Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2025-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-183-957/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-06-10
Bylos Nr.
AN2-183-957/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00002-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Advokatai
Edvardas Steckis, Aurimas Margiris Grinys
Kategorijos
  • 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.11.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-183-957/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00002-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 17.11.8.1; 17.11.11; 22.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. R. Š. (R. Š.) Institucijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-30499-2024 administracinio nusižengimo byloje pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 119, 221 ir 222 punktų reikalavimus, 2024 m. rugpjūčio 11 d., 18.20 val., Trakų rajono savivaldybėje, Trakuose, Trakų g. (X: 6057295.0, Y: 560125.0), vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur kliudė priešinga kryptimi važiuojantį automobilį ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, R. Š. paskirta 60 Eur dydžio bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, R. Š. paskirta 11 Eur dydžio bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, R. Š. paskirta 1 200 Eur dydžio bauda, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, R. Š. paskirta 1 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 20 mėn. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. Š. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 20 mėn.

2. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimu panaikinta Institucijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimo dalis dėl R. Š. pripažinimo kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį ir Institucijos nutarimo dalis dėl galutinės nuobaudos skyrimo. R. Š. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kadangi padaryta veika neturi nurodytų administracinių nusižengimų požymių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. Š. skirta galutinė 60 Eur dydžio bauda. Kita Institucijos nutarimo dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą. Institucijos skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Š. nesuvokė savo veiksmų ir nejuto sukelto eismo įvykio. Institucijos atstovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-9-746/2015, pažymi, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, o kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tiek veiksmai buvo padaryti ir pan.). Institucijos atstovo teigimu, byloje yra kompleksas aplinkybių, kurios rodo, kad R. Š. turėjo bei galėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį.

3.2. Pareiškėjas rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įvykio dieną vairuodamas automobilį, pamatęs atvažiuojantį automobilį, pasuko vairą į šoną, siekdamas išvengti susidūrino, bet dėl garsios muzikos automobilyje jokio susidūrimo garso negirdėjo, tačiau paminėjo aplinkybę, jog pasižiūrėjo per veidrodėlį ir nematė, kad kitas automobilis būtų sustojęs, todėl akivaizdžiai suprato apie galimai sukeltą eismo įvykį. Institucijos atstovo teigimu, toks R. Š. elgesys po eismo įvykio rodo, kad jis nebandė sustoti, negrįžo į įvykio vietą, t. y. bandė išvengti atsakomybės, o ne nuoširdžiai nesuprato situacijos. Tiesiog nuvažiavimas tolyn, nesidomint, kas įvyko, rodo abejingumą ir ketinimą pasišalinti, o ne „nežinojimą“ apie sukeltą eismo įvykį.

3.3. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų akivaizdu, kad tiek R. Š., tiek automobilyje buvę keleiviai suprato, kad įvyko avarinė situacija: automobilis buvo išvažiavęs iš savo judėjimo trajektorijos, keleivių riksmai indikavo pavojingą situaciją, R. Š. spėjo pastebėti iš priekio važiuojantį automobilį ir pats žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, kas rodo, kad jis suprato apie avarinės situacijos ir eismo įvykio sukėlimą.

3.4. Iš R. Š. eismo įvykio metu vairuoto automobilio „BMW“ ir nukentėjusiojo transporto priemonės „Volvo“ apgadinimų akivaizdu, kad transporto priemonių susidūrimas nebuvo nežymus ir nejuntamas, buvo apgadintos kelios abiejų automobilių detalės. Šio įvykio metu buvo tiesioginis kontaktas tarp transporto priemonių, kuris sukėlė apčiuopiamą žalą (buvo deformuotos automobilių detalės, atsirado automobilių nubrozdinimai). Tokios žalos atsiradimas neišvengiamai turėjo sukelti garsinį, vibracinį ir vizualinį signalą, kurį vairuotojas turėjo pastebėti.

3.5. Institucijos nuomone, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, vairuotojas, važiuodamas labai siaura gatve, kur stovėjo daug automobilių, turi pareigą būti itin dėmesingas, o dėl akivaizdžiai mažo atstumo tarp automobilių ir sudėtingų manevravimo sąlygų – kontaktas buvo tikėtinas, todėl net ir menkas smūgis turėjo būti stebimas arba jaučiamas.

