Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

11. Nors iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad R. Š. buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme 2025 m. kovo 17 d., visgi iš esmės nėra galimybės nustatyti, kokius parodymus šio teismo posėdžio metu davė R. Š., kadangi byloje nėra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2025 m. kovo 17 d. informacinėje pažymoje nėra užfiksuoti jokie R. Š. teismo posėdyje duoti paaiškinimai (b. l. 83-84). Maža to, R. Š. teisme duotų parodymų apygardos teismas iš esmės neturi galimybės patikrinti ir iš minėto posėdžio garso įrašo, esančio Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, kadangi šis posėdžio garso įrašas nėra informatyvus – aiškiau girdima tik maža dalis R. Š., kuris teismo posėdyje dalyvavo naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, duotų parodymų. Tuo tarpu kitos dalies R. Š. duotų parodymų turinio iš garso įrašo nėra galimybės nustatyti. Pažymėtina, kad net bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas posėdžio metu ne kartą nurodė, jog negirdi ir nesupranta R. Š. duodamų parodymų, pvz., garso įrašo 0:07:46 val. nurodė „Palaukite, negirdžiu kažkodėl“, garso įrašo 0:13:05 val. nurodė „Kažkaip negirdžiu Jūsų, Jūs kažką kalbate?“, garso įrašo 0:13:28 val. nurodė „Kažkas su internetu turbūt <...> neįmanoma suprast“ ir kt. Kitaip tariant, apygardos teismas neturi galimybės patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo R. Š. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų kontekste. Visgi, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas R. Š. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, skundžiamame nutarime vadovavosi iš esmės išimtinai R. Š. atstovo advokato padėjėjo Aurimo Margirio Grinio skunde pateiktais ir teismo posėdžio metu pakartotais argumentais, nevertindamas jų kitų byloje esančių duomenų kontekste. Iš R. Š. atstovo advokato padėjėjo Aurimo Margirio Grinio pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad šiuo skundu buvo prašoma panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti nutarimą priėmusiai Institucijai (b. l. 2-8), o toks skundo prašymas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad Institucija neištyrė administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, todėl priėmė nemotyvuotą nutarimą. Antai, skunde nurodoma, kad Institucijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarime neaprašyta, ar V. B. ir/ar R. Š. buvo užduoti patikslinamieji klausimai, susiję su: smūgio pajutimu automobilio salone; tuo, ar automobilio salone buvo girdimas smūgio garsas; tuo, kokia galėjo būti R. Š. ir V. B. reakcija į smūgį. Taip pat minėtame skunde nurodyta, kad nebuvo tiriama, ar tikrai R. Š. ir V. B. objektyviai galėjo suvokti automobilių kontaktą, nebuvo tiriamas degalinės „Circle K“ čekis, kuris patvirtina R. Š. parodymus apie tai, kad jis net nesuprato papuolęs į eismo įvykį, todėl po įvykio sustojo degalinėje ir kt. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje tik nurodė, kad „R. Š. pateikė skundą (teismo pastaba: skundą padavė R. Š. atstovas advokato padėjėjas Aurimas Margiris Grinys) dėl 2024 m. lapkričio 22 d. Institucijos nutarimo Nr. 10-ANR_N-30499-24 prašydamas jį panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti nutarimą priėmusiai institucijai“, tačiau nenurodė, kaip R. Š. atstovas skunde aiškina administracinių nusižengimų faktą ir aplinkybes (ANK 636 straipsnio 3 dalis).

12. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje nei įvardino advokato padėjėjo Aurimo Margirio Grinio pateiktame skunde keltus klausimus, nei dėl jų motyvuotai pasisakė motyvuojamojoje dalyje, nei ištyrė kitus byloje esančius įrodymus. Antai, pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje tiesiogiai neapklausė liudytojų S. M., V. B., R. D., N. M., J. Š., A. K., D. R., kurių parodymai apie įvykio situaciją, galimo automobilio kontakto garsą, vibraciją ir pan. galėtų būti svarbūs nustatant materialiąją tiesą byloje. Tai yra teismas buvo apskritai pasyvus, iš esmės 20225 m. vasario 17 d. teismo posėdyje tik pasiteiravęs suinteresuoto asmens (pareiškėjo) atstovo ar būtina apklausti liudytojus ir išgirdęs nuomonę, jog to nereikia, nutarė jų į kitą posėdį nekvieti ir neapklausinėti, nors skunde buvo aiškiai keliamas minimų asmenų parodymų tyrimo klausimas. Pastebėtina, kad pirmame teismo posėdyje nedalyvavo nukentėjusysis, o sekančiame 2025 m. kovo 17 d. teismo posėdyje nukentėjusiuoju pripažinto M. M. teismas tiesiog abstrakčiai pasiteiravo, ar yra kokių nors prašymų, tačiau dėl būtinybės apklausti liudytojus nepaklausė, kas sudaro pagrindą įžvelgti teismo šališkumą objektyviąja prasme. Papildomai pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Institucija apie 2025 m. vasario 17 d. teismo posėdį buvo informuota 2025 m. sausio 28 d. pranešimu (b. l. 73-74), tačiau šiame posėdyje byla nebuvo pradėta nagrinėti, kadangi apie nagrinėjimą nebuvo pranešta nukentėjusiajam. Kitas posėdis numatytas 2025 m. kovo 17 d., tačiau duomenų apie tai, kad apie šį posėdį būtų pranešta Institucijai nėra, apsiribojant įrašu informacinėje pažymoje, kad „apie posėdžio datą informuotas“, nors byloje nėra tai patvirtinančio pranešimo.

13. Apygardos teismas pažymi, kad nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog R. Š. nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, sukėlė eismo įvykį (skundžiamo nutarimo 18 punktas), visgi akivaizdu, kad tiek advokato padėjėjas Aurimas Margiris Grinys pateiktame skunde, tiek R. Š. 2025 m. kovo 17 d. vykusio teismo posėdžio metu ginčijo šiuos R. Š. inkriminuotus administracinius nusižengimus (pvz., skundo 1.1. papunktyje ginčijama R. Š. tyčia dėl ANK 417 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo, tuo tarpu teismo posėdžio metu R. Š. nurodė, kad jis nesutinka su tuo, kad jis galėjo taip apgadinti nukentėjusiojo automobilį ir, jo nuomone, negalėjo būti jokio kontakto su nukentėjusiojo automobiliu, taip pat iš esmės neigė nesilaikęs pareigos važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kartu nurodydamas būtent nukentėjusiojo automobilis važiavo arčiau vidurio). Taigi, pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į skundo esmę ir nepasisakydamas dėl šių skunde ir bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytų argumentų, neištirdamas byloje esančių įrodymų – 2024 m. rugpjūčio 11 d. eismo įvykio schemoje užfiksuotų duomenų (b. l. 47), automobilio „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros protokole nurodytų duomenų apie automobiliui nustatytus apgadinimus, jų aukštį (b. l. 48), 2024 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų duomenų apie automobiliui „BMW X5“ nustatytus apgadinimus ir jų aukštį (b. l. 53), padarė faktinei situacijai prieštaraujančią išvadą, kad byloje dėl šių aplinkybių ginčo nėra, tokiu būdu neišnagrinėjo skundo ir šioje dalyje. Pažymėtina, kad išsamus tokių aplinkybių ištyrimas sugretinimas su tiesiogiai teisme apklaustų liudytojų parodymais gali turėti esminę reikšmę priimant byloje teisingą sprendimą.

14. Pažymėtina, kad ANK 563 straipsnio pagrindu administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra, be kita ko, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų duomenų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei jų šaltinių patikimumas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-84-935/2020). Pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, Nr. 2AT-33-976/2024). Aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą užtikrina ir ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022). Taigi, teismas turi dėti protingas pastangas visoms byloje esančioms abejonėms pašalinti. O vadovaujantis in dubio pro reo taisykle, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis įstatymuose nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis.

15. Teismų praktikoje pažymėta, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020). Taigi, viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-87-976/2022, 2AT-33-976/2024).

16. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neištyręs reikšmingų aplinkybių, Institucijos 2024 m. lapkričio 22 d. priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo tinkamai nepatikrino, nevykdė pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, nesiėmė priemonių pašalinti kilusias abejones, o savo sprendimą grindė prielaidų pobūdžio išvadomis. Teismas pažymi, kad sprendimu, kuriame pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, galinčių turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, dėl jų nepasisakė, ir kuriame teismas savo sprendimą grindė spėjimais ir prielaidomis, nėra vykdomas teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2001). Formaliai išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų, nepateikė aiškių, logiškų ir pagrįstų išvadų, byloje esančius įrodymus įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

17. Dėl tokių pažeidimų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimas priimtas neišnagrinėjus byloje ginčą keliančių aplinkybių, o tuo pačiu ir neužtikrinus tiek Institucijos, tiek asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

18. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios ANK nuostatos tiesiogiai neaptaria, kokį sprendimą tokioje situacijoje turi priimti apeliacinės instancijos teismas. Pagal ANK 653 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą; 5) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

19. Nagrinėjamoje situacijoje, apeliacinės instancijos teisme neištyrus bylos aplinkybių, bet konstatavus, jog tinkamo ir nešališko teismo proceso pirmosios instancijos teise iš esmės nebuvo, apeliacinės instancijos teismas turėtų atlikti visą didelės apimties procesą, kuris turi būti atliekamas pirmosios instancijos teisme, ir išnagrinėti bylą už pirmosios instancijos teismą (tokiu atveju apeliacinis procesas taptų procesu pirmosios instancijos teisme, bet proceso dalyviai prarastų teisę jį ginčyti fakto klausimais ir nesutikdami su sprendimu galėtų inicijuoti nebent bylos atnaujinimą) arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kas sudarytų galimybę realizuoti visiškai tas pačias Institucijos ir asmens teises, kokias jie turėtų, jei byla būtų išnagrinėta garantuojant tinkamą teisinį procesą (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-46-1020/2019).

20. Apygardos teismo įsitikinimu, ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-46-1020/2019). Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgus į teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą (Vilniaus apygardos teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-46-1020/2019, Nr. AN2-224-908/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-557/2020 ir kt.).

21. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, dėl likusių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apygardos teismas nepasisako, nes visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismas neteikia jokių privalomų nurodymų bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui, tik pabrėžia, kad galutinis sprendimas turės būti priimtas dėl esminių bylos aplinkybių pateikus aiškias, logiškas ir motyvuotas išvadas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.