Vilniaus apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą bei pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. bei jo atstovo advokato U. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 nutarimo, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir kuriuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) reikalavimas priteisti iš J. J. nuostolius, paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. J. nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovu, t. y. asmeniu atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą bei tinkamą mokėjimų tvarkos vykdymą, žinodamas, kad Bendrovė nevykdo įsipareigojimų Mokesčių inspekcijai ir turi mokestinę nepriemoką valstybės ir savivaldybės biudžetams, 2016-12-30, 2017-01-31, 2017-02-01 ir 2017-02-15 nesilaikė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, o būtent: 2016-12-30 Bendrovei turint 12 011,45 Eur mokestinę nepriemoką, jos darbuotojui H. M. (H. M.) išmokėjo 43,68 Eur darbo užmokestį už 2016 m. lapkričio-gruodžio mėn.; 2017-01-31 Bendrovei turint 13 514,60 Eur mokestinę nepriemoką, jos darbuotojui H. M. išmokėjo 21,84 Eur darbo užmokestį už 2017 m. sausio mėn.; 2017-02-01 Bendrovei turint 13 628,49 Eur mokestinę nepriemoką, jos darbuotojui H. M. buvo išmokėjo 21,84 Eur darbo užmokestį už 2017 m. vasario mėn.; neužtikrino, kad H. M. neišmokėtų kreditoriams 23 062,60 Eur: 2017-02-13 išmokėta 3 062,60 Eur, 2017-02-14 – 10 000 Eur, 2017-02-15 – 10 000 Eur, kurie 2017-02-15 buvo panaudoti atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditore UAB „(L.)“. Bendrovės mokestinė nepriemoka minėtų atsiskaitymų metu buvo lygi 13 628,49 Eur.

Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino galiojančių, dokumentais patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)" priimtų sprendimų: į bylą pateikto 2017-02-27 UAB „(duomenys neskelbtini)" visuotinio susirinkimo akcininkų protokolo, kurio protokole aiškiai fiksuoti akcininkų nutarimai, iš kurių matyti, kad 2017-02-27 J. J. nebuvo atšauktas iš UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovo pareigų, UAB „(duomenys neskelbtini)" 2017-02-27 visuotinio susirinkimo metu akcininkai nutarimu tik patvirtino 2015-06-16 UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkų sprendimą J. J. atšaukti iš UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovo pareigų" ir „patvirtino 2015-06-16 UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkų sprendimą H. M. išrinkti naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu". Nurodo, kad šie sprendimai nėra nuginčyti, galioja ir teismas neturėjo pagrindo jais abejoti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir kritiškai neįvertino H. M. parodymų, nors šis asmuo neabejotinai suinteresuotas bylos baigtimi, tikslingai neigiantis 2015 m., susirinkimo faktą - pripažinus, kad J. J. nebėjo pareigų nuo 2015 m. Mano, kad ANK 120 straipsnio pagrindu turėtų būti atnaujinta teisena H. M. (Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-3146-1011/2017, kurioje atsakomybėn traukiamas asmuo buvo H. M., pareiškėja - Valstybinė mokesčių inspekcija apie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Atkreipia dėmesį, kad net nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr.A6.-3146-1011/2017, H. M. versiją, nuo kada ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovo pareigas, keitė ne kartą.

Atkreipia dėmesį, kad liudytojas E. M. (H. M. sūnus) nepaneigė 2015 m. susirinkimo buvo fakto, juo labiau, kad šį faktą patvirtino raštu 2017-02-27.

Nurodo, kad apylinkės teismas akivaizdžiai nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotos teisės taikymo taisyklės nustatinėjant įmonės vadovo kaltę dėl galimo atsiskaitymo su kreditoriais eilės pažeidimo, pagal kurią būtina įrodyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo apie įmonės finansinę padėti ir esamą prievolę mokėti susikaupusius mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais. Pažymėjo, kad nutarime teismas nekonstatavo, kad J. J. žinojo apie prievolę atsiskaityti su pirmesniais kreditoriais, tačiau faktiškai jos nevykdė, nes faktiškai taip ir nebuvo (J. J. paaiškino, kad jokių mokėjimo nurodytu teisės pažeidimo padarymo metu iš įmones kasos neatliko, apie įmonės mokestinių prievolių vykdymą ir mokėjimus kitiems kreditoriams nežinojo). Nurodo, kad liko neįvertinta aplinkybė, kad visais atvejais tiek piniginių lėšų mokėtojas, tiek gavėjas buvo H. M., o ne J. J.. Šią aplinkybę patvirtino tiek vyr. finansininkė E. Ž. („Savo parašus dedu ant orderių, kai patikrinu dokumentus. Kiti parašai yra H., J. J. parašų ten nėra“), tiek ir pats H. M. („Atlikau mokėjimus iš (duomenys neskelbtini) nuo 2016-12-3-2017-02-25. Tai yra mano parašai“).

