Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. P., jos atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą L. P. dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini).“ (toliau – ir bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadove ir atskaitingu asmeniu, žinodama, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo įmonės vadovė pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokiais veiksmais L. P. kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. P. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad ji nebuvo faktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, iš tikrųjų faktiškai dirbo salėje, darydavo makiažus, rūpindavosi, kad netrūktų prekių, darydavo pardavimus. Tiesiog prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvo jų parduotuvės ir ji ten dirbdavo salėje, o visus pavedimus darydavo A. P. ar samdyta buhalterė R. B., ji to konkrečiai nežino. Ji klausė buhalterės, ar įmonė yra atsiskaičiusi su tiekėjais, tačiau buhalterė atsakydavo, kad jos geriau to neklausti, o klausti A. P., nes jis neprileidžia jos prie pavedimų. Kai ji klausdavo A. P., ar jis sumokėjo mokesčius VMI, šis atsakydavo, kad sumokėjo. Apie tai, kad kaupėsi skola, ji nieko nežinojo. Ji jautė, kad įmonės darbuotojai yra nepatenkinti mokama alga, nes ten kažkokie išskaičiuojami mokesčiai kažko neatitikdavo, tačiau ji visada darbuotojams sakydavo, kad dėl šių klausimų jie tiesiogiai kreiptųsi į A. P., nes ji nieko nežino. Ji tik suskaičiuodavo darbuotojų dirbtas valandas ir šiuos duomenis pateikdavo A. P., o jis ten skaičiuodavo ir darydavo pavedimus. Ji pati jokių pavedimų nedarydavo. A. P. buvo atidaręs jos vardu „Paysera“ sąskaitą, jai ateidavo žinutė ir ji patvirtindavo pavedimą. Prieš tai jai skambindavo A. P. ir sakydavo „aš atsiųsiu, tu patvirtink“. Ji tiesiog suvesdavo kodą ir patvirtindavo, nes ji tų dalykų neišmano. Nurodė, kad A. P. yra jos vyras, jau dvejus metus teisme vyksta jų skyrybų procesas. L. P. manymu, visus su įmone vykusius atsiskaitymus vykdydavo A. P., ji nėra padariusi nei vieno pavedimo, nes jis neprileisdavo. Ji nežinojo, nei kiek įmonė uždirba, nei kokia jos finansinė situacija. A. P. turėjo jos, kaip direktorės, išduotą įgaliojimą ir teikdavo ataskaitas VMI. Ji pati turėjo „Payseros“ sąskaitos prisijungimą ir Swedbank, kur buvo dvi įmonės sąskaitos ir jos. Advokatas rodė, kad per Citadelės banką buvo daromi visi pavedimai, prisijungimą prie kurio turėjo tik A. P., ji prie tos sąskaitos prisijungimo neturėjo. Šią įmonę įkūrė A. P. kartu su savo draugu A. A.. Tuo metu ji dar nebuvo pažįstama su A. P.. Su juo ji susipažino, dirbdama visažiste, tada jie pradėjo draugauti ir kartu dirbti. Įmonė užsiėmė kosmetikos pardavimai ir makiažas, jie važinėjo į parodas. Jų parduotuvė (duomenys neskelbtini) buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. (Duomenys neskelbtini) yra Švedijos įmonė, iš ten jie pirkdavo kosmetiką, todėl jai buvo daromi pavedimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervedamos sumos už parduotuvės patalpų nuomą. Jos žinios apie įsiskolinimą VMI buvo tarpinės. Tarkim, jie važiuodavo į parodas, A. P. jai sakydavo, kad reikės sumokėti mokesčius. Jie pinigų uždirbdavo, tačiau jų nebuvo, todėl ji manė, kad A. P. sumokėjo mokesčius. A. P. visada sakydavo, kad įmonės situacija yra sunki, bet kokia konkrečiai situacija, ji niekada nežinojo, nes skaičių ji nematydavo, o A. P. sakydavo, kad jis mokesčius moka, tačiau konkrečios sumos niekada nesakydavo. Ji pati labai daug dirbdavo parduotuvėje, darydavo makiažus, dar turėjo mažą vaiką, todėl jai nebuvo laiko dar papildomai užsiimti pavedimais. Jai, kaip direktorei, skambindavo interesantai, tačiau ji visada atsakydavo, kad perduos informaciją A. P., kuris darydavo pavedimus ir iš karto jam viską perduodavau ir dar duodavau skambinusiojo telefono numerį. Prieš dvejus metus tiesiog įvyko įmonės perdavimas, įmonėje pakeitė durų spyną ir ji negalėjo patekti į darbo vietą. Tada ji pasakė, kad A. P. atleistų ją iš darbo, nes ji negali užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Jokio prašymo dėl atleidimo iš darbo ji nerašė, o A. P. jai paaiškino, kad ji yra atleista iš direktorės pareigų kažkokiu akcininkų susirinkimu. Jokių perdavimo aktų jos neprašė pasirašyti. Ji pati turėjo tik įmonės aplanką, kuriame segdavo sutartis su darbuotojais ir jų parašais.

