Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-670-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-22
Bylos Nr.: e2A-670-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00219-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: D. Z.
Ieškovas: I. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-670-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00219-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.1.6.2; 2.5.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams D. Z. ir D. Z. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo neteisėtu ir paveldėto turto priteisimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavus, PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovams D. Z. ir D. Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos G. Š. mirties, nepriėmimą (atsisakymą) neteisėtu ir negaliojančiu; 2) pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2-5030), kuris buvo išduotas atsakovui D. Z.; 3) priteisti atsakovui D. Z. asmeninės nuosavybės teise G. Š. palikimą: 390/779 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovų D. Z. ir D. Z. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji yra atsakovo D. Z. kreditorė, turinti galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, kurią įgijo pagal 2020 m. balandžio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20-04-1. Minima sutartimi UAB „Gelvora“ (pradinė kreditorė) perleido reikalavimo teisę į atsakovą D. Z.. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo D. Z. motina G. Š. Mirusioji G. Š. 2009 m. spalio 16 d. buvo sudariusi testamentą (notarinio registro Nr. 2-4230), kuriame buvo išreikšta palikėjos valia, jog visą jai priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis susidėtų, jos mirties dieną, taip pat ir turtines teises, kurios gali atsirasti po jos mirties, palieka sūnui D. Z.. Po motinos G. Š. mirties atsakovas D. Z. įgijo teisę paveldėti tiek testamento pagrindu, tiek ir įstatymo pagrindu palikimo dieną palikėjai priklausiusį turtą. D. Z. laikydamas save vieninteliu įpėdiniu po G. Š. mirties yra paėmęs mirusiajai priklausančius daiktus. Atsakovas D. Z., neabejotinai žinodamas apie palikimą, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tuo vengdamas prievolių vykdymo kreditoriams. Atsakovui D. Z. neatlikus veiksmų, siekiant juridiškai įforminti faktinį palikimo priėmimą, palikimą priėmė atsakovo D. Z. sūnus, mirusiosios G. Š. anūkas, D. Z., kuriam buvo išduotas 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. 2-5030). Ieškovė mano, kad atsakovo D. Z. veiksmai (veiksmų neatlikimas), nesiimant teisinių veiksmų nuosavybei įgyti, laikytini nesąžiningais kreditorių atžvilgiu, jais siekiama, kad kreditoriai neįgytų teisės nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą. Ieškovės manymu, atsakovui D. Z. faktiškai priėmus, tačiau teisiškai neįforminus palikimo priėmimo (atsisakius) palikimo, buvo pažeisti ieškovės interesai, kadangi dėl tokių veiksmų ieškovė neteko galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo D. Z. paveldėtą turtą. Ieškovė, siekdama apsaugoti savo, kaip atsakovo D. Z. kreditorės, interesus, reiškia actio Pauliana bei netiesioginį ieškinius.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį abu atsakovai, iš pradžių atstovaujami to paties atstovo advokato A. T., su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovai nurodė, kad pripažinus atsakovo D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos G. Š. mirties, atsisakymą negaliojančiu, vis tiek būtų laikoma, jog atsakovas D. Z. palikimo, atsiradusio po motinos G. Š. mirties, nepriėmė. Įpėdinio sprendimas priimti palikimą vienašaliu sandoriu taptų tik tuomet, kai jis pradėtų įgyvendinti savo paveldėjimo teisę (įpėdinis kreipiasi su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, kreipiasi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar juridinio fakto nustatymo ir t. t.). Be to, atsakovas D. Z. palikimą, atsiradusį po savo senelės G. Š. mirties, priėmė, pateikdamas pareiškimą notarui iš karto po jos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), tai parodo, jog D. Z. nesiekė jokių neteisėtų tikslų, D. Z. jokių susitarimų su savo tėvu nesudarė, atsakovas D. Z. pats savo valia apsisprendė nepriimti palikimo po motinos mirties. Atsakovų vertinimu, trečiojo asmens į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina buvus visas actio Pauliana sąlygas, todėl trečiojo asmens reikalavimas dėl D. Z. pareiškimo dėl atsisakymo priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo motinos G. Š. mirties, ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-5030, išduotą 2019 m. rugsėjo 27 d. D. Z. Palangos miesto 1-ajame notarų biure, negali būti tenkinami. Atitinkamai negali būti tenkinami ir kiti trečiojo asmens reikalavimai, t. y. panaikinti D. Z. vardu teisinę registraciją į nekilnojamąjį turtą ir nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens nurodytą turtą.