3.6. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai R. Š. parodymais, kurie buvo keičiami viso proceso metu, nebuvo nuoseklūs, todėl kelia pagrįstų abejonių ir turi būti itin kruopščiai tikrinami kitų byloje esančių įrodymų visumoje. 2024 m. spalio 10 d. V. B. apklausos metu paaiškino, kad įvykio dieną važiavo su R. Š. ir jo žmona automobilyje „BMW“, sėdėjo gale, priešais pamatė atvažiuojantį automobilį ir sušuko „atsargiai!“, o R. Š. sureagavęs ir norėdamas išvengti susidūrimo pasuko automobilį dešinėn. Iš V. B. paaiškinimo matyti, kad ne tik vairuotojas, bet ir keleiviai suprato apie tai, kad siaurame kelyje buvo išvažiuota į priešpriešinę eismo juostą, o įvertinus tai, kad įvykio vietoje kelias nėra platus, vairuotojas pagrįstai turėjo numanyti, kad sukėlė eismo įvykį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į skundą R. Š. atstovas advokatas Edvardas Steckis prašo atmesti Institucijos skundą ir skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Skunde nepaneigiant skundžiamo nutarimo argumentų, yra nepagrįstai sutapatinami avarinės situacijos sukėlimas bei eismo įvykio sukėlimas bei remiantis šiuo teismo konstatuotu neteisingu sutapatinimu yra daroma klaidinga ir nepagrįsta išvada, kad R. Š. neva suvokė sukėlęs eismo įvykį. Atstovo teigimu, ne kiekviena avarinė situacija gali baigtis eismo įvykiu. Nors byloje iš esmės nėra kilęs ginčas, kad R. Š. suprato patekęs į avarinę situaciją, tačiau nesutampa R. Š., teismo ir Institucijos vertinimas, ar šis suvokimas apima ir R. Š. tyčią papuolus į eismo įvykį. Iš skundo turinio nėra aišku, kodėl Institucija ir toliau siekia laikytis teismo jau argumentuotai paneigtos pozicijos, kad R. Š. tyčia apima tiek suvokimą papuolus į avarinę situaciją, tiek ir suvokimą papuolus į eismo įvykį. Atstovo vertinimu, šiuo atveju R. Š. tyčios apibrėžtumas galėtų pasireikšti išimtinai tik suvokimu papuolus į avarinę situaciją, bet ne į eismo įvykį. Joks byloje esantis įrodymas nesuponuoja R. Š. suvokimo papuolus būtent į eismo įvykį.

4.2. Nėra paneigta išvada, kad automobilių kontaktas įvyko šonais, neįvykus pasipriešinimui. Ši aplinkybė užfiksuota Institucijos, be to, ji aiškintina remiantis liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais apie eismo įvykį. Nors skunde nurodoma, kad kontaktas tarp automobilių buvo, tačiau nėra remiamasi byloje užfiksuotu automobilių apgadinimų pobūdžiu, jo nėra siekiama paneigti. R. Š. atstovas pažymi, kad liudytojų parodymai – vieninteliai pagrįsti įrodymai šioje dalyje, kurie patvirtina ne tik tai, kad R. Š. nesuvokė tokio smūgio, bet ir tai, kad patys liudytojai nepajautė jokios vibracijos R. Š. automobilyje. Nėra paneigti liudytojų parodymai apie tai, jog automobilio salone garsiai grojo muzika.

4.3. Šiuo atveju taikytinas in dubio pro reo principas ir visos abejonės turi būti aiškinamos R. Š. naudai, tuo tarpu Institucijos skunde šis principas ignoruojamas ir teigiama, kad teismas neva nebuvo pakankamai kritiškas R. Š. atžvilgiu. Iš Institucijos užfiksuotų įrodymų apie abiejų automobilių apgadinimų paliktus pėdsakus, apie liudytojų reakcijas į R. Š. reakciją iki eismo įvykio, jo metu ir po jo, kitų įrodymų, susijusių su R. Š. veiksmais po eismo įvykio, akivaizdu, kad kyla rimtų abejonių dėl to, jog R. Š. suvokė papuolęs į eismo įvykį. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ir aiškino R. Š. naudai.