Liudytojas A. T. P. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra L. P. sutuoktinis. Jis buvo ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkas, šį tą žino apie jos veiklą. Jis konkrečiai nepamena, kokie pavedimai buvo atliekami, tačiau atsimena, kad 2018 m. spalio-lapkričio mėnesiais įmonės sąskaitos buvo areštuotos VMI. Tuo metu įmonė vykdė veiklą dvejose vietose, VMI arešto įmonės sąskaitą 2018 m. birželio ar liepos mėnesį, jos buvo areštuotos iki pat metų pabaigos ir visos sumos buvo išieškomos VMI naudai. Kiek jis atsimena, tuo metu į VMI buvo išieškota iš įmonės sąskaitos apie 10 000 eurų. Į įmonės sąskaitą pinigai pakliūdavo vykdant finansines operacijas, o VMI iš sąskaitos viską nurašydavo, nors tuo metu buvo ir kitų kreditorių. Kiek jis atsimena, nuo 2018 m. birželio mėnesio iki metų pabaigos buvo nurašinėjami pinigai nuo sąskaitos, esančios Citadele banke. 2018 m. antroje pusėje su VMI buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, tikslinamos sumos, deklaracijos, todėl lėšų nurašymas nuo sąskaitos buvo šiek tiek apribotas. Natūralu, kad jeigu į sąskaitą įkrisdavo kažkiek pinigų, tai buvo mokamas darbuotojams darbo užmokestis, nes, liudytojo teigimu, jie yra pirmesnės eilės mokesčių gavėjai, nei VMI. 2018 m. spalio- lapkričio mėn. pavedimai įvyko jau po mokestinės paskolos sudarymo. Jeigu gerai liudytojas prisimena, tai 2018 m. gruodžio mėnesį jis neprimokėjo tam tikrų sumų UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis. Pavedimai buvo daromi ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų nuomą, bet ir už komunalines paslaugas, kad neatjungtų elektros, darbo užmokestis darbuotojams, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą ir gauti pajamų. Pavedimai, daryti (duomenys neskelbtini) yra už prekes Švedijos kompanijai. Įmonėje liudytojas dirbo kaip teisininkas, veikiantis advokatų kontoroje. Buvo sudaryta sutartis, jis atstovavo teismuose, darbo ginčuose, dokumentų dėl jo įgaliojimų buvo daug. Taip pat jam buvo priskirtas prisijungimas prie įmonės sąskaitų. Liudytojas taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2012-2013 metais. Įmonė turėjo atidarytų daug sąskaitų, jos buvo atidarytos Citadele ir DNB bankuose. Prie unijose atidarytų sąskaitų jis prieigų neturėjo. Prie Citadelės sąskaitų prisijungimas buvo priskirtas vadovei, gal dar buhalterei, gerai nepamena, jis turėjo matymą sąskaitose. Sąskaitų matymas – tai norint generuoti mėnesio ataskaitas, reikia generuoti mėnesio išrašus ir pateikti buhalterijai peržiūrėti. Prisijungimus turėjo direktorė, jis taip pat turėjo galimybę daryti pavedimus. Su L. P. nuo 2018 metų vasario jau buvo konfliktas dėl skyrybų, todėl nuo 2018 m. liepos mėnesio su ja buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad ji iki gruodžio mėnesio vadovaus įmonei, o jis prižiūrės teisinius klausimus. Tuo laikotarpiu nuo įmonės veiklos jis buvo pasitraukęs maksimaliai, nes vykdė namo statybą ir visur nespėjo. Kadangi buvo didelė skola už patalų nuomą, žinojo, kad jeigu 2018 m. gruodžio mėnesį ji nebus padengta, tai PC „(duomenys neskelbtini)“ nutrauks nuomos sutartį. Liudytojas taip pat nurodė, kad nuo 2018 metų liepos iki gruodžio mėnesio jis kažkiek komplektavo sąskaitų paketus - komunalines, nuomos sąskaitas, paslaugų sąskaitas, buvo naujai sudarinėtos sutartys rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, atsirado naujų prekių parduotuvėje, atsimena, kad žiūrėjo kažkokias sutartis, tačiau