- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- eAN2-458-988/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01443-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- G. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. skundas patenkintas, Institucijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-20822-2025 (toliau – ir Nutarimas) panaikintas ir bylą grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. G. 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20822-2025 G. J. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracinio nusižengimo ROIK: 25275515127 tyrimo tikslais, policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą penkių darbo dienų laikotarpį, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2025 m. birželio 11 d., 10 val. 06 min., vairavo ar valdė įmonei priklausančią transporto priemonę „Kia M. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais G. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 160 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. J. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. priimtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną G. J. atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. skundas dėl Institucijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. Nutarimo tenkintas, Nutarimas panaikintas, o administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20822-2025. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir klaidingai konstatavo, kad pranešimas buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), o ne vadovo deklaruotu (duomenys neskelbtini), todėl G. J. nebuvo sudaryta galimybė pateikti duomenis apie vairavusį asmenį. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. gruodžio 7 d. buvo deklaravusi oficialų el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2025 m. rugsėjo 2 d. Įmonė tik nuo 2025 m. rugsėjo 2 d pakeitė kontaktinį el. pašto adresą į (duomenys neskelbtini), t. y. po Institucijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. priimto Nutarimo. Institucija administracinio nusižengimo bylos dokumentus išsiuntė 2025 m. birželio 11 d., elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo vienintelis galiojantis juridinio asmens el. paštas. Dokumentų įteikimas užfiksuotas Administracinių nusižengimų registre – pranešimas išsiųstas ir pristatytas tą pačią dieną. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. J. nebuvo sudaryta galimybė pateikti prašomus duomenis, yra faktiškai nepagrįsta ir teisiškai klaidinga. Institucija veikė pagal įstatymą ir naudojo tuo metu galiojusį registruotą kontaktą, todėl dokumentų įteikimas laikytinas teisėtu. Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai gali būti siunčiami el. pašto adresu, kuris nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose.
4.2. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami vadovo asmeniniu el. paštu. Toks vertinimas prieštarauja tiek faktinei bylos medžiagai, tiek teismų praktikai. Bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre buvo nurodęs vienintelį galiojantį el. pašto adresą bretlingis@takas.lt, todėl pranešimo siuntimas šiuo adresu visiškai atitiko ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sutapatino juridinio asmens vadovą su juridiniu asmeniu kaip atsakomybės subjektu. Pagal ANK 431 straipsnį, atsakomybė taikoma vadovui kaip fiziniam asmeniui už juridinio asmens pareigų nevykdymą, tačiau procesiniai dokumentai turi būti siunčiami juridinio asmens deklaruotais kontaktais. Antai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartyje Nr. 2AT-12-511/2025 išaiškino, kad kai transporto priemonės savininkas yra juridinis asmuo, procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei jie išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu el. paštu. Vadovas privalo užtikrinti šio adreso administravimą. Netinkamas elektroninio pašto tikrinimas ar korespondencijos nepriežiūra neatleidžia nuo atsakomybės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu bei išvada, kad Institucija pranešimą išsiuntė neteisingu el. pašto adresu, t. y. pranešimas buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), o ne vadovo deklaruotu el. paštu (duomenys neskelbtini), todėl G. J. nebuvo sudaryta galimybė pateikti duomenis apie vairavusį asmenį. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad Institucija pranešimą išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. J. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo vienintelis galiojantis juridinio asmens el. paštas, todėl pranešimas įteiktas tinkamai.
5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria G. J. skundas tenkintas, Institucijos Nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, priimta netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes bei netinkamai pritaikius teisinį reguliavimą, todėl yra naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
7. ANK 567 straipsnis įtvirtina ne tik skundžiamoje nutartyje akcentuojamą institucijos pareigūno pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, bet ir teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, Nr. 2AT-33-976/2024). Aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą užtikrina ir ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022).
