Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-84-935/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04968-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 7.11.

2020 m. vasario 19 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo L. P. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 1600 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. L. P. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „B. S.“ (toliau – ir bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadove ir atskaitingu asmeniu, žinodama, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo L. P. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde L. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir skirti švelnesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. P. nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. buvo UAB „B. S.“ vadove, tačiau ji realiai įmonės nevaldė ir atsiskaitymų su kreditoriais nevykdė. UAB „B. S.“ įkūrė L. P. sutuoktinis A. T. P., kuris ir įdarbino ją bendrovės direktore. L. P. buvo įmonės vadovė, tačiau visus įmonės finansinius reikalus tvarkė A. T. P. A. T. P. turėjo priėjimą prie L. P. banko sąskaitų, turėjo ID ir kortelių prisijungimus. Būtent A. T. P. teikė Sodra ir VMI visus reikalingus dokumentus, ataskaitas, darė atsiskaitymus, ėmė kreditus. Faktą, kad A. T. P. turėjo prieigą prie UAB „B. S.“ sąskaitų, patvirtina informacija iš AB „Swedbank“.

4. Apeliantė nurodo, kad ji nuoširdžiai gailisi, jog pasitikėjo savo sutuoktiniu ir sutiko būti UAB „B. S.“ vadove, ji gailisi, jog dėl savo aplaidaus pasitikėjimo padarė teismo nustatytus pažeidimus. L. P. mano, kad jos gailėjimasis turi būti pripažintas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

5. Apeliaciniame skunde, nustatant nuobaudos dydį, prašoma atsižvelgti į tai, kad L. P. turi iš dviejų butų sujungtą vieną butą, kuris yra įkeistas bankui, ir menkaverčius paveldėtus žemės sklypus, šiuo metu yra bedarbė – registruojasi Užimtumo tarnyboje.

6. VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus atstovas atsiliepime prašo L. P. apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

7. Atsiliepime nurodoma, kad L. P., būdama bendrovės vadove, turėjo pareigą domėtis jos finansine būkle ir esant būtinybei imtis įstatyme nustatytų veiksmų tam, kad būtų apsaugoti bedrovės ir jos kreditorių interesai, tačiau to nepadarė, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. L. P. tokiais savo neteisėtais veiksmais neabejotinai pažeidė kreditorės VMI interesus. Būtent L. P. būnant bendrovės vadove susiformavo bendrovės turima mokestinė nepriemoka VMI, o tai reiškia, jog L. P. buvo vienintelė, kuri privalėjo geriausiai žinoti įmonės finansinę padėtį ir turėjo įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintas fiduciarines ir kitas pareigas prieš bendrovės kreditorius.

8. Atsiliepime nurodoma, kad administracinė nuobauda pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 bei 34 straipsnio reikalavimų, ji nėra per griežta, yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

L. P. skundas tenkintinas iš dalies.

9. Nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje yra suformuluotas prašymas švelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu L. P. paskirtą nuobaudą – baudą ir dalis šio skundo argumentų yra susiję su šio skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotu prašymu, tačiau kita apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dalis leidžia daryti išvadą, kad L. P. iš tikrųjų nesutinka su skundžiamame nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ji neigia padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju apeliantė neneigia, kad ji buvo UAB „B. S.“ vadove, tačiau tvirtina, jog realiai šiai bendrovei nevadovavo, jos veiklos nekontroliavo ir tuo pačiu nevykdė atsiskaitymų su kreditoriais. L. P. skunde aiškina, kad tikrasis bendrovės vadovas buvo jos sutuoktinis Tomas A. P., kuris turėjo ir prieigą prie šios bendrovės sąskaitų (prie apeliacinio skundo yra pridėtas dokumentas patvirtinantis šį teiginį).

10. ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje tiesą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Taigi teigtina, jog nustatant bylai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų duomenų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei jų šaltinių patikimumas.

11. Iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo turinio matyti, jog jis yra grindžiamas tik VMI surinktoje ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, kurie šiuo metu, atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, akivaizdžiai nėra pakankami, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad L. P., kuri savo pozicijos dėl surinktų duomenų pirmosios instancijos teismui nėra išreiškusi, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą įstatymas numato griežtą baudą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog VMI pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „B. S.“ yra VMI skolininkė ir tuo metu, kai šios įmonės vadove buvo L. P., iš įmonės sąskaitos buvo atlikti mokėjimai, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Vis tik byloje nebuvo nustatyta, ar mokėjimus, kuriais buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, atliko L. P., ar jie buvo atlikti jos nurodymu.

12. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu asmuo šioje normoje nurodytus veiksmus atlieka tyčia. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ne tik to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė pareiškime nurodytus veiksmus, bet ir nenustatinėjo bei nevertino šio asmens kaltės formos. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, jog L. P. padarė VMI pareiškime nurodytus veiksmus ir jos kaltę, padarius administracinį nusižengimą, preziumavo. Taigi skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas negali būti vertinamas nei kaip pagrįstas, nei kaip teisėtas, nei kaip teisingas.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje visų pirma yra būtina nustatyti, kas iš tikrųjų vykdė atsiskaitymus su UAB „B. S.“ kreditoriais, t. y. ar mokėjimus kreditoriams atliko pati L. P. ar kitas asmuo, ar šie mokėjimai kreditoriams buvo atlikti L. P. nurodymu. Siekiant išsiaiškinti šiuos faktus būtina apklausti pačią L. P., taip pat T. A. P., nustatyti, kuriam asmeniui išduotu prisijungimu prie bendrovės banko sąskaitos buvo atlikti VMI pareiškime nurodyti septyni mokėjimai kreditoriams nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. Siekiant įvertinti, kas iš tikrųjų valdė bei kontroliavo įmonės veiklą, yra būtina apklausti asmenis, kurie dirbo bendrovėje, tuo metu, kai buvo atlikti mokėjimai, taip pat vėlesnius bendrovės vadovus, kurie perėmė vadovavimą bendrovei iš L. P., įmonės kreditorių, kuriems buvo atlikti mokėjimai atstovus, nustatyti, kas iš tikrųjų teikė privalomas ataskaitas apie įmonės veiklą valstybės institucijoms, kodėl prisijungimas prie bendrovės banko sąskaitos buvo suteiktas ir Tomui A. P.. Tik atlikus minėtus veiksmus bei įvertinus jų metu gautus duomenis galima spręsti L. P. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą.

14. Konstatuotina, kad procesiniu sprendimu, kuriame pirmosios instancijos teismas nenustatė dalies esminių aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam bylos išsprendimui, o dalį faktų tik preziumavo, nėra vykdomas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neatliktų objektyviam, visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui būtinų veiksmų pobūdį ir apimtį, taip pat tai, kad apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo išnagrinėjus iš esmės apygardos teisme, nebūtų užtikrinta asmens teisė tokį sprendimą ginčyti teisme apeliacine tvarka (būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas neišnagrinėjus esminių aplinkybių bei neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą. Esant paminėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas nepasisako dėl L. P. paskirtos nuobaudos – baudos dydžio, kadangi nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atkreipia dėmesį ir į tai, kad L. P. bendrovės vadove buvo nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. Taigi L. P. kaip įmonės vadovė tik minėtu laikotarpiu galėjo pažeisti kreditorių piniginių reikalavimų eiliškumą ir padaryti nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Vis tik pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime kažkodėl nustatė, jog L. P. administracinį nusižengimą padarė nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.