Pažymi, kad į bylą pateikta H. M. 2017 m. vasario 1 d. - 28 d. avansinės apyskaitos Nr. l kopija, pagal kurią jis 23 062,6 Eur sumokėjo UAB „L.", minėtos apyskaitos J. J. nepasirašė, apie ją nieko nežinojo, o yra H. M. parašas - šią aplinkybę pripažino pats H. M..

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. atstovas advokatas U. P. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nuodo, kad nuostoliai negali būti sutapatinami su mokestinės nepriemokos dydžiu, nes tai yra atskiri teisiniai institutai, tai yra nurodyta ir teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo 2017-11-06 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-89-167/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-11-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-208-655/2017 ir kt.). Pastebi, kad VMI skundu reikalauja mažesnės sumos, nei žodiniu pareiškimu, nes nurodo, kad ši sumažėjo. Anot, J. J. atstovo, ši aplinkybė patvirtina, kad mokestinė nepriemoka kinta ir VMI reikalavimo patenkinimas galimas ir iš įmonės, jos turto bei lėšų. Tuo tarpu reikalavimo tenkinimas iš J. J. turto, net nežinant, kokia dalimi bus atsiskaityta su VMI iš įmonės lėšų, būtų visiškai neteisingas. Pažymi, kad ANK nėra numatytas bendraatsakovų įtraukimas, tuo tarpu VMI teigimu įmonė ir J. J. atsakingi solidariai, taigi VMI reikalavimo nagrinėjimas šioje byloje negalimas ir dėl ANK proceso. Taip pat nurodo, kad apeliantės minima teismų praktika civilinėse bylose šioje byloje visiškai neaktuali.

5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į J. J. ir jo atstovo advokato U. P. skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Nurodo, kad J. J. turėdamas teisinius atsistatydinimo dokumentus jais nepasinaudojo, įrodymų, kad jis 2015-06-16 buvo atšauktas iš Bendrovės vadovo pareigų nėra, todėl mano, kad priimtas nutarimas dalyje, kurioje J. J. pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

6. J. J. ir jo atstovo advokato U. P. skundas tenkinamas, byla J. J. nutraukiama. Institucijos skundas atmetamas.

7. J. J. ginčija apylinkės teismo sprendimą pripažinti jį tinkamu subjektu šioje administracinio nusižengimo byloje. Nurodo, kad jis nėra kaltas dėl sprendimų nesilaikyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, žinant, kad įmonė neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką.

8. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo. Šis nusižengimas padaromas tyčią, t. y. suvokiant, kad dėl jo padarytos veikos įmonė negalės ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. J. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, jog padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Jo kaltė iš esmės grindžiama jo užimtomis pareigomis ginčijamu laikotarpiu. Tačiau nutarime visiškai neanalizuota ir nepasisakyta dėl fakto, kad įmonėje buvo faktiškai du asmenys atsakingi už Bendrovės veiklos organizavimą bei tinkamą mokėjimų tvarkos vykdymą, kad grynuosius pinigus iš kasos paėmė, už įmonės vadovą bei atsakingą asmenį pasirašė ne J. J., o kitas atsakingas asmuo – H. M.; neatsižvelgta į Bendrovėje susidariusią faktinę situaciją, kai bendrovėje ūkinę ir komercinę veiklą iš esmės vykdė Bendrovės vadovo pavaduotojas (pusės Bendrovės akcijų savininkas) H. M., vėliau tapęs jos oficialiu vadovu.

Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Tuo tarpu visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Šiuo atveju, apylinkės teismas konstatavo, kad būtent J. J. savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su Institucija, taip pažeisdamas Institucijos, kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apygardos teismo nuomone, ši teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu bendrovės akcininkai buvo du asmenys: E. M. ir J. J., turintys po 50 procentų Bendrovės akcijų. Taip pat nustatyta, kad oficialiai J. J. Bendrovės direktoriumi buvo nuo 2014-06-11 iki 2017-02-27. VMI Operatyvaus patikrinimo 2017-03-14 pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-1729 nurodyta, kad Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais per materialiai atsakingą asmenį H. M., t. y. materialiai atsakingam asmeniui H. M. iš kasos išmokėta: 2016-12-30 43,68 Eur darbo užmokestis už 2016 m. lapkričio-gruodžio mėn.; 2017-01-31 - 21,84 Eur darbo užmokestis už 2017 m. sausio mėn.; 2017-02-01 - 21,84 Eur darbo užmokestis už 2017 m. vasario mėn.; neužtikrinta, kad H. M. neišmokėtų kreditoriams 23 062,60 Eur: 2017-02-13 - 3 062,60 Eur, 2017-02-14 – 10 000 Eur, 2017-02-15 – 10 000 Eur, kurie 2017-02-15 buvo panaudoti atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditore UAB „L.“. Iš pateiktų Kasos išlaidų orderių, išrašytų 2017-01-31 Nr. A49 (dėl 21,84 Eur išmokėjimo), 2017-02-01 Nr. A 50 (dėl 21,84 Eur), 2017-02-13 Nr. A 51 (dėl 3 062 Eur), 2017-02-15 Nr. A53 (dėl 10 000 Eur), 2017-02-14 Nr. A 52 (dėl 10 000 Eur) matyti, kad už gavėją, įmonės vadovą ir kasininką pasirašė vienas asmuo.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž., dirbusi bendrovėje finansininke parodė, kad įmonei faktiškai vadovavo H. M., J. J. vadovu tapo pagal dokumentus nuo 2014-04-07, J. matė tik kelis kartus. Sutartis paprastai pasirašydavo H. M.. Kasą ir visus pinigus visais laikais tvarkė H. M., kuris oficialiai buvo direktoriaus pavaduotoju. Pinigų ji nematė, mano, kad H. M. nusprendė atsiskaityti su minima įmone. Kasos išlaidų orderiuose pasirašė H. M.. J. J. suteikė įmonei didžiulę paskolą ir tuo metu tapo oficialiu direktoriumi, todėl galėjo domėtis įmonės veikla dėl skolos. Jai susidarė įspūdis, kad J. J. ir H. M. tarpusavyje kovoja, vienas prašydavo informacijos, o kitas H. M. už 5 minučių skambindavo ir sakydavo neduoti informacijos. Taip pat nurodė, kad jei J. J. paprašytų atlikti kokį pavedimą, ji be H. M. nieko nebūtų dariusi.

Liudytojas H. M. parodė, kad vietoje jo sūnaus 2014 metais direktoriumi tapo J. J., kuris į įmonę „atėjo su pinigais“. Daugiausia įmonės reikalus tvarkė jis, J. J. nelabai ką žinojo, pastarojo pinigai buvo įmonėje, todėl pastarasis buvo kaip partneris ir direktorius. Bendrovės veikla mažėjo, apyvartos jau nebebuvo, J. J. norėjo susigrąžinti savo pinigus, todėl ir prasidėjo „negera situacija“. 2017 m. su J. J. „buvo problemos“, nes pastarasis visai nenorėjo kalbėti. Dėl atsiskaitymų su kreditoriais daugiausia užsiėminėjo jis, su J. J. kalbėdavo kaip mokėti pinigus iki 2016 m., dėl grynų pinigų panaudojimo spręsdavo jis. Ginčijamu laikotarpiu, nuo 2016-12-30 iki 2017-02-25 mokėjimus atliko jis, ten yra jo parašai. Buvo įsakymas, kuris leido jam atlikti tuos veiksmus.

Liudytojas E. M. parodė, kad jis buvo įmonės akcininkas, tačiau įmonės veikla nesidomėjo, jai turbūt vadovavo, priimant sprendimus jo tėvas H. M..

Taigi, iš išdėstyto nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Bendrovėje iš esmės dirbo trys asmenys: J. J. - direktorius, H. M. – direktoriaus pavaduotojas ir finansininkė E. Ž.. Nors oficialus vadovas buvo J. J., tačiau faktiškai Bendrovei vadovavo H. M. – direktoriaus pavaduotojas, kuris buvo atsakingas už kasoje esančius pinigus, rūpinosi Bendrovės ūkine komercine veikla, taip pat – atsiskaitymais su kreditoriais. Iš H. M. parodymų matyti, kad atsiskaitymo su kreditoriais, kasoje esančių pinigų panaudojimo klausimus su J. J. jis derino tik iki 2016 m., t. y. iki pablogėjo Bendrovės finansinė padėtis bei prasidėjo nesutarimai tarp jo ir J. J. dėl pinigų panaudojimo atsiskaitymams. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos E. Ž. aukščiau aprašyti parodymai bei kasos pajamų orderiai, ant kurių už įmonės vadovą, išmokėdamas pinigus sau pasirašė H. M..

Minėta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą gali kilti juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad sprendimu iš kasos paimti pinigus atsiskaitymams su kitais kreditoriais bei sau atlyginimui išsimokėti priėmė H. M., žinodamas bendrovės finansinę padėtį. Tuo tarpu neabejotinų, objektyvių duomenų, kad šie atsiskaitymai vyko sutinkant ir žinant J. J. nėra. Priešingai, matyti, kad ginčo laikotarpiu su juo atsiskaitymai ne tik nebuvo derinami, bet buvo ir galimai slepiami.

Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas traktuodamas visus neaiškumus ir abejones administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, konstatuoja, kad J. J. nubaustas nepagrįstai, nes šioje byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų išvadai, jog jis veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atitiko jam inkriminuoto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo bylos teisena jam nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

9. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, Institucijos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. J. nutraukti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.