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių „didelės apimties“ papildomų tyrimo veiksmų, kurių negalėtų atlikti pats teismas. Skundžiama nutartimi byla Institucijai grąžinta motyvuojant tuo, kad byloje turi būti atliktas išsamus tyrimas, sudarant galimybę Pareiškėjui pateikti duomenis, kas administracinio nusižengimo padarymo metu 2025 m. birželio 11 d., 10 val. 06 min., vairavo ar valdė įmonei priklausančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia procesinė situacija, kad ne tik nenustatytas papildomo tyrimo poreikis, bet pirmosios instancijos teismas pats visapusiškai neišnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagos bei aplinkybių, neįvardijo, kokios apimties papildomą aplinkybių tyrimą Institucija turėtų atlikti. Be to, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus priimtų galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose, kai šių klausimų pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, atimtų tiek iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek Institucijos teisę į apeliacinį skundą.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nebuvo aktyvus. Visų pirma, G. J. skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Institucijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo buvo išdėstyti konkretūs nesutikimo su Institucijos išvadomis argumentai dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei duomenų vertinimo, t. y. buvo teigiama, kad Institucija pranešimą išsiuntė į neegzistuojantį el. pašto adresą ir registruotas laiškas nebuvo gautas. Iš Institucijos apeliacinio skundo matyti, kad esminiai skundo argumentai taip pat susiję su netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu, įrodymų vertinimu, G. J. veiksmų teisiniu vertinimu, t. y. Institucijos teigimu, pranešimas (reikalavimas) buvo išsiųstas tinkamu el. pašto adresu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. J. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui), t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone. Vis dėlto, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas nepasisakė dėl juridinio asmenų registre nurodytų duomenų bei nevertino aplinkybių, kad įmonės el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2004 m. gruodžio 7 d. iki 2025 m. rugsėjo 2 d. Be to, nors G. J. skunde apylinkės teismui nurodė, jog el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) iš viso neegzistavo, tačiau iš Institucijos pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog minėtas el. pašto adresas iš tiesų buvo nurodytas juridinių asmenų registre. Taigi, pirmosios instancijos teismas dėl G. J. nurodytų aplinkybių, kurios prieštarauja administracinio nusižengimo bylos medžiagai, nepasisakė, jų nesiaiškino bei nevertino. Antra, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, nenurodė ir nevertino jokiu aspektu – nei patvirtinančiu apeliacinio skundo argumentus, nei paneigiančiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo aktyvus ir naudojamas. Iš to seka, kad taip pat neaišku, ar šie duomenys yra nereikšmingi, ar nesusiję su byla, ar dėl kokių nors kitų priežasčių apylinkės teismas jų neaptarė, nevertino bei dėl jų reikšmės nepasisakė. Trečia, pirmosios instancijos teisme nei G. J., nei Institucijos atstovas, siekiant išsiaiškinti byloje esančias aplinkybes, nebuvo apklausti. Apygardos teismo vertinimu, tokios apklausos metu būtų galima gauti duomenis, kurie leistų priimti tinkamai motyvuotą procesinį sprendimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Remiantis teismų praktika, toks sprendimas gali būti priimamas tik išimtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-689/2020, 2AT-10-942/2023, 2AT-27-891/2025). Bylos grąžinimas institucijai turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis, ištaisyti negali, nebuvo tinkamai suformuotos kaltinimo ribos ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi galimybės tinkamai gintis.
11. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas lakoniškai pasisakydamas dėl G. J. skundo bei iš esmės nevertindamas administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, nusprendė bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, be kita ko, nenurodydamas, kokius veiksmus Institucija turėtų atlikti bei kokios apimties tyrimas yra reikalingas. Toks teismo sprendimas, vertinant jį skundžiamos nutarties motyvų kontekste, leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai ne dėl tyrimo atlikimo, o galimai sudarė sąlygas Institucijai priimti kitokį procesinį sprendimą byloje, kas laikytina netoleruotina bei netinkama teismų praktika.
12. Pagal EŽTT praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus bei teismo pareigą, motyvuojant sprendimą, nurodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba nepritarta. Atkreiptinas dėmesys, kad šiai pareigai gali būti taikoma išlyga, kai teismas mano, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų (2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Fomin prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta (Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Taxquet prieš Belgiją, peticijos Nr. 926/05, § 91). EŽTT praktikoje nurodoma ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovą, peticijos Nr. 50054/07; Fomin prieš Moldovą, § 31; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K-155-942/2019 ir kt.). Tokiu būdu aukštesnysis teismas neturi galimybės ištaisyti šioje nutartyje nurodytų trūkumų.
13. ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apygardos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba institucijai iš naujo. Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgus į teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą (Vilniaus apygardos teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-46-1020/2019, AN2-184-817/2024, AN2-183-957/2025; Klaipėdos apygardos teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-41-557/2020, AN2-224-417/2024; Kauno apygardos teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-138-928/2025, eAN2-221-530/2025 ir kt.).
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjo bei neįvertino administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai suvaržė tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek Institucijos teisę į teisingą bylos procesą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą, pašalinti abejones ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas dėl esminių G. J. skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.