tuo momentu visus sprendimus priėminėjo vadovė. Atsimena, kad 2018 m. spalio- lapkričio mėnesiais įmonei trūko lėšų, buvo VMI apribojimai. Vasarą jis buvo iniciavęs, kad su VMI būtų sudarytos mokestinės paskolos sutartys. Natūralu, kad VMI prašė balansų, kreditorių, debitorių sąrašų, tai liudytojas šiuos duomenis teikė, nes turėjo įmonės atstovavimo sutartį. Panaikinus apribojimus įmonės sąskaitoms, įkrito kažkiek lėšų į sąskaitą, nedidelės sumos, įmonė buvo priversta atsiskaityti už nuomą ar komunalines, nes atjungtų parduotuvėje elektrą, tai natūralu, kad tie pavedimai buvo daryti. Dabar liudytojas negali pasakyti, ar tuos pavedimus darė jis, ar įmonės vadovė savo prisijungimais. Su VMI bendravo tiek jis, tiek įmonės vadovė. Liudytojo teigimu, su L. P. dėl įmonės finansinės padėties buvo diskutuojama pakankamai detaliai, ji pati mokėjo atlyginimus, žinojo apie apyvartines lėšas, vedė kasos knygą, taip pat ji žinojo apie įsiskolinimus VMI. Darbuotojams atlyginimai buvo mokami pavedimais ir grynais pinigais. Po L. P. įmonės vadovu mėnesiui buvo paskirtas E. L., tačiau šiuo metu dėl sveikatos problemų jis yra išvykęs į užsienį. Nuo 2019 m. vasario iki š. m. vasario mėn. vadovu buvo kitas asmuo, tvarkė 2018- 2019 metų klausimus, nuo 2020 m. vasario – kovo m. vėl E. L. tapo vadovu. Iš esmės įmonės perdavimo su L. P. neįvyko, nes tarp jos ir liudytojo prasidėjo skyrybų procesas. L. P. nuo visų įmonės klausimų nusišalino 2018 m. gruodžio mėnesio viduryje. Visus 2019 metus buvo tvarkomi ir vedami duomenys už 2018 metus. Su Švedų įmone yra taip, kad direktorė su darbuotoja padaro inventorizaciją, elektoriniu būdu formuoja užsakymą, susiderina su Švedija prekių poreikius, gaunama sąskaita, įvyksta apmokėjimas bankiniais pavedimai, vėl organizuoja tuos dalykus vadovė, iškviečiamas kurjeris, prekės pristatomos į parduotuvę, direktorė patikrina, ar yra visos prekės, suvedamos prekės į sandėlį ir išdėliojamos į lentynas, švedai po pristatymo atsiunčia sąskaitą, ją persiunčia buhalterei, jie gaudavo daug sąskaitų iš įvairių įmonių ir būdavo, kad pasimesdavo, tekdavo per naujo traukti krūvą sąskaitų už laikotarpius ir vežti iš naujo. Buvo įsidirbę taip, kad mėnesio sąskaitų paketą atspausdina ir sukomplektuoja, nes ten būdavo krūvos važtaraščių ir sąskaitų. Sąskaitos suplaudavo į įmonės pašto dėžutę, prie kurios visi turėjo prisijungimą. Direktorė surinkdavo sąskaitas, kurios suplaudavo į parduotuvę. Dėl patalpų nuomos problemų jis ruošdavo raštus, kuriuos pasirašydavo direktorė, jis eidavo į derybas, kai nuomą norėjo nutraukti. Jam dabar sunku pasakyti, kokiu mastu jis kontroliavo įmonę, tačiau nuo 2018 m. liepos jis buvo pilnai nusišalinęs ir pasinėręs į savo veiklą, nes jau su L. P. buvo konfliktas dėl santuokos nutraukimo. Kiek jis atsimena, dėl sąskaitos, esančios Citadele banke, kodų generatorius buvo suteiktas jiems abiems. Generatorių buvo ne vienas ir Swedbank, ir Citadelės banko. Liudytojas taip pat nurodė, kad dabartinė įmonės akcininkė T. G. yra jo mamos sesuo. Jis dabar neatsimena, ar darė įmonės pavedimus per Citadelę banko sąskaitą. Savo iniciatyva jis jokių pavedimų nedarė, tačiau iki 2018 m. gruodžio jie su L. P. turėjo bendrą būstą, generatoriai gulėjo ant stalo ar lagamine ir su L. P. buvo diskutuojama, kokius pavedimus reikia iš pradžių daryti. L. P., kaip įmonės direktorė, turėjo galimybę nueiti iki banko ir daryti tuos pavedimus be generatoriaus. Generatorius buvo prieinamas tiek jam, tiek L. P..