Šalies argumentai

5. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, taip pat pateikė ieškinį atsakovams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo D. Z. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo motinos mirties; 2) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-5030, išduotą 2019 m. rugsėjo 27 d. D. Z. Palangos miesto 1-ajame notarų biure; 3) panaikinti D. Z. vardu teisinę registraciją į nekilnojamąjį turtą – 390/779 dalių žemės sklypo, 57/100 dalis gyvenamojo namo, 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); 4) leisti nukreipti išieškojimą, vykdomą pagal Palangos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-154-824/2016 iš atsakovo D. Z. trečiojo asmens naudai, į atsakovui D. Z. po jo motinos mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą; 5) priteisti iš atsakovų trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, ieškinyje nurodė, kad jis yra atsakovo D. Z. kreditorius. Vykdymo procese antstolė nustatė, kad atsakovas D. Z. registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. D. Z. niekur nedirba, įsiskolinimo kreditorei nedengia. Vykdydama išieškojimą antstolė nustatė, kad atsakovas D. Z. savo veiksmais atsisakė palikimo, tai patvirtina 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškimas Palangos miesto 1-ajam notaro biurui, kuriuo atsakovas nurodo, kad sąmoningai nepriėmė palikimo po savo motinos mirties. Iš antstolės pateikto patvarkymo matyti, kad po atsakovo D. Z. motinos mirties atsakovui D. Z. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas D. Z. yra įpėdinis pagal testamentą, o D. Z. paveldėjimo teisę įgijo tik įpėdiniui pagal testamentą nepriėmus palikimo, D. Z. po savo motinos mirties turėjo įgyti nuosavybės teisę į testamentu jam paskirtą nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovas savo paveldėjimo teisės neįgyvendino, nepriėmė palikimo po savo motinos mirties ir tokiu būdu neteko teisės įgyti nuosavybės teises į jam priklausančią nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Trečiasis asmuo mano, kad yra visos kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana taikymo sąlygos. Ginčijamojo palikimo atsisakymo sandorio sudarymo metu kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą D. Z., kuri buvo pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Paveldėjimo teisių atsisakymo sandoris yra pažeidžiantis kreditoriaus interesus, nes tokiu būdu atsakovas D. Z. iš esmės sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Atsakovui D. Z. atsisakius palikimo, likusio jo turto (gaunamų pajamų) akivaizdžiai nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovas D. Z., sudarydamas ginčijamą sandorį, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą kreditoriui, ir aiškiai suvokė, kad, atsisakius po motinos mirties atsiradusio palikimo, iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimas, kadangi jokio turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, jis neturi, o geranoriškai atsiskaityti su ieškovu atsakovas vengia. Dėl šios priežasties, trečiojo asmens įsitikinimu, atsakovo D. Z. nesąžiningumas yra akivaizdus. Nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti. Kreditoriui nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių atsakovas D. Z. būtų neprivalėjęs sudaryti ginčijamo sandorio ir tokiu būdu atsisakyti savo paveldėjimo teisių, tuo iš esmės apsunkindamas priverstinio skolos išieškojimo kreditoriaus naudai procesą. Pripažinus D. Z. atsisakymą priimti palikimą negaliojančiu, trečiasis asmuo prašo panaikinti D. Z. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir leisti nukreipti jo turimos skolos išieškojimą į atsakovui D. Z. po jo motinos mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.

7. Atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį atsakovai su trečiojo asmens pareikštais savarankiškais reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovai nurodė, kad, pripažinus atsakovo D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos G. Š. mirties, atsisakymą negaliojančiu, vis tiek būtų laikoma, jog atsakovas D. Z. palikimo, atsiradusio po motinos G. Š. mirties, nepriėmė. Įpėdinio sprendimas priimti palikimą vienašaliu sandoriu taptų tik tuomet, kai jis pradėtų įgyvendinti savo paveldėjimo teisę (įpėdinis kreipiasi su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, kreipiasi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar juridinio fakto nustatymo ir t. t.). Be to, atsakovas D. Z. palikimą, atsiradusį po savo senelės G. Š. mirties, priėmė, pateikdamas pareiškimą notarui iš karto po jos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), tai parodo, jog D. Z. nesiekė jokių neteisėtų tikslų, D. Z. jokių susitarimų su savo tėvu nesudarė, atsakovas D. Z. pats savo valia apsisprendė nepriimti palikimo po motinos mirties. Atsakovų vertinimu, trečiojo asmens į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina buvus visas actio Pauliana sąlygas, todėl trečiojo asmens reikalavimai dėl D. Z. pareiškimo dėl atsisakymo priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo motinos G. Š. mirties, ir pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-5030, išduotą 2019 m. rugsėjo 27 d. D. Z. Palangos miesto 1-ąjame notarų biure, negali būti tenkinami. Atitinkamai negali būti tenkinami ir kiti trečiojo asmens reikalavimai, t. y. panaikinti D. Z. vardu teisinę registraciją į nekilnojamąjį turtą ir nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens nurodytą turtą.

9. Atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį ieškovė prašė tenkinti jos ir trečiojo asmens ieškinius, priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, pateikė dubliką į atsakovų pateiktą atsiliepimą, kuriame prašė tenkinti ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius, priteisti iš atsakovų ieškovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Ieškovė dubliku nurodė, kad susipažinus su atsakovų paduotu atsiliepimu į ieškinį matyti, jog atsakovai nepateikia absoliučiai jokių argumentų, kurie paneigtų, jog D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos G. Š. mirties, nepriėmimas ar atsisakymas priimti nepažeidė jo kreditorių teisėtų interesų.

12. Atsakovai pateikė tripliką į ieškovės ir trečiojo asmens dublikus, kuriame prašė atmesti ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius ir priteisti atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pažymėtina, kad atsakovo D. Z. atstovas advokato padėjėjas G. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo atstovaujamasis iš esmės sutinka su ieškovės ieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Plungės apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo D. Z. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą (nepriėmimą) priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos G. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Nukreipė išieškojimą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1280-83/2009, pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d., išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-235-588/2012, pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-694-83/2013 iš atsakovo D. Z. kreditorės I. K. naudai į atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 390/779 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo būdu. Nukreipė išieškojimą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d., išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-154-824/2016 iš atsakovo D. Z. kreditoriaus PlusPlus Capital AS naudai į atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 390/779 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo būdu. Kitą ieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų dalį atmetė. Priteisė ieškovei I. K. iš atsakovų D. Z. ir D. Z. lygiomis dalimis 1 274,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 637,38 Eur. Priteisė trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, PlusPlus Capital AS iš atsakovų D. Z. ir D. Z. lygiomis dalimis 75 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 37,50 Eur. Priteisė atsakovui D. Z. iš ieškovės I. K. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, PlusPlus Capital AS lygiomis dalimis 500 Eur, t. y. iš kiekvieno po 250 Eur.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai pasinaudojo galimybe pareikšti ieškinį, be kitų teisinių pagrindų, grindžiamą CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana), tačiau ieškovė nepagrįstai reiškia ieškinį ir CK 6.68 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju, kaip matyti iš ieškovės suformuluotos pozicijos, ieškovė dar tik siekia sukurti turtinę teisę atsakovo atžvilgiu, nuginčijus jo sudarytą sandorį (palikimo atsisakymą). Vadinasi, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama, jog ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama įgyvendinti skolininko jau egzistuojančią turtinę teisę. Todėl, teismo nuomone, ieškovės pareikštas ieškinys vertintinas kaip neturintis netiesioginio ieškinio požymių. Nagrinėjamu atveju atsakovas D. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakė tuo metu, kai jau iš jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolų išieškojimas pradiniams kreditoriams. Perleistą reikalavimo teisę įgiję kreditoriai įgijo visas pradinių kreditorių teises, įskaitant ir teisę ginčyti skolininko D. Z. sudarytus sandorius. Ginčijamo sandorio metu pradiniai kreditoriai turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, o pastariesiems perleidus reikalavimo teises naujiems kreditoriams, jie tapo atsakovo D. Z. kreditoriais, turinčiais teisę ginčyti jų teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl šiuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta. Objektyvių duomenų, leidžiančių teismui neabejotinai manyti, kad ieškovė turi kitų, su šiuo ieškiniu nesuderinamų tikslų, byloje nėra. Faktiškai atsisakęs palikimo, atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atsisakymas priimti savo motinos palikimą, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės bei trečiojo asmens, kaip atsakovo kreditorių, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą ir nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga taikyti actio Pauliana institutą, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymas pažeidė ieškovės bei trečiojo asmens interesus. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas D. Z. neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių. Taigi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje ir ši actio Pauliana sąlyga yra pripažintina įrodyta. Šioje byloje atsakovo D. Z. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – atsisakius palikimo, dėl ko atsakovui pagal testamentą priklausiusį palikimą paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo sūnus D. Z., nepaneigta. D. Z. CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, D. Z. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jo sąžiningumo ar nesąžiningumo. Ginčijamas atsakovo D. Z. vienašalis sandoris sudarytas 2019 m. rugsėjo 23 d. Ieškovė į teismą, reikšdama actio Pauliana ieškinį, kreipėsi 2020 m. balandžio 8 d., o trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, – 2020 m. gegužės 28 d., t. y. nepraleisdami CK 6.66 straipsnio 3 dalyje ieškinio nustatyto senaties termino savo reikalavimams pareikšti. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas D. Z. negali būti įpareigotas priimti mirusios mamos palikimą. Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Tačiau vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Visumos išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatavo, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės bei trečiojo asmens reikalavimai pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo D. Z. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos G. Š. mirties, tenkintini visiškai.