4.4. Skunde nepasisakyta dėl to, kad liudytojų parodymai paneigia tai, kad R. Š. po eismo įvykio siekė bėgti iš eismo įvykio vietos arba slėpti jo pasekmes. Be to, ignoruojama aplinkybė dėl tyčios ANK 423 straipsnio 3 dalies kontekste.

4.5. Nors skunde akcentuojama aplinkybė, kad R. Š. žiūrėjo į automobilio galinio vaizdo veidrodėlį ir tai, Institucijos nuomone, rodo, kad jis suvokė įvykus eismo įvykiui, visgi toks argumentas negali būti pripažintas pagrįstu vertinant R. Š. tyčią. Cituodamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalies, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, KET 128 punkto nuostatas, atstovas pažymi, kad pati Institucija konstatuoja, jog vairuotojas atliko teisėtus veiksmus, tačiau tik dėl pačiai Institucijai suprantamų ir skunde nepaaiškintų priežasčių šie R. Š. veiksmai įvertinti neteisėtais ir tyčiniais ANK 426 straipsnio 2 dalies kontekste. Pažymima, kad byloje esančiuose liudytojų apklausos protokoluose nėra užfiksuota aplinkybių, kad kartu automobilyje buvusiems liudytojams R. Š. būtų pasakęs kokius nors žodžius, kurie leistų manyti, kad jis suprato papuolęs į eismo įvykį arba bėgantis iš jo.

4.6. Vien tik nedidelis atstumas dėl gatvės matmenų niekaip nepagrindžia R. Š. suvokimo apie patekimą į eismo įvykį. Atstumas tarp automobilių nėra susijęs su tuo. Ar R. Š. suvokė smūgį, ar ne. Jo suvokimas ir tyčia yra vertinami remiantis tuo, kokia buvo jo reakcija į patį smūgį, o tai buvo teisingai atlikta skundžiamo nutarimo 27 punkte.

4.7. Skunde nepaneigiami argumentai apie R. Š. elgesį po eismo įvykio. Atstovo teigimu, tai itin reikšmingos aplinkybės, susijusios su R. Š. tyčios nustatymu. Atsiliepime pažymima, kad R. Š. rūkė poilsio namų „Addere care“ aikštelėje, rūkydamas neapžiūrinėjo automobilio, po eismo įvykio nesislėpė ir neslėpė automobilio.

4.8. Skunde nėra nurodoma, kurios teisės aktų normos skundžiamame nutarime yra taikomos neteisingai, tiesiog apsiribojama deklaratyvia išvada, neva teismas neteisingai taikė teisės aktų normas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentais, konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, nes yra priimtas iš esmės neišnagrinėjus administracinio nusižengimo bylos, neužtikrinus administracinių nusižengimų teisenos paskirties, Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamo teisinio proceso pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo – pirmosios instancijos teismas atliko formalų skunde išdėstytų argumentų vertinimą, savo išvadas grįsdamas prielaidomis, ginčo aplinkybių nevertindamas kitų byloje surinktų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas tiek R. Š. atstovo skundas, tiek skundžiamas Institucijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimas, kontekste, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

7. Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimu R. Š. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – 60 Eur dydžio bauda, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 11 Eur dydžio bauda, pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – 1 200 Eur dydžio bauda, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1 300 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 24 mėn., draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 20 mėn., o pritaikius ANK 38 straipsnį – galutine subendrinta 1 300 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 24 mėn., draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 20 mėn., už tai, kad pažeisdamas KET 9, 119, 221 ir 222 punktų reikalavimus, 2024 m. rugpjūčio 11 d., 18.20 val., Trakų rajono savivaldybėje, Trakuose, Trakų g. (X: 6057295.0, Y: 560125.0), vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur kliudė priešinga kryptimi važiuojantį automobilį ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai skundžiamu 2025 m. kovo 31 d. nutarimu panaikino Institucijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimo dalis dėl R. Š. pripažinimo kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį bei dėl galutinės nuobaudos skyrimo; R. Š. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, o vadovaudamiesi ANK 38 straipsniu, R. Š. paskyrė galutinę 60 Eur dydžio baudą. Kitą Institucijos nutarimo dalį paliko nepakeistą.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog R. Š. nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą sukėlė eismo įvykį, tačiau kilo ginčas dėl to, ar R. Š. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį (skundžiamo nutarimo 18 punktas). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tikėtina, kad vairuotojas galėjo nepajusti susidūręs su kitu automobiliu ir tai galėjo sąlygoti du veiksniai – kontakto pobūdis ir salone garsiai grojusi muzika (skundžiamo nutarimo 27 punktas), todėl atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. Š. veikoje nėra būtinojo ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymio – tyčios pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeidžiant KET reikalavimus, kadangi jis nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį (skundžiamo nutarimo 30 punktas). Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. Š., kuris nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, nekilo KET 221 punkte numatyta pareiga, todėl šiuo atveju jo veikoje nėra ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo būtinojo požymio – tyčios (skundžiamo nutarimo 32 punktas). Tokie skundžiamo nutarimo argumentai rodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo R. Š. atstovo advokato padėjėjo Aurimo Margirio Grinio pateikto skundo, o savo procesinį sprendimą iš esmės grindė prielaidomis, remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėmis, netirdamas jų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (nors būtinybė tirti kitus įrodymus buvo akcentuojama ir pačiame skunde).

10. Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, vadovavosi išimtinai R. Š. parodymais, kurie kelia pagrįstų abejonių ir turi būti itin kruopščiai tikrinami kitų byloje esančių įrodymų visumoje. Taigi, iš tokių Institucijos apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad esminiai skundo argumentai yra susiję su byloje esančių įrodymų tinkamu ištyrimu ir įvertinimu, kurio pirmosios instancijos teismas neatliko, nes skundžiamame nutarime ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėties požymio – tyčios – nebuvimą pagrįsdamas vien tik R. S. paaiškinimais, netikrindamas jų kitų byloje esančių įrodymų visumos kontekste. Apygardos teismo vertinimu, šie Institucijos pateikto apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Šioje dalyje apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog subjektyvieji administracinio nusižengimo požymiai atskleidžiami ne vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, bet vertinant ir objektyvias konkretaus įvykio aplinkybes, ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepadarė.

11. Nors iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad R. Š. buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme 2025 m. kovo 17 d., visgi iš esmės nėra galimybės nustatyti, kokius parodymus šio teismo posėdžio metu davė R. Š., kadangi byloje nėra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2025 m. kovo 17 d. informacinėje pažymoje nėra užfiksuoti jokie R. Š. teismo posėdyje duoti paaiškinimai (b. l. 83-84). Maža to, R. Š. teisme duotų parodymų apygardos teismas iš esmės neturi galimybės patikrinti ir iš minėto posėdžio garso įrašo, esančio Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, kadangi šis posėdžio garso įrašas nėra informatyvus – aiškiau girdima tik maža dalis R. Š., kuris teismo posėdyje dalyvavo naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, duotų parodymų. Tuo tarpu kitos dalies R. Š. duotų parodymų turinio iš garso įrašo nėra galimybės nustatyti. Pažymėtina, kad net bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas posėdžio metu ne kartą nurodė, jog negirdi ir nesupranta R. Š. duodamų parodymų, pvz., garso įrašo 0:07:46 val. nurodė „Palaukite, negirdžiu kažkodėl“, garso įrašo 0:13:05 val. nurodė „Kažkaip negirdžiu Jūsų, Jūs kažką kalbate?“, garso įrašo 0:13:28 val. nurodė „Kažkas su internetu turbūt <...> neįmanoma suprast“ ir kt. Kitaip tariant, apygardos teismas neturi galimybės patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo R. Š. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų kontekste. Visgi, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas R. Š. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, skundžiamame nutarime vadovavosi iš esmės išimtinai R. Š. atstovo advokato padėjėjo Aurimo Margirio Grinio skunde pateiktais ir teismo posėdžio metu pakartotais argumentais, nevertindamas jų kitų byloje esančių duomenų kontekste. Iš R. Š. atstovo advokato padėjėjo Aurimo Margirio Grinio pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad šiuo skundu buvo prašoma panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti nutarimą priėmusiai Institucijai (b. l. 2-8), o toks skundo prašymas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad Institucija neištyrė administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, todėl priėmė nemotyvuotą nutarimą. Antai, skunde nurodoma, kad Institucijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarime neaprašyta, ar V. B. ir/ar R. Š. buvo užduoti patikslinamieji klausimai, susiję su: smūgio pajutimu automobilio salone; tuo, ar automobilio salone buvo girdimas smūgio garsas; tuo, kokia galėjo būti R. Š. ir V. B. reakcija į smūgį. Taip pat minėtame skunde nurodyta, kad nebuvo tiriama, ar tikrai R. Š. ir V. B. objektyviai galėjo suvokti automobilių kontaktą, nebuvo tiriamas degalinės „Circle K“ čekis, kuris patvirtina R. Š. parodymus apie tai, kad jis net nesuprato papuolęs į eismo įvykį, todėl po įvykio sustojo degalinėje ir kt. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje tik nurodė, kad „R. Š. pateikė skundą (teismo pastaba: skundą padavė R. Š. atstovas advokato padėjėjas Aurimas Margiris Grinys) dėl 2024 m. lapkričio 22 d. Institucijos nutarimo Nr. 10-ANR_N-30499-24 prašydamas jį panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti nutarimą priėmusiai institucijai“, tačiau nenurodė, kaip R. Š. atstovas skunde aiškina administracinių nusižengimų faktą ir aplinkybes (ANK 636 straipsnio 3 dalis).

12. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje nei įvardino advokato padėjėjo Aurimo Margirio Grinio pateiktame skunde keltus klausimus, nei dėl jų motyvuotai pasisakė motyvuojamojoje dalyje, nei ištyrė kitus byloje esančius įrodymus. Antai, pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje tiesiogiai neapklausė liudytojų S. M., V. B., R. D., N. M., J. Š., A. K., D. R., kurių parodymai apie įvykio situaciją, galimo automobilio kontakto garsą, vibraciją ir pan. galėtų būti svarbūs nustatant materialiąją tiesą byloje. Tai yra teismas buvo apskritai pasyvus, iš esmės 20225 m. vasario 17 d. teismo posėdyje tik pasiteiravęs suinteresuoto asmens (pareiškėjo) atstovo ar būtina apklausti liudytojus ir išgirdęs nuomonę, jog to nereikia, nutarė jų į kitą posėdį nekvieti ir neapklausinėti, nors skunde buvo aiškiai keliamas minimų asmenų parodymų tyrimo klausimas. Pastebėtina, kad pirmame teismo posėdyje nedalyvavo nukentėjusysis, o sekančiame 2025 m. kovo 17 d. teismo posėdyje nukentėjusiuoju pripažinto M. M. teismas tiesiog abstrakčiai pasiteiravo, ar yra kokių nors prašymų, tačiau dėl būtinybės apklausti liudytojus nepaklausė, kas sudaro pagrindą įžvelgti teismo šališkumą objektyviąja prasme. Papildomai pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Institucija apie 2025 m. vasario 17 d. teismo posėdį buvo informuota 2025 m. sausio 28 d. pranešimu (b. l. 73-74), tačiau šiame posėdyje byla nebuvo pradėta nagrinėti, kadangi apie nagrinėjimą nebuvo pranešta nukentėjusiajam. Kitas posėdis numatytas 2025 m. kovo 17 d., tačiau duomenų apie tai, kad apie šį posėdį būtų pranešta Institucijai nėra, apsiribojant įrašu informacinėje pažymoje, kad „apie posėdžio datą informuotas“, nors byloje nėra tai patvirtinančio pranešimo.