Liudytoja R. B. teismo posėdyje nurodė, kad įmonė, kurioje ji dirba, nuo 2013 metų UAB „(duomenys neskelbtini).“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas sutarties pagrindu. Jie suveda pirminius dokumentus, bankų išrašus, atlyginimų informaciją, teikdavo dokumentus valstybinėms institucijoms. Dėl apskaitos tvarkymo ji daugiausia bendravo su A. P., kartas nuo karto - su L. P.. Su L. P. bendravo tik tiek, kad paimdavo iš jos dokumentus arba ji juos atsiųsdavo el. paštu. A. P. atnešdavo jai dokumentus, banko išrašus, taip pat atsiųsdavo el. paštu, būdavo, kad ji pati ateidavo paimti dokumentų, nes ne visi dokumentai buvo pateikiami laiku. Su L. P. apie įmonės finansinę situaciją nebendravo, L. P. ir A. P. patys viską matydavo ir patys spręsdavo su kuo atsiskaityti. Kartą per pusmetį buvo daroma suvestinė. VMI į paštą atsiųsdavo duomenis apie skolą, liudytoja L. ir A. P. pasakydavo, kad reikia sumokėti mokesčius, bet jie patys spręsdavo kam ir kiek mokėti. Kiek suprato, tai jie buvo lygiaverčiai įmonės valdytojai. Finansinių atskaitomybių dokumentus ji nusiųsdavo jiems el. paštu, o mokesčių inspekcijai šiuos dokumentus jie teikė patys. Liudytojos įmonė teikti dokumentus pati pradėjo tik nuo 2019 metų. Apskritai, el. paštu vyko daug komunikacijos. Būdavo įmonės el. paštai ir A. asmeninis. L. siųsdavo laiškus iš įmonės el. pašto. Liudytoja neprisimena tokio, kad L. P. jai skambintų ir prašytų daryti pavedimus. Pavedimus darydavo A. P.. Kartais L. P. pateikdavo jai dokumentus įmonėje. Liudytoja nesikalbėjo su L. P. dėl įmonės finansinių klausimų. Ji siųsdavo jiems el. paštu finansinę suvestinę, bet kas ką pažiūrėdavo, nežino.