16. Teismas nurodė, kad atsakovo D. Z. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, bet sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės bei trečiojo asmens pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo D. Z. prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės ir trečiojo asmens interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovo D. Z. paveldėtą ir šiuo metu nuosavybės teise valdomą turtą, kurio atsisakė atsakovas D. Z.. Ieškovės reikalavimas priteisti atsakovui D. Z. asmeninės nuosavybės teise G. Š. palikimą atmestinas, nes, atsakovui D. Z. nepriėmus palikimo ir netapus paveldėjimo teisinių santykių dalyviu, paveldimas turtas jam nuosavybės teise nepriklauso, o priverstinis paveldėjimas nėra galimas. Byloje nėra jokių ieškovės teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas D. Z. rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, įrodymais taip pat nepatvirtinta, kad jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo turtą faktiškai valdyti. Priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas D. Z., nepriimdamas palikimo, kreipėsi 2019 m. rugsėjo 23 d. į notarą su pareiškimu, kuriuo aiškiai išreiškė savo valią sudaryti vienašalį palikimo atsisakymo (nepriėmimo) sandorį. Byloje nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise nepriimti palikimo, pažeidė kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės bei trečiojo asmens, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos, susidariusio įsiskolinimo išieškojimą nukreipiant į tą turtą, kuris dėl negaliojančiu pripažinto sandorio vykdymo perėjo nuosavybėn atsakovui D. Z.. Siekiant įgyvendinti actio Pauliana instituto kompensacinę paskirtį, šios bylos kreditorių teisės bus tinkamai apgintos pripažinus nurodytą atsakovo D. Z. atisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, negaliojančiu ir vykdymą nukreipiant į atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris turėjo atitekti atsakovui D. Z.. Yra visiškai reali galimybė apginti šios bylos kreditorių teises, pripažinus negaliojančiu atsakovo D. Z. vienašalį sandorį (palikimo nepriėmimą) ir nukreipus skolos išieškojimą į turtą, kuris yra atsakovo D. Z. nuosavybė. Atsakovas D. Z. vis dar turi teisę pasinaudoti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise patenkinti šios bylos kreditorių reikalavimus, taip išsaugodamas nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, įgydamas regreso teisę į skolininką D. Z.. Ieškovės bei trečiojo asmens reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-5030, išduotą atsakovui D. Z., netenkintini, nes, teismo vertinimu, priešingas sprendimas neproporcingai ir, įvertinus aplinkybių visumą, nesąžiningai pablogintų atsakovo D. Z., priėmusio savo senelės palikimą, padėtį. Atmetus reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, atmestinas ir trečiojo asmens išvestinis reikalavimas – panaikinti D. Z. vardu teisinę registraciją į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas, todėl atmestini ieškovės ir trečiojo asmens argumentai dėl kitų atsakovo D. Z. kreditorių interesų gynimo. Kiti šalių bei jų atstovų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

17. Teismas nusprendė, jog yra tenkinama 50 proc. ieškinio ir trečiojo asmens reikalavimų, ir, vadovaudamasis šia proporcija, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens reikalavimus tenkinus iš dalies, trečiajam asmeniui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovui D. Z. lygiomis dalimis iš ieškovės bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, priteistina 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

18. Atsakovas D. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), o iš neteisėto sandorio jokie atsakovo D. Z. teisėti lūkesčiai negalėjo susiformuoti. Kadangi D. Z. veikė nesąžiningai, atsakovams buvo žinoma apie susidariusias skolas, vykdomus išieškojimus (tas aplinkybes patvirtina laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., kai atsakovas D. Z. buvo grįžęs į Lietuvą), nepriėmė palikimo įkalbėtas D. Z., tokie jo neteisėti veiksmai atsisakant priimti palikimą negali sukurti teisėto rezultato – D. Z. teisių į atsiradusį palikimą, taip pat D. Z. negali turėti lūkesčių pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir įgyti nuosavybės teisių į močiutės G. Š. palikimą. D. Z. yra įpėdinis pagal testamentą, o D. Z. paveldėjimo teisę įgijo tik įpėdiniui pagal testamentą nepriėmus palikimo. Pripažįstant, jog D. Z. palikimo nepriėmimas (atsisakymas) yra neteisėtas, nes pažeidžia kreditorių interesus, pablogina jo turtinę padėtį, vykdymo procesą padaro negalimą, nes nėra turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, laikytina, jog neteisėtas veiksmas negali sukurti teisių. Pripažinus palikimo nepriėmimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, jis negalioja nuo jo sudarymo momento ir negali sukurti teisinių padarinių. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 330 straipsnis).

