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016, 10 p.).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas proporcijų apskaičiavimo taisykles, taip pat atsižvelgdamas į reikalavimų tarpusavio ryšį, teismas sprendžia, kad byloje pripažintina, jog yra tenkinama 50 procentų ieškinio ir trečiojo asmens reikalavimų, ir, vadovaudamasi šia proporcija, atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas.
Bylą nagrinėjant teisme ieškovė sumokėjo 188,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama po 47,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (188,00 Eur x 50 proc./2). Trečiasis asmuo, pareikšdamas savarankiškus reikalavimus, sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį. Trečiojo asmens reikalavimus tenkinus iš dalies, trečiajam asmeniui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama po 37,50 Eur (150,00 Eur x 50 proc./2).
Ieškovė taip pat patyrė 2361,52 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė jas patvirtinančius įrodymus, prašo priteisti jų atlyginimą iš atsakovų. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (7, 8.2, 8.3,8.19 punktai), todėl ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama po 590,38 Eur (2361,52 Eur x 50 proc./2) (CPK 98 straipsnis).
Atsakovas D. Z. patyrė 1000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė jas patvirtinančius įrodymus, prašo priteisti jų atlyginimą iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141, patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (7, 8.2, 8.3,8.19 punktai). Ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovui D. Z. lygiomis dalimis iš ieškovės bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, priteistina po 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1000,00 Eur x 50 proc./2).
Atsakovas D. Z. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisme, todėl jam bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
2020 m. balandžio 10 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto - 390/779 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių nuosavybės teise atsakovui D. Z., perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą (nepriėmimą) priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos G. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Nukreipti išieškojimą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d., išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1280-83/2009, pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d., išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-235-588/2012, pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d., išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-694-83/2013 iš atsakovo D. Z. kreditorės I. K. naudai į atsakovui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 390/779 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo būdu.
Nukreipti išieškojimą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d., išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-154-824/2016 iš atsakovo D. Z. kreditoriaus (duomenys neskelbtini) AS naudai, į atsakovui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 390/779 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo būdu.
Kitą ieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1274,76 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, t .y. iš kiekvieno po 637,38 Eur (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 38 ct).
Priteisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais, (duomenys neskelbtini) AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, t .y iš kiekvieno po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 50 ct).
Priteisti atsakovui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ir 00 ct), t. y. iš kiekvieno po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct).
2020 m. balandžio 10 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto - 390/779 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių nuosavybės teise atsakovui D. Z., perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.