Administracinį nusižengimą tyrusios institucijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant ir VMI atstovui nedalyvaujant.

Administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas byloje esančia medžiaga, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu bei pateiktais pareiškimo priedais, patvirtinančiais jame išdėstytą informaciją:

- VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. lapkričio 19 d. duomenimis, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 18 684,73 EUR, iš jų 13 615,33 EUR pridėtinės vertės mokesčio įmokų (nuo 2016 birželio mėn.) bei 139,05 EUR šio mokesčio delspinigių, 3 008,74 EUR gyventojų pajamų mokesčio (nuo 2018 vasario mėn.) bei 74,31 EUR šio mokesčio delspinigių. Bendrovė taip pat skolinga 1 826,00 EUR nekilnojamojo turto mokesčio įmokų (nuo 2015 sausio mėn.), 18,30 EUR šio mokesčio delspinigių bei 3,00 EUR žemės mokesčio įmokų (už 2019 metus). Bendrovės vadovė yra K. M.. Nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. bendrovės vadove buvo L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5-14);

- Operatyvaus patikrinimo už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2019-09-30 duomenimis, kurio metu įvertinus bendrovės piniginių lėšų judėjimą bankų sąskaitose ir kasoje, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2019-10-30 bendrovė, būdama VMI prie FM skolininkė, vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais:

2018-10-08 pervedė 591,93 EUR sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kai bendrovė buvo skolinga 4 267,37 EUR sumą;

2018-10-22 pervedė 698,80 EUR ir 645,17 EUR sumas AB (duomenys neskelbtini), kai bendrovė buvo skolinga 52,61 EUR sumą;

2018-10-23 pervedė 400,00 EUR sumą AB (duomenys neskelbtini), kai bendrovė buvo skolinga 52,61 EUR sumą;

2018-10-28 pervedė 1 007,18 EUR sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kai bendrovė buvo skolinga 52,61 EUR sumą;

2018-10-30 pervedė 306,19 EUR sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kai bendrovė buvo skolinga 62,61 EUR sumą;

2018-10-30 pervedė 1 000,00 EUR sumą (duomenys neskelbtini) AB, kai bendrovė buvo skolinga 62,61 EUR sumą;

2018-11-02 pervedė 209,91 EUR sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kai bendrovė buvo skolinga 63,74 EUR sumą (1 t., b. l. 15-20, 22-57);

- bendrovės vadovės K. M. rašytiniu paaiškinimu, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl uždarytų dviejų prekybos vietų prekybos centruose, po ko ženkliai daugiau nei 70 procentų sumažėjo įmonės uždirbamos pajamos. Pertvarkant bendrovės veiklą susidarė laikini finansiniai sunkumai, kuriuos šiuo metu bendrovė dengia (1 t., b. l. 21);

- pareiškime nurodoma informacija, kad bendrovės turima mokestinė nepriemoka VMI prie FM (anksčiausia nuo 2015 m. sausio mėn.) susiformavo L. P. būnant bendrovės vadove (nuo pat 2014-06-27), tai reiškia, kad L. P. buvo vienintelė, kuri geriausiai žinojo įmonės finansinę padėtį ir turėjo įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintas fiduciarines ir kitas pareigas prieš bendrovės kreditorius (1 t., b. l. 6-14).

Teismui taip pat buvo pateikta Paysera LT, UAB informacija, kad įmonė B. S. turi atidarytą „Paysera“ sąskaitą nuo 2015-11-27. Laikotarpiu nuo 2018-10-08 iki 2018-11-02 vienintelė L. P. turėjo galimybę pilnai valdyti įmonės sąskaitą. Šiuo laikotarpiu prie „Paysera LT“ sistemos buvo jungiamasi iš IP adreso: (duomenys neskelbtini). Visus pavedimus nuo 2018-10-08 iki 2018-11-02 pasirašė L. P. (1 tomas, b.l. 154)

Iš AS „Citadele bankas“ pateiktos informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos šios sąskaitos: einamoji (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelės sąskaita (duomenys neskelbtini). Prie elektroninės bankininkystės paslaugų prieiga suteikta A. T. P.. Laikotarpiu nuo 2018-10-08 iki 2018-11 A. T. P. buvo prisijungęs prie elektroninės bankininkystės ir atliko mokėjimus (1 t., b.l. 156);

Iš AB Swedbank pateiktos informacijos matyti, kad prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų „Swedbank“ interneto banku galėjo A. T. P. nuo 2014-03-24 iki dabar; L. P. nuo 2014-07-16 iki dabar. Nuo 2018-10-08 iki 2020-03-04 prisijungimų, naudojantis „Swedbank“ interneto banku nebuvo (1 t., b.l. 158);

Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateikė informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas laikotarpiu nuo 2018-10-08 iki 2018-11-02 galėjo valdyti A. T. P. ir A. A. (1 t., b.l. 159-163).

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įmonių bankroto įstatymu, akcinių bendrovių įstatymu ir kt.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra nustatoma visa jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Tik įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nusižengimas, kuriuo kaltinama L. P. iš esmės yra tyčinis, t. y. įmonės vadovas, žinodamas apie įsiskolinimą aukštesnės eilės kreditoriams ir faktą, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, sąmoningai nesilaiko CK 6.930¹ straipsnyje numatyto mokėjimų eiliškumo, pirmiausiai atsiskaitydamas su kreditoriais iš žemiau esančių eilių.

Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad VMI pateiktame duomenų bazės išraše apie juridinio asmens duomenis, nurodoma, kad L. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove buvo laikotarpiu nuo 2014-07-08 iki 2018-12-09 (1 t., b.l. 125-129), tačiau VMI atliktas mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, patikrinimas buvo atliekamas vertinant laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2019-09-30, t. y. patikrinimas apėmė ir laikotarpį, kai įmonei jau vadovavo kiti asmenys – E. L. (laikotarpiu nuo 2018-12-10 iki 2019-02-09) ir po to K. M. (laikotarpiu nuo 2019-02-09 iki 2020-02-24). Tad teismas, spręsdamas L. P. kaltės/nekaltumo klausimą, vertins atliktus mokėjimus laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2018-12-09, kuomet įmonės vadove buvo registruota L. P., o būtent, kaip kad nurodyta VMI pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį teisena – konkrečius 7 mokėjimus, atliktus nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ AB.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. P. teismo posėdžio metu neigė savo kaltę, nurodydama, kad ji nebuvo faktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, visais įmonės finansais rūpinosi ir visus pavedimus darė jos sutuoktinis A. T. P., su kuriuo jau dvejus metus teisme vyksta skyrybų procesas, arba samdyta buhalterė R. B.. Ji pati faktiškai dirbo parduotuvėje, salėje, darydavo makiažus, rūpindavosi, kad parduotuvėje netrūktų prekių, darydavo pardavimus. Kiek tai susiję su žinojimu apie įmonės finansinę padėtį, įsiskolinimą VMI ir pan., L. P. nurodė, kad kai ji klausdavo A. P., ar jis sumokėjo mokesčius VMI, šis patikindavo, kad viskas yra sumokėta ir apie tai, kad kaupiasi skola, ji nieko nežinojo. Ji tik suskaičiuodavo darbuotojų dirbtas valandas ir šiuos duomenis pateikdavo A. P., o jis darydavo pavedimus. Ji pati savarankiškai jokių pavedimų nedarydavo.

Šiuos L. P. parodymus iš dalies patvirtina byloje esanti medžiaga.

Iš byloje esančios VMI Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad didžiausios sumos, pažeidžiant nustatytą mokėjimo tvarką, laikotarpiu, kuomet L. P. buvo registruota bendrovės vadove, buvo atliktos iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale (2018-10-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 591,93 Eur, 2018-10-22, 2018-11-02 -209,91 Eur, 698 Eur (duomenys neskelbtini) AB, 2018-10-16 darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis (285,23 Eur, 412,17 Eur, 154,41 Eur)), taip pat iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale (2018-10-28, 2018-10-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1007,18 Eur, 306,19 Eur; 2018-10-30 –1000 Eur (duomenys neskelbtini), AB) (1 t., b.l. 17-20). Kaip minėta, būtent kiek tai susiję su šiais mokėjimais L. P. ir yra pradėta administracinio nusižengimo teisena (t. y. šių sumų sumokėjimai ir traktuojami kaip galimai padarytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas).

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. T. P. nurodė, kad prisijungimus prie įmonės sąskaitų, esančių Citadelės banke, buvo priskirtas įmonės vadovei, tačiau jis taip pat neneigė, jog turėjo galimybę per šias sąskaitas atlikti pavedimus. Tuo tarpu iš AS „Citadele bankas“ pateiktos informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytoms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) prieiga prie elektroninės bankininkystės paslaugų buvo suteikta tik A. T. P. bei kad laikotarpiu nuo 2018-10-08 iki 2018-11 A. T. P. buvo prisijungęs prie elektroninės bankininkystės ir atliko mokėjimus (1 t., b.l. 156).

Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Paysera LT“, UAB apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018-10-03 iki 2018-12-09 buvo atliekami mokėjimai ne tik VMI, bet buvo atliekami įvairūs smulkūs mokėjimai įvairiems kreditoriams ir antstoliui (1 t., b.l. 42-46). „Paysera LT“, UAB pateikė teismui informaciją, kad laikotarpiu nuo 2018-10-08 iki 2018-11-02 vienintelė L. P. turėjo galimybę pilnai valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir visus pavedimus nuo 2018-10-08 iki 2018-11-02 pasirašė L. P. (1 tomas, b.l. 154). L. P. teismo posėdyje nurodė, kad A. P. buvo atidaręs jos vardu sąskaitą „Paysera Lt“ ir kai ateidavo žinutė, ji tik patvirtindavo pavedimą. Prieš tai jai visada skambindavo A. P. ir sakydavo „aš atsiųsiu, tu patvirtink“. Ji tiesiog suvesdavo kodą ir patvirtindavo, nes ji tų dalykų apskritai neišmano.

Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank Lietuvos skyriuje apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018-10-22 iki 2018-12-31 taip pat buvo atliekami mokėjimai ne tik VMI, bet ir kitiems kreditoriams (1 t., b.l. 47). Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateikė informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas laikotarpiu nuo 2018-10-08 iki 2018-11-02 galėjo valdyti A. T. P. ir A. A. (1 t., b.l. 159-163).

Apklausta teismo posėdyje liudytoja R. B., vykdžiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nurodė, kad ji dėl įmonės apskaitos tvarkymo daugiausia bendravo su A. P., kartas nuo karto - su L. P., tačiau su pastarąja bendravo tik tiek, kad paimdavo iš jos dokumentus arba ji juos atsiųsdavo el. paštu. Su L. P. apie įmonės finansinę situaciją ji nebendravo. Liudytoja neprisimena tokio atvejo, kad L. P. būtų jai skambinusi ir prašiusi daryti pavedimus. Pavedimus darydavo A. P..

Liudytojas A. T. P. teismo posėdžio metu teigė, kad L. P. buvo žinoma apie įmonės įsiskolinimą VMI, nes su ja apie tai buvo diskutuojama, tačiau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, neduoda pagrindo teigti, kad A. P. savarankiškai galėjo spręsti klausimus, susijusius su įmonės finansine veikla. Pažymėtina tai, kad pats A. P. neneigė, kad jis įmonės vardu veikė pagal jam išduotus įgaliojimus ir turėjo galimybę įmonės vardu vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kas faktiškai vadovavo įmonei ir buvo atsakingas už įmonės finansus, kasoje esančius pinigus, kas rūpinosi bendrovės ūkine-komercine veikla ir atsiskaitymais su kreditoriais, t. y. turi būti nustatytas asmuo, kuris faktiškai žinojo ir buvo atsakingas už įmonės finansinę padėtį, nes tik šis asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-01-09 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-11-626/2018). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose, laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, atsakomybės subjektu gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (kasacinė nutartis Nr. 2K-251-648/2017).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiama L. P. buvo faktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Tai patvirtina pačios L. P. parodymai, taip pat iš dalies liudytojos R. B. parodymai, kad ji su L. P. apie įmonės finansinę situaciją nebendravo ir liudytoja neprisimena tokio fakto, kad L. P. jai skambintų ir prašytų daryti pavedimus, visus pavedimus darydavo A. P.. Nors apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. T. P. teigė, kad L. P. turėjo visus prisijungimus prie įmonės sąskaitų ir galėjo atlikti mokėjimus, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. P. buvo suteiktas prisijungimas tik prie „Paysera“ sąskaitos. Prie kitų įmonės banko sąskaitų, esančių Citadelės ir Luminor bankuose, A. P. prisijungimų neturėjo. Kaip jau buvo minėta, L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės sąskaitą „Paysera LT“ jos vardu buvo atidaręs A. P., kuris ir reguliavo visus šioje sąskaitoje vykusius mokėjimus. Jai tik ateidavo žinutė, kad ji patvirtintų pavedimą, ką ji ir padarydavo A. T. P. prašymu. Pažymėtina tai, kad A. P. neneigė aplinkybės, jog jis turėjo visas galimybes atlikti įmonės finansinius mokėjimus, taip pat jis neneigė, kad pats tarėsi su VMI, kad būtų sudarytos mokestinės nepriemokos paskolos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pan.

A. P. teismo posėdžio nurodyti teiginiai, kad su L. P. buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad ji nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio vadovaus įmonei, o jis tik prižiūrės įmonės teisinius reikalus, taip pat kad L. P. aktualiu laikotarpiu (2018-10-02 – 2018-12-09) galėjo naudotis visomis įmonės sąskaitomis, net ir tomis, prie kurių prieiga buvo suteikta tik A. P., teismui kelia abejonių, nes, visų pirma, pats A. T. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo ir L. P. šeimyniniai santykiai pašlijo jau 2018 m. vasario mėnesį ir iki šiol teisme nėra pasibaigęs jų skyrybų procesas, nepaisant to, net nesibaigus minėtam susitartam laikotarpiui, L. P. buvo pašalinta iš direktoriaus pareigų. Be to, pastebėtina, kad A. P. nurodė, jog būtent tais – 2018 metais, nuo birželio – liepos mėnesio iki gruodžio pabaigos buvo areštuotos įmonės sąskaitos, buvo pirmiausia nurašomos lėšos įsiskolinimams VMI padengti, buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis ir pan., o L. P. žinojo apie susidariusias skolas valstybės biudžetui. Vis dėlto susipažinus su VMI 2019 m. lapkričio 15 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-4536 (b. l. 17-20), teismui kyla abejonės, ar tikrai liudytojas tiksliai atsimena aktualias aplinkybes (pvz., nesipainioja tarp datų ir pan.), kadangi, kaip matyti, nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu būtų buvę nustatyti kokie apribojimai įmonės sąskaitoms (minėta, kad šiuo laikotarpiu pavedimai iš įmonės sąskaitos buvo vykdomi laisvai, dėl ko iš esmės ir nagrinėjamos šioje byloje aktualios aplinkybės), juolab pažymoje užfiksuoti tuo metu direktorės pareigas ėjusios K. M. paaiškinimai, jog ji, siekdama bendrovės veiklos tęstinumo, ketina kreiptis dėl mokestinės paskolos sudarymo (t. y. tik ketinama kreiptis, nėra užfiksuota duomenų, kad tokia paskola būtų buvusi sudaryta ir pan.) arba kelti įmonės restruktūrizavimo bylą (b. l. 18).

Taigi teismas, įvertinęs, be kita ko, jog nei atsakomybėn traukiamas asmuo L. P., nei liudytojas A. P. iš esmės neneigė, kad tarp jų buvo atitinkami nesutarimai, be to, iki šiol vyksta skyrybų procesas ir pan., sprendžia, jog A. T. P. parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, siekiant įsitikinti jų patikimumu, t. y. būtina įvertinti, ar yra kitokių duomenų, patvirtinančių juos, kas ir leistų juos vertinti kaip patikimus. Teismo vertinimu, tokių duomenų šiuo atveju byloje nėra.

Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė aktualiu laikotarpiu buvo T. G. – kaip nurodė A. T. P., jo giminaitė (motinos sesuo), L. P. šios įmonės akcininkė buvo tik iki 2018-01-08 (1 t., b.l. 125-129). Taigi teismas vertina kaip mažai įtikinamus paaiškinimus, kad susiklosčius šeimoje priešiškiems santykiams ir ruošiantis skyrybų procesui, L. P. buvo suteikta visiška laisvė spręsti visus klausimus, susijusius su įmonės finansiniu valdymu. Juolab byloje nėra ir duomenų, paneigiančių L. P. paaiškinimus, kad ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų buvo tiesiog atleista, neįleista į įmonę, pakeitus durų spynas, jokių prašymų dėl atleidimo iš darbo ji nerašė, jokių įmonės dokumentų perdavimo aktų taip pat nepasirašinėjo, vieninteliai įmonės dokumentai, kuriuos ji turėjo – buvo aplankas su darbuotojų pasirašytomis darbo sutartimis. A. T. P. taip pat nepaneigė aplinkybės, kad L. P., išeidama iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių įmonės dokumentų perdavimo aktų nepasirašinėjo. Visos šios nurodytos aplinkybės taip pat leidžia daryti prielaidą, kad L. P. buvo tik formali, bet ne faktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, realiai įmonės vadovo funkcijų neatliko ir jokių savarankiškų sprendimų dėl įmonės finansinės veiklos nepriėminėjo, nes, kaip minėta, tai paneigiančių duomenų byloje iš esmės nėra.

Pažymėtina tai, kad bet kuriuo atveju asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl nagrinėjamu atvejy nesant byloje pakankamai neginčijamų įrodymų, kad L. P. buvo reali UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, teismas neturi pagrindo konstatuoti jai inkriminuoto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį L. P. nutraukti, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.