20. Apeliaciniame skunde teigiama, jog jei ieškiniuose būtų suformuluotas reikalavimas pripažinti negaliojančiu palikimo nepriėmimą (atsisakymą) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, atsakovas D. Z. galėtų sutikti, jog tokiu atveju atsakovas D. Z. galbūt galėtų įgyti paveldėjimo teisę į palikimą, kurio pagal testamentą nepriėmė D. Z.. Teismui pripažinus, kad ieškovės bei trečiojo asmens reikalavimai pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo D. Z. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos G. Š. mirties, tenkintini visiškai, logiška būtų teigti, kad atsakovui D. Z. neatsirado teisė pretenduoti į palikimą, kurio nepriėmė atsakovas D. Z.. Teismui pripažinus atsisakymą priimti palikimą ab initio (nuo pat sudarymo momento), šis juridinis faktas negali sukurti teisių atsakovui D. Z. į palikimą, nes išnyksta teisinis pagrindas (palikimo nepriėmimas ar atsisakymas, CK 5.60 straipsnis), kuriuo D. Z. įgyja paveldėjimo teisę į palikimą. CK 6.66 straipsnyje nėra numatyto reglamentavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu formuluotei – nuo jo sudarymo momento ar nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CK 1.95 straipsnis). Tačiau dėl restitucijos taikymo numatyta, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (CK 6.145 straipsnis). Restitucija yra taikoma kaip negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir šis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 330 straipsnis).

Šalies argumentai

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo D. Z. ir D. Z. pozicijos bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė. Atsakovas D. Z. visa apimtimi sutiko su pareikštų ieškinių reikalavimais ir prašė juos tenkinti. Pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą. Rengiantis bylos nagrinėjimui, apeliantui ir atsakovui atstovavo vienas atstovas, jų pozicija neišsiskyrė. Apeliantui sudarius atstovavimo sutartį su kitu atstovu, jo pozicija iš esmės pasikeitė, buvo pripažinti ieškinių reikalavimai ir prašoma teismo pripažinti negaliojančiu ne tik atsisakymą priimti palikimą, bet ir 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2-5030), kuris buvo išduotas atsakovui D. Z.. Atsakovui D. Z. pripažįstant ieškinių reikalavimų teisėtumą, sutinkant, jog būtų panaikintas atsisakymas priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos G. Š. mirties, turėjo būti tenkinamas ir reikalavimas dėl 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nes jis negali būti laikomas išduotu teisėtai, jei išduotas teismui pripažinus atsisakymą priimti palikimą ab initio.

Atsiliepimas

22. Ieškovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo D. Z. apeliacinio skundo ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo D. Z. ieškovės I. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Ieškovės atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepripažindamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo negaliojančiu ir nuspręsdamas tik nukreipti išieškojimą į atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įgytą paveldėjimo būdu, teisingai ir pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika ir teisiniu reglamentavimu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog actio Pauliano instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, kad pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog šios bylos kreditorių teisės bus tinkamai apgintos pripažinus nurodytą atsakovo D. Z. atisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, negaliojančiu ir vykdymą nukreipiant į atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris turėjo atitekti atsakovui D. Z.. Priimtu sprendimu yra apgintos ieškovės pažeistos teisės ir sprendimu yra užtikrintas jos pažeistų teisių atkūrimas, todėl ieškovė neturi jokio pagrindo nesutikti su teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad pagrindų pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-5030, išduotą 2019 m. rugsėjo 27 d. D. Z. Palangos miesto 1-ajame notarų biure, nėra.

24. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti D. Z. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atsiliepime nurodoma, kad, net ir pripažinus 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimą negaliojančiu, atsakovas D. Z. netektų teisės priimti palikimą. Net ir preziumuojant, jog 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimas būtų pripažintas negaliojančiu, akivaizdu, jog įstatyme įtvirtinti terminai palikimui priimti yra praleisti, objektyvių ir svarbių priežasčių atnaujinti terminą palikimui priimti nėra. Taigi tokiu atveju turtas, sudarantis G. Š. palikimą, liktų neapibrėžtoje padėtyje, be to, neabejotinai būtų pažeisti kreditorių lūkesčiai tikėtis jų interesų patenkinimo skolų išieškojimo procese. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu bei tuo, jog pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek tai būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, pagrįstai konstatavo, jog ieškovės ir trečiojo asmens teisės bus tinkamai apgintos, pripažinus negaliojančiu ab initio atsakovo D. Z. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos G. Š. mirties, ir išieškojimą pagal kreditorių naudai išduotus vykdomuosius dokumentus, vykdomus dėl atsakovo D. Z., nukreipiant į atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą, įgytą paveldėjimo būdu.

26. Atsakovas D. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovo D. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas D. Z. nekėlė jokių reikalavimų byloje, t. y. nereiškė priešieškinio, neformulavo reikalavimų, nemokėjo žyminio mokesčio už keliamus reikalavimus. Atsakovas D. Z. tik išreiškė poziciją, jog sutinka su ieškinių reikalavimais. Atitinkamai teismas nenagrinėjo ir neturėjo nagrinėti reikalavimų tenkinimo ar netenkinimo argumentų per atsakovo dabar keliamų klausimų prizmę. Teismas nagrinėjo reikalavimus ieškovės ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų bei tokiais reikalavimais siekiamų tikslų kontekste. Taigi, atsakovui D. Z. nepateikus teisme reikalavimo priteisti prašomą turtą jam, jis neturi pagrindo reikalauti tenkinti tokius ieškinių reikalavimus, jeigu reikalavimus pateikusius asmenis (ieškovę ir trečiąjį asmenį) pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkina. Atsakovas D. Z., formuluodamas apeliacinį skundą, nepagrindžia, kokias jo teises ir teisėtus interesus skundžiamas sprendimas faktiškai pažeidžia, reikalavimus kėlė jo kreditoriai, o kadangi kreditorių interesai yra patenkinti, laikytina, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo kreditorių iškeltų reikalavimų kontekste. Atsakovas D. Z. nėra ir negali būti savo paties kreditoriumi. Skundžiamu sprendimu kreditorių, byloje pareiškusių reikalavimus, piniginis interesas buvo užtikrintas, kreditoriai su sprendimu sutinka, jo neskundė. Tuo tarpu atsakovo D. Z. tikslas nėra kreditorių, pareiškusių byloje reikalavimus, kreditinių reikalavimų patenkinimas, o yra sandorio – 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo – pripažinimas negaliojančiu. D. Z. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja jo įpareigojimo priimti palikimą, jis nėra priėmęs palikimo, todėl teisinga yra teismo išvada, kad, nepriėmus palikimo ir netapus paveldėjimo teisinių santykių dalyviu, paveldimas turtas apeliantui nuosavybės teise nepriklauso, o priverstinis paveldėjimas nėra galimas. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas D. Z. ir D. Z. atsisakymo priimti palikimą negaliojimas nėra vienas iš kito išplaukiantys sandoriai, kadangi, kaip jau minėta, nėra nuspręsta, kad palikimas buvo priimtas D. Z.. O, siekiant įgyvendinti actio Pauliana instituto kompensacinę paskirtį, šios bylos kreditorių teisės yra tinkamai apginamos vykdymą nukreipiant į atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovės bei trečiojo asmens reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-5030, išduotą atsakovui D. Z., netenkinti pagrįstai. Atsakovas D. Z. sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, todėl jų nekartoja ir prašo apeliacinės instancijos teismo jais vadovautis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai kvalifikavo santykius, teisingai nustatė esmines šios bylos aplinkybes, teisingai ir pagrįstai įvertino šalių pateiktus įrodymus, o atsakovas D. Z. apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

29. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

30. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimas, kuriuo teismas tenkino iš dalies ieškovės I. K. ieškinį atsakovams D. Z. ir D. Z. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo neteisėtu ir paveldėto turto priteisimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavus, PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovams D. Z. ir D. Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo D. Z. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą (nepriėmimą) priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos G. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Nukreipė išieškojimą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d., išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1280-83/2009, pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-235-588/2012, pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-694-83/2013 iš atsakovo D. Z. kreditorės I. K. naudai į atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 390/779 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo būdu. Nukreipė išieškojimą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-154-824/2016 iš atsakovo D. Z. kreditoriaus PlusPlus Capital AS naudai į atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 390/779 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo būdu. Kitą ieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų dalį atmetė. Priteisė ieškovei I. K. iš atsakovų D. Z. ir D. Z. lygiomis dalimis 1 274,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 637,38 Eur. Priteisė trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, PlusPlus Capital AS iš atsakovų D. Z. ir D. Z. lygiomis dalimis 75 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 37,50 Eur. Priteisė atsakovui D. Z. iš ieškovės I. K. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, PlusPlus Capital AS lygiomis dalimis 500 Eur, t. y. iš kiekvieno po 250 Eur.

31. Atsakovo D. Z. apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas turėjo visiškai tenkinti ieškovės I. K. ir trečiojo asmens PlusPlus Capital AS pareikštą savarankišką reikalavimą. Apeliantas nurodo, jog atsakovas D. Z. yra įpėdinis pagal testamentą, o atsakovas D. Z. paveldėjimo teisę įgijo tik įpėdiniui pagal testamentą nepriėmus palikimo. Teigiama, kad pripažįstant, jog atsakovas D. Z. palikimo nepriėmimas (atsisakymas) yra neteisėtas, laikytina, jog neteisėtas veiksmas negali sukurti teisių – pripažinus atsisakymą priimti palikimą ab initio, šis juridinis faktas negali sukurti teisių atsakovui D. Z. į palikimą, nes išnyksta teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas D. Z. įgyja peveldėjimo teisę į palikimą.

32. Atsakovas nurodo, jog jam pripažįstant ieškinių reikalavimų teisėtumą, sutinkant, kad būtų panaikintas atsisakymas priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos G. Š. mirties, turėjo būti tenkinamas ir reikalavimas dėl 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nes jis negali būti laikomas išduotas teisėtu, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl to, ar atsakovui sutinkant, kad būtų panaikintas atsisakymas priimti palikimą, turėjo būti tenkinamas ir reikalavimas dėl 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Faktinės bylos aplinkybės

33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 3 d. UAB „Gelvora“ (pradinė kreditorė) ir ieškovė I. K. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20-04-01, pagal kurią 2020 m. balandžio 3 d. UAB „Gelvora“ perleido, o I. K. įgijo reikalavimo teisę į atsakovo D. Z. skolas kreditoriams UAB „Mokilizingas“ pagal kredito sutartis Nr. LMS711202BPC ir Nr. LO17053001P, bendra suma 580,76 Eur, ir AB „Citadele“ bankui pagal kredito sutartį Nr. VS/14/1423, 7 846,51 Eur suma, ir pagal kredito sutartį Nr. VCL/10885, 793,57 Eur suma. Pradinio kreditoriaus turimus reikalavimus pagrindžia byloje esantys vykdomieji raštai Nr. 2-694-83/2013, 2-1280-83/2009, 2-235-588/2012 ir antstolių pažymų kopijos, vartojimo kredito sutartys Nr. VS/14/1423, Nr. VCL/10885. Nustatyta, kad antstoliai A. S., R. V. ir L. P. vykdo priverstinį skolos išieškojimą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. vykdomąjį raštą, išduotą 2009 m. gruodžio 15 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1280-83/2009 pagrindu. Pagal šį vykdomąjį raštą iš atsakovo D. Z. neišieškotą skolos sumą sudaro: 3 063,93 Eur skola, 4 725,03 Eur palūkanos ir 57,55 Eur būtinosios vykdymo išlaidos. Taip pat priverstinis išieškojimas vykdomas pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. vykdomąjį raštą, išduotą 2012 m. vasario 22 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-235-588/2012 pagrindu. Pagal šį vykdomąjį dokumentą iš atsakovo D. Z. neišieškotą skolos sumą sudarė: 375,42 Eur skola, 391,22 Eur palūkanos ir 26,93 Eur vykdymo išlaidos. Taip pat priverstinis išieškojimas vykdomas pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. vykdomąjį raštą, išduotą 2013 m. liepos 17 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-694-83/2013 pagrindu, pagal šį vykdomąjį dokumentą iš atsakovo D. Z. neišieškotą skolos sumą sudarė: 425,87 Eur skola, 126,89 Eur palūkanos ir 28 Eur būtinosios vykdymo išlaidos.

34. Taip pat nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-154-824/2016 tenkino ieškovo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ieškinį visiškai ir iš D. Z. priteisė 9 921,46 Eur skolos, 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 921,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos teisme 2015 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 223 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Danske Bank A/S naudai. Kreditorius Danske Bank A/S 2016 m. birželio 4 d. verslo dalies perleidimo sutartimi perleido kreditinio reikalavimo teises į minėtą atsakovo D. Z. įsiskolinimą AB „Swedbank“, o AB „Swedbank“ 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises kreditoriui „PlusPlus“ OU, o 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „PlusPlus“ OU perleido reikalavimo teisę į šį atsakovo įsiskolinimą kreditoriui ieškovui PlusPlus Capital AS. Antstolė B. T. 2019 m. lapkričio 27 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-19-5-37649 vykdomojoje byloje Nr. 0005/19/01574 pakeitė pradinį išieškotoją Danske Bank A/S naujuoju kreditoriumi PlusPlus Capital AS.

35. 2009 m. spalio 16 d. testamentu, patvirtintu Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B. (notarinio registro Nr. 2-4239), G. Š. jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų jos mirties dieną, taip pat turtines teises, kurių gali atsirasti po jos mirties, paliko savo sūnui atsakovui D. Z.. G. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

36. Atsakovas D. Z. 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškimu Palangos miesto 1-ajam notarų biurui nurodė, kad jis savo motinos G. Š. jam testamentu palikto palikimo nepriima ir jokių pretenzijų kitiems įpėdiniams nereiškia (notarinio registro Nr. 2-4965). (duomenys neskelbtini) pareiškimu Palangos miesto 1-ajam notarų biurui atsakovo D. Z. sūnus atsakovas D. Z. pareiškė, kad jis priima palikimą, atsiradusį po senelės G. Š. mirties (notarinio registro Nr. 2-2121).

37. 2019 m. rugsėjo 27 d. Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė A. B. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovui D. Z., patvirtindama, kad palikėjos G. Š. įpėdinis vaikaitis D. Z. paveldi visą palikėjos turtą, kurį sudaro: 390/779 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. 2-5030). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovas D. Z. 2019 m. rugsėjo 30 d. VĮ Registrų centre įregistravo savo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą 2019 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-5030 pagrindu.

Dėl atsisakymo priimti palikimą ir paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto kitam įpėdiniui, panaikinimo

38. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą.

39. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

40. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantas į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo, nes byloje įrodyta, kad atsakovas D. Z. 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškimu Palangos miesto 1-ajam notarų biurui nurodė, kad jis savo motinos G. Š. jam testamentu palikto palikimo nepriima ir jokių pretenzijų kitiems įpėdiniams nereiškia (notarinio registro Nr. 2-4965).

41. (duomenys neskelbtini) pareiškimu Palangos miesto 1-ajam notaro biurui atsakovo D. Z. sūnus atsakovas D. Z. pareiškė, kad jis priima palikimą, atsiradusį po senelės G. Š. mirties (notarinio registro Nr. 2-2121), todėl byloje nustatyta, kad tik D. Z. yra asmuo, priėmęs palikimą po apelianto mamos mirties.

42. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių teisinį santykį ir ginčo byloje dėl atsisakymo priimti paikimą apeliacinės instancijos teisme nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas iš esmės sutiko su ieškiniu pirmosios instancijos teisme, tik apeliacinės instancijos teisme, prašydamas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, siekia panaikinti priėmusio palikimo D. Z. įgyvendintą paveldėjimo teisę po senelės G. Š. mirties.

43. Tokia atsakovo pozicija yra neparemta įstatymu, nes jis, kaip asmuo, pasitraukęs iš paveldėjimo teisinių santykių, neturi reikalavimo teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, jis šioje byloje yra atsakovas ir jokio reikalavimo teismui dėl pavedėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu nebuvo pareiškęs.

44. Išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi teisę ginčyti asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimą priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

45. CK 5.8 straipsnis numato palikimo priėmimo teisėtumo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ginčijimą. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimas jau yra išduotas. Pažymėtina, jog, vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta.

46. Šioje byloje įrodyta, kad atsakovas yra asmuo, ginčo paveldėjimo teisiniuose santykiuose atsisakęs palikimo ir tokiu būdu nutraukęs paveldėjimo teisinius santykius.

47. Vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai – palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo palikėjo mirties dienos, nepriklausomai nuo to, kada palikėjas priėmė palikimą (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl pagrįstai D. Z., įgyvendinęs paveldėjimo teisę po senelės G. Š. mirties, laikytinas viso paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo momento.

48. Pagal CK 5.50 ir 5.60 straipsnius – įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Pasisakant sandorių teisėtumo klausimu, svarbu tai, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu. Šioje byloje apelianto sudarytas vienašalis sandoris atsisakyti priimti palikimą buvo ginčijamas CK 6.66 str. numatytu pagrindu.

49. Apeliacinio skundo motyvais dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu momento ir restitucijos keisti skundžiamo teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo, nes Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinti restitucijos ypatumai taikant actio Pauliana (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika. 2008).

50. Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Paulino instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens – kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės.

51. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

52. Byloje nustačius, kad apeliantas neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakė palikimo ir taip pažeidė kitų asmenų – kreditorių (bylos atveju ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus) teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidariusios skolos turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita. Šiuo atveju vienašalio sandorio negaliojimo pasekmės ypatumas yra tas, kad išieškojimas nukreipiamas į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo D. Z. nuosavybėn.

53. Apeliacinio skundo motyvas, jog paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas D. Z., turi būti panaikintas ir turi būti taikyta apeliaciniame skunde nurodyta dvišalė restitucija, yra neparemtas paminėta suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose, nes po palikėjo mirties įpėdiniui pagal testamentą atsisakius palikimo dvišalė restitucija negalima.

54. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

57. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą sumokėjo 898,43 Eur, ši suma neviršija paminėtų rekomendacijų, todėl priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti I. K. iš D. Z. 898,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlvydas Žerlauskas