13. Apygardos teismas pažymi, kad nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog R. Š. nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, sukėlė eismo įvykį (skundžiamo nutarimo 18 punktas), visgi akivaizdu, kad tiek advokato padėjėjas Aurimas Margiris Grinys pateiktame skunde, tiek R. Š. 2025 m. kovo 17 d. vykusio teismo posėdžio metu ginčijo šiuos R. Š. inkriminuotus administracinius nusižengimus (pvz., skundo 1.1. papunktyje ginčijama R. Š. tyčia dėl ANK 417 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo, tuo tarpu teismo posėdžio metu R. Š. nurodė, kad jis nesutinka su tuo, kad jis galėjo taip apgadinti nukentėjusiojo automobilį ir, jo nuomone, negalėjo būti jokio kontakto su nukentėjusiojo automobiliu, taip pat iš esmės neigė nesilaikęs pareigos važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kartu nurodydamas būtent nukentėjusiojo automobilis važiavo arčiau vidurio). Taigi, pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į skundo esmę ir nepasisakydamas dėl šių skunde ir bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytų argumentų, neištirdamas byloje esančių įrodymų – 2024 m. rugpjūčio 11 d. eismo įvykio schemoje užfiksuotų duomenų (b. l. 47), automobilio „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros protokole nurodytų duomenų apie automobiliui nustatytus apgadinimus, jų aukštį (b. l. 48), 2024 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų duomenų apie automobiliui „BMW X5“ nustatytus apgadinimus ir jų aukštį (b. l. 53), padarė faktinei situacijai prieštaraujančią išvadą, kad byloje dėl šių aplinkybių ginčo nėra, tokiu būdu neišnagrinėjo skundo ir šioje dalyje. Pažymėtina, kad išsamus tokių aplinkybių ištyrimas sugretinimas su tiesiogiai teisme apklaustų liudytojų parodymais gali turėti esminę reikšmę priimant byloje teisingą sprendimą.

14. Pažymėtina, kad ANK 563 straipsnio pagrindu administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra, be kita ko, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų duomenų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei jų šaltinių patikimumas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-84-935/2020). Pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, Nr. 2AT-33-976/2024). Aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą užtikrina ir ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022). Taigi, teismas turi dėti protingas pastangas visoms byloje esančioms abejonėms pašalinti. O vadovaujantis in dubio pro reo taisykle, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis įstatymuose nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis.

15. Teismų praktikoje pažymėta, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020). Taigi, viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-87-976/2022, 2AT-33-976/2024).

16. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neištyręs reikšmingų aplinkybių, Institucijos 2024 m. lapkričio 22 d. priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo tinkamai nepatikrino, nevykdė pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, nesiėmė priemonių pašalinti kilusias abejones, o savo sprendimą grindė prielaidų pobūdžio išvadomis. Teismas pažymi, kad sprendimu, kuriame pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, galinčių turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, dėl jų nepasisakė, ir kuriame teismas savo sprendimą grindė spėjimais ir prielaidomis, nėra vykdomas teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2001). Formaliai išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų, nepateikė aiškių, logiškų ir pagrįstų išvadų, byloje esančius įrodymus įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

17. Dėl tokių pažeidimų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimas priimtas neišnagrinėjus byloje ginčą keliančių aplinkybių, o tuo pačiu ir neužtikrinus tiek Institucijos, tiek asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

18. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios ANK nuostatos tiesiogiai neaptaria, kokį sprendimą tokioje situacijoje turi priimti apeliacinės instancijos teismas. Pagal ANK 653 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą; 5) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

19. Nagrinėjamoje situacijoje, apeliacinės instancijos teisme neištyrus bylos aplinkybių, bet konstatavus, jog tinkamo ir nešališko teismo proceso pirmosios instancijos teise iš esmės nebuvo, apeliacinės instancijos teismas turėtų atlikti visą didelės apimties procesą, kuris turi būti atliekamas pirmosios instancijos teisme, ir išnagrinėti bylą už pirmosios instancijos teismą (tokiu atveju apeliacinis procesas taptų procesu pirmosios instancijos teisme, bet proceso dalyviai prarastų teisę jį ginčyti fakto klausimais ir nesutikdami su sprendimu galėtų inicijuoti nebent bylos atnaujinimą) arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kas sudarytų galimybę realizuoti visiškai tas pačias Institucijos ir asmens teises, kokias jie turėtų, jei byla būtų išnagrinėta garantuojant tinkamą teisinį procesą (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-46-1020/2019).

20. Apygardos teismo įsitikinimu, ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-46-1020/2019). Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgus į teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą (Vilniaus apygardos teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-46-1020/2019, Nr. AN2-224-908/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-557/2020 ir kt.).

21. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, dėl likusių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apygardos teismas nepasisako, nes visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismas neteikia jokių privalomų nurodymų bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui, tik pabrėžia, kad galutinis sprendimas turės būti priimtas dėl esminių bylos aplinkybių pateikus aiškias, logiškas ir motyvuotas išvadas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Marijus